Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-8653-505/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-16
Bylos Nr.: eI3-8653-505/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00131-2025-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos
Atsakovas: Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai
Advokatai: Nerijus Katilius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-8653-505/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00131-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 51.4; 55.1.3; 57.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 16 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovei Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija, pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2024 m. sausio 23 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – ASTD, atsakovė) raštą Nr. S2-295(1.8 Mr) „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste)“ (toliau – Sprendimas) ir palikti galioti 2024 m. liepos 19 d. ASTD išvadą Nr. S2-2517 (toliau – Išvada).

Pareiškėja skunde nurodė, jog 2024 m. birželio 19 d. ji pateikė ASTD raštą Nr. 2S-131 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo“ (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja teikia pakoreguotus planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km atstume nuo žiočių) (duomenys neskelbtini) mieste daugiamečio valymo darbų plano įgyvendinimo, kartu pridedama planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą. Teigė, kad 2024 m. liepos 19 d. ASTD, atsakydama į Raštą, pateikė Išvadą, kad planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) –valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio, atkarpos (duomenys neskelbtini) upėje (duomenys neskelbtini) mieste nuo (duomenys neskelbtini) žiočių (0 km) iki (duomenys neskelbtini) tilto (5,5 km), valymo darbai – nedarys reikšmingo poveikio buveinių apsaugai svarbiai teritorijai „(duomenys neskelbtini) upė“ ir joje saugomoms gamtinėms vertybėms, todėl šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimo.

Pažymėjo, kad 2025 m. sausio 22 d. pareiškėja raštu Nr. 2S-15 „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste“ (toliau – Raštas 2) kreipėsi į ASTD. Šiame rašte ji nurodė, kad, vadovaudamasi Aplinkosauginiais reikalavimais paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-690 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. D1-23 „Dėl aplinkosaugos sąlygų vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aplinkosauginiai reikalavimai), pareiškėja teikia valymo darbų planą darbams valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelyje (duomenys neskelbtini) upės ruože (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat rašte buvo nurodyta darbų pradžia ir pabaiga (ne žuvų neršto metu), planai neužbaigtiems darbams atlikti iki numatyto termino, valymo darbų sąlygos bei pažymėta, kad darbų vykdymo metu bus laikomasi Išvadoje dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo nurodytų reikalavimų. Kartu su Raštu 2 pateikta valymo darbų vietų schema, batimetriniai planai ir Išvada. Teigė, kad 2025 m. sausio 23 d. buvo gautas ASTD Sprendimas, su kuriuo pareiškėja kategoriškai nesutinka. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas nedera su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje reglamentuotais reikalavimais individuliam administraciniam aktui, prieštarauja proporcingumo ir gero administravimo principams, todėl jis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Pažymėjo, jog Išvadoje atsakovė nurodė, kad nurodyta PŪV nedarys reikšmingo poveikio buveinių apsaugai svarbiai teritorijai „(duomenys neskelbtini) upė“ ir joje saugomoms gamtinėms vertybėms, todėl šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimo. Nesutiko su Sprendime nurodytais teiginiais, kad: 1) 2025 m. sausio mėn. į ASTD kreipėsi Gamtos tyrimų centro (toliau – GTC) Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkai nurodydami, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos planuojamų darbų pobūdį ir apimtis bei saugomų „Natura 2000“ teritorijoje tikslinių rūšių (Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė) ekologinius poreikius, numatyta PŪV gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ vertybėms; 2) remiantis 2000 m. spalio 23 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – Bendroji vandens politikos direktyva), 4 straipsnio 7 punktu, planuojamų upių būklės pakeitimų priežastys privalo būti konkrečiai nurodytos ir paaiškintos upių baseinų regionų (toliau – UBR) valdymo planuose, kurių reikalaujama pagal 13 straipsnį. UBR valdymo planuose turi būti pateikta informacija, įrodanti, jog dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni. Todėl, prieš pareiškėjai suteikiant leidimą dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos – (duomenys neskelbtini) upės žemupio vagą, informacija apie planuojamus darbus privalėjo būti pateikta UBR valdymo planuose. Juose turėjo būti įrodyta, kad tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams ir (arba) naujų pakeitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda gera telkinio ekologinė būklė. Taip pat turėjo būti įrodyta, kad dėl techninių galimybių ar pernelyg didelių sąnaudų tokios naudos negalima pasiekti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Akcentavo, kad tiek Raštu, tiek Raštu 2 buvo aiškiai nurodyta, kad jokie valymo darbai nebus vykdomi žuvų neršto metu. Todėl nesutiko su Sprendime pateiktu argumentu dėl Išvados panaikinimo, kuriame teigiama, kad, atsižvelgiant į planuojamų darbų pobūdį ir mastą bei saugomose „Natura 2000“ teritorijose gyvenančių tikslinių rūšių (Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė) ekologinius poreikius, numatyta ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį šioms vertybėms, kaip nurodė GTC Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkai. Mano, jog po Išvados niekas nepasikeitė dėl darbų nevykdymo žuvų neršto metu, todėl neatsirado PŪV atlikimo būtinybė, skirtingai nei nurodoma Sprendime. Pažymėjo, kad Sprendime padaryta išvada, jog 2025 m. sausio mėn. į ASTD kreipėsi GTC Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkai nurodydami, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos planuojamų darbų pobūdį ir apimtis bei saugomų „Natura 2000“ teritorijoje tikslinių rūšių (Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė) ekologinius poreikius, numatyta PŪV gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ vertybėms, neatitinka VAĮ 10 straipsnio dalies 5 ir 6 punktų nurodymų, taikomų administraciniam aktui.

Paaiškino, kad Bendrosios vandens politikos direktyvos 4 straipsnio 7 punkto b dalyje numatyta, kad valstybės narės nepažeidžia šios Direktyvos, kai: tokių pakeitimų ar pakitimų priežastys konkrečiai yra nurodytos ir paaiškintos upės baseino valdymo plane, kurio reikalaujama pagal 13 straipsnį, o tikslai patikslinami kas 6 metai. Nurodė, jog Lietuvos Respublika yra sudariusi upės baseino valdymo planą – Nemuno upių baseinų rajono valdymo planą (toliau – UBR planas), iš kurio konstatuotina, kad jis apima ilgiausius ir didžiausius pagal baseinų plotą Nemuno intakus Lietuvoje ir kuriame yra aptarti pareiškėjos planuojami atlikti valymo darbai (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km). Pabrėžė, jog, priešingai nei nurodoma Sprendime, informacija apie pareiškėjos planuojamus darbus yra pateikta UBR plane, kuriame taip pat aiškiai nurodyta pareiškėjos planuojamų darbų nauda – eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis padidės nuo 50 iki 80 proc., dalis krovinių ir keleivių vežimo būtų perkelta iš sausumos į vandens transportą, avaringumo ir žūčių mažinimas sausumos keliuose. Nesutiko su Sprendime nurodytu teiginiu, kad pareiškėja, prašydama ASTD išduoti leidimą dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos – (duomenys neskelbtini) upės žemupio – vagą UBR plane, neįrodė, jog tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams. Mano, kad avaringumo ir žūčių mažinimas sausumos keliuose yra itin svarbus visuomenės interesas, nes tai padeda išsaugoti didžiausią kiekvieno asmens turtą – gyvybę. Todėl daroma išvada, kad UBR plane siekiamų atlikti darbų reikšmė visuomenei yra vienareikšmiškai įrodyta. Akcentavo, kad iš UBR plano konteksto buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikos vandens keliai, kurie dar nėra eksploatuojami, numatomi pradėti eksploatuoti. Tuo tikslu būtina parengti vandens kelius pagal nustatytus projektinius matmenis, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl vidaus vandens kelių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Pareiškėjos nuomone, jai turėjo būti suteiktas leidimas dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos – (duomenys neskelbtini) upės žemupio vagą, nes apie planuojamus darbus informacija yra pateikta UBR plane. Šiame plane aiškiai nurodyta, kad kelio E41 modernizavimo darbai – bunų rekonstrukcija ir statyba – reikšmingo poveikio vandensaugos tikslų kontekste neturi, kadangi jie vykdomi vandens telkiniuose, jau priskirtuose labai pakeistiems dėl jų pritaikymo navigacijai. Todėl, pareiškėjos teigimu, šie darbai neturi įtakos nei vandens telkinių priskyrimui labai pakeistų vandens telkinių (LPVT) kategorijai, nei jų ekologiniam potencialui. Be to, plane pabrėžiama šių priemonių nauda visuomenei – avaringumo ir žūčių mažinimas sausumos keliuose. Kadangi strateginiuose dokumentuose nėra nurodytos konkrečios vandens kelio tvarkymo priemonės, skirtos projektiniams matmenims pasiekti, pareiškėja vadovaujasi aplinkos ministro patvirtintais Aplinkosauginiais reikalavimais, konkrečiai – šių reikalavimų 5 punktu.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, priimdama Sprendimą, nesilaikė gero administravimo ir proporcingumo principų, įtvirtintų VAĮ. Pastebėjo, jog, priėmus Išvadą, buvo pradėta ruoštis darbams, apie kurių numatomą pradžią buvo informuota ASTD. Tačiau, priėmus Sprendimą, darbų iš esmės negalima vykdyti, nors jie jau turėjo būti pradėti. Taip yra varžomi veiksmai labiau, nei to reikia, ir lieka neaišku, kada bus galima pradėti darbus. Mano, kad atsakovė turėjo suteikti leidimą dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos – (duomenys neskelbtini) upės žemupio vagą, nes apie planuojamus darbus informacija pateikta UBR plane, tačiau ASTD, nesilaikydama gero administravimo, proporcingumo principų, nesusipažinusi su UBR planu, priėmė nepagrįstą Sprendimą. Pažymėjo, kad iš Sprendimo visiškai neaišku, ko reikia, kad darbai galėtų būti pradėti. Prašė skundą patenkinti, Sprendimą panaikinti ir palikti galioti Išvadą.

Atsiliepimas

Atsakovė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d. pareiškėja jai pateikė Raštą, kuriame nurodė, kad teikia pakoreguotus planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km atstume nuo žiočių) (duomenys neskelbtini) mieste daugiamečio valymo darbų plano įgyvendinimo, kartu pridėdama PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą. Teigė, kad pareiškėjai 2024 m. liepos 19 d. buvo pateikta PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo Išvada.

Paaiškino, jog 2025 m. sausio mėnesio pradžioje, viešojoje erdvėje kilus visuomenės nepasitenkinimui ir pastebėjus informaciją apie tai, kad pareiškėja planuoja vidaus kelio įrengimo darbus, o ne, kaip buvo nurodyta pateiktuose dokumentuose su Raštu, valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km atstume nuo žiočių) (duomenys neskelbtini) mieste daugiamečio valymo darbų plano įgyvendinimą, atsakovė susipažino su Raštu 2 ir kartu pateikta informacija apie valymo darbų planą. Įvertinusi šią informaciją, atsakovė pakartotinai peržiūrėjo pareiškėjos valymo darbų planą. Kilo abejonių, kad planuojama atlikti ne valymo darbus, o įrengti vandens kelią, todėl, siekiant išvengti galimos didelės žalos gamtai viešojo intereso tenkinimui svarbioje Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, buvo konsultuotasi su GTC Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkais dėl planuojamų atlikti darbų pobūdžio, apimties ir galimo jų poveikio buveinių apsaugai svarbioje (duomenys neskelbtini) upės teritorijoje saugomoms rūšims. Mokslininkai nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos planuojamų darbų pobūdį ir apimtis bei saugomų „Natura 2000“ teritorijoje tikslinių rūšių ekologinius poreikius, numatyta PŪV gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ vertybėms.

Atkreipė dėmesį, kad, remiantis Bendrosios vandens politikos direktyvos 4 straipsnio 7 punktu, planuojamų upių būklės pakeitimų priežastys privalo būti konkrečiai nurodytos ir paaiškintos UBR valdymo planuose, kurių reikalaujama pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos 13 straipsnį. UBR valdymo planuose turi būti pateikta informacija, įrodanti, jog dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni. Todėl, prieš pareiškėjai suteikiant leidimą dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos – (duomenys neskelbtini) upės žemupio vagą, informacija apie planuojamus darbus privalėjo būti pateikta UBR valdymo planuose. Juose turėjo būti įrodyta, kad tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams, o naujų pakeitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugai ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei teikia gera telkinio ekologinė būklė. Be to, turėjo būti pagrįsta, kad dėl techninių kliūčių arba pernelyg didelių sąnaudų tos pačios naudos, kurią duotų siūlomos vandens telkinio modifikacijos, negalima pasiekti kitais, aplinkosauginiu požiūriu gerokai palankesniais, būdais. Ši Bendrosios vandens politikos direktyvos nuostata perkelta į Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 3 dalies 8 punktą. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į GTC Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkų rekomendacijas bei siekiant išvengti didelės žalos gamtai, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

Atsakovės įsitikinimu, Išvada dėl planuojamų darbų nereikšmingo poveikio aplinkai buvo priimta klaidingai – iš dalies dėl pareiškėjos manipuliatyvaus sąvokų vartojimo, kai gilinimo darbai buvo įvardyti kaip valymas. Taip pat Išvados nepagrįstumą lėmė ir pareiškėjos pateikta neteisinga informacija: batimetriniuose planuose nurodyta, kad visose vietose bus šalinamas sąnašinis gruntas, tačiau nebuvo pažymėta, jog dalyje vietų planuojama kasti ne sąnašas, o akmenuotą upės dugną. Toks darbas pagal Aplinkosauginių reikalavimų 3 punktą kvalifikuotinas ne kaip dugno valymas, bet kaip vandens telkinių gilinimo darbai. Dėl šių aplinkybių Išvada buvo panaikinta. Pastebėjo, jog iš surinktos papildomos informacijos tapo akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km atstume nuo žiočių) pareiškėja planuoja atlikti ne jau esamo eksploatuojamo vandens kelio valymo darbus, o grunto kasimą iš upės dugno įrengiant naują kelią, kuris, nors yra patvirtintas, tačiau nebuvo įrengtas ir eksploatuojamas. Pagal Aplinkosauginių reikalavimų 3.1 papunktį, tokie darbai priskiriami vandens telkinių gilinimo darbams ir jiems taikoma visiškai kitokia poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Kadangi tokie darbai patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.8 ir 11.17 papunkčius, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1 -255 patvirtintą Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo 30 punktą, tuo atveju, kai veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą nustato ir išvadą išduoda Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT). Todėl, atsižvelgiant į planuojamų darbų pobūdį, pareiškėjai galiotų tiktai VSTT išvada ir, jeigu ši išvada būtų teigiama, dar būtų privalu atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, o to padaryta nebuvo. Akcentavo, jog Išvada buvo išduota ne pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl pastebėjus šią klaidą ji buvo ištaisyta.

Atsiliepimas

Atsakovės nuomone, pareiškėja, pateikdama Raštą ir jame nurodydama, kad teikia pakoreguotus planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km atstume nuo žiočių) (duomenys neskelbtini) mieste daugiamečio valymo darbų plano įgyvendinimo, kartu pridėdama PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą, nurodo klaidinančią informaciją. Konkrečiai – nurodoma, kad bus įgyvendinamas daugiametis valymo darbų planas, nors pagrįstai kyla abejonių, kaip toks valymas galėtų būti vykdomas visoje 5,5 km atkarpoje, jei šioje vietoje navigacijos kelias nėra įrengtas ir neeksploatuojamas; įrengtas ir naudojamas yra tik apie 500 metrų ilgio ruožas pačiame žemupyje. Nurodė, kad pareiškėja kartu su Raštu pateikė PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą. Atsižvelgiant į pareiškėjos planuojamų darbų pobūdį ir apimtis atkarpoje, kurioje ji planuoja atlikti valymo darbus, jokio įrengto vandens kelio nėra (išskyrus maždaug 500 m ilgio atkarpą aukščiau (duomenys neskelbtini) žiočių, kuri jau buvo gilinta praeityje). Net ir savo internetiniame puslapyje pareiškėja tokią viešai prieinamą informaciją pateikia, nors įrengto vandens kelio šioje (duomenys neskelbtini) upės atkarpoje nėra, taigi nėra jokių galimybių neįrengto vandens kelio valymui atlikti, o naujo kelio įrengimui privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos pateiktų darbų pobūdžio bei apimties akivaizdu, kad bus įrengiamas naujas vandens kelias, kasant akmeningą gruntą bei riedulius, o ne tik šalinant nuosėdas. Kadangi nėra eksploatuojamo kelio, todėl net ir nuosėdų šalinti negalima. Tai patvirtina pati pareiškėja savo internetiniame puslapyje. Taip pat pareiškėja pati nurodo, kad atlikus numatytus valymo darbus vandens kelio laivakelis būtų pradėtas eksploatuoti, o tai rodo, jog šiuo metu laivakelis dar nėra įrengtas ir nėra eksploatuojamas, vadinasi, numatomi ne valymo, o įrengimo darbai.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos planuojami atlikti valymo darbai (duomenys neskelbtini) upėje (0–5,5 km) (duomenys neskelbtini) mieste yra aptarti UBR plane. Mano, kad pareiškėja nėra įsigilinusi į Bendrosios vandens politikos direktyvą ir nežino, kad UBR plane yra rengiami cikliškai, kad nustatytos upių klasifikacijos negali keistis, o būklės rodikliai be paaiškinamų priežasčių negali blogėti. UBR plane nėra pasisakyta apie gilinimo darbus bei jų poveikį aplinkai, apie galimas ekologines pasekmes, apie gamtai draugiškesnes alternatyvas. Atkreipė dėmesį, kad viskas, ką pareiškėja nurodo kaip „aptarimą UBR“, yra apie Nemuno upę žemiau (duomenys neskelbtini), bet ne apie (duomenys neskelbtini) upę. Pabrėžė, kad pareiškėja teigia, jog Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijoje numatyta užtikrinti vidaus vandens transporto infrastruktūros plėtrą, TEN-T (transeuropinis transporto tinklas (angl. Trans-European Transport Network, sutrumpintai – TEN-T) vandens transporto infrastruktūros atnaujinimą ir priežiūrą. Strateginiame dokumente pateikta, kad E41 kelias, TEN-T tinklo dalis eina Nemunu iki (duomenys neskelbtini). Strategijoje visiškai nėra pasisakyta apie (duomenys neskelbtini) naudojimą laivybai. Kelias Nemuno upe nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vadinamas E41, (duomenys neskelbtini) nėra E41 kelias. Akcentavo ir tai, kad nėra jokios oficialios statistikos, pagrįstos skaičiavimais, kad vidaus vandens kelių įrengimas sumažins avaringumo ir žūčių rodiklius, todėl mano, kad toks pareiškėjos argumentas yra be jokio pagrindimo.

Atsakovės vertinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, mokslininkų rekomendacijomis ir teisės aktų normomis, pateikta aiški ir išsami argumentacija. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akcentavo, kad panaikinus Sprendimą įsigaliotų neteisėta, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų Išvada, o iš neteisės negali gimti teisė. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2024 m. sausio 23 d. rašto Nr. S2-295(1.8 Mr) „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Direkcija 2024 m. birželio 19 d. pateikė ASTD raštą Nr. 2S-131 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo“ (toliau – Raštas). Rašte nurodyta, kad pareiškėja teikia pakoreguotus planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio (duomenys neskelbtini) upėje (0-5,5 km atstume nuo žiočių) (duomenys neskelbtini) mieste daugiamečio valymo darbų plano įgyvendinimo, kartu pridėdama Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą.

ASTD atsakydama į Raštą, 2024 m. liepos 19 d. pateikė planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą „Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio, atkarpos (duomenys neskelbtini) upėje (duomenys neskelbtini) mieste nuo (duomenys neskelbtini) žiočių (0 km) iki (duomenys neskelbtini) tilto (5,5 km), valymo darbai“. Išvadoje ASTD nurodė, kad PŪV (valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio, atkarpos (duomenys neskelbtini) upėje (duomenys neskelbtini) mieste nuo (duomenys neskelbtini) žiočių (0 km) iki (duomenys neskelbtini) tilto (5,5 km), valymo darbai) nedarys reikšmingo poveikio buveinių apsaugai svarbiai teritorijai „(duomenys neskelbtini) upė“ (kodas LTVIN0009) ir joje saugomoms gamtinėms vertybėms bei šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimo.

Pareiškėja, vadovaudamasi Aplinkosauginiais reikalavimais, 2025 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-15 „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste)“ kreipėsi į ASTD (toliau – Raštas 2) teikdama valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelyje (duomenys neskelbtini) upės ruože (duomenys neskelbtini) mieste valymo darbų planą.

ASTD susipažinusi su Direkcijos Raštu2 ir kartu su juo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) valymo darbų planą valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelyje (duomenys neskelbtini) upės ruože (duomenys neskelbtini) mieste, vadovaudamasi VAĮ 16 straipsniu Sprendimu ASTD administracinį sprendimą, t. y. Išvadą, pripažino netekusia galios, todėl Direkcijos numatytai PŪV „Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio, atkarpos (duomenys neskelbtini) upėje (duomenys neskelbtini) mieste nuo (duomenys neskelbtini) žiočių (0 km) iki (duomenys neskelbtini) tilto (5,5 km), valymo darbai" nepritarė.

Sprendimu informavo pareiškėją, kad 2025 m. sausio mėn. į ASTD kreipėsi Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkai, nurodydami, kad atsižvelgiant į VVKD (Direkcijos) planuojamų darbų pobūdį ir apimtis bei saugomų „Natura 2000“ teritorijoje tikslinių rūšių (Baltijos lašiša, Kartuolė, Paprastasis kirtiklis, Paprastasis kūjagalvis, Pleištinė skėtė, Salatis, Ūdra, Upinė nėgė) ekologinius poreikius, numatyta PŪV gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ vertybėms.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad remiantis Europos parlamento ir tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB) (Bendroji vandens politikos direktyva) 4 straipsnio 7 punktu, planuojamų upių būklės pakeitimų priežastys privalo būti konkrečiai nurodytos ir paaiškintos UBR valdymo planuose, kurių reikalaujama pagal 13 straipsnį. UBR valdymo planuose turi būti pateikta informacija, įrodanti, jog dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni. Todėl, prieš VVKD (Direkcija) suteikiant leidimą dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos - (duomenys neskelbtini) upės žemupio vagą, informacija apie planuojamus darbus privalėjo būti pateikta UBR valdymo planuose, kuriuose turėjo būti įrodyta, kad tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams, ir (arba) naujų pakeitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda gera telkinio ekologinė būklė, o dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni.

Pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, nes jis nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu, taigi neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, ir priimtas nesilaikant gero administravimo ir proporcingumo principų. Pareiškėjai turėjo būti suteiktas leidimas dirbtinai pakeisti natūralios hidromorfologijos upės bei „Natura 2000“ teritorijos – (duomenys neskelbtini) upės žemupio vagą, nes apie planuojamus darbus, priešingai nei nurodyta Sprendime, informacija yra pateikta UBR plane, jame aiškiai nurodyta, kad vertinant vandensaugos tikslų požiūriu, vykdomas kelio E41 modernizavimas rekonstruojant ir statant bunas reikšmingo poveikio neturi, nes įgyvendinamas vandens telkiniuose, kurie jau yra priskiriami labai pakeistiems dėl pritaikymo navigacijai ((duomenys neskelbtini)), t. y. atliekami darbai neturi įtakos nei vandens telkinių priskyrimui LPVT, nei šių vandens telkinių ekologiniam potencialui, aiškiai nurodoma nauda visuomenei – avaringumo ir žūčių mažinimas sausumos keliuose, konkrečių vandens kelio tvarkymo priemonių pasiekti projektinius matmenis strateginiai dokumentai nenurodo, todėl pareiškėja vadovaujasi Aplinkosauginių reikalavimų 5 punktu.

Direkcija atsiliepiame į skundą nurodė, kad Išvada apie planuojamų darbų nereikšmingą poveikį buvo išduota klaidinga, iš dalies ir dėl pareiškėjos manipuliatyvaus sąvokų naudojimo, kuomet gilinimo darbai įvardinti valymu. Taip pat klaidingos Išvados išdavimą nulėmė Direkcijos pateikta neteisinga informacija, batimetriniuose planuose (pateiktos informacijos 1 priedas) nurodant, kad visose vietose dugnas bus valomas nuo sąnašinio grunto, nenurodant, kad dalyje vietų planuojama kasti ne sąnašas, o akmeningą upės dugną (savigrindą), kas pagal Aplinkosauginių reikalavimų 3 punkte pateiktas sąvokas yra ne vandens telkinių dugno valymo darbai, o vandens telkinių gilinimo darbai. Atsižvelgiant į darbų apimtis ir pobūdį išduota klaidinga Išvada buvo panaikinta. Iš surinktos papildomos informacijos tapo akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) upėje (0-5,5 km atstume nuo žiočių) pareiškėja planuoja atlikti ne jau esamo eksploatuojamo vandens kelio valymo darbus, o grunto kasimą iš upės dugno įrengiant naują kelią, kuris nors yra patvirtintas, tačiau nebuvo įrengtas ir eksploatuojamas. Pagal Aplinkosauginių reikalavimų 3.1 papunktį tokie darbai priskiriami vandens telkinių gilinimo darbams ir jiems taikoma visiškai kitokia poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Kadangi tokie darbai patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 priedo 10.8 ir 11.17 papunkčius, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1 - 255 patvirtintą Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 30 punktą, tuo atveju, kai veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, poveikio „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumą nustato ir išvadą išduoda Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taigi Direkcijai išduota reikšmingumo Išvada buvo išduota ne pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir pastebėjus šią klaidą ji buvo ištaisyta.

Aplinkosauginių reikalavimų 5 punkte (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 01 01) numatyta, kad kai gilinimo ar valymo darbai planuojami „Natura 2000“ teritorijoje ar tokios teritorijos artimoje aplinkoje, turi būti nustatytas gilinimo ar valymo darbų poveikio „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumas vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos parašas).

Pagal Aplinkosauginių reikalavimų 3.1 papunktį vandens telkinių gilinimo darbai – grunto kasimas iš vandens telkinių gilinant esamus arba įrengiant naujus vidaus vandenų kelius, uostus ir prieplaukas.

Pagal Aplinkosauginių reikalavimų 3.5 papunktį vandens telkinių dugno valymo darbai – vandens telkinių dugne susikaupusių nuosėdų iškasimas siekiant atkurti projektinį vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ir įplaukų į juos iš vidaus vandenų kelių gylį ir (ar) plotį.

Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 06 23 iki 2025 06 19) 7 straipsnio, numatančio atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, 1 dalyje numatyta, kad kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu, aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 03 04) 2 punktas numato, kad Tvarkos aprašas taikomas nustatant, kokį poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms gali daryti:

planų ar programų, susijusių su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, įgyvendinimas (Tvarkos aprašo 2.1 papunktis);

planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, įgyvendinimas (Tvarkos aprašo 2.2 papunktis).

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, nustatant, ar plano, programos ar planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas bus susijęs su artima „Natura 2000“ teritorijos aplinka, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta į plano, programos ar planuojamos ūkinės veiklos mastą (dydį), pobūdį ir vietos ypatumus.

Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą, tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla įtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [7] 2 priedą ir susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, tai planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kreipiasi į VSTT (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl išvados ir pateikia jai užpildytas šio Tvarkos aprašo 3 priedo bendrąją ir A dalis (raštu ir skaitmeniniame formate) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumui nustatyti.

Atsakovės įsitikinimu, Direkcijos planuojami darbai patenka į Įstatymo 2 priedo (planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas) 10.8 papunktį (vidaus vandenų kelių (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų) įrengimas ir (ar) gilinimas) ir 11.17 papunktį (upių vagų gilinimas ir (ar) kranto (-ų) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą), todėl pagal Tvarkos aprašo 30 punktą, tuo atveju, kai veikla įrašyta į Įstatymo 2 priedą, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą nustato ir išvadą išduoda VSTT, o atsižvelgiant į planuojamų darbų pobūdį pareiškėjai galiotų tiktai VSTT išvada. Jeigu ši išvada būtų teigiama dar būtų privalu atlikti atrankos dėl PAV procedūrą, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalis (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 12 24) numato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą:

neteisėtą administracinį sprendimą (1 punktas);

teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo (2 punktas).

Dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kaip pagrindo atsakovui priimti skundžiamą Sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. lapkričio 1 d., nebuvo įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą VAĮ teisės normų aiškinimą, subjektas, vykdantis viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį, t. y. neteisėtą administracinį aktą, tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, o viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr. pvz., LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020). LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-151/2012, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-2104/2012, 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014 ir kt.).

LVAT, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022 ir kt.).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendime atsakovė nenurodė motyvų ir faktų, patvirtinančių kodėl pareiškėjos planuojami darbai pagal pobūdį ir apimtis vertintini kaip vandens telkinio gilinimo darbai ar naujo vidaus vandenų kelio įrengimas, kuriam būtina atlikti PAV, ar planuojami atlikti gilinimo darbai yra aptarti (neaptarti) UBR plane, o tik nurodė, jog 2025 m. sausio mėn. į ASTD kreipėsi Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkai nurodydami, kad atsižvelgiant į Direkcijos planuojamų darbų pobūdį ir apimtis bei saugomų „Natura 2000“ teritorijoje tikslinių rūšių (Baltijos lašiša, Kartuolė, Paprastasis kirtiklis, Paprastasis kūjagalvis, Pleištinė skėtė, Salatis, Ūdra, Upinė nėgė) ekologinius poreikius, numatyta PŪV gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ vertybėms. Atsakovė tik pacitavo atitinkamas teisės akto nuostatas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB) (Bendroji vandens politikos direktyva)), reglamentuojančias valstybės narės pareigą užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimai pasiekti 4 straipsnyje nurodytus aplinkos apsaugos tikslus ir, svarbiausia, kad visos priemonių programos būtų koordinuojamos visame upės baseino rajone, tačiau nesusiejo jų su konkrečiomis Išvadoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tik apsiribojo nurodymu, jog „ASTD administracinį sprendimą (2024 m. liepos 19 d. raštu Nr. S2-2517 pateiktą planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo išvadą) pripažįstame netekusiu galios, todėl Direkcijos numatytai PŪV „Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio, atkarpos (duomenys neskelbtini) upėje (duomenys neskelbtini) mieste nuo (duomenys neskelbtini) žiočių (0 km) iki (duomenys neskelbtini) tilto (5,5 km), valymo darbai" nepritariame“.

Atsakovė Sprendime tik išvardino, kuo remdamasis nusprendžia pripažinti pareiškėjai išduotą Išvadą netekusia galios (VAĮ 16 straipsnis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB) (Bendroji vandens politikos direktyva)), tačiau savo išvados tinkamai nepagrindė nei jau teismo minėtų teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio pagrindo ir motyvų, kodėl nusprendžia Išvadą pripažinti netekusia galios. Iš atsakovės priimto Sprendimo nėra aišku, kodėl atsakovė vertina, kad Išvada apie planuojamų darbų nereikšmingą poveikį buvo klaidinga, nes nenurodė, jokių motyvų pagrįsti ar Išvada yra neteisėta, t. y. priimta pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį, ar ji yra teisėta, tačiau administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos teisės aktų normos yra pernelyg bendros ir abstrakčios, kad jomis galima būtų pagrįsti pareiškėjai Išvados pagrindu suteiktos konkrečios subjektinės teisės panaikinimą.

Taigi Sprendime išdėstyto sprendimo pripažinti Išvadą netekusia galios motyvai nėra nurodyti tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir motyvai tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Minėti Sprendimo turinio trūkumai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme yra esminiai, todėl atsakovės Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-253/2014).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir nemotyvuotas, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 straipsnis). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas pareiškėjos nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja skunde taip pat prašė palikti galioti 2024 m. liepos 19 d. ASTD išvadą Nr. S2-2517.

Teismas pažymi, kad LVAT yra ne kartą pasisakęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018). Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, pažeisdama VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir panaikinus Sprendimą, pareiškėjos Rašto2 nagrinėjimo procedūra lieka neužbaigta, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. 2S-15 „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste)“ ir priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Likę šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normas (ABTĮ 15, 21 straipsnius) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Direkcija prašymu (reg. Nr. DOK-28011) prašo iš atsakovės ASTD priteisti jos patirtas 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo advokatas Nerijus Katilius (2020 m. birželio 25 d. atstovavimo sutartis).

Prie prašymo pareiškėjos atstovas pateikė 2025 m. vasario 28 d. Sąskaitą Nr. AAA 2025/64 ir 2025 m. balandžio 1 d. Mokėjimo nurodymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2025 m. vasario 5 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjos atstovės darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 2 237,90 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 2 237,90 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 5 594,75 Eur suma (2237,90 x 2,5 = 5594,75). Kadangi prašoma priteisti 1 742,40 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjai iš atsakovės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjos naudai (iš dviejų reikalavimų tenkintas vienas), vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjai Direkcijai iš atsakovės ASTD priteistina 871,20 Eur (1 742,40 : 2 = 871,20) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-8653-505/2025 Regionų administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2024 m. sausio 23 d. raštą Nr. S2-295 (1.8 Mr) „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste)“.

Įpareigoti atsakovę Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. 2S-15 „Dėl valymo darbų plano pateikimo ((duomenys neskelbtini) upės 5,5 km atkarpoje (duomenys neskelbtini) mieste)“ ir priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei Vidaus vandens kelių direkcijai iš atsakovės Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė