Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2454-1048/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys J. S., A. J. ir Č. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų įstatyminių atstovų J. S., A. J. ir Č. K.. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad J. S. ir A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), augina keturis nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), šeima gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute. J. S. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, augina vaiką iki trejų metų, ne kartą bausta administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros. Nepilnamečių vaikų E. J., E. J. ir K. J. tėvas A. J. ne kartą baustas administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros, šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos ir neturi galimybių realizuoti savo kaip tėvo pareigų. J. S. šeima nuo 2009-02-18 iki 2018-06-30 dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, alkoholio vartojimo buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2019-01-09 J. S. ir A. J. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nepilnametės A. S. biologinis tėvas Č. K. su dukra nebendrauja, jis atsisako pasirūpinti nepilnamete dukra teigdamas, kad neturi tam tinkamų sąlygų. 2020-04-12 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai, atvykę pagal pranešimą, namuose rado girtą (alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 1.35 promilių girtumas) J. S.. Namuose rasti keturi nepilnamečiai vaikai, kurie paimti iš J. S. ir perduoti D. P. priežiūrai. Nustačius, kad kilo realus pavojus J. S. vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei bei konstatavus vaikų apsaugos poreikį, 2020-04-14 A. S., E. J., E. J. ir K. J. paimti iš įstatyminės atstovės bei laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje. E. J. ir A. S. laikinai apgyvendintos tetos G. P. šeimoje, K. J. ir E. J. laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro Globos centre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254¹ straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų.

13. Byloje nustatyta, kad J. S. ir A. J. augina nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka tarp jų nesudaryta, tačiau kartu gyvena nuo 2011 metų, gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). J. S. nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, augina vaiką iki trejų metų. Nepilnamečių vaikų E. J., E. J. ir K. J. tėvas A. J. nuo 2020-02-23 išvyko dirbti į Daniją. Nepilnametės A. S. biologinis tėvas Č. K. su dukra nebendrauja, jis atsisako pasirūpinti dukra.

14. J. S. šeima nuo 2009-02-18 iki 2018-06-30 dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, alkoholio vartojimo buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro direktoriaus 2019-01-09 įsakymu J. S. ir A. J. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba. 2019-03-12 šeimai sudarytas pagalbos planas. 2019-09-10 pagalbos plano peržiūros metu buvo prieita išvados, kad šeima pagalbos plane numatytas priemones ir tikslus vykdo, alkoholio vartojimo atvejų nepastebėta, buvo tęsiama atvejo vadyba. 2019-12-18 Skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad 2019-12-18 A. J. nustatytas 2,29 promilių girtumas, J. S. atsisakė pasitikrinti blaivumą, mažamečiai vaikai paimti iš šeimos ir perduoti močiutės E. J. priežiūrai. 2019-12-20 vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis, vaikai grąžinti tėvams. Siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, J. S. šeimai pasiūlyta priklausomybių konsultanto pagalba, nepilnamečių vaikų tėvai sutiko priimti jiems siūlomą pagalbą. 2020-02-21 Skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad 2020-02-20 A. J. nustatytas 1,04 promilių girtumas, J. S. nustatytas 2,93 promilių girtumas, laikino apgyvendinimo aktais vaikai laikinai apgyvendinti pas močiutę E. J., 2020-02-25 vaiko situacijos vertinimo aktais nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Laikotarpiu nuo 2020-02-27 iki 2020-03-27 J. S. šeimai intensyvią pagalbą teikė mobili komanda. Vaikų laikino apgyvendinimo laikotarpiu J. S. alkoholio vartojimo atvejų nenustatyta. Mobilios komandos 2020-03-27 rekomendacijose konstatuota, kad J. S. sutiko priimti intensyvią mobilios komandos pagalbą, aktyviai dalyvavo pagalbos jai teikimo procese, gailisi dėl savo poelgių. Mobilios komandos specialistų susitikimai su J. S. šeima buvo efektyvūs. J. S. pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui ir sutinka priimti siūlomą pagalbą, rodė norą keisti susidariusią situaciją, spręsti alkoholio vartojimo problemą, ji nuo 2020-03-09 iki 2020-03-18 gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Šiaulių filiale, įsigijo ir vartojo gydytojo paskirtus vaistus. J. S. gydymas nebaigtas dėl Lietuvoje paskelbto karantino, tačiau jam pasibaigus gydymą planuoja tęsti. Atsižvelgiant į pateiktas mobilios komandos rekomendacijas, 2020-03-30 J. S. nepilnamečių vaikų laikina priežiūra 2020-03-30 aktu buvo nutraukta.

15. Skyrius 2020-04-12 iš (duomenys neskelbtini) PK gavo pranešimą apie tai, kad policijos pareigūnai, nuvykę adresu: (duomenys neskelbtini), namuose rado neblaivią J. S. (jai nustatytas 1,35 promilių girtumas) ir keturis mažamečius vaikus. Policijos pareigūnai nurodė, kad moteris adekvačiai bendrauja, namai tvarkingi. Vaiko laikino apgyvendinimo aktais J. S. nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas J. S. kaimynę D. P.. Iš policijos elektroninio pranešimo, adresuoto Skyriui, matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai į įvykį nevažiavo, apie įvykį buvo informuoti telefonu. Buvo nustatytas visų vaikų apsaugos poreikis, rizikos veiksniai – J. S. nustatytas girtumas, vaikai pakartotinai paimti iš jiems nesaugios aplinkos, vaikų motina nėra linkusi priimti specialią pagalbą. Iš minėtų aktų nustatyta, kad nepilnametės A. ir E. nurodė, jog mama vartojo alkoholį ir jos sutinka pagyventi kitur, kol mama gydysis, K. buvo rastas miegantis, švariai aprengtas ir sveikas, E. švariai aprengta, valgė. Iš 2020-04-14 vaiko laikino apgyvendinimo aktų matyti, kad J. S. nepilnamečiai vaikai 2020-04-14 paimti iš J. S., K. J. ir E. J. laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro Globos centre, A. S. ir E. J. laikinai apgyvendintos pas G. P. adresu: (duomenys neskelbtini). Aktuose nurodytas toks vaikų laikino apgyvendinimo pagrindas: vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

16. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

17. VTAPĮ numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, jeigu a) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos taikant vaiko laikinosios priežiūros priemones ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba b) vaiko laikinosios priežiūros priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, 1) gali paimti vaiką iš tėvų (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁵ straipsnio 1 dalis); 2) inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą (VTAPĮ 36³ straipsnio 3 dalis); 3) paėmusi vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 7 dalis); 4) CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis).

19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalis).

20. Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, kai vaikai esamuoju momentu yra nesaugioje aplinkoje, vaikų paėmimas iš tėvų negali būti taikomas, jei yra galimybė nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemones, paliekant jį jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau perduodant jį giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, arba užtikrinant vaiko laikinąją priežiūrą jį galinčių prižiūrėti asmenų gyvenamojoje vietoje. Vaikai gali būti paimami iš tėvų, kai jiems teikiama pagalba neduoda laukiamų rezultatų ir pasibaigus įstatymo nustatytam pagalbos teikimo terminui vaiką nebus saugu palikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą priežiūrai.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų, patvirtinamas tik valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas, ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

25. Byloje nustatyta, kad nepilnametės A. S. tėvas Č. K. su nepilnamete dukra visiškai nebendrauja, ja nesirūpina ir kartu negyvena, kitų trijų nepilnamečių vaikų tėvas A. J. laikinai yra išvykęs dirbti į Daniją ir taip pat šiuo metu kartu su vaikais negyvena ir jų neprižiūri. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl nepilnamečių vaikų paėmimo iš jų įstatyminės atstovės J. S. ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų paėmimo iš jų įstatyminių atstovų Č. K. ir A. J., kadangi nepilnamečiai vaikai galimai iš nesaugios aplinkos buvo paimti vaikams gyvenant kartu tik su mama J. S..

26. Kartu pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad prisideda prie vaikų išlaikymo, artimiausiu metu planuoja grįžti į Lietuvą, todėl turės galimybę rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, tačiau pareiškėjo pareiškimu iš esmės nekeliama galimybė dėl vaikų perdavimo tėvui A. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. J. buvo apribotos galimybės grįžti į Lietuvą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (uždarytos valstybės sienos, aerouostai), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad A. J. nusišalino nuo konstitucinės pareigos auginti savo vaikus.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikų situacijos vertinimas atliktas 2020-04-14, kuomet J. S. nepilnamečiai vaikai jau buvo ne pas J. S. kaimynę, bet pas pačią J. S. namuose, tačiau įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad nepilnamečiai vaikai iš J. S. paimti 2020-04-12 (tą patvirtina vaikų laikino apgyvendinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaikai po paėmimo nebuvo grąžinti J. S.. Apeliantas nurodė, kad tik iš anksto susitarus tiek su laikina vaikų globėja D. P., tiek su J. S., vaikų situacijos vertinimas buvo atliktas J. S. gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo laikyti minėtą aplinkybę neįrodyta. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo.

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų mamai J. S. 2020-04-12 neblaivumas buvo fiksuotas dienos metu (apie 17 val.), J. S. alkoholį (alų) vartojo savo namuose, vaikų be priežiūros nepaliko, kaip nurodė atvykę policijos pareigūnai, J. S. bendravo adekvačiai, namai buvo tvarkingi, smurto atvejo nefiksuota. Šios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad 2020-04-12 J. S. nepilnamečiams vaikams būtų kilęs realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei. Vaikų situacijos vertinimas atliktas 2020-04-14, nenustatyta, kad J. S. būtų neblaivi, iš vertinimo anketų matyti, kad visi nepilnamečiai vaikai buvo prižiūrėti, švarūs, tvarkingi, kas leidžia teigti, kad nepilnamečiams vaikams aplinka buvo visiškai saugi.

29. Išvadą, jog J. S. supranta ir pripažįsta savo problemą dėl alkoholio vartojimo, yra linkusi keistis ir priimti specialią pagalbą, ir kad jai tokia pagalba būtina, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis nuo 2020-02-27 iki 2020-03-27 J. S. šeimai mobilios komandos teiktos intensyvios pagalbos specialistų rekomendacijomis, kuriose konstatuota, kad: J. S. sutiko priimti intensyvią mobilios komandos pagalbą, aktyviai dalyvavo pagalbos jai teikimo procese, gailisi dėl savo poelgių; mobilios komandos specialistų susitikimai su J. S. šeima buvo efektyvūs; J. S. pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui ir sutinka priimti siūlomą pagalbą, rodė norą keisti susidariusią situaciją, spręsti alkoholio vartojimo problemą, ji nuo 2020-03-09 iki 2020-03-18 gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Šiaulių filiale, įsigijo ir vartojo gydytojo paskirtus vaistus; J. S. gydymas nebaigtas dėl Lietuvoje paskelbto karantino, tačiau jam pasibaigus J. S. gydymą planuoja tęsti; J. S. rekomenduojama socialinio darbuotojo pagalba, psichologo paslaugos ir kitos priemonės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su vaikų situacijos vertinimo anketose nurodytu vaikų apsaugos poreikio pagrindu – pakartotinis vaikų paėmimas dėl alkoholio vartojimo, vaikų motina nėra linkusi priimti specialią pagalbą.

30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad J. S. per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta tik du kartus, t.y. 2017-03-07 nutarimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį ir 2020-04-15 nutarimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, o vaikų vertinimo situacijos anketose nurodyti tik du ankstesni vaikų įstatyminių atstovų teisės pažeidimai, t. y. 2019-12-19 ir 2020-02-21 nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

31. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, Kutzner v. Germany, no. 46544/99 ir kt). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus, šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. minėtą Pontes vs. Portugal). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino aplinkybes, apibūdinančias motinos J. S. pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, t. y. po 2020-04-12 J. S. alkoholio vartojimo faktų nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę priemonę ir kaip išskirtinai rimtą apribojimą. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti vaikų paėmimo iš šeimos kaip išskirtinės priemonės taikymo būtinybę pagal nustatytas aplinkybes bei atitikimą geriausiems vaikų interesams, bei taip paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog motinos J. S. ir vaikų ryšys nėra pakankamas sveikai vaikų raidai ir tolimesniam vystymuisi, pažeidžia vaikų interesus ir teisę į saugią vaikystę. Byloje nėra duomenų, kad šeimos materialinės ir buitinės sąlygos keltų grėsmę vaikų sveikatai, gerovei, saugumui ar būtų netinkamos jiems gyventi šeimoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų motinos J. S. priklausomybė alkoholiui, nuo kurios, kaip byloje nustatyta, J. S. siekia gydytis, nesudaro pagrindo konstatuoti visišką vaikų nepriežiūrą, nesirūpinimą ir nesidomėjimą vaikais, šiurkštų ir akivaizdų motinos pareigų pažeidimą, piktnaudžiavimą tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 3 punktas).

33. Taigi, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamiems ir aprūpinamiems savo tėvų šeimoje, nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečių vaikų ir tėvų tolimesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminės atstovės J. S. nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga, visų pirma, yra padėti tėvams įveikti iškilusius sunkumus. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju šeimai teikiant intensyvias socialines paslaugas galima užtikrinti, kad vaikai ir tėvai gyventų kartu bei nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų motinos išdavimo, iš esmės teisingai įvertino faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Suinteresuotam asmeniui J. S. išaiškinama, jog ji ir toliau turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, tęsti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti psichologo konsultacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais įgūdžius. Pasikeitus situacijai ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimai dėl vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos turi būti sprendžiami operatyviai atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.