- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1440-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00391-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“
- Atsakovas
- A. S., S. S., V. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovams A. S., S. S., V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Scandagra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2019 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartį Nr. KR2019, kurios pagrindu atsakovo A. S. nuosavybėn buvo perleistas atsakovo S. S. vardu registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui S. S. nuosavybėn žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti 2019 m. birželio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. ASR1583, kurios pagrindu atsakovo A. S. nuosavybėn buvo perleisti atsakovo S. S. vardu registruoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui S. S. nuosavybėn perleistus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti 2019 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. ASR1449, kurios pagrindu atsakovo A. S. nuosavybėn buvo perleisti atsakovų S. S. ir V. S. vardu registruoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovams S. S. ir V. S. nuosavybėn perleistus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 4) priteisti solidariai iš atsakovų A. S., S. S. ir V. S. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Scandagra“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. S. priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovai S. S. ir V. S. sudarytais dovanojimo sandoriais perleido atsakovui A. S. jiems nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, dėl ko sumažėjo atsakovo S. S. turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą, apimtis. Teismas preliminariai vertino, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės teismo posėdyje ir pasitvirtinus ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms, ieškovė įrodytų šiuo metu tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
5. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodomų aplinkybių visuma ir jų teisinis vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvados, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė pateikė pakankamus įrodymus grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimui.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovo S. S. veiksmus, kurie sudaro pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Atsakovo S. S. veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020). Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog dabartinis žemės sklypų, kuriuos prašoma areštuoti, savininkas A. S. atlieka ar ketina atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų perleistas jam atsakovo S. S. padovanotas nekilnojamasis turtas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas A. S. yra nesąžiningas, t. y. paneigtų teisės aktuose nustatytą sąžiningumo prezumpciją.
7. Taigi teismas sprendė, kad, ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, o teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovų neteisėtą veikimą, jų nesąžiningumą, kas lemtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Teismas papildomai pažymėjo, kad riziką, jog ginčo sandoriais padovanotas nekilnojamasis turtas bus perleistas sąžiningam įgijėjui, reikšmingai sumažina teisės norma, esanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 6 dalyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Scandagra“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ieškinyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai, susiję su atsakovo nesąžiningumu, nėra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, nes asmens sąžiningumas / nesąžiningumas šiuo atveju nėra viena iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų.
9.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje numatytos tam tikros faktinės situacijos, kai yra preziumuojamas asmens, sudariusio ginčijamus sandorius, nesąžiningumas. Ginčijami sandoriai sudaryti ne tik tarp artimų giminaičių (tėvo ir sūnaus), bet ir egzistuojant maksimaliai priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijai (didelės vertės turtas sūnui buvo perleistas negaunant už tai jokio atlygio).
9.3. Skundžiamoje nutartyje minima Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020, ir kt.) neturėtų būti vadovaujamasi kaip precedentine, nes nagrinėjamos bylos ir nutartyje minimų apeliacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose dėl skolų priteisimo ir bylose dėl sandorių ginčijimo, kai turės būti taikoma restitucija natūra, manytina, turėtų iš esmės skirtis.
9.4. Atsakovų nesąžiningumą, o kartu grėsmę sprendimo įvykdymui, pagrindžia ankstesnis atsakovų elgesys, kai S. S. sūnui A. S. buvo neatlygintinai perleistas iš esmės visas vertingas skolininko S. S. turtas, sandorio šalims žinant (ar neabejotinai turint žinoti) apie egzistuojančius S. S. įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir akivaizdžiai siekiant išvengti tokių įsipareigojimų realaus įvykdymo. Skundžiama nutartimi iš ieškovės faktiškai reikalaujama įrodyti atsakovų nesąžiningumą po bylos iškėlimo, kas yra nepagrįsta ir nesuderinama su Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tam, kad galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pakanka įrodyti atsakovų nesąžiningumą iki bylos iškėlimo, ir ši aplinkybė buvo įrodyta pateikiant kartu su ieškiniu atitinkamus įrodymus, kurių teismas tiesiog nevertino.
9.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels jokių nepatogumų esamam turto savininkui A. S.. Tad disponavimo teisės, kuria A. S. ir taip neturėtų pasinaudoti, nes tai sudarytų pagrindą teigti, kad kilo grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, apribojimas būtų pagrįstas ir suderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi.
9.6. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti užtikrinta ieškovės ir atsakovų skirtingų interesų pusiausvyra, o šiuo konkrečiu atveju prioritetas buvo suteiktas atsakovų interesų užtikrinimui, nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
15. Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
16. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, konstatavo, kad apeliantė kaip galimai nesąžiningus nurodo tuos atsakovo S. S. veiksmus, kurie sudaro ieškinio faktinį pagrindą, todėl šioje proceso stadijoje nevertintini, be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad dabartinis žemės sklypų, kuriuos prašoma areštuoti, savininkas A. S. yra nesąžiningas, t. y. atlieka ar ketina atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų perleistas jam atsakovo S. S. padovanotas nekilnojamasis turtas.
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuluota bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose dėl skolų priteisimo, nes, kai ginčas yra kilęs dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo natūra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo objektu esančiam turtui įgyja visiškai kitą reikšmę ir tampa itin svarbus – nepritaikius arešto, teisminio ginčo nagrinėjimas apskritai gali netekti prasmės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko teisiškai pagrįstais.
19. Iš tiesų teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovams sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra pareiškusi ieškinį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo natūra, grąžinant ginčo žemės sklypus pradinio jų savininko – atsakovo S. S., nuosavybėn, kad ateityje galėtų realizuoti savo turimus reikalavimus skolininkui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia situacija suponuoja grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą. Kai turtą, esantį teisminio ginčo objektu, turi atsakovas, kuris gali nevaržomai juo disponuoti, egzistuoja tikimybė, kad šis turtas bus perleistas, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas – ieškovui gali iškilti būtinybė inicijuoti naują bylą dėl turto perleidimo sandorių nuginčijimo, o tai pareikalautų iš jo papildomų laiko ir finansinių sąnaudų – arba pasidaryti neįmanomas, jei, pavyzdžiui, būtų sudarytas sandoris, kuriuo turtas atlygintinai būtų perleistas sąžiningiems įgijėjams (CK 4.96 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-790/2020). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliantė inicijavo teisminį ginčą būtent dėl galimo atsakovų nesąžiningumo disponuojant ginčo turtu. Apeliantė įrodinėja, kad žemės sklypai buvo perleisti dėl atsakovų nesąžiningo siekio apsunkinti apeliantei galimybę patenkinti savo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tam, jog bylos nagrinėjimo metu nepakistų esama situacija ir neatsirastų nauji ginčo žemės sklypo savininkai, yra pagrindas patenkinti apeliantės prašymą ir taikyti jos nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, apie iškeltą civilinę bylą yra pranešęs viešam registrui, nelemia kitokios išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.
21. Kaip teisingai pabrėžia apeliantė, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai nesuvaržys atsakovo A. S. teisių – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui bus užkirstas kelias tik disponuoti ginčo turtu, jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, tačiau atsakovui nebus draudžiama valdyti ginčo žemės sklypus ir jais naudotis. Taigi, jokių neigiamų padarinių dėl jo turtui pritaikytų ribojimų atsakovas neturėtų patirti.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertinos bylos aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį (jos dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui A. S. areštuotą turtą parduoti, perleisti, įkeisti ar kitu būdu disponuoti areštuotu turtu.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.