Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-423-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Asociacija) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-233/2017 pagal ieškovų R. D., R. N., E. A. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: V. K., K. A., M. Č., A. K., R. R., D. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje J. V. dėl 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydami pripažinti (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimą neteisėtu, o jo metu priimtus nutarimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 6 dalis numato, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas Asociacijos įstatuose numatyta tvarka. Asociacijos įstatai (toliau – ir Įstatai) juridinių asmenų registre įregistruoti 2015 m. lapkričio 17 d. Įstatų 7.4 punktas numato, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 2 mėnesius, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Asociacijos narių arba valdyba. Iš 2016 m. balandžio 28 d. elektroninio laiško matyti, kad neeilinį susirinkimą audito komisijos narių vardu iniciavo V. K., tačiau Įstatuose nenumatyta audito komisijos iniciatyvos teisė sušaukti neeilinį susirinkimą, paraiška apie neeilinio susirinkimo sušaukimą Asociacijos prezidentui R. D. nebuvo pateikta. Nurodo, kad ginčijamo 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo nutarimai buvo priimti nesant visuotiniame susirinkime kvorumo, nes iš susirinkimo dienai buvusių 37 narių susirinkime dalyvavo tik 16 narių. Įtraukti į narių sąrašą M. Č. ir K. A. nebuvo pagrindo, kadangi jie iš Asociacijos narių buvo pašalinti nenuginčytu 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimu nuo 2016 m. gegužės 8 d., apie ką jie buvo informuoti 2016 m. balandžio 6 d. pranešimais laikantis Įstatų 5.7 punkto nuostatų. Nurodė, kad pašalinti valdybos nutarimu Asociacijos nariai, nesutikdami su jų pašalinimu, turėjo teisę kreiptis į teismą, kaip numato Įstatų 4.6 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis. Be to, 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo nutarimas dėl 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimas pašalinti M. Č. ir K. A. iš Asociacijos narių yra priimtas viršijant visuotiniam susirinkimui suteiktą kompetenciją, nes tokia teisė visuotiniam susirinkimui pagal Įstatus nenumatyta. Paaiškino, kad priimant nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl ieškovų pašalinimo iš narių buvo pažeistas Įstatų 5.6 punktas, numatantis, kad Asociacija Prezidento teikimu ir įgalioto valdymo organo sprendimu turi teisę pašalinti narį 5.6.1 – 5.6.4 punktuose išvardintais atvejais. Tačiau ieškovai ginčijamu nutarimu iš narių buvo pašalinti, kai nauji valdymo organai net nebuvo išrinkti, nes M. Č. P. išrinktas tik priimant nutarimą 5 darbotvarkės klausimu. Be to, klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš Asociacijos narių buvo iškeltas be ieškovų išankstinio informavimo ir jau vykstančiame susirinkime, todėl nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui, pateikti informaciją, suformuoti atsikirtimus bei nesudaryta galimybės tinkamai apsispręsti kitiems nariams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimą pripažino neteisėtu, o susirinkimo metu priimtus nutarimus – negaliojančiais nuo jų priėmimo momento bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, jog byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad neeilinį Asociacijos narių susirinkimą 2016 m. gegužės 28 d. sušaukė audito grupės pirmininkas V. K., kuris, nors ir buvo išrinktas audito grupės nariu ir grupės pirmininku, pagal Įstatuose nustatytą neeilinių visuotinių narių susirinkimų sušaukimo tvarką neturėjo teisės inicijuoti tokio susirinkimo sušaukimo. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad V. K. inicijuojant neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, kartu su juo to reikalavo ir 1/3 Asociacijos narių, kaip tai numatyta Įstatų 7.4 punkte. Įvertinęs tai, kad apie šaukiamą 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimą Asociacijos nariai informuojami elektroniniais laiškais, teismas laikė, kad V. K., būdamas informuotas, kad susirinkimo sušaukimas inicijuojamas nesilaikant Įstatų reikalavimų, turėjo galimybę jį atšaukti, o klausimą dėl audito grupės ataskaitos tvirtinimo reikalauti įtraukti į 2016 m. birželio 4 d. šaukiamo susirinkimo darbotvarkę. Taigi teismas sprendė, kad neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo sušaukimas vyko nesilaikant Įstatymo ir Įstatų reikalavimų, dėl ko laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Be to, teismo nuomone, iš 2016 m, gegužės 28 d. protokolo matyti, jog ginčijamame susirinkime nebuvo kvorumo, nes iš 35 Asociacijos narių susirinkime dalyvavo tik 16 narių (Įstatų 7.13 punktas). Asociacijos 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimu iš jos narių buvo pašalinti M. Č. ir K. A., kurie Įstatų 4.6 punkto, CK 2.81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka šio sprendimo neginčijo. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu 2016 m. gegužės 28 d. neeilinis visuotinis Asociacijos susirinkimas būtų buvęs sušauktas teisėtai, į jos narių sąrašą M. Č. ir K. A. negalėjo būti įtraukti, nes Įstatų nustatyta tvarka buvo pašalinti iš Asociacijos narių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinka ir tai, kad po 2016 m. gegužės 28 d. įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo dar 2015 m. rugsėjo 26 d. Asociacijos prezidentu išrinktam R. D. ir valdybai nebuvo pranešta apie 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime priimtus nutarimus, o, kaip teismo posėdyje pripažino ir M. Č., apie tai buvo pranešta tik po to, kai 2016 m. birželio mėnesį VĮ „Registrų centrui“ buvo pateikti minėto susirinkimo dokumentai dėl įrašų pakeitimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o taip pat atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bylos išsprendimui svarbias atsakovės Įstatų nuostatas, netinkamai taikė Asociacijų įstatymo nuostatas, todėl padarė įstatymų nuostatomis neparemtas išvadas.Tvirtina, jog Įstatų 7.4 punkte, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, neįtvirtintas baigtinis asmenų, galinčių reikšti iniciatyvą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, sąrašas. Pareiškus iniciatyvą minėtame punkte nenumatytam asmeniui, asociacijos prezidentui nekiltų prievolė organizuoti susirinkimo sušaukimą. Tačiau tai nereiškia, kad Įstatai draudžia asociacijos nariams atsiliepti į tokių asmenų iniciatyvą ir susirinkti, nepaisant Asociacijos prezidento atsisakymo susirinkimą organizuoti. Priešingas aptartos nuostatos aiškinimas reikštų, kad yra paneigiama visuotinio narių susirinkimo, kaip aukščiausio asociacijos organo, galia ir svarba. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, svarbiausia, kad būtų išlaikyta ne tiek neeilinio visuotinio surinkimo iniciavimo, kiek jo sušaukimo tvarka, nes būtent pastaroji realiai yra reikšminga sprendžiant, ar visuotiniame juridinio asmens dalyvių (narių) susirinkime buvo tinkamai išreikšta dalyvių (narių) valia. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nekilo ginčas, kad V. K. iniciavus neeilinį visuotinį atsakovės narių susirinkimą, buvo įvykdyti visi jo sušaukimo reikalavimai (apie šaukiamą susirinkimą pranešta visiems nariams prieš 30 dienų, pateiktas darbotvarkės projektas, susirinkimas vyko nurodytu laiku ir vietoje). Be to, Asociacijų įstatyme bei kituose asociacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios ribotų ar draustų tam tikriems subjektams inicijuoti visuotinį asociacijos narių susirinkimą, juo labiau,, kad nenurodyta konkreti imperatyvi įstatymo normas, kuri, teismo nuomone, buvo pažeista.Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismo išvadą apie kvorumo nebuvimą nulėmė tik ta aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 5 d. atsakovės valdybos sprendimu M. Č. ir K. A. nuo 2016 m. balandžio 4 d. buvo pašalinti iš asociacijos narių ir todėl negalėjo būti įskaičiuoti į kvorumą. Apeliantės nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi atsakovės valdybos 2016 m. balandžio 5 d. posėdyje sprendimas pašalinti iš asociacijos narių M. Č. ir K. A. buvo priimtas 3 valdybos nariams balsavus „už“, o 2 – „prieš“, t. y. neteisėtai, nes nebuvo Įstatų 9.5.9 punkte nurodytos balsų daugumos. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčo susirinkimo metu nebuvo kvorumo ir dėl to pripažinti patį susirinkimą ir jo sprendimus neteisėtais.Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad apie 2016 m. gegužės 28 d. šaukiamą atsakovės neeilinį visuotinį susirinkimą Įstatuose nustatyta ir įprasta tvarka (elektroniniu paštu) buvo pranešta visiems atsakovės nariams, įskaitant ir tuo metu buvusius valdymo organų narius (prezidentui ir valdybos nariams). Tuo metu pareigas ėjęs atsakovės prezidentas ir kai kurie valdybos nariai, nusprendę ignoruoti šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, turi patys prisiimti ir to pasekmes, įskaitant ir tai, kad apie susirinkime priimtus sprendimus nesužinojo iš karto po jų priėmimo. Kita vertus, iš teismo sprendimo neaišku, kokią reikšmę ši aplinkybė turėjo išvadai dėl ginčijamo susirinkimo ir jo nutarimų teisėtumo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo sušaukimas, nesilaikant Įstatymo ir Įstatų reikalavimų, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl negali būti laikomas teisėtu. Taip pat skundžiamame sprendime, išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir nustačius, kad 2016 m. gegužės 28 Asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo metu nebuvo kvorumo, teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šio susirinkimo metu priimti nutarimai negali būti laikomi priimtais teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini nuo jų priėmimo momento. Be to, nepranešimas apie 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo nutarimus įrodo trečiojo asmens M. Č. akivaizdų Asociacijos Įstatų nesilaikymą, priimat neteisėtus nutarimus bei juos toliau vykdant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ieškovai R. D., R. N. bei E. A. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu tvirtindami, jog Asociacijos neeilinis visuotinis narių susirinkimas 2016 m. gegužės 28 d. buvo sušauktas neteisėtai, nesilaikant Įstatymo bei Įstatų reikalavimų, o jo metu nutarimai buvo priimti nesant narių kvorumo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, dėl ko Asociacijos 2016 m. gegužės 28 d. neeilinis visuotinis susirinkimas buvo pripažintas neteisėtu, o susirinkimo metu priimti nutarimai – negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, kad ginčijamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, jame priimti nutarimai yra teisėti, dėl ko ieškinys buvo tenkintas visiškai nepagrįstai. Tačiau su tokiu vertinimu ir apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino asmenų, galinčių inicijuoti Asociacijos visuotinį narių susirinkimą, ratą, kadangi tokį susirinkimą gali sušaukti bet kuris narys, o ribojimų nenumato jokie teisės aktai. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės aktuose toks draudimas išties nėra numatytas, tačiau CK 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Įstatymo nuostatos nereglamentuoja visuotinio asociacijos narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą asociacijų steigimo dokumente – įstatuose, turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teisė nustatyti visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką bei sąlygas buvo deleguota pačiai asociacijai, ji buvo įpareigota tai nustatyti įstatuose, kurie yra esminis tokios rūšies juridinio asmens veiklos pagrindas bei kurių privalo laikytis šio subjekto nariai. Kaip matyti iš Asociacijos įstatų 7.4 punkto turinio, neeilinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas per 2 mėnesius, jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Asociacijos narių arba valdyba. Taigi, pati Asociacija, nors turėjo teisę, tačiau nenumatė, kad tokio susirinkimo sušaukimą gali inicijuoti audito grupės pirmininkas. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai pateikia Asociacijos Prezidento vardu paraišką, kurioje nurodomos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas. Apie šaukiamą susirinkimą prezidentas ar jo įgaliotas asmuo privalo Asociacijos nariams paskelbti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų registruotu laišku, faksu, asmeniškai jiems pasirašant, elektroniniu paštu arba viešai skelbiant Asociacijos interneto svetainėje (Įstatų 7.5, 7.6 punktai). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, o dėl to byloje nekyla ginčo, kad neeilinį Asociacijos narių susirinkimą 2016 m. gegužės 28 d. sušaukė audito grupės pirmininkas V. K.. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 20 ir 21 nutarties punktuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog V. K. pagal Asociacijos veiklos teisės aktus neturėjo teisės inicijuoti neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo sušaukimo, o byloje nebuvo įrodyta, kad, V. K. inicijuojant neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, kartu su juo to reikalavo ir 1/3 Asociacijos narių, kaip tai numatytą Įstatų 7.4 punkte. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai vertinto, kad V. K. Į. nuostatomis nebuvo suteikta teisė inicijuoti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, yra atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Asociacijos prezidentas R. D. 2016 m. balandžio 28 d. ir gegužės 4 d. elektroniniais laiškais informavo narius, tarp jų ir V. K., apie tai, kad Asociacijos valdyba pritarė neeilinio susirinkimo sušaukimui birželio 4 d., pranešė jo vietą ir laiką bei darbotvarkę, į kurią buvo įtrauktas ir klausimas, dėl kurio aptarimo V. K. nurodė iniciavęs neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimą 2016 m. gegužės 28 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog neeilinis susirinkimas buvo šaukiamas dėl to, jog Asociacijos prezidentas R. D. atsisakė sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą, kaip tai numatyta Įstatuose.Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2016 m. gegužės 28 d. neeiliniame visuotiniame susirinkime nebuvo narių kvorumo ir kad šią išvadą lėmė aplinkybė, jog teismas neįvertino, kad 2016 m. balandžio 5 d. atsakovės valdybos sprendimu M. Č. ir K. A. nuo 2016 m. gegužės 4 d. buvo pašalinti iš Asociacijos narių pažeidžiant Įstatų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad susirinkime nebuvo narių kvorumo. Pagal Įstatų 7.10 punktą, visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys asmenys registruojami pasirašytinai registracijos sąraše, kurį pasirašo visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Pagal Įstatų 7.13 punktą visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Asociacijos narių. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, kai už juos gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių “už“ negu „prieš“, o Įstatų 7.1.1,7.1.2 ir 7.1.3 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo nutarimams priimti reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių balsų.Narinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2016 m. gegužės 28 d. vykusiame susirinkime dalyvavo 18 asmenų. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai pateikė duomenis, jog 2016 m. gegužės 28 d. Asociacijos narių skaičius buvo ne 35 (kaip nurodoma ginčijamo susirinkimo protokole), tačiau 37. Ši aplinkybė byloje esančiais duomenis paneigta nebuvo, jos neginčijo ir atsakovė. Taigi pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, jog 2016 m. gegužės 28 d. susirinkimo metu nebuvo Įstatų 7.13 punkte numatyto narių kvorumo, o tam, kad visuotinis Asociacijos narių susirinkimas galėtų priimti teisėtus nutarimus, turėjo dalyvauti 19 Asociacijos narių.Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime dalyvavo 18 narių, tačiau į sąrašą yra įtraukti ir M. Č. bei K. A., nors jie buvo pašalinti iš Asociacijos narių 2016 m. balandžio 5 d. Asociacijos valdybos sprendimu. Taigi, 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime dalyvavo tik 16 Asociacijos narių, kurių skaičius nesudaro nustatyto kvorumo net ir esant 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio Asociacijos narių susirinkimo protokole užfiksuotam Asociacijos narių skaičiui (35 asmenys). Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamo visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu buvo Įstatų 7.13 punkte įtvirtintas narių kvorumas ir šio susirinkimo metu priimti nutarimai negali būti pripažinti negaliojančiais. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo spręsti dėl 2016 m. balandžio 5 d. valdybos nutarimo, kuriuo K. A. ir M. Č. nesilaikant Įstatų reikalavimų buvo pašalinti iš Asociacijos narių, teisėtumo klausimą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui šiuo atveju nekyla pareiga savo iniciatyva peržiūrėti ir tikrinti minėto 2016 m. balandžio 5 d. Asociacijos valdybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi minėti asmenys (K. A. ir M. Č.), manydami, kad jų teisės yra pažeistos, turėjo galimybę jas ginti Įstatų 4.6 punkte bei CK 2.81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad egzistuoja viešasis interesas, kurį siekdamas apsaugoti teismas turėjo peržengti ne tik pareikšto ieškinio reikalavimo ribas, tačiau ir tikrinti nustatyta tvarka neginčyto 2016 m. balandžio 5 d. Asociacijos valdybos posėdyje priimto nutarimo dėl narių pašalinimo iš Asociacijos narių teisėtumą, nors šie asmenys patys savo galimai pažeistų teisių nustatyta tvarka negynė. Papildomai pabrėžtina, kad, net ir pripažinus šių asmenų dalyvavimą ginčijamame susirinkime tinkamu, kaip jau minėta pirmiau, Įstatų 7.13 punkte numatyto narių kvorumas vis tiek nesusidaro (18 asmenų iš 37 narių).Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo neatitinka tai, kad po 2016 m. gegužės 28 d. įvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo Asociacijos prezidentui R. D. ir valdybai nebuvo pranešta apie šiame susirinkime priimtus nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentu, jog ši informacija nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl 2016 m. gegužės 28 d. visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo, tačiau ši informacija nebuvo lemiama priimant skundžiamą sprendimą. Į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik papildomai, todėl šios aplinkybės nėra plačiau nagrinėjamos ir analizuojamos. Atsižvelgus į virš išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr.3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui R. D. iš atsakovės priteisiam 150 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kadangi šių išlaidų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.