Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
1A-312-383-2011
Teisminio proceso Nr.
56-1-00402-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
L. V.
Nukentėjusysis
S. S.
Kaltinamasis
L. V.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Bylos Nr.1A -312- 383/2011
Teisminio proceso Nr. 56-1-00402-2010Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.3.4. (S) Pranešėjas V. VitunskasTeisėja A. Žemantauskienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam L. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžio, kuriuo L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 p. ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 286 straipsnį 5 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui;

pagal BK 138 str.2 dalies 10 p. - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę paskiriant 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Taikytos BK 75 str. nuostatos, ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam S. S., per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš kaltinamojo L. V. 797,91 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroro civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo L. V. 3752,57 Lt Marijampolės apskrities VPK valstybės biudžetui dėl laikino nedarbingumo pašalpos išmokėjimo S. S..

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų tenkintas ir priteista iš kaltinamojo L. V. 3955,31 Lt, mokant šią sumą nuo 2011-02-28 60 mėnesių po 65,92 Lt kas mėnesį (duomenys neskelbtini); ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 p. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-07 apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini) prie kaimo bendruomenės namų vykusios kaimo bendruomenės šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą stikliniu buteliu suduodamas vieną smūgį į galvos sritį pasipriešino viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas atliekančiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patruliui S. S., tuo S. S. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, muštinę žaizdą kairio momens srityje, įtariamą kairio momenkaulio lūžimą, dėl ko S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui, tai yra dėl nukentėjusiojo S. S. tarnybos pareigų vykdymo jį nesunkiai sužalojo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti dalyje dėl 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo, ir iš atsakovo L. V. ieškovo S. S. naudai priteisti 2000 neturtinės žalos. Skunde nurodo, kad iš jo teismas priteisė per daug neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje kaip turtinę žalą nurodė tik patirtą fizinį skausmą ir pažeminimą. Civilinis ieškovas nenurodė, kad būtų patyręs kokius nors dvasinius išgyvenimus, kad būtų sumažėję bendravimo galimybės ir pan. Ieškovas neįrodinėjo ir patirto pažeminimo. Policijos pareigūnų darbas susijęs su padidinta rizika, nekasdienėmis situacijomis, kurių metu pareigūnas turi būti pasiruošęs susidurti ir susiduria su įvairiai išpuoliais ir įžeidimais, todėl pažeminimo pajautimo ribos yra ir turi būti didesnės nei eilinio piliečio. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vien tik už fizinio skausmo sukėlimą priteista 10 000 litų dydžio neturtinė žala yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, motyvavo tokias priežastis, kaip sveikatos sutrikdymą, jo pobūdį, kaltinamojo kaltę. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam dėl apelianto veiksmų buvo padarytas lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, kuris paprastai jokių liekamųjų reiškinių ateityje neturi. Nėra jokių duomenų, be nukentėjusiojo teiginių, patvirtinančių apie likusią sužalojimo pasekmę - galvos skausmą. Ir pripažįstant, kad svarbus kriterijus priteisiant neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, akivaizdu, kad šiuo atveju neįrodyta, jog patirtas sužalojimas ateityje turės kokių tai pasekmių nukentėjusiojo gyvenimo kokybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad kaltinamojo turimi finansiniai įsipareigojimai, šiuo metu gaunamas nedidelis darbo užmokestis, negali būti prioritetu sprendžiant neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis yra darbingas, o pasikeitus šalies ekonominiai situacijai turės didesnes galimybės atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Apeliantas nesutinka su šia teismo pozicija, kad šiuo atveju jo turtinė padėtis nėra svarbus kriterijus, nustatinėjant neturtinės žalos dydį, tuo labiau, kad jis yra įtrauktas į CK 6.250 straipsnį, ir neišskirtas kaip mažiau svarbus ar nereikšmingas. Kaltininko turtinė padėtis, jo nuomone, yra labai svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, nes teisingumo tikslas — skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Dėl to Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad jo turtinė padėtis negali būti lemiamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismas nepagrįstai jo turtinę padėtį susiejo tik su darbingumu bei su ateityje pasikeisiančia šalies ekonomine situacija, nes darbingas asmuo nebūtinai yra finansiškai stabilioje padėtyje, tuo labiau samprotavimai apie ateityje galbūt busiančias didesnes galimybes atlyginti žalą yra pagrįsti tik prielaidomis. Iš L. V. priteista 10 000 litų suma yra visiškai neadekvati jo turtinei padėčiai, kuri yra bloga. Taigi atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio motyvavo neišsamiai ir neįtikinamai. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato konkrečiu atveju priteistiną neturtinės žalos dydį, bet ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų pritaikymas prie nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant dėl teisingo piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydžio konkrečioje situacijoje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, nevisiškai vadovavosi Aukščiausiojo teismo išdėstytomis nuostatomis dėl teisės normų , reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, bei nusistovėjusia teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose bylose dėl padarytų nusikalstamų veikų ( LR BK 138 str.), bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsda­mas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teis­mas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiš­kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo, atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui, tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, nes kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., 2K-554/2009; 2K-144/2007; 2K-631/2006), kur paprastai priteista neturtinei žalai atlyginti nuo 3000 iki 5000 Lt.

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į pažeistos vertybės pobūdį ir specifiką, būtent, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas ir jis buvo sužalotas vykdant savo pareigas. Policijos pareigūnui, vykdančiam savo pareigas, užtikrinant viešą tvarką, pastoviai yra grėsmė susidurti su pasipriešinimu ir būti sužalotu. Taigi, darytina išvada, kad pareigūnas turi būti pastoviai pasiruošęs psichologiškai patirti neigiamas pasekmes iš pažeidėjų. Taigi, ir patirtos neigiamos pasekmės palieka mažesnius dvasinius išgyvenimus, negu kitam nukentėjusiajam analogiškoje situacijoje. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį. Todėl kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė per didelį civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 5000 litų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., BPK 328 str.4p.,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011m. vasario 22d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai priteisti pakeisti: priteisti iš kaltinamojo L. V. 5 000 ( penkis tūkstančius) litų nukentėjusiajam S. S. neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas