- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2K-554/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- E. A.
- Civilinis ieškovas
- V. Č.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarties.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2007 m. balandžio 2 d. ir pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendį atlikta bausmė nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki rugpjūčio 30 d. Iš E. A. Valstybinei ligonių kasai priteista 3345,36 Lt turtinės žalos, o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č. – 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nukentėjusiajam pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atleistas A. Ž., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 1 d. apie 21.00 val., visuomeninio transporto stotelėje, esančioje Mažeikiuose, Laisvės g., prie namo Nr. 218, iš asmeninių paskatų koja spyrė nukentėjusiajam V. Č. į galvą, nuo smūgio šis nukrito ir susitrenkė galvą į betoninę šaligatvio dangą; dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. diagnozuota galvos smegenų trauminė liga ūmaus periodo vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sumušimas, epiduralinė kraujosruva kairėje parietalinėje srityje, komocinis sindromas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendį: panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydį sumažinti, sušvelninat ir galutinę subendrintą bausmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Taip pat byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai. Teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veikią ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to. Kasatorius teigia, kad jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai galėjosi ją padaręs, nes atsiprašė nukentėjusiojo V. Č., be to, tardamas paskutinįjį žodį, patvirtino, jog nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino kasatoriaus atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismai nemotyvavo šios aplinkybės nustatymo, nes nenurodė, kokią įtaką girtumas turėjo nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo motyvas – tariamas pavydas, todėl E. A. tvirtina, jog girtumas neturėjo jokios įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jis yra pavydus tiek būdamas blaivus, tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadą dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, nors ši buvo nemotyvuota. Nustatydami šią kasatoriaus atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nepripažindami pirmiau nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir buvo neobjektyvūs, todėl nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis E. A. apeliacine tvarka neskundė Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažinimo. Prokuroras teigia, kad šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į BPK 367 straipsnio 3 dalį, tai negali būti nagrinėjama ir kasacinės instancijos teisme. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo atsiliepime nurodoma, kad pagal teismų praktiką teismai nepripažįsta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, nurodė, kad E. A. savo veiksmų kritiškai nevertino, nukentėjusiojo iki teismo posėdžio dienos net neatsiprašė ir žalos jam neatlygino. Tokia teismo išvada yra visiškai pagrįsta ir atitinka teismų praktiką. Taip pat prokuroras pažymi, kad kasacine tvarka netikrinamas teismų sprendimų pagrįstumas, t. y. ar teismai, tinkamai įvertinę bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas. Kasatorius skunde nurodo vienintelį motyvą, dėl kurio nesutinka su teismų išvada dėl minėtos lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, – jis tvirtina atsiprašęs nukentėjusiojo. Tačiau vien formalaus nukentėjusiojo atsiprašymo, kurio nuoširdumo nepatvirtina tokios aplinkybės, kaip apgailestavimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, padėjimas nukentėjusiajam, žalos atlyginimas ir pan., nepakanka aplinkybės, bylojančios apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, nustatymui.
Atsileipimu į kasacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Č. prašo nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime jis nurodo, kad teismų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nukentėjusysis mano, kad nuteistajam E. A. paskirtoji bausmė nėra per švelni. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atsižvelgta į visas nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei priimtas teisingas nuosprendis. Be to, nukentėjusiajam padarytos žalos kasatorius iki šiol neatlygino.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. A. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde E. A. ginčija jam nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė ir tai nebuvo detaliau nagrinėta apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į nurodytus BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentų ginčijamu klausimu nenagrinėja ir dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo nepasisako.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Teismai pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: pirma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; antra, kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; trečia, kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, aktualūs du momentai: kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas prisipažįsta tik dėl byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar asmens parodymai prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.
Konstatuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą aplinkybę, be kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi, kuris yra tada, kai asmuo laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – atlyginti padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiojo ir pan.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau kartu pažymėta, kad, kai jam buvo pareikšta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jau 2006 m. rugsėjo 4 d. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. A. pripažino visas veikos, už kurią vėliau jis buvo nuteistas (BK 138 straipsnio 1 dalis), aplinkybes bei savo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Tos pačios apklausos metu jis parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pirmosios apklausos metu duotus parodymus E. A. patvirtino 2006 m. lapkričio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat visų kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu E. A. patvirtino pirminėje apklausoje nurodytas aplinkybes ir prašė jomis remtis (2006 m. lapkričio 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. įtariamojo apklausos protokolai).
Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas E. A. parodymų turinį, nurodė, kad jis dėl pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino. Tačiau, motyvuodamas bausmės paskyrimą nuteistajam, šis teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad kasatorius pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino apie įvykį, taip pat atsiprašė nukentėjusiojo.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal E. A. apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai nenustatė kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės nustatymui neužtenka asmens prisipažinimo, būtinas ir nuoširdus gailėjimasis dėl to. Tuo tarpu E. A. nuoširdžiai nesigailėjo nusikaltęs.
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio neaišku, ar teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė E. A. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir, jeigu jis buvo, tai koks – savanoriškas ar priverstinis. Aiškiai pasisakyta tik dėl nuoširdaus gailėjimosi nebuvimo. Nepaisant to, kad apeliacinio teismo pateiktas motyvavimas neišsamus, šio teismo padaryta išvada nepripažinti E. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – yra teisinga.
Nors nuo pat baudžiamosios bylos tyrimo pradžios, o vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu, aiškindamas apie įvykį, E. A. neneigė esminių jo aplinkybių, taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, bei teisme atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau, kolegijos vertinimu, visa tai buvo lemta objektyvių aplinkybių ir nebuvo nuoširdu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu kasatorius parodymus pirmąjį kartą davė jau po to, kai kiti du asmenys liudytojai R. J. ir I. Š. – nuteistojo pažįstami ir draugai, – buvę įvykio metu ir jį tiesiogiai stebėję, davė kasatorių kaltinančius parodymus ir detaliai nurodė visas E. A. padaryto nusikaltimo aplinkybes. Tik praėjus maždaug mėnesiui po jų apklausos, parodymus apie tas pačias aplinkybes davė ir nuteistasis E. A., t. y. tada, kai neigti inkriminuotą nusikaltimą nebebuvo prasmės. Be to, tuo metu jau buvo apklaustas ir nukentėjusysis V. Č. bei gauta specialisto išvada dėl žmogaus kūno tyrimo. Šių duomenų pagrindu kolegija daro išvadą, kad E. A. padaryta nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų dėka, o nuteistajam, duodant parodymus, nebuvo jokios prasmės neigti savo kaltės. Kasatorius E. A. iš esmės niekuo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Taigi jo prisipažinimas nebuvo savanoriškas, priešingai, nulemtas byloje surinktų įrodymų. Kasatoriaus deklaruotas nuoširdus gailėjimasis ir nukentėjusiojo atsiprašymas teisme buvo labiau formalūs nei nuoširdūs, ypač įvertinat tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai suabejojo jų nuoširdumu.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) buvo pritaikytas teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. A. kasacinį skundą.