- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- I1-5718-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00979-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- O. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. C. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde bei atsiliepime (b. l. 63–64) nurodė, kad jam laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. bausmę atliekant kamerų tipo patalpoje Alytaus pataisos namų pareigūnai neleido pasiimti gydytojo išrašytų vaistų, kuriuos jis naudoja nuo 2021 m. balandžio mėnesio (duomenys neskelbtini) gydyti ir kurių vartojimo nutraukti negalima. Pažymėjo, kad pareigūnams jis paaiškino esamą situaciją dėl vaistų vartojimo, tačiau šie nekreipė į tai dėmesio. Pareiškėjo įsitikinimu, vaistų nedavimas yra akivaizdus žmogaus kankinimas, norint dar labiau pakenkti jo sveikatai. Mano, kad tokie Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktams, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Tarptautinėms sutartims. Nurodė, jog neteisėti pareigūnų veiksmai jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, nežmoniškas kančias. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15). Nurodė, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kur kiekvieną vakarą vaistus nuteistiesiems išdalina slaugytoja, kuriai, esant sveikatos pablogėjimui, galėjo išsakyti savo nusiskundimus. Dėl skubios pagalbos pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į budinčius pareigūnus, kurie nuteistuosius atveda pas budinčiąją slaugytoją į Sveikatos priežiūros skyrių. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo gydytojo parinkti atitinkami medikamentai (duomenys neskelbtini) gydymui nuo 2021 m. gegužės 4 d., kurie išduodami pacientui į rankas reguliariam ilgalaikiam vartojimui, be pertraukų visą likusį gyvenimą.
Paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Ginčo laikotarpiu galiojusio Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76, 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi gydytojo paskyrimų lape (17 p.). Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-1/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-1/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).
Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai pirminės ambulatorinės medicininės pagalbos nebeteikia nuo 2019 m. spalio 1 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė, todėl Alytaus pataisos namų įsitikinimu, ji ir turėtų būti atsakovės atstove.
Mano, jog pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. bausmę atliekant kamerų tipo patalpoje Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) pareigūnai jam neleido pasiimti gydytojo paskirtų vaistų, kuriuos jis naudoja (duomenys neskelbtini) gydyti ir kurių vartojimo nutraukimas negalimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-47-492/2020; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-624/2020). Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).
Svarbu pažymėti ir tai, kad Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 punkte numatyta, kad pareigūnai privalo sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas; neatlikti veiksmų, kurie tarptautinėje teisėje suprantami kaip kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas, neskatinti ir netoleruoti tokių veiksmų (6.2 punktas). Etikos kodekso 8 punkte reglamentuota, kad darbuotojas, laikydamasis Etikos kodekso nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtas elgesio normas turėtų būti parenkamos kaip teisingumo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiomis moralinėmis nuostatomis: 8.1) saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto; 8.2) visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves. Pagal Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 2, 5, 7 punktus pataisos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 82.6 punktą, tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama neleistinai elgtis su suimtaisiais (nuteistaisiais), žeminti jų garbę ir orumą.
Byloje esantys duomenys, patvirtina, jog pareiškėjui 2021 m. balandžio 27 d. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) liga, taip pat iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui buvo skirti vaistai, kuriuos reikia vartoti reguliariai, be pertraukų visą likusį gyvenimą ir vaistai pareiškėjui buvo išduodami į rankas ilgalaikiam vartojimui (b. l. 18, 19, 22–32).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., t. y. 11 parų buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje (b. l. 51–52, 55–56).
Pareiškėjas skunde teigia, kad nors 2022 m. balandžio 5 d. apgyvendintas kamerų tipo patalpoje jis informavo pareigūnus, jog jam yra skirti gyvybiškai svarbūs vaistai (duomenys neskelbtini) gydyti, kuriuos jis paliko būrio gyvenamojoje patalpoje ir juos turi pasiimti nepertraukiamam ligos gydymui, tačiau pareigūnai į jo prašymą neragavo (b. l. 2).
Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. patekęs į kamerų tipo patalpas prašė pareigūnų leisti jam pasiimti vaistus (duomenys neskelbtini) ligos gydymui, kadangi byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas nuo vaistų paskyrimo datos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 27 d., juos nepertraukiamai vartojo ir paskirtą datą kreipdavosi į gydytojus dėl vaistų pratęsimo ir išdavimo (b. l. 22–32).
Taigi, akivaizdu, jog asmeniui diagnozuota liga ir gydymo vaistais rekomendacija visą likusį gyvenimą yra pagrindas skirti efektyvų gydymą. Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų, jog jis paskirtų vaistų negavo nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Atsakovės atstovo argumentas, kad 2022 m. balandžio 19 d. skunde administracijai pareiškėjas tarp nurodytų asmens kratos metu paimtų daiktų nurodė žiebtuvėlį ir asmens ženklą, tačiau apie jokius vaistus neminėjo ir jokie vaistai asmens kratos metu pas jį nebuvo rasti, nepaneigia pareiškėjo teiginių, nes jis teigia, kad jo vaistai buvo likę būryje ir būtent todėl jis juos norėjo pasiimti į kamerą. Akivaizdu, kad vaistai ir negalėjo būti rasti asmens kratos metu pas pareiškėją, o pareigūnų veiksmų neteisėtumas siejamas ne su tuo, kad vaistai iš pareiškėjo buvo paimti asmens kratos metu, o su tuo, kad vaistų pareiškėjui nebuvo leista pasiimti su savimi į kamerą. Atitinkamai ir atsakovo atstovo tinkamumą pataisos namų administracija nepagrįstai kvestionuoja tuo pagrindu, kad pataisos namai neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, o už tai yra atsakinga Laisvės atėmimo vietų administracija, nes ginčas kilo ne dėl sveikatos paslaugų teikimo (vaistų paskyrimo), o dėl pataisos namų administracijos veiksmų, kuriais buvo suvaržyta pareiškėjo galimybė gydyti paskirais vaistais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovas (jo pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (neleido pasiimti būtinų nepertraukiamai ir reguliariai vartoti vaistų), veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pareiškėjas prarado teisę nepertraukiamai ir reguliariai vartoti jam visam likusiam gyvenimui paskirus vaistus ir dėl to patyrė neturtinę žalą dėl emocinių išgyvenimų (baimės dėl savo sveiktos galimo pablogėjimo).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) (kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme), tarp padaryto atsakovės atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovei kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (medikamentų pareiškėjas neturėjo galimybės vartoti 11 parų), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad 140 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams už tokį laikotarpį kompensuoti.
Pažymėtina, jog panašios praktikos nustatant neturtinės žalos dydį laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kuris 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje Nr. TA-811-756/2021 už vieną dieną, kai nuteistasis negalėjo gauti būtinų vaistų, priteisė 12,50 Eur neturtinės žalos (100 Eur už 8 dienas). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui už 11 dienų, kai jis negalėjo vartoti paskirtų vaistų, priteistina 140 Eur suma (12,50 Eur x 11 dienų = 137,50 Eur, apvalinama iki 140 Eur) laikytina teisinga kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui O. C. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.