Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. birželio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

2. 2017 m. lapkričio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2017 m. birželio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams;

3. 2018 m. birželio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 50 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir nuteistas galutine subendrinta 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. L. 2019 m. kovo 30 d. apie 12.05 val. viešoje vietoje, prie namo esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo D. S. ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sugriebė D. S. už kaklo ir jį viena ranka spausdamas, kitos rankos kumščiu sudavė du smūgius į galvos sritį, taip nukentėjusiajam D. S. dėl poodinės kraujosruvos už kairės ausies, kairiame skruoste, odos nubrozdinimo už kairės ausies, galvos sumušimo, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Panašius parodymus kaltinamasis L. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 86–87, 92–93).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas T. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad L. L. pažįsta apie pusę metų, susipažino bendrabutyje, kuriame L. L. gyvena. 2019 m. kovo ar balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, gėrė su L. L. ir L. M.. Negali apibūdinti koks žmogus yra L. L., jį prastai pažįsta, tik kelis kartus gėrė su juo alkoholinius gėrimus. Jis mano, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Įvykio dieną su L. L. ir L. M. jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Išėjus iš parduotuvės, prie jų priėjo trys jaunuoliai, kaip jie atrodė jis negali pasakyti, nežino ar minėti jaunuoliai kažko jų prašė. Prastai prisimena, bet lyg L. L. trenkė vieną smūgį ranka vienam iš jaunuolių į galvą. Po smūgio jaunuoliai pabėgo. Jis tokio L. L. elgesio net nesureikšmino, iš karto nuėjo su L. L. ir L. M. į Jaunimo parką, kur gėrė alų. Netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. L. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus AVPK. Išsamiau įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes dėl savo neblaivumo jų neatsimena (b. l. 56–57).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Ž. S. 2019 m. kovo 30 d. kreipėsi į Alytaus AVPK, nurodydamas, kad 2019 m. kovo 30 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), L. L. smurtavo prieš nepilnametį jo sūnų D. S. (b. l. 1–8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nufotografuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotuvė (duomenys neskelbtini), bei šaligatvis ant kurio įvyko konfliktas (b. l. 13–16).

Iš 2019 m. kovo 30 d. Alytaus AVPK pareigūno S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 30 d. gavo tarnybinį nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pasitiko trys jaunuoliai, kurie aiškino, kad nepažįstamas vyras užpuolė D. S. ir sumušė. Buvo nustatytas jaunuolį sumušęs vyras L. L., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus AVPK, jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Iš Savanoriškų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad Ž. S. pateikė gimimo liudijimo kopiją ir medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis D. S. yra pilnametis, ir kad įvykio dieną 2019 m. kovo 30 d. dėl sužalojimo kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kaulų lūžių nenustatyta (b. l. 38, 40, 41, 42, 44).

Iš 2019 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. G 284/2019(06) matyti, jog D. S. padarytos poodinės kraujosruvos už kairės ausies, kairiame skruoste, odos nubrozdinimai už kairės ausies, galvos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 49).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. balandžio 9 d. buvo pareiškusi civilinį ieškinį Nr. 23907 dėl žalos atlyginimo, kuriuo iš atsakovo L. L. prašė priteisti 30,52 Eur už D. S. gydymą (b. l. 60–69). Šio ieškinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. gegužės mėnesį atsisakė (b. l. 70), kadangi L. L. žalą atlygino (b. l. 99).

Šių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis L. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis L. L. 2019 m. kovo 30 d. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra iš chuliganiškų paskatų, tyčia prikibo prie nepilnamečio D. S. ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sugriebdamas jį už kaklo ir viena ranka spausdamas, o kitos rankos kumščiu suduodamas du smūgius D. S. į galvą. Tokiais neteisėtais veiksmais L. L. nežymiai sutrikdė nepilnamečio nukentėjusiojo D. S. sveikatą, bei visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis L. L. veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Kaltinamojo L. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai.

Byloje nukentėjusysis D. S., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą Ž. S., pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti D. S., civiliniu ieškovu ir priteisti iš atsakovo L. L. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 174–177). Ieškinyje ieškovas nurodė, jog D. S. atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas yra itin įžūlus, kadangi fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas viešoje vietoje ir be jokio pagrindo. D. S. patyrė stresą dėl netikėto ir įžūlaus išpuolio prieš jį, sutriko miegas, jis tapo uždaras, bijo rajono, kuriame buvo užpultas.

Teismo posėdžio metu atstovas pagal įstatymą Ž. S. palaikė civilinį ieškinį. Nurodė, jog jo manymu prašoma priteisti suma yra protinga. Sūnus D. S. pirmą dieną po įvykio buvo dideliame šoke, sakė, kad daugiau neis į lauką. Prašė surasti jam psichologo pagalbą. Mano, kad D. S. išgyvenimai, kurie tik dabar pradeda pasireikšti yra pakankamai gilūs. Sūnus tapo tylesnis ir uždaresnis. Įvykio metu jam buvo 14 metų. Įvykis buvo savaitgalį, tačiau sūnus nurodė, kad jam galvą skaudėjo dar ir pirmadienį.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. L. nurodė, jog nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta ne pilnoje apimtyje, jo vienintelės gaunamos mėnesinės pajamos yra iš privataus darbo, apie 300–400 eurų.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šiuo atveju, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais žala buvo padaryta nepilnamečio nukentėjusiojo sveikatai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis D. S. patyrė stresą, nesaugumo jausmą – nusikalstama veika prieš jį buvo įvykdyta viešoje vietoje, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtini ir konkretūs jam padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos už kairės ausies, kairiame skruoste, odos nubrozdinimai už kairės ausies, galvos sumušimas. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė skausmą. Patirti sužalojimai kvalifikuotini, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-316/2008 ir kt.). Taigi, įvertinus teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžių, nukentėjusiojo patirtą sveikatos sužalojimo mastą, tai, kad nusikaltimas įvykdytas prieš nepilnametį asmenį, viešoje vietoje, nėra objektyvių duomenų dėl nukentėjusiajam liekamųjų reiškinių išlikimo, be to, nukentėjusysis proceso metu nebuvo apklaustas, jo patirti išgyvenimai nebuvo išklausyti, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 Eur.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 30,52 Eur už D. S. gydymą priteisimo(b. l. 60–69) atmestinas, kadangi L. L. žalą atlygino (b. l. 99).

Nukentėjusysis prašo priteisti iš L. L. išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kurios pagal teismui pateiktus kvitus sudaro 300,00 Eur sumą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusiojo D. S. atstovas pagal įstatymą Ž. S. sumokėjo advokatei 300 eurų už suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą (b. l. 177). Todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo jas patyrusiam asmeniui Ž. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje yra jau tris kartus teistas, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimą, bei fizinio skausmo sukėlimą, bausmes atlikęs (b. l. 125–129). Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, praėjus tik kiek daugiau nei pusei metų nuo ankstesnės bausmės atlikimo. Kaltinamasis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad paskutinioji bauda Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimu L. L. paskirta 2019 m. rugsėjo 5 d. dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo bei teisėtų reikalavimų nevykdymo. Ši aplinkybė rodo, jog L. L. prieš tai paskirtos bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau sistemingai pažeidinėja įstatymus, nerodo jokių pastangų keistis. Jam paskirtų baudų L. L. taip pat nemoka (b. l. 106-123). L. L. oficialiai niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 132–133). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei L. L. asmenybę, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, jos vykdymą atidedant, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis). Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis už nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir jos vykdymo atidėjimas minimaliam terminui užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. L. L. nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, jam nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 94–96).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. L. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. L. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti L. L. dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, paskirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę - per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš L. L. nukentėjusiajam D. S. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. L. nukentėjusiojo D. S. atstovui pagal įstatymą Ž. S. 300,00 eurų patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teisme, nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.