Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant pareiškėjui dalyvaujant pareiškėjams K. M., V. M., jų atstovei advokatei K. Č., išnagrinėjęs K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundus dėl nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjams administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jie 2013-11-04, apie 15.27 val., gyvenamojo namo sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybe teise priklauso D. S. ir LR valstybei, vykdydami savo tariamą ir D. S. ginčijamą teisę, savavališkai nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, rankomis išardė dalį trinkelėmis iškloto kiemo grindinio, bei kojomis sumindžiojo trinkelėmis kloti paruoštą dangą, tokiais savo veiksmais savo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 188 straipsnyje.

Pareiškėjų atstovė K. Č. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pateikė į bylą Kauno rajono apylinkės teismo įsitesėjusį sprendimą, kuriuo buvo pripažintas J. S. atsisakymas derinti sklypo ribas nepagrįstu, „Architektų pastogės“ planą, pagal kurį buvo sprendžiama civilinė byla, pažymą iš VMI, kad nuomos mokesčiai buvo sumokėti žemės pirkimui, 1988 m. Vykdomojo komiteto sprendimą su antrinio žemės naudojimo aktu, žemės įsigijimo dokumentus, pažymą apie privatizavimo procesą, antrinio žemės naudojimo planą, kur matyti kasinėjimų vieta, 2014-03-25 prašymą policijai, kad yra ir toliau nežabojami bendraturčio veiksmai. Atstovė nurodė, kad yra sudaryti žemės sklypo planai, sklypas padalintas Tarybiniu laikotarpiu Vykdomojo komiteto sprendimu, tad pareiškėjai valdo ir rūpinasi savo valdoma ir nuomojama žemės sklypo dalimi, už kurį moka nuomos mokestį. Kaip matyti, archyvo išduotoje pažymoje yra akcentuota, kad pirkimas buvo vykdomas pagal antrinio žemės nugodojimo aktą. Piktnaudžiauja D. S., jis žino aplinkybes dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jis nepaiso įspėjimo, pastabų. Tai nėra tyčinis veiksmas pažeisti nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti nutarimus priimtus atstovaujamųjų atžvilgiu ir ATP bylas jų atžvilgiu nutraukti, nesant jų veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto antrinio žemės naudojimo teisės akto matyti, kad kasinėjimai buvo atliekami ne D. S. žemės sklypo naudojimo dalyje, o „B“ raide pažymėtame bendro naudojimo kieme.

Skundai tenkintini.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. N-62-1954-11).

Nagrinėjamu atveju būtina analizuoti, ar V. M. savo teisę vykdė pažeisdama įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus, kas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti. Minėtuose straipsniuose nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Pažymėtina, kad minėtose normose įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo nuostatos, tačiau, norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas įstatyminis reglamentavimas.

Iš byloje pateikto antrinio žemės naudojimo teisės akto matyti, kad J. S. klojo trinkeles ne jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, o bendro naudojimo kieme be V. M. sutikimo. V. M., nors ir nėra sklypo savininkė, tačiau pagal 1988 m. Vykdomojo komiteto sprendimą su antrinio žemės naudojimo aktą, šalia esančiu sklypu naudojasi jau nuo 1992 m., už žemės sklypą moka mokesčius. Kaip matyti iš byloje pateikto 2012-01-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, J. S. nėra suinteresuotas, kad V. M. greičiau sklypą įsigytų. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Architektų pastogė“ dėl pažeistų teisių ir nusprendė ieškinį tenkinti, pripažinti J. S. atsisakymą derinti 1547 kv. m. žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte) ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009m UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais, ir pripažinti teisę V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) planą be J. S. sutikimo.

Be to, pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N662–2703/2009, pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-261-4335/2010).

Tačiau Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės, išnagrinėjusi bylas ir priėmusi nutarimus, nenurodė kuo pasireiškė pareiškėjų padarytas pažeidimas ir nenurodė, kokį teisės aktą savo veiksmais pažeidė V. M. ir K. M.. Pažymėtina, kad tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Teismas daro išvadą, kad Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nepagrįstai pripažino V. M. ir K. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, jų veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl 2014-02-24 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimas Nr. 6, kuriuo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas ir 2014-02-24 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimas Nr. 7, kuriuo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjų atžvilgiu nutrauktinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

Pareiškėjų V. M. ir K. M. skundus tenkinti.

2014-02-24 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimą Nr. 6, kuriuo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinti ir bylą nutraukti;

2014-02-24 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimas Nr. 7, kuriuo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.