Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų K. M. ir V. M. prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-112-919/2013 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-25 Kauno apylinkės teismo nutarimu K. M. ir V. M. skundai buvo patenkinti ir 2014-02-24 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimai Nr. 6 bei Nr. 7 panaikinti, byla K. M. ir V. M. atžvilgiu nutraukta.

Prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Pareiškėjai savo prašymus grindžia Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, kuris numato proceso šalių išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, šio įstatymo nuostatos nėra taikomos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas.

Teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos konstitucinius principus, daro išvadą, jog asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2012). Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), yra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytą K. M. ir V. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. M. ir V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.