Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. prašymas dėl pažeidimų perkvalifikavimo ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Skundas netenkinamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 4 straipsnio („Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka“) 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Įstatyme yra numatyta speciali administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka ir pagal ją teismas perkvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus gali tik tuo atveju, jeigu nutarimas, kuriuo asmeniui paskirta nuobauda, dar nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimas, kuriuo nubaustas V. B., įsiteisėjo 2016 m. spalio 6 d. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis neturi pagrindo perkvalifikuoti V. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo ir tuo pagrindu nustatyti kitokį nei 2016 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ANK 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, yra nepagrįsti ir neatitinka įstatymo nuostatų, vyraujančios teismų praktikos išaiškinimų. Tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-26-574/2018.

11. Siekiant pašalinti visus neaiškumas dėl ANK įsigaliojimo buvo priimtas ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalyse numatyti išimtiniai atvejai, kada asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos – arešto arba baudos – vykdymas nutraukiamas ir/ar pakeičiamas. To paties Įstatymo 4 straipsnio nuostatos numato, kad įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais, veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama administracinio nusižengimo tyrimo metu arba administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teisme metu (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai nėra įsiteisėję, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju, V. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 6 d., paskirta piniginė nuobauda, pakeista į viešuosius darbus, įvykdyta, todėl nėra ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnyje ir 6 straipsnyje numatytų pagrindų perkvalifikuoti nubaustojo padarytas veikas ir skirti švelnesnę nuobaudą.

13. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų atgalinio veikimo, pateiktose bylose Nr. 2AT-7-14-303/2017, 2AT-24-699/2017 ir kt., kuriose aiškiai nurodyta, kad įstatymų leidėjas priimdamas naują įstatymą – ANK – ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo. Tai atitinka ir konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad perkvalifikuoti V. B. padarytus administracinius teisės pažeidimus, nėra teisinio pagrindo.

14. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

15. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija, vadovaudamasi ATPK 329 straipsniu, gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis, kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

16. Pažeidėjo skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, kad V. B. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą – pasišalino iš įvykio vietos ir kartu pastebi, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu V. B. buvo nubaustas padaręs net ne vieną, tačiau du administracinius teisės pažeidimus (ATPK 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Be to, V. B. praeityje ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje esančių duomenų visuma, vis tik rodo tai, kad V. B. nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, o ankstesnės nuobaudos nebuvo pakankamai efektyvios, kadangi jis ir toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, padarė pavojingą pažeidimą, už kurį nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu. Apygardos teismas taip pat pastebi, kad apylinkės teismas, netenkindamas V. B. prašymo, tokį sprendimą motyvavo ir pagrindė tiek byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytus pažeidimus ir V. B., visuma, tiek ankstesnių teismų priimtų sprendimų pagrindu, tiek ir teismų praktiką panašiose bylose.

17. Pažymėtina ir tai, kad analizuojamoje byloje esantis 2019 m. birželio 3 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus patvirtina, jog V. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, padarė du administracinius nusižengimus: 2018 m. gruodžio 25 d. nubaustas 8 Eur bauda už ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą; 2019 m. gegužės 15 d. nubaustas 400 Eur bauda už ANK 209 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Taigi, akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės be abejonės suponuoja išvadą, jog V. B. neatitinka vieno iš ATPK 329 straipsnyje numatytų formalių kriterijų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė net du nusižengimus, už kuriuos buvo nubaustas administracine nuobauda - bauda. Nors V. B. skunde nurodo, kad nusižengimai nesusiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtinta sąlyga siejama konkrečiai su nusižengimo (pažeidimo) padarymo faktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-1232/2012, N575-1329/2012). Šiuo atveju ir formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti V. B. ATPK 329 straipsnio nuostatas, kadangi bet kokio nusižengimo padarymas eliminuoja minėto straipsnio taikymo galimybę.

18. Kaip minėta, nustačius, kad V. B. neatitinka formaliųjų aptariamame straipsnyje nurodytų reikalavimų, kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą V. B. atžvilgiu nėra ir negali būti vertintinos, nepaisant to, jog sutiktina su tuo, jog V. B. turi poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones, atliko paskirtus viešuosius darbus. Analogiškos praktikos laikosi ir Panevėžio apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-768/2019.

19. Apygardos teismas šiuo aspektu pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Teismas laikosi ir ankstesniuose teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos, jog asmenys, pripažinti kaltais padarę pavojingus administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, paprastai negali tikėtis paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Apygardos teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir realų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

20. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai V. B. atžvilgiu yra pasiekti. Skundžiama nutartimi teismas V. B. prašymo tiek dėl pažeidimų perkvalifikavimo, tiek dėl nuobaudos termino sutrumpinimo netenkino pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.