- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-7364-1173/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00704-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, A. V., D. P., R. K., P. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos R. P. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis, jo motinos R. P. V. tėvas E. P. E. P. palikimą sudarė: gyvenamsis nams su priestatu, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini); pinigai; turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Senelis paliko testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir teisę į išpirktą žemės sklypą po pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko sūnui V. P. ir P. T.. V. P. ir P. T. priėmė palikimą pagal testamentą, 1993 m. gruodžio 15 d. paduodami pareiškimus Biržų 2-jam notarų biurui. Pareiškėjo motina R. P. V. 1994 m. kovo 8 d. pareiškimu Biržų 2-jam notarų biurui pareiškė, jog kaip įstatyminė įpėdinė priima savo tėvo E. P. palikimą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
1.2. Po E. P. mirties praėjus devyneriems metams, 2002 m. birželio 28 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo seneliui E. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,46 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre yra registruotas E. P. vardu. Paveldėjimo byla Biržų 2-jame notarų biure yra neužbaigta, kadangi R. P. V. turtinę teisę paveldėjo, tačiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre neįregistravo, nes mirė (duomenys neskelbtini), iki sklypo grąžinimo dienos.
1.3. (duomenys neskelbtini) mirusi pareiškėjo motina R. P. V. testamento nepaliko. Jos sutuoktinis pareiškėjo tėvas T. V. mirė (duomenys neskelbtini).
1.4. Po motinos mirties pareiškėjas priėmė visą jos turtą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas priėmė motinos gyvenamojoje vietoje buvusius jos asmeninius daiktus: baldus, įvairius namų apyvokos reikmenis, įrankius, dokumentus, nuotraukas ir jais naudojosi kaip savo. Atkūrus nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, pagal susitarimą sklypu leido naudotis ūkininkams, vykdantiems žemės ūkio veiklą. Kiti suinteresuoti asmenys – palikėjos vaikai A. V., D. P., R. K., P. V. dėl minėto turto pretenzijų nereiškia. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas po motinos R. P. V. mirties ne atsisakė, o faktiniu valdymu priėmė visą likusį turtą.
1.5. Po R. P. V. mirties palikėjos įpėdiniai pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. R. P. V. vardu viešuose registruose nėra registruoto turto, tačiau ji, kaip įstatyminė įpėdinė, yra paveldėjusi E. P. vardu įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.6. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas S. V. po savo motinos R. P. V. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.
2. Pareiškėjas S. V. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina R. P. V., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Iki motinos mirties dažnai būdavo jos namuose(duomenys neskelbtini), ten buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta. Motina registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturėjo. Po motinos mirties liko įvairūs jos asmeniniai daiktai: baldai, indai, įrankiai, kiti namų apyvokos daiktai, žemės ūkio reikmenys, taip pat nuotraukos, dokumentai, kuriuos jis perėmė ir valdė. Po motinos mirties jos turtą perėmė ir valdė jis (pareiškėjas) bei motinos sutuoktinis, jo tėvas T. V.. Žino, kad motina kaip įstatyminė įpėdinė buvo pateikusi pareiškimą priimti palikimą, likusį po savo tėvo, pareiškėjo senelio E. P. mirties. Žinojo, kad jo seneliui E. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą jis nuomoja ūkininkui. Kiti įpėdiniai dėl minėto žemės sklypo pretenzijų nereiškia.
3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
4. Suinteresuoto asmens Valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie palikėjos R. P. V. ar palikėjo E. P., kurio vardu šiuo metu yra registruotas 9,46 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei, neturti jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos R. P. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad S. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
7. Suinteresuoti asmenys D. P., R. K., P. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Pareiškimas tenkintinas.
9. Dėl palikimo priėmimo po R. P. V.mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau ir CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis, 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Įsigaliojus naujam CK šis terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
10. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
11. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
12. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
13. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas S. V. yra R. P. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. R. P. V. testamento nėra palikusi. Po R. P. V. mirties nei pareiškėjas, nei kiti įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
14. Iš Biržų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. D. pažymos matyti, kad notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po E. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Įpėdinė, priėmusi palikimą pagal įstatymą, yra jo dukra R. P. V.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
15. Iš Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. birželio 28 d. sprendimo matyti, kad E. P. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 9,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
16. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad R. P. V. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo.
17. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad S. V. nuo 1994 m. balandžio 15 d. iki 2007 m. vasario 20 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
18. Iš pareiškėjo S. V. paaiškinimų matyti, kad po palikėjos R. P. V. mirties jis perėmė naudoti ir valdyti likusį jos turtą – baldus, indus, įrankius, kitus namų apyvokos daiktus, žemės ūkio reikmenis, nuotraukas, dokumentus ir kt. R. P. V. Biržų rajono 2 – am notaro biurui 1993 m. rugsėjo 29 d. buvo padavusi pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo E. P. mirties, priėmimo pagal įstatymą, likęs turtas po tėvo mirties – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla nebuvo užbaigta, nes kaip matyti iš bylos, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų, E. P. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą, tai padaryta jau po palikėjos mirties – Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. birželio 28 d. sprendimu E. P. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 9,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šį sklypą valdo kaip savo, šiuo metu nuomoja ūkininkui.
19. Byloje esančių duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas S. V. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos R. P. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo S. V. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. po motinos R. P. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
21. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios R. P. V. palikimo sudėties.
23. Iš pareiškėjo priteistina 53,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos R. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas S. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjo S. V. 53,44 Eur (penkiasdešimt tris eurus, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.