Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymų centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-714-390/2021 pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, I. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vizijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės dalininkai 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą (sprendimas įsigaliojo nuo 2018 m. kovo 1 d.), kuriuo nustatė vidutinį 41,48 Eur už toną (be PVM) atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestį už komunalinių atliekų priėmimą ir 70 Eur už toną (be PVM) atliekų tvarkymo mokestį už kitas atliekas, nepriskiriamas komunalinėms atliekoms. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. atsakovė pagal sutartį vežė atliekas, pagal atliekų tvarkymo taisyklėmis patvirtintą atliekų klasifikavimą žymimas 19 12 12 atliekų kodu (kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos), kurios nepriskiriamos komunalinėms atliekoms, todėl pagal ieškovės dalininkų sprendimo dėl mokesčio patvirtinimo priedą tokio tipo atliekoms apdoroti turėjo būti taikomas 70 Eur už toną (be PVM) mokestis, tačiau faktiškai buvo taikomas 41,48 Eur už toną (be PVM) tarifas).

4. Ieškovės vertinimu, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei papildomai 287 076,54 Eur (be PVM), nes, išrašant apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, buvo neteisingai nurodytas atliekų tvarkymo tarifas. Taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. atsakovė nesumokėjo ieškovei 63 836,69 Eur už suteiktas paslaugas, t. y. atsakovė liko skolinga ieškovei iš viso 350 913,23 Eur už suteiktas paslaugas.

5. Atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. raštu informavo ieškovę, kad nepripažįsta sąskaitos už 2020 m. balandį, nes sąskaitoje netinkamai nurodytas atliekų tvarkymo tarifas, nesilaikoma šalių tariamai sudaryto 2020 m. sausio 14 d. papildomo susitarimo 4 punkto. Papildomo susitarimo 4 punkte buvo nurodyta, kad juo yra patvirtinamas šalių buvęs žodinis susitarimas, ir numatoma, kad „už mišrias komunalines atliekas po mechaninio išrūšiavimo bus mokamas 41,48 Eur (be PVM) už 1 toną mokestis“. Ieškovės vertinimu, papildomo susitarimo 4 punktas buvo sudarytas viršijant tuometinės ieškovės vadovės I. V. įgaliojimus, nustatytus pagal ieškovės įstatus, taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą (toliau – ir VĮĮ).

7. Atrūšiuotos mišrios komunalinės atliekos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyrių „Atliekų sąrašas“ priskiriamos atliekoms iš atliekų tvarkymo įrenginių, konkrečiai suteikiant joms 19 12 12 kodą, kaip kitoms mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekoms, nenurodytoms 19 12 11. Atsakovės vertinimu, tai, jog pristatomos atliekos pažymėtos kodu 19 12 12, nereiškia, kad jų kilmė nėra komunalinis srautas ir dėl to šioms atliekoms negali būti taikomas gamybinėms atliekoms su tokiu pačiu kodu priskirtas mokestis. Papildomu susitarimu šalys susitarė, kad sprendimu „patvirtinus naujus atliekų tvarkymo įkainius, šalys žodžiu susitarė, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. už mišrias komunalines atliekas po mechaninio išrūšiavimo bus mokamas 41,48 Eur (be PVM) už 1 toną mokestis (4 punktas)“.

8. Aplinkybę, kad atsakovė teisingai traktuoja iki ginčo tarp šalių taikytą mokestį patvirtina ir naujausias Kauno regiono atliekų tvarkymo centro visuotinio dalininku susirinkimo 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. D20-2-1, kuriuo patvirtinti šiuo metu taikomi Kauno regioniniuose sąvartynuose, mechaninio biologinio apdorojimo ir mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginiuose bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse atliekų priėmimo ir apdorojimo mokesčiai, nustatant, kad išrūšiuotos mišrios komunalinės atliekos (kodas 19 12 12) priskiriamos prie „Komunalinės atliekos“, o joms taikomas mokestis mažesnis nei kitoms atliekoms.

9. Trečiasis asmuo I. V. prašė ieškinį vertinti pagal byloje esančius duomenis ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalininkų sprendimo priedo Nr. 1 2.1. papunktį yra aiškiai nurodyta, jog kodas 19 12 12 suteikiamas tik tokioms komunalinėms atliekoms, kurios susidarė komunalines atliekas rūšiuojant MAR ir MBA įrenginiuose. UAB „Verslo vizijos“ turima atliekų rūšiavimo linija nėra ir negali būti priskirta MAR / MBA įrenginiams, nes ji įrengta ne iš ES lėšų, neatitinka MAR / MBA įrenginiams taikomų reikalavimų / požymių, ir turėtų būti laikoma paprasčiausia antrinių žaliavų rūšiavimo linija. Šią išvadą papildomai patvirtina ir Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane išdėstytos nuostatos, kur MBA ir MAR suprantami kaip ieškovės nuosavybėje esantys atliekų apdorojimo įrenginiai, t. y. Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai (MBA) ir Zabieliškio mechaninio atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo įrenginiai. Šiuo konkrečiu atveju, UAB „Verslo vizijos“ rūšiuotos mišrios komunalinės atliekos nebuvo rūšiuotos MAR / MBA įrenginyje, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad tokios po rūšiavimo likusios atliekos tapo nepriskiriamos komunalinėms / gamybinėmis, - jos nebuvo rūšiuotos MAR ir MBA įrenginiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos 16 d. apeliantė ir atsakovė sudarė sutartį „Dėl atliekų priėmimo į Zabieliškio sąvartyną“. Sutarties 2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad atliekų turėtojas už atliekų tvarkymą apmoka VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro patvirtintą kainą – 49,1 Lt (14,22 Eur) už vieną toną, plius PVM.

21. 2015 m. gruodžio 31d. papildomu susitarimu „Dėl atliekų priėmimo į Zabieliškio sąvartyną“ šalys pakeitė sutarties 2 punktą ir jį išdėstė taip: 2.1 Atliekų turėtojas už atliekų tvarkymą apmoka VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro patvirtintą kainą: 2.1.1 už komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą: 2.1.1.1 iš fizinių asmenų, daugiabučių namų ir sodininkų bendrijų – 14,22 Eur (be PVM) už 1 toną; 2.1.1.2 iš juridinių asmenų (išskyrus daugiabučių namų ir sodininkų bendrijų) – 47,48 Eur (be PVM) už 1 toną; 2.1.1.3 komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestį skaičiuoti pagal proporciją – fizinių asmenų komunalinės atliekos sudaro 65 proc. nuo bendro komunalinių atliekų kiekio, juridinių asmenų atliekos – 35 proc.; 2.1.2 už kitų atliekų, nepriskiriamų komunalinėms atliekoms, priėmimą ir apdorojimą – 47,48 Eur (be PVM) už 1 toną.

22. Apeliantės visuotinis dalininkų susirinkimas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu „Dėl atliekų priėmimo ir apdorojimo Kauno regioniniuose sąvartynuose, mechaninio biologinio apdorojimo ir mechaninio biologinio apdorojimo ir mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginiuose, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse mokesčio patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti naujus atliekų tvarkymo įkainius nuo 2018 m. kovo 1 d. Sprendime nurodyta: 1) kad už komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą nustatomas vidutinis tarifas – 41,48 Eur (be PVM) už 1 toną; 2) komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestį skaičiuoti pagal proporciją – fizinių asmenų, įskaitant daugiabučių namų ir sodininkų bendrijas, komunalinės atliekos sudaro 65 proc. nuo bendro komunalinių atliekų kiekio (tarifas – 26,12 Eur (be PVM) už 1 toną), juridinių asmenų (išskyrus daugiabučių namų ir sodininkų bendrijas) atliekos – 35 proc. (ATM - 70 Eur (be PVM) už 1 toną); 3) už kitų atliekų, nepriskiriamų komunalinėms atliekoms (neturinčių asbesto), priėmimą ir apdorojimą: fiziniams ir juridiniams asmenims – 70 Eur (be PVM) už 1 toną.

23. 2018 m. birželio 1 d. apeliantė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Verslo vizijos“ sudarė trišalę paslaugų tiekimo sutartį. Šalys trišalės sutarties 4.3 papunkčiu susitarė, kad be šios sutarties mišrių komunalinių atliekų turėtojas su mišrių komunalinių atliekų apdorotoju ir mišrių komunalinių atliekų turėtojas su tvarkytoju santykiuose tarpusavyje vadovaujasi sudarytomis dvišalėmis sutartimis.

24. 2020 m. sausio 14 d. apeliantė ir atsakovė papildomu susitarimu Nr. ZS-20-1 prie 2009 m. liepos 16 d. sutarties 4 punktu susitarė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. apeliantės dalininkų sprendimu patvirtinus naujus atliekų tvarkymo įkainius, šalys žodžiu susitarė, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. už mišrias komunalines atliekas po mechaninio išrūšiavimo bus mokamas 41,48 Eur (be PVM) už 1 toną mokestis. Taip pat šalys susitarė, kad tai, jog abi šalys priėmė ir vykdė šį žodinį susitarimą, patvirtina šalių išrašytos ir apmokėtos sąskaitos. Nuo 2020 m. sausio 14 d. abi sutarties šalys susitaria tai įforminti raštu ir šiuo pagrindu sudaro šį susitarimą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

25. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2021 m. birželio 2 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 81132. Atsakovė nurodo, kad šis naujas įrodymas patvirtina aplinkybes, jog atsakovei pagrįstai buvo skaičiuojamas sumažintas tarifas už atliekų pristatymą, taip pat patvirtina, kad atsakovė nėra įsiskolinusi apeliantei už suteiktas paslaugas.

26. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsakovės pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl atsakovės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl papildomo susitarimo 4 punkto teisėtumo

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ir iki susitarimo sudarymo ir po jo sudarymo, išrašydavo bei pateikdavo atsakovei sąskaitas pagal susitarime ir 2017 m. lapkričio 27 d. dalininkų susirinkime nustatytą mokestį už komunalinių atliekų pristatymą (nutarties 22 punktas), todėl padarė išvadą, kad tokie apeliantės veiksmai patvirtina, jog ji sutiko su nustatytu mokesčiu ir sudarytą susitarimą vykdė, t. y. nenustatė, kad susitarimo 4 punkto sąlyga prieštarauja viešojo juridinio asmens veiklos tikslams.

29. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino susitarimo 4 punktą negaliojančiu, nes kompetenciją nustatyti ieškovės paslaugų tarifus turi tik visuotinis ieškovo dalininkų susirinkimas, kurio sprendimu atsakovei už jos pristatomas atliekas į Zabieliškių sąvartyną buvo nustatytas 70 Eur (be PVM) už toną tarifas, todėl ieškovės buvusios vadovės (I. V.) sudaryto susitarimo 4 punktu pagrindu atsakovei taikytinas tarifas nepagrįstai buvo sumažintas iki 41,48 Eur (be PVM) už toną. Atsakovės vertinimu, apeliantės dalininkų susirinkimo sprendimu nustatytas 41,48 Eur (be PVM) už toną tarifas buvo pagrįstai taikytas atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ pristatytoms mišrioms komunalinėms atliekoms po rūšiavimo, nes apeliantė mokesčio tarifą atsakovei taiko kaip už mišrių komunalinių atliekų priėmimą, todėl aplinkybė, jog buvusi apeliantės vadovė, turėdama įgaliojimus pasirašyti susitarimą, jį pasirašydama teisingai įgyvendino dalininkų sprendimo nuostatas ir jokių sprendimų dėl atsakovei taikytino tarifo už atliekų pristatymą sumažinimo nepriėmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

30. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, kad, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018).

31. CK 1.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų juridinių asmenų sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais. Skirtingai nei privačių juridinių asmenų, kurių teisnumas yra bendrasis, viešųjų juridinių asmenų teisnumas yra specialusis, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Šių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Viešojo juridinio asmens sudarytų sandorių, prieštaraujančių to viešojo juridinio asmens teisnumui, pripažinimas negaliojančiais nesiejamas su kitos sandorio šalies sąžiningumu – prioritetas suteikiamas viešojo intereso gynimui, todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu net tuo atveju, kai kita sandorio šalis yra sąžininga.

32. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantė yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal VĮĮ (2 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas esminių juridinio asmens požymių – juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kadangi juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams, skirtingų juridinių asmenų teisnumas gali būti įvairios apimties.

33. VĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos nurodo, kad viešosios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija ir kt.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės įstatų 63 punkte nurodyta, jog vadovo kompetencija nustatyta VĮĮ. Pagal VĮĮ 9 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal to paties straipsnio 4 dalį viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės buvusi vadovė (trečiasis asmuo I. V.) turėjo įgaliojimus pasirašyti sandorius, susijusius su apeliantės vykdoma veikla, t. y. susitarimą su atsakove sudarė nepažeisdama įstaigos valdymo organų kompetencijos.

35. Apeliantė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad jos dalininkų priimti sprendimai dėl atliekų mokesčių tarifų nustatymo pažeistų apeliantės interesus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo I. V., sudarydama 2020 m. sausio 14 d. susitarimą su atsakove (nutarties 24 punktas), neviršijo jai suteiktų įgaliojimų (VĮĮ 9 straipsnis), nes pagal apeliantės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Verslo vizijos“ pasirašytą trišalę sutartį, apeliantė įsipareigojo už atsakovės perduotų mišrių komunalinių atliekų apdorotojo perduotą po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo likusių komunalinių atliekų kiekį taikyti vidutinį atliekų priėmimo ir apdorojimo mokesčio tarifą, kurio dydis yra patvirtintas apeliantės visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu (šiuo konkrečiu atveju – 41,48 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog ginčijamo susitarimo 4 punktas (nutarties 24 punktas), prieštarauja viešojo juridinio asmens teisnumui (veiklos tikslams), todėl nėra pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.82 straipsnio 2 dalis). Nenustačius šio sandorio negaliojimo pagrindo kiti apeliantės argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, pagrįstai atmetė ieškovės pareikštus reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Trečiasis asmuo I. V. nurodė, kad patyrė 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir taip pat prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

40. Nei atsakovės, nei trečiojo asmens I. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų teisinėms paslaugoms rengiant atsiliepimus į apeliantės apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (1 524,20 Eur x 1,3 koeficientas = 1 981,46 Eur), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, iš ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 300092998, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 300092998, 1 936 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.