Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių, ieškovės atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 106. Ši santuoka abiem buvo antroji. Šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini ), kuris į dalintino turto masę nėra traukiamas. I. L. R vardu nuosavybės teise registruoti automobiliai: „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur ir VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, ir lieka ieškovei, o atsakovo V. R. vardu registruotas automobilis „OPEL ZAFIRA-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500 Eur, lieka atsakovo nuosavybėje.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu sutarė, kad šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda jau apie trejus metus, atsakovas anksčiau dirbo Norvegijoje, šiuo metu nedirbantis, gyvena Vilniuje, ieškovė gyvena Lietuvoje, nedirbanti, turi sveikatos problemų. Šalys sutinka nutraukti santuoką, atsakovas sutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Ieškovės bei atsakovo paaiškinimais įrodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes – R, R. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – R, R.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė bei atsakovas patvirtino, jog kreditorių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, šalys vykdomųjų bylų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-00092, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų iš valstybės lėšų.

Šioje byloje už neturtinį reikalavimą (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės) mokamas 107 Eur žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą bei tikslia suma nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jei jis didesnis nei 110).

Iš byloje pateiktos 2023 m. kovo 21 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2023-11466, matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. R., valstybė turėjo 183,33 Eur išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 183,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

I. L. R, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą(duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 106, nutraukti dėl sutuoktinio V. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. R. santuokinę pavardę – „R“, atsakovui V. R. – „R“.

Po santuokos nutraukimo santuokos metu įgytas transporto priemones - automobilius: „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini ir „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėje; automobilį ,,O. Z.-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,33 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.