- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- I-361-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00094-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Č. (toliau- ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu (b l. 2-4) prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo buvo nuspręsta neišduoti V. Č. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (toliau- ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis ketina medžioti, tuo tikslu išlaikė atitinkamus egzaminus, įgijęs medžiotojo bilietą, tačiau atsakovas atsisakė jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau- ir Leidimas), motyvuodamas tuo, kad jis prieš 10 metų buvo teistas, todėl nėra nepriekaištingos reputacijos. Jo teistumas yra išnykęs, jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo nepilnamečiais bei pilnamečiais vaikais, jo reputacija yra nepriekaištinga. Nuo apkaltinamojo nuosprendžio praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl apribojimų taikymas neapibrėžtą laiką nuo kažkada padarytos klaidos yra neproporcinga priemonė padaryto pažeidimo atžvilgiu. Mano, kad Sprendimas neteisėtas ir neteisingas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta. Savo atsiliepimu teismui (b.l.40-43) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o pagal 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. V.Č. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-07-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 253 str.1 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), todėl pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra nepriekaištingos reputacijos ir Leidimas jam negali būti išduotas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau- ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje (2010-11-18 įstatymo Nr.XI-1146 redakcija) įtvirtinta, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas neatitiko abiejų šių sąlygų, todėl jam taikytini griežtesni Įstatymo 18 str.2 d. nustatyti apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ buvo nuspręsta neišduoti V. Č. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b.l.7). Šis Sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.
Ginklų ir šaudmenų apyvartą, jos teisinius pagrindus, subjektus, jų veiklą, susijusią su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, 2010-11-18 priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.XI-1146 išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia 2011 m. kovo 1 d. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 str.2 d. 4 p. (2010-11-18 įstatymo Nr.XI-1146 redakcija), nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-07-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu V. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str.1 d. (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) už šaudmenų neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą (b.l.46-49). BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė- penkeri metai. Taigi, pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu atitiko sąlygas, nustatytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurioms esant jis negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas ( 2010-11-18 įstatymo Nr.XI-1146 redakcija) nustatė griežtesnius reikalavimus, pagal kuriuos asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, negu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, galiojusi iki 2011-03-01, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija vadovaujasi Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką bei terminus, 4 dalimi (2012-06-29 įstatymo Nr.XI-2156 redakcija). Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, tam, kad pareiškėjo atžvilgiu nebūtų taikomi griežtesni naujos redakcijos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, jis turėjo atitikti dvi sąlygas: 1) aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, 2) 2011 m. vasario 28 d. jis turėjo turėti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. Nors pareiškėjas pagal BK 253 str.1 d. buvo nuteistas iki 2011-03-01, tačiau jis neatitiko antrosios būtinosios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, t.y. 2011 m. vasario 28 d. jis neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus, ką patvirtino ir pats pareiškėjas. Todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytini Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010-11-18 įstatymo Nr.XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni apribojimai, nei galioję iki 2011-03-01, pagal kuriuos asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jam taikomas suvaržymas laikyti (nešiotis) ginklus yra neproporcinga sankcija, teisėjų kolegija pažymi, jog atsisakymas išduoti Leidimą pagal Įstatymo nuostatas apskritai nelaikytinas sankcija. Leidimo išdavimas yra specialiosios teisės, kurią reglamentuoja valstybė, suteikimas. Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl Leidimų išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Atvejai, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, įsakmiai yra įtvirtinti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio Įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal BK ypatingąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytą aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015). Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktą. Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui (LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015). Ilgas laikotarpis po Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos veikos padarymo, pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia aplinkybę, jog jis nekelia grėsmės sau pačiam, šeimos nariams, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, negali paneigti pareiškėjo nuteisimo fakto, į kurį privalu atsižvelgti, vertinant asmens reputaciją Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų aspektu.
Todėl, nagrinėjamu atveju esant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytoms sąlygoms, pagal kurias pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą jam išduoti Leidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017-03-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.