- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 2-94-671/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02471-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei I. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui J. P. dėl technikos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti negaliojančia transporto priemonės krautuvo Bobcat 974, valstybinis Nr. B776R, ID kodas 5000570182, pirkimo – pardavimo sutartį tarp pardavėjo J. P. ir pirkėjos I. J.; civilinės teisės santykiams, kilusiems dėl 2016 m. birželio 16 d. tarp pardavėjo J. P. ir pirkėjos I. J. sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, taikyti restituciją, įpareigojant J. P. grąžinti I. J. 7000 Eur, o krautuvą Bobcat 974, valstybinis Nr. B776R, ID kodas 5000570182, grąžinti J. P.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesį pagal internetiniame puslapyje patalpintą skelbimą su atsakovu J. P. aptarė krautuvo Bobcat 974, valstybinis Nr. B776R, ID kodas 5000570182, pirkimo –pardavimo sąlygas ir jos įgaliotas A. B. atsakovui perdavė 700 Eur avansą už parduodamą techniką. Tiek internetiniame skelbime, tiek aptariant krautuvo pirkimą, atsakovas patikino, kad technika yra dirbanti ir gero stovio. 2016 m. birželio 17 – 18 d. už krautuvą buvo pervesta 6650 Eur, iš viso už krautuvą buvo sumokėta 7000 Eur. Po savaitės atsakovas nupirktą techniką pristatė į Plungę nurodytu adresu. Tą pačią dieną, bandant dirbti su krautuvu, paaiškėjo, kad jis sugedęs. Vos tik pastebėjus gedimą, telefonu informavo atsakovą, kuris ir dar vienas asmuo atvyko apžiūrėti ir įvertinti gedimą. Atsakovas apžiūrėjo techniką ir pasakė, kad gedimas yra turbūt hidraulinėje sistemoje ir pažadėjo pašalinti gedimus. Po to ne kartą bendravo telefonu su atsakovu, kaskart buvo žadama, kad suremontuos krautuvą, tačiau iki šiol niekas nėra padaryta. 2016 m. rugsėjo mėnesį raštu informavo atsakovą, kad jeigu situacija nebus išspręsta, bus priversta kreiptis į teismą. Atsakovas turėjo žinoti, kad perkamas krautuvas yra sugedęs, nes jis pats eksploatavo techniką, skelbime buvo nurodyta, kad technika yra tvarkinga. Sumanymas apgauti buvo iš anksto suplanuotas, prieš ją buvo panaudota apgaulė, dėl jos sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios niekada nebūtų sudariusi, jei būtų žinojusi nurodytas aplinkybes. Kadangi sandoris sudarytas panaudojant apgaulę, jis turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir su sandorio sudarymu kilusioms pasekmėms turėtų būti taikoma restitucija. Sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu ir pagal LR CK 190 straipsnį, t. y. suklydus dėl esminių sandorio faktų, egzistavusių sandorio sudarymo metu.
Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes plačiau gali pakomentuoti trečiasis asmuo A. B., nes ji nedalyvavo perkant ir perduodant techniką, tik pervedė sutartą su atsakovu pinigų sumą už prekę. Su A. B. yra sugyventiniai. Techniką pirko iš asmeninių lėšų, krautuvas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau ji juo nesinaudojo. Krautuvą pirko ne savo poreikiams, negali tiksliai pasakyti, kokiai veiklai. Kai A. B. parsivarė krautuvą iš vietos, kur jį buvo pristatęs atsakovas, ji jį lydėjo ir matė, kaip važiuojant krautuvas pradėjo suktis vietoje. A. B. ne kartą skambino atsakovui, reiškė pretenzijas dėl krautuvo gedimo, tačiau prekė iki šiol nesutaisyta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškinyje nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie prekių pardavimą bei kokybę. Ieškovės patikėtinis A. B. buvo pats atvažiavęs pas atsakovą į namus ir apžiūrėjo bei išbandė perkamą techniką, įsitikino jos gera kokybe ir tik tada buvo sutarta dėl pirkimo – pardavimo bei sumokėtas avansas ir vėliau, kaip sutarta, padaryti pervedimai. Prekes pirkėjui į nurodytą vietą atvežė jis pats. Prekes priėmė ieškovės patikėtinis ir jo pagalbininkas, autoserviso, kuriame buvo ketinama tvarkyti techniką, meistras, kuris krautuvą nuvarė nuo priekabos ir išbandė. Atvežtų prekių kokybė nekėlė abejonių, tenkino ieškovės įgaliotinį, todėl prekės buvo priimtos. Krautuvas veikė puikiai, išvakarėse jis pats krovė grindinio trinkeles savo namo statybvietėje, be to, iki tol jis buvo eksploatuojamas jo statybvietėse, nebuvo jokių defektų. Rugpjūčio mėnesio paskutinėmis dienomis ar rugsėjo mėnesio pradžioje paskambino ieškovės patikėtinis ir pranešė, kad krautuvas sugedo. Kartu su kvalifikuotu meistru ieškovės sodybos kieme apžiūrėjo techniką ir diagnozavo smulkų ir nereikšmingą bei didelio remonto nereikalaujantį gedimą, kurį netrukus pašalino. Užtruko apie dvi savaites, kol gavo reikalingą pakeisti detalę. Sutaisius gedimą, krautuvas dirbo idealiai, A. B. remontą priėmė, tačiau atsisakė pasirašyti kokius nors tai patvirtinančius dokumentus. Skundėsi, kad planuotas jo ir ieškovės verslas nepavyko, todėl krautuvas jam nebereikalingas, mėgino derėtis, kad paimtų krautuvą atgal, tačiau jis nesutiko, nes krautuvas buvo sugadintas ne dėl jo kaltės. Be to, krautuvą suremontavo savo lėšomis, taigi ieškovės patikėtinis siekė praturtėti jo sąskaita. Ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame neidentifikuota, kokį sandorį ir kokiu pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiu. Ieškovė pasirinko netinkamą savo neva pažeistų interesų gynimo būdą, prašydama pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti dvišalę restituciją, nes tam nėra visiškai jokio pagrindo.
Atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, pardavė A. B. geros būklės Bobcat krautuvą. Krautuvas nebuvo naujas, prieš tai jį nuomojo ir naudojosi pats. Technika veikė tvarkingai, nebuvo jokių nusiskundimų. Prieš perkant techniką, A. B. nebandė vairuoti krautuvą, jis pats parodė, kaip veikia mechanizmas. Pretenzijų nebuvo. Krautuvą pristatė į servisą Plungėje. Su juo kartu važiavo uošvis J. B.. Servise buvo dar vienas darbuotojas. Prekės perdavimo metu parodė A. B., kaip veikia krautuvas, kaip jį valdyti. A. B. perdavimo metu krautuvo taip pat nevairavo. Dėl prekės garantijos nebuvo susitarta. Po savaitės paskambino A. B. ir pranešė, kad krautuvas neveikia. Kartu su meistru nuvažiavo į sodus Plungėje, kur buvo nurodęs A. B.. Apžiūrėjus krautuvą buvo nustatytas gedimas, kurį geranoriškai sutiko sutaisyti. A. B. taip pat dalyvavo apžiūrint techniką, buvo sutarta dėl krautuvo remonto. Jau tada A. B. paminėjo, kad geriau grąžintų krautuvą, nes nepavyko planuotas verslas, todėl krautuvas nebereikalingas. Bendravimas dėl krautuvo remonto truko apie dvi savaites. Gedimas nebuvo sudėtingas. Mano, kad gedimas galėjo atsirasti ir be žmogaus prisilietimo, technika nebuvo nauja. Kadangi remontui buvo reikalinga nauja detalė, jos paieškos užtruko, todėl krautuvo remontas užtruko apie mėnesį. 2016 m. rugsėjo 19 d. su meistru atvyko į sodus Plungėje, kur stovėjo krautuvas, ir pakeitė reikalingą detalę. Išbandė techniką, ji veikė puikiai. Paskambino A. B., norėjo, kad atvažiuotų ir išbandytų krautuvą, tačiau pirkėjas pasakė, kad jam nebeįdomu, nepavyko planuotas krautuvo nuomos verslas, todėl nori grąžinti techniką. Po to gavo šaukimą į teismą.
Trečiasis asmuo A. B. parodė, kad ieškovė yra jo sugyventinė. Paaiškino, kad internete išsirinko norimą pirkti Bobcat krautuvą, paskambino pardavėjui ir nuvyko apžiūrėti norimos pirkti prekės. Su ieškove planavo teikti krautuvo nuomos paslaugas. Nuvyko pas atsakovą apžiūrėti krautuvą. Atsakovas pats vairavo krautuvą, parodė, kaip jis veikia. Su atsakovu pasirašė susitarimą dėl krautuvo pirkimo – pardavimo, davė avansą, likusius pinigus turėjo pervesti vėliau. Krautuvas buvo pristatytas maždaug po dviejų savaičių. Po krautuvo perdavimo, pervežant į kitą vietą, jis sugedo, važiuojant keliu pradėjo suktis. Paskambino atsakovui ir pranešė apie gedimą, paprašė, kad atvažiuotų apžiūrėti krautuvą. Po kažkiek laiko atsakovas atvyko su dar vienu asmeniu ir apžiūrėjo krautuvą, kuris stovėjo sode. Atsakovas matė, kad krautuvas yra sugedęs. Laikas bėgo, tačiau atsakovas nieko nedarė. Nežino, kad krautuvas buvo remontuojamas sode. Atsakovas su juo nesusisiekė, jis jokių remontų darbų nepriėmė ir neatsisakė pasirašyti jokių dokumentų. Nežino, ar krautuvas šiuo metu veikia, tačiau jau pirkimo – pardavimo metu jis buvo su trūkumais. Nenorėjo judinti krautuvo, todėl nepateikė įrodymų, kad krautuvas šiuo metu neveikia. Be to, krautuvo apžiūra, jo neperkeliant, brangiai kainuoja. Mechanizmas buvo įsigytas veikiantis, tačiau buvo pristatytas sugedęs, o tariamas remontas truko per ilgai.
Liudytojas J. B. parodė, kad atsakovas yra jo žentas. Kai atsakovas pardavė Bobcat krautuvą ir turėjo prekę pristatyti į Plungę, paprašė jo, kad su automobiliu jį palydėtų ir po to parvežtų. Atsakovas krautuvą nuvežė į servisą Plungėje. Prekę priėmė A. B., servise buvo ir daugiau žmonių. A. B. buvo parodyta, kaip veikia mechanizmas. Pirkėjas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė.
Liudytojas R. R. parodė, kad atsakovo prašymu karu su juo nuvažiavo į Plungę apžiūrėti krautuvo Bobcat, kuris buvo parduotas A. B.. Jis anksčiau nuomojosi techniką iš atsakovo. Krautuvas buvo sode. Mechanizmas buvo sugedęs, sukosi reguliatorius. Apžiūrint krautuvą dalyvavo ir pirkėjas A. B., kuris sutiko, kad jie atvažiuotų ir suremontuotų krautuvą. Po keleto dienų su atsakovu nuvažiavo į sodus, kur stovėjo krautuvas, ir pakeitė detalę. Patikrino krautuvą, jis veikė puikiai. Už darbą jam sumokėjo atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. birželio 16 d. tarp trečiojo asmens A. B. ir atsakovo J. P. sudarytas rašytinis susitarimas, pagal kurį A. B. už 7000 Eur įsigijo krautuvą Bobcat 974, valstybinis Nr. B776R (b. l. 7, 8). Trečiasis asmuo A. B. atsakovui J. P. už krautuvą Bobcat 974, valstybinis Nr. B776R, perdavė 350 Eur avansą, likusią pinigų sumą 2016 m. birželio 18 d. lėšų pervedimo nurodymu atsakovui pervedė ieškovė I. J. (b. l. 9). 2016 m. birželio 20 d. įgaliojimu ieškovė I. J. įgaliojo trečiąjį asmenį A. B. savo nuožiūra aptartomis sąlygomis nusipirkti jos vardu bet kurią transporto priemonę (b. l. 10 ). Iš 2016 m. rugsėjo 15 d. perdavimo – priėmimo akto matyti, kad R. R. atsakovui perdavė veikiantį hidraulinės sistemos reguliatorių ir 2016 m. rugsėjo 19 d. atliko hidraulinio reguliatoriaus pakeitimą ir technikos išbandymą (b. l. 26, 27). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 21 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą prašydama per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti visą pinigų sumą, sumokėtą už krautuvą Bobcat 974, nes parduotas krautuvas buvo su esminiais defektais, o atsakovas gedimo nepašalino (b. l. 11-12).
Byloje kilo ginčas dėl susitarimo pirkti - parduoti krautuvą Bobcat 974, valstybinis Nr. B776R, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovė savo galimai pažeistas teises gina vadovaudamasi bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 1.90 - 1.91 str.). LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 dalyje numatytas pirkėjo reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, kas laikytina specialiu sutarties negaliojimo pagrindu. Tiek minėto straipsnio punkte nurodyta aplinkybė, tiek ieškovės reikalavimą grindžiantys faktai iš esmės susiję su daikto kokybe ir sutarties egzistavimo pasekmėmis. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir operatyvumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, darytina išvada, jog iš esmės ieškiniu yra prašoma nutraukti šalių susitarimą, todėl ieškinio reikalavimo formuluotė „pripažinti negaliojančia“ vertinama kaip juridiškai netiksli.
Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja LR CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti LR CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos LR CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad parduoto daikto trūkumų faktą, kad krautuvas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento, turi įrodyti pirkėjas (ieškovė). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto LR CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-505-686/2016).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl naudoto krautuvo pirkimo – pardavimo, t. y. trečiasis asmuo A. B. ieškovės I. J. vardu nupirko tikėtinai ne vienerius metus (gamybos metai arba pirmosios registracijos data – 1990 m.) eksploatuotą krautuvą, todėl trečiasis asmuo, apžiūrėjęs krautuvą prieš jį perkant, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo krautuvo savininkas, kadangi naudojant krautuvą mechanizmai natūraliai dėvisi. Šiuo atveju trečiasis asmuo pripažino, kad prieš įsigyjant krautuvą, jis buvo apžiūrėtas. Atsakovas teismo posėdžio paaiškino, kad prieš parduodant krautuvą ir jo perdavimo metu pirkėjui (trečiajam asmeniui) parodė, kaip veikia mechanizmas. Byloje nepaneigta, kad pirkėjas dėl perkamos prekės neturėjo pretenzijų ir kad perkamas krautuvas jokių esminių techninių defektų neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad įsigytas krautuvas buvo netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pagal LR CK 6.328 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo apžiūrėdamas norimą pirkti krautuvą ir prekės perdavimo metu krautuvo pats nevairavo, netikrino krautuvo techninės būklės (kokybės), tokiu būdu įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip prisiimdamas rizikos dalį. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo naudotą krautuvą (didesnio pavojaus šaltinį) pirko pats neturėdamas specialių žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo krautuvo techninę būklę, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas ieškovės įgaliotas asmuo, privalėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti krautuvo technine būsena. Trečiasis asmuo turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą krautuvą iš neprofesionalaus pardavėjo, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra profesionalus pardavėjas ir užsiima transporto priemonių prekybos verslu. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir neįrodžius, kad buvusiam krautuvo savininkui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs krautuvo trūkumai, darytina išvada, kad negali kilti atsakovo atsakomybė dėl krautuvo trūkumų.
Kita vertus, LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šios teisės normos 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sprendžiant, ar pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių jie susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai, kokios yra sandorio šalys ir kt. Reikalavimą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti išlaidas trūkumams ištaisyti galima reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Paskutinė teisių gynimo priemonė – pirkėjo teisė nutraukti sutartį galima, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir daikto trūkumai negali būti pašalinti, daikto pardavėjas atsisako juos ištaisyti ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Ieškovė savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindė pardavėjo pareiga parduoti tinkamos kokybės krautuvą ir tuo, kad esminis trūkumas atsirado iki krautuvo pardavimo. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo informavo atsakovą apie krautuvo gedimą, kuris, atvykęs kartu su meistru, sutiko krautuvą suremontuoti. Trečiasis asmuo nurodytų aplinkybių nepaneigė, tačiau nurodė, kad atsakovas krautuvo nesutaisė. Paaiškino, kad atsakovas jo neinformavo, kad pakeitė reikalingą krautuvo detalę. Liudytojas R. R. patvirtino, kad su atsakovu buvo nuvykęs į Plungę ir pakeitė krautuvo detalę, krautuvas dirbo puikiai. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo sutikdamas, kad atsakovas suremontuotų krautuvą, iš esmės pasirinko LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą – krautuvo gedimo šalinimo galimybę, nors ieškiniu prašo taikyti paskutinę teisių gynimo priemonę. Pažymėtina, kad alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, kad, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačios faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (LR CK 6.123 str.). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2009). Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokios būklės šiuo metu yra krautuvas, ar jis yra eksploatuotinas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas ištaisė parduoto krautuvo trūkumus ir laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog krautuvo trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. kad pirkimo – pardavimo susitarimo pažeidimas buvo esminis. Todėl krautuvo pirkimo – pardavimo susitarimo nutraukimas šiuo atveju būtų neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo susitarimo atsisakymo ir restitucijos taikymo atmestinas.
Atsakovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 51, 52). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11 Eur. Atmetus ieškinį, atsakovui ir valstybei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (LR CPK 93 str. l d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 500 Eur (penkis šimtus Eur).
Iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.