Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Ž.

2020 m. gruodžio 26 d. apie 13.00 val., namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė savo buvusiai žmonai L. Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, ją stipriai papurtė ir stūmė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė L. Ž. (M.) fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žaste.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad analizuojamo įvykio nebuvo, jis buvo melagingai apkaltintas, jam buvo grasinama, kad su juo susidoros, todėl policijos pareigūnai patarė visada viską filmuoti. 2020 m. gruodžio 26 d. jis atvažiavo į savo namus pasveikinti vaikus su Šv. Kalėdomis. Atvažiavęs, kieme pamatė T. M. automobilį, nors jis negali gyventi jo name, nes uzufrukto teisė suteikta tik buvusiai žmonai su vaikais. Kadangi pagalvojo, jog vėl gali įvykti konfliktas, kurio metu jį melagingai apkaltins, prieš įeidamas į namus jis įsijungė telefono vaizdo kamerą. Atidaręs namų duris, T. M. iš karto pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad jis filmuoja, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuomet L. M. nulipo laiptais ir pradėjo jį pulti, griebė už telefono, apdraskė rankas, trenkė į nugarą ir stūmė jį lauk. Išstūmusi jį lauk, numetė jo telefoną ant automobilio variklio dangčio. Jis pasiėmė telefoną, dar kartą įjungė kamerą ir vėl užėjo į vidų, norėjo pasiaiškinti, ką čia jie daro, bet tada jis vėl buvo išvarytas lauk. Būdamas lauke jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis L. M. nelietė, nestūmė, nepurtė ir negalėjo jai sukelti skausmo. Kaip atsirado kraujosruvos, jis nežino, tačiau ir 2016 metais jam buvo pareikšti melagingi kaltinimai iš L. M., dėl kurių ji vėliau prisipažino. Todėl greičiausiai ir dabar ji meluoja, o kraujosruvas pasidarė pati. Šio įvykio metu būtent jam buvo nustatyti nežymūs sužalojimai, jis parašė pareiškimą per e-policiją. Dar 2019 metais jį nepagrįstai apkaltino, kad grasino jai ginklu, nors ginklas tuo metu jau buvo priduotas į Ginklų fondą.

Nukentėjusioji L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nagrinėjamas įvykis buvo dar vienas neįspėtas V. Ž. atvykimas į namus. Nuo 2020 m. liepos 16 d., kuomet ji pradėjo gyventi šiuose namuose, V. Ž. nuolat teigdavo, kad tai yra jo namai. Atvykęs viską įrašinėdavo, todėl vaikai patyrė daug streso. Kadangi ji gyvena pagal uzufrukto teisę, V. Ž. turi informuoti apie atvykimą. 2020 m. gruodžio 26 d. jie šventė Šv. Kalėdas, kažkuriuo momentu ji nuėjo į namo antrąjį aukštą ir pro langą pamatė, kad vėl atvažiavo V. Ž., kuris paliko automobilį prie vartų. Tai pamačiusi, ji paprašė savo sutuoktinio, kad jis įleistų V. Ž., pastarajam įėjus, ji girdėjo, kad tiek sutuoktinis, tiek dukra prašė jo uždaryti duris. V. Ž. stovėjo prie spintos, tačiau durų neuždarė, todėl ji, nulipusi į pirmą aukštą, iš karto ėjo uždaryti duris, nes į namus iš lauko ėjo šaltis. Ji turėjo praeiti pro šalį V. Ž. ir tuomet jis ją pastūmė, sugriebė už abiejų rankų, pradėjo purtyti. Ant rankų liko mėlynės. T. V. Ž. išėjo, jokio antro grįžimo į namus nebuvo, nes ji iškart instinktyviai užrakino duris. Vėliau atvyko policija, juos apklausė ir išsivežė V. Ž., ji rodė pareigūnams mėlynes. Kitą dieną ji nuvyko pas medicinos ekspertus. Ji V. Ž. neįdrėskė ir jo net neprilietė. Tai, kas įvyko, matė jos sutuoktinis ir dukra. Jos vaikai nenori bendrauti su V. Ž., o ji pati jo bijo. Ankstesnių ikiteisminių tyrimų metu ji susitaikė su V. Ž., nes taip jai patarė advokatė.

Liudytojas T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio rytą į namus atvažiavo V. Ž. ir jis nuėjo atidaryti duris. Pamatęs jį, jis iš karto nusiteikė priešiškai, įėjęs į namus elgėsi nepagarbiai, rėkavo, sakė, kad jis turi dvi minutes dingti iš namų. Jis jam atsakė, kad niekur iš namų neis ir gali kviestis policiją. Kadangi įėjęs į namus, V. Ž. neuždarė durų, o oras nebuvo šiltas, jis pasakė, kad uždarytų duris. Tuo metu iš antrojo namo aukšto nusileido jo žmona L. M. ir iš karto ėjo uždaryti durų, nes V. Ž. taip jų ir neuždarė. Jai praeinat pro V. Ž., jis puolė ją ir stūmė. Jis surėkė, kad jos nestumdytų. Tuo metu jis stovėjo atokiau, už jo dar stovėjo dukra E. Ž.. Tada V. Ž. išėjo į lauką, o jie užsirakino duris. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, žmona jiems pasakė, kad skauda rankas. Policijos pareigūnams jie paaiškino visas aplinkybes. Šiuo metu visko neatsimena, geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su L. Ž. yra kartu jau dvejus metus, veda bendrą ūkį. L. Ž. su savo buvusiu sutuoktiniu V. Ž. išsituokė 2019 m. balandžio 29 d., tačiau tarp jų ryšys nutrūko dar 2016 metais, kai dėl jo smurto prieš L. Ž. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu ji ir išėjo iš jų bendrų namų Kaune, (duomenys neskelbtini). Per tuos dvejus L. Ž. kelis kartus keitė gyvenamąsias vietas, bet galiausiai apsistojo name (duomenys neskelbtini), kuris po skyrybų pradžioje buvo nepadalintas, o gal prieš porą mėnesių nustatytas Uzufruktas ir buvo paliktas gyventi L. Ž. su dviem mažamečiais vaikais, su sąlyga, kad V. Ž. išmokės jai 50 000 Eur kompensaciją, o pats V. Ž. išsikėlė gyventi kitur, pas sugyventinę kažkur Romainiuose. Kompensacijos V. Ž. L. iki šiol neišmokėjo, teismo sprendimą L. yra apskundusi, žodžiu, turtiniai reikalai tarp L. ir V. Ž. nėra išspręsti. Jo nuomone, V. Ž. jam pavydi, kad jis yra su L., ir stengiasi visuomet jam „įkasti“, provokuoja. V. Ž. turi nuo namo (duomenys neskelbtini), raktus, ir neperspėjęs, kada nori atvažiuoja, vaikšto po namus, vaidindamas jų šeimininką ir jį veja iš namo, motyvuodamas, kad yra namo savininkas. Jis pats yra žmogus nekonfliktiškas, ir į V. provokacijas nereaguoja, nori viską nuleisti ramiai. 2020 m. gruodžio 24 d. jis, L. ir jos du mažamečiai vaikai ruošėsi Šv. Kūčių vakarui, kai apie 18 val., neperspėjęs, į namą vėl atvažiavo V. Ž.. Šis jam liepė nešdintis iš namo, sakydamas, kad jam nepriklauso čia būti, jis, kaip V. išsireiškė, nepriregistruotas, neįrašytas, todėl jam name ne vieta. Tuo pagrindu šis iškvietė policiją, motyvuodamas, kad jo name pašaliniai asmenys. Atvykus policijos pareigūnams, jis bandė aiškinti susidariusią situaciją, bet matė, kad pareigūnai jo nelabai suprato, kas ta Uzufrukto teisė ir panašiai. Matydamas šią situaciją, jis išvažiavo į parduotuvę, nenorėdamas aštrinti situacijos, bet V. pasakė, kad grįš už pusvalandžio. Parduotuvėje užtruko, ir jam paskambinusi L. papasakojo, kad V. su policininkais iš karto po to išvyko, bet dar kartą buvo atvykęs pažiūrėti, ar jis negrįžo. Jam grįžus, nusprendė visi Šv. Kūčias švęsti kitur, nenorėdami gadinti sau šventės. Į namus (duomenys neskelbtini), grįžo Šv. Kalėdų dieną, tą dieną Ž. nepasirodė. 2020 m. gruodžio 26 d., galimai apie 12.30 val., jiems dar būnant su pižamomis, L. per langą pamatė, kad atvažiuoja V.. Pastarasis pradėjo belsti į duris, ir jis, greitai apsirengęs, nuėjau jo įleisti. Tik atidarius duris, V. vėl pradėjo reikalauti, kad jis dingtų iš namo. V. stovėjo koridoriuje ir lauko duris buvo palikęs atidarytas. Jis prašė V., kad nešaldytų namų ir uždarytų duris, bet šis nesiklausė. Tuo metu L. nusileido laiptais ir ėjo uždaryti durų. Jis stovėjo šalia laiptų, o V. šalia lauko durų tambūre. Jis matė, kaip L. einant pro V., pastarasis abiem rankom stipriai sugriebė jai už abiejų rankų (ties bicepsais) ir stipriai papurtė bei pastūmė. Jis sušuko, kad ką šis čia daro, V. pagrasino, kad imsis priemonių ar pan. L. uždarė ir užrakino duris, o V. išėjo į kiemą ir sėdėjo automobilyje. Po kiek laiko į duris pasibeldė policijos pareigūnai ir jie su L. papasakojo pareigūnams susidariusią situaciją. Taip pat L. pasakė pareigūnams, kad jai skauda rankas, kad V. prieš ją vartojo fizinį smurtą. Patikslina, kad L. yra smulkutė, sveria 45 kg, o V. jai buvo sugriebęs už rankų ir spaudė bei stūmė stipriai, nes jis po įvykio matė ant L. rankų paraudimus. Šitokius V. veiksmus matė ir mažamečiai vaikai. Mėlynės ant rankų vis dar matosi (1 t., b. l. 143-146).

Perskaičius šiuos liudytojo parodymus, liudytojas juos patvirtino ir palaikė.

Liudytoja E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio pilnai neatsimena, bet tuo metu buvo žiema, šalta, kalėdinis laikotarpis. Jie visi buvo namuose, kai netikėtai atvažiavo V.. Jis pasibeldė į duris ir mamos draugas T. jas atrakino. Įėjęs pro duris V. jų neuždarė, buvo šalta, jis kažką kalbėjo, rankose laikė telefoną, bandė filmuoti, o T. liepė jam išeiti. Ji girdėjo, kaip V. buvo prašoma uždaryti duris, bet V. jų neuždarė, todėl mama ėjo link durų jų uždaryti. Mama tuomet ėjo pro V. ir tada jis paėmė mamai už rankų ir papurtė. T. pasakė V., kad jis nesistumdytų. Tuo metu ji stovėjo kambaryje prie stalo ir viską aiškiai matė, labai išsigando. Mama tuo metu nieko nesakė, bet kai atvažiavo policija, ji pasakė, kad jai skauda rankas, ji matė pas mamą ant rankų paraudimus.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba tyrėju Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Pamena, kad pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, kur kieme juos pasitiko V. Ž., jis pasakė, kad namuose yra nepageidaujamas vyras. Jo kolega liko su juo bendrauti, o jis nuėjo į namo vidų, pasikalbėti, kas nutiko. Namo viduje buvo vyras, moteris ir vaikai. Visi pasakojo, kad moteris turi teisę gyventi tame name. Paklausus kas čia įvyko, vaikai pasakė, kad vyras pradėjo filmuoti ir smurtavo prieš mamą. Moteris iš pradžių nieko nepasakojo, bet kai dukra pasakė, kad matė, kaip ją sužeidė, ir ji pradėjo pasakoti, sakė, kas susistumdė. Parodė jam savo rankas. Jis užsirašė duomenis, sulaikė vyrą ir pristatė į areštinę. Visas aplinkybes labiau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu D. T., kai apie 13.12 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą vykti adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur į pranešėjo namus, kurie yra jo nuosavybė, buvusi žmona atsivedusi pašalinius asmenis, kurie atsisako išeiti, vyksta žodinis konfliktas. Operatyviai nuvykus į nurodytą vietą, juos kieme pasitiko pranešėjas, kuris prisistatė V. Ž.. Teigė, kad namas yra jo nuosavybė, ir jame yra pašaliniai asmenys, kurie neturi ten būti ir atsisako išeiti iš namo. V. Ž. pasakojo, kad jo name pagal uzufrukto teisę turi teisę gyventi jo buvusi sutuoktinė ir vaikai, o jokie pašaliniai asmenys teisės būti name neturi. Jis, norėdamas pilnai išsiaiškinti susidariusią situaciją, nuėjo į namą, o kolega D. T. liko su V. Ž. kieme. Duris atidarė moteris, kuri prisistatė L. Ž.. Nuėjus su ja į svetainę, ten dar buvo du jos mažamečiai vaikai – mergaitė ir berniukas, kaip vėliau nustatyta – E. Ž. ir E. Ž., bei L. Ž. sugyventinis, prisistatęs T. M.. Aiškinosi apie tai, kas turi teisę gyventi namuose, kas – ne, ir dėl ko. Pokalbio metu paaiškėjo, kad buvo ne tik žodinis konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, bet buvo ir pavartotas fizinis smurtas. Apie tai jam pirma pradėjo pasakoti mergaitė, t. y. E. Ž., kuri pasakė, kad jos mamą, t. y. L. Ž. tėtis sugriebė už abiejų rankų, papurtė ir pastūmė. Kadangi apie įvykį pirma pradėjo pasakoti mergaitė, tai nebuvo jokios abejonės ja netikėti. Į jo klausimą L. Ž. patvirtino, kad tikrai koridoriuje prie lauko durų buvęs sutuoktinis V. Ž. sugriebė jai už abiejų rankų, stipriai papurtė ir pastūmė, L. Ž. skundėsi abiejų rankų skausmu. Jam paprašius parodyti rankas, L. Ž. nusiėmė palaidinę ir jas parodė. Ant abiejų rankų žastų matėsi paraudimai. Apie tai jis pažymėjo savo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pažymėdamas smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietas. L. Ž. teigė rašysianti pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jam grįžus atgal prie V. Ž. į kiemą, pastarasis neigė smurtavęs prieš buvusią sutuoktinę, sakė, kad yra viską nufilmavęs telefonu. Tačiau paprašius parodyti jo filmuotą medžiagą, V. Ž. ilgai naršė telefone, o galiausiai parodė filmuotą medžiagą, kuri buvo padaryta dar iki šio įvykio, t. y. apie minėtą įvykį jis filmuotos medžiagos neturėjo. V. Ž. buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrį (1 t., b. l. 161-162).

Perskaičius šiuos liudytojo parodymus, liudytojas juos patvirtino, prisiminė, kad V. Ž. jam rodė filmuotą medžiagą, tačiau kas vyko viduje nufilmuota nebuvo, buvo filmuojama iki įėjimo į namą.

Liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio aplinkybes labiau atsiminė, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. gruodžio 26 d. jis dirbo kartu su kolega vyr. patruliu M. V., nustatytame maršrute. Apie 13.12 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur į pranešėjo namus, esančius jo nuosavybe, buvusi žmona atsivedusi pašalinius asmenis ir jie atsisako išeiti, vyksta žodinis konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, juos kieme prie namo pasitiko vyriškis, prisistatęs V. Ž.. Jis pasakojo, kad namas yra jo nuosavybė, kad name yra pašalinių asmenų, kurie neturi teisės ten būti, atsisako išeiti. V. Ž. jam su kolega pasakojo, kad pagal uzufrukto teisę jam priklausančiame name turi teisę gyventi tik jo buvusi sutuoktinė ir vaikai. Jokie pašaliniai asmenys neturi teisės būti jam priklausančiame name. Norėdamas pilnai išsiaiškinti situaciją, jo kolega M. V. nuėjo į namą, kur duris atidarė moteris ir kolegą įleido. Jis liko kieme su V. Ž.. Kai liko dviese su V. Ž., pastarasis jam toliau pasakojo tą pačią istoriją, kad jam priklausančiame name negali būti jokie pašaliniai asmenys. Jis stengėsi išsiaiškinti, kodėl pagal uzufrukto teisę gyvenanti buvusi sutuoktinė negali priimti svečių, bet V. Ž. kategoriškai laikėsi savo. Jis pasakojo, kad prieš dvi dienas taip pat buvo atvykęs į šį namą ir radęs jame tą patį pašalinį asmenį, kaip jis suprato, jo buvusios sutuoktinės draugą, jis kvietė policiją. Pokalbio metu V. Ž. dar pasakojo, kad šiandien atvykęs į namą filmavo telefonu, ir buvusi sutuoktinė bandė atimti iš jo telefoną, kiek prisimena, jis minėjo, kad jam ji įbrėžė pirštą ar kažkas panašaus, tiksliai neatsimena. Bet V. Ž. to piršto įbrėžimo visiškai neakcentavo, dėl jo jokių nusiskundimų nepareiškė, pasakė lyg tarp kitko, nes būtent kvietė policiją dėl to, kad jo name yra pašaliniai asmenys. Apie jokį fizinį smurtą jo atžvilgiu V. Ž. nekalbėjo. Jis buvo užsiciklinęs tik dėl to, kad iš namo išvyktų tas buvusios sutuoktinės draugas, nes jis ten negali būti. Kai kolega M. V. grįžo atgal iš namo, jis V. Ž. paklausė dėl smurtavimo prieš buvusią sutuoktinę. V. Ž. smurtą neigė. Jis aiškino, kad įvykį yra nufilmavęs savo mobiliuoju telefonu, tačiau kolegai M. V. paprašius parodyti nufilmuotą medžiagą, V. Ž. ilgai jos ieškojo savo telefone, po to jis matė, kad kažką kolegai M. V. rodė, tačiau girdėjo, kaip šis sakė, kad čia nieko nėra. Jie V. Ž. paaiškino, kad dėl galimo smurto prieš buvusią sutuoktinę teks važiuoti iki policijos skyriaus, jis važiavo paskui juos savo automobiliu. Pristatę V. Ž., patys išvyko (1 t., b. l. 165).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos liudytojo parodymus, jis juos patvirtino, papildomai parodė, jog jis bendravo kieme su V. Ž., tačiau jokio vaizdo įrašo nematė.

Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 26 d. 13.06 val. V. Ž. skambino bendruoju pagalbos numeriu, kad jo namuose buvusi žmona yra atsivedusi pašalinius asmenis, kurie atsisako išeiti, tarp jo, žmonos bei tų asmenų vyksta žodinis konfliktas, namuose yra du vaikai, greitosios medicinos pagalbos atsisako (1 t., b. l. 6).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 26 d. 15.29 val. buvo priimtas L. Ž. pareiškimas apie tai, kad 2020 m. gruodžio 26 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atvyko jos buvęs sutuoktinis V. Ž., kuris įėjęs į koridorių neuždarė lauko durų, jai einat pro jį uždaryti lauko duris, V. Ž. suėmė jai už rankų, pradėjo ją purtyti ir stūmė ją, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimo jo atžvilgiu. Protokolu taip pat apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, koridorius. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 9-11, 15-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 2971/2020 (02) nurodyta, kad L. Ž. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žaste, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra (1 t., b. l. 26-27).

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu V. Ž. ir L. Ž. santuoka buvo nutraukta, išspręsti turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su jais klausimai, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi iš dalies pakeisti (1 t., b. l. 76-116).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. V. 2020 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra L. Ž.. Pavaizduoti matomi smurtą patyrusio asmens sužalojimai rankų srityje, būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – V. Ž.. Smurtu įtariamo asmens matomų kūno sužalojimų nėra. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Įvykis fiksuotas su „Body“ kamera (1 t., b. l. 130-134).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. sausio 8 d. buvo peržiūrėti 2020 m. gruodžio 26 d. nuo 13.40 val. „Body“ kamera užfiksuoti vaizdo įrašai. Nustatyta, kad pirmame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnus pasitinka V. Ž. Jis stovi kieme, matosi privatus 2 a. namas, kieme – automobilis. Jis išsiima asmens dokumentą, pareigūnas sako, kad vėliau ir klausia, ką jis (suprask, pašalinis asmuo) aiškino. V. Ž. atsako, kad tas asmuo čia būti negali. Toliau jis kalba tyliai, kiek nusisukęs nuo pareigūno, per kaukę negalima suprasti žodžių reikšmės. Toliau girdime, kaip V. Ž. sako, kad name turi teisę gyventi tik jo buvusi žmona ir vaikai, o tretieji asmenys be jo sutikimo ir leidimo būti negali. Pareigūnas sako, kad suprato, ir eina link namo lauko durų. Duris atidaro L. Ž., pareigūnas užeina į vidų, antrasis pareigūnas lieka su V. Ž. kieme. Pareigūnas su „Body“ kamera įeina į kambarį, kuriame yra du mažamečiai vaikai (mergaitė ir berniukas) bei ant sofos sėdi T. M.. Į pareigūno klausimą, kas nutiko, L. Ž. atsako, kad smurtauja. Pareigūnas paprašo patikslinti, toliau yra aiškinamasi, kas turi teisę gyventi name, kas – ne. Antrame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas L. Ž. paprašo dokumentų, vaikų duomenų. Atnešusi pareigūnui dokumentą, L. Ž. skundžiasi, kad jai skauda rankas, teigia, kad rašys pareiškimą. Į pareigūno klausimą mažametė mergaitė pradeda pasakoti, kad mama ėjo pro jį (V. Ž.) ir jis ją stūmė. Toliau pati L. Ž. pasakoja, kad ji ėjo pro V. Ž. tikslu uždaryti duris, kurias buvo palikęs. Pareigūnas klausia, ką jis padarė, mergaitė toliau pasakoja, kad V. Ž. tiesiog suėmė ją, pradėjo purtyti ir stūmė. L. Ž. sako, kad ji gali parodyti, jog rankos raudonos, kad ji visa net „kalatojasi“. Pareigūnas prašo parodyti rankas. Moteris nusiima palaidinę ir rodo pareigūnui abi rankas ties žastais, sako, kad skauda čia ir čia. Pareigūnas konstatuoja, kad matosi paraudimai ant abiejų rankų žastų. Toliau L. Ž. smulkiai aiškina, kaip V. Ž. ją sugriebė, papurtė ir stūmė, patvirtina, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, teigia, kad skauda rankas. T. M. priduria, kad V. Ž. viską įrašinėjo telefonu, pasiūlo pareigūnui pasižiūrėti. L. Ž. kalba pareigūnui apie psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus, bei fizinį smurtą, kuris yra ne pirmas. Pareigūnas užsirašinėja visų kambaryje esančių asmenų duomenis. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas toliau užsirašo kambaryje esančių žmonių duomenis. Toliau su T. M. diskutuoja dėl sugyventinio statuso. Toliau pareigūnas su L. Ž. bei mergaite aiškinasi įvykio pradžią, smurto priežastį. Abi vėl pasakoja, kad sugriebė, pradėjo purtyti ir stūmė. Po to pareigūnas išeina iš namo ir grįžta kieme prie savo kolegos ir V. Ž.. Pareigūnas aiškinasi apie susistumdymą, V. Ž. sako, kad jį stumdė, o jis nestumdė, kad turi nufilmavęs. Pareigūnas prašo parodyti nufilmuotą medžiagą, V. Ž. ieško telefone. Ketvirtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. Ž. toliau ieško telefone nufilmuotos medžiagos, rodo pareigūnui, bet pastarasis sako, kad nelabai kas matosi, kad filmuota medžiaga nutrūksta iki L. Ž. atėjimo. V. Ž. neigia smurtavęs, pareigūnas patvirtina, kad matė ant moters rankų paraudimus. V. Ž. tęsia, kad nori, jog to piliečio name nebūtų, su pareigūnu aiškinasi, kas turi teisę gyventi name, kas – ne. Penktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. Ž. toliau aiškina pareigūnui apie tai, kas gali gyventi name. Vėliau pareigūnas grįžta į namą, pasakoja, vaizdo medžiagoje matosi tik tai, kad ji prieina prie V. Ž. ir nori paimti telefoną, toliau įrašo nėra. Vėl pakartojamos smurto aplinkybės, L. Ž. praneša, kad valandos bėgyje atvažiuos tyrėjas. Toliau pareigūnas grįžta prie V. Ž. ir sako pastarajam, kad teks važiuoti į komisariatą dėl padaryto smurto. V. Ž. pradeda vėl rodyti filmuotą medžiagą, bet pareigūnas pasako, kad pats matė ant rankų paraudimus. V. Ž. kalba, kad tuos paraudimus ji pasidarė pati su savo draugu (1 t., b. l. 170-172).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. sausio 11 d. buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Nustatyta, kad V. Ž. skambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir atsiliepusiam operatoriui nurodo, kad užvakar kvietė patrulį į (duomenys neskelbtini), Kaune, kad reikės dabar vėl pareigūnų, nes jo nuosavybėje buvusi žmona turi uzufrukto teisę gyventi su vaikais, tačiau yra pasikvietusi kažkokių žmonių, kelia konfliktus, jis paprašė palikti namus, tačiau tie žmonės konfliktuoja, rėkia. Tas žmogus jos sugyventinis (1 t., b. l. 176-177).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G2985/2020 (02) nurodyta, kad V. Ž. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršto srityje. Sužalojimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą (2 t., b. l. 1).

Iš V. Ž. pateiktų vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad pirmasis įrašas darytas 2020 m. gruodžio 26 d. apie 13.05 val. Nustatyta, kad vaizdą įrašinėja V. Ž., rankoje laikomu telefonu. Matyti, kad T. M. atidaro duris ir V. Ž. įeina į namo vidų, sakydamas „nesupratau, klausyk tau paaiškinta buvo“, tada T. M. paklausia jo, ar jis filmuoja, V. Ž. atsako, kad taip, o T. M. pasako, kad reikia apie tai pasakyti. T. V. Ž. nurodo, kad T. M. nebūtų jo namuose ir kad jis savo namuose kiek nori, tiek filmuoja. T. M. paklausia ar jis žino, kas yra uzufruktas, o V. Ž. klausia, ar T. M. yra priskirtas uzufruktas, tada T. M. paklausia, ar jis jį čia provokuoja. Tada V. Ž. sako, kad jis turi dvi minutes susirinkti šmutkes, kad čia jo namai, tuo metu vaizdo įraše pasirodo L. M., prieina prie V. Ž., sakydama „ponas V.“, tuo metu telefonas sujuda ir L. M. pasako, kad tuo ji tą telefoną šveis ir tuomet vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrėjus antrąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad jis darytas 2020 m. gruodžio 26 d. 13.06 val., užfiksuota, kad V. Ž. filmuoja, kaip jis dar kartą įeina į namus ir klausia ar jis žmoniškai nesupranta ar nori sankcijų, netrukus prie jo prieina L. M. ir prašo su tuo telefonu eiti iš šitų namų, V. Ž. atsako, kad ji eitų iš čia, vėliau susiginčija dėl nuosavybės. Netrukus eidamas link durų V. Ž. pasako, kad lauks penkias minutes, kol jis išeis iš namų, tuo metu vaizdo įraše pasirodo L. M., kuri priėjusi prie V. Ž. nurodo, jog jis yra laisvas, o V. Ž. atsukęs kamerą į save pasako, kad ji pati eitų, netrukus pasigirsta T. M. žodžiai „nestumdyk žmogaus“, o V. Ž. atsako, kad „kas ką čia stumdo“ ir vaizdo įrašas baigiasi. Šiame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad kambaryje konfliktą girdėjo ir matė nepilnamečiai vaikai. Trečias vaizdo įrašas prasideda 2020 m. gruodžio 26 d. 13.23 val. filmuoja V. Ž., pro jį kieme praeina T. M. ir L. M., kurie praeidami pasako, kad eina šuns ieškoti, kurį jis išleido, tada sėda į automobilį ir išvažiuoja iš kiemo (kompaktinis diskas, 2 t., b. l. 15).

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi atmestas V. Ž. atstovės advokatės G. G. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, konstatuojant, kad buvo pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl 2020 m. gruodžio 26 d. įvykio (2 t., b. l. 144-146).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta informacija apie 2020 m. gruodžio mėnesio policijos iškvietimus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir informacija ar L. Ž. 2017 m. yra kvietusi policiją dėl grasinimo ginklu (4 t., b. l. 32).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. Ž. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad jis 2020 m. gruodžio 26 d. apie 13.00 val., namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė savo buvusiai žmonai L. Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, ją stipriai papurtė ir stūmė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė L. Ž. (M.) fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žaste.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisme aiškino, jog L. M. nelietė, jos nestumdė ir nepurtė, ji pati jam griebė už telefono ir perdrėskė ranką. Tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, jog jai einant pro šalį, link laukinių durų, V. Ž. griebė jai už abiejų rankų, papurtė ir pastūmė, liko mėlynės, viską matė jos vyras ir dukra, mėlynes ji parodė atvykusiam policijos pareigūnui. Liudytoju apklaustas T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog matė, kaip V. Ž. stūmė jos žmoną už rankų, jis dar surėkė, kad nesistumdytų. Liudytoja apklausta E. Ž. taip pat patvirtino, jog matė, kaip V. Ž. paėmė mamai už rankų ir papurtė. Nors T. M. ir E. Ž. yra L. M. šeimos nariai, kartu gyvena ir artimai bendrauja, o su V. Ž. jų santykiai priešiški, tačiau vien tai neužkerta kelio teismui jų parodymus vertinti kaip patikimus. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tiek nukentėjusioji, tiek minėti liudytojai siekė nepagrįstai apkaltinti V. Ž. dėl smurto panaudojimo. Visų pirma pažymėtina, kad įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl 2020 m. gruodžio 26 d. įvykio, nesurinkus pakankamai duomenų, kad L. Ž. smurtavo prieš V. Ž.. Antra, tik atvykusiam policijos pareigūnui, liudytoja E. Ž. pirma prakalbo apie smurto panaudojimą mamos atžvilgiu, po to ir pati nukentėjusioji pasipasakojo apie smurtą, parodė rankas ties žastais, kuriose policijos pareigūnas pastebėjo raudonas žymes. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. V. patvirtino, jog bendravo su namo viduje esančiais žmonėmis, bendraujant dukra pirma pradėjo pasakoti, kad tėtis sugriebė mamai už rankų, purtė, stūmė, po to ir pati nukentėjusioji sakė, kad V. Ž. ją suėmė už rankų, stipriai papurtė, ji skundėsi skausmu, o paprašyta parodė rankas ir ant jos abiejų žastų matėsi paraudimai. Šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos „Body“ kamerų vaizdo įrašuose. Policijos pareigūnas, išklausęs asmenis, užpildė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, užfiksavo matomus sužalojimus, priėmė pirminius nukentėjusiosios paaiškinimus, kurie iš esmės viso proceso metu nekito. Dar tą pačią dieną buvo priimtas ir L. Ž. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir dar kartą išklausyti ir užfiksuoti analogiški L. Ž. paaiškinimai apie įvykį. Nukentėjusiajai padarytą sužalojimą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. Ž. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žaste, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o duomenų apie griuvimą nėra. Kaltinamojo pateikti ir teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai jo kaltės nei patvirtina, nei paneigia, vaizdo įrašai tik įrodo, kad V. Ž. buvo namo viduje, tarp jo, T. M. ir L. M. iš tikrųjų vyko žodinis konfliktas, L. M. buvo labai arti priėjusi prie V. Ž., reikalavo nefilmuoti ir išeiti iš namų, tačiau vaizdo įrašas arba nebūdavo visada nukreiptas į nukentėjusiąją, arba nutrūkdavo, t. y. visos įvykio eigos juose nėra užfiksuota.

Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž., sugriebdamas nukentėjusiajai L. M. už abiejų rankų žastų, ją stipriai papurtydamas ir stumdamas, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, jis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl veikos gali atsirasti padariniai (šiuo atveju sužalojimas) ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 36-40 straipsniuose numatytais pagrindais, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį, t. y. dėl veikos mažareikšmiškumo.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai L. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (poodine kraujosruva dešiniame žaste), smurtinių veiksmų trumpalaikiškumą (kelios sekundės), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui turėtų būti skiriama kriminalinė bausmė. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad tarp buvusių sutuoktinių jau nuo 2016 metų vyksta nesutarimai dėl turto, vaikų priežiūros ir bendravimo tvarkos, ilgą laiką tarp jų vyko skyrybų procesas, iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, kad jau iki įvykio situacija buvo konfliktiška, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę įtempti santykiai, policijos įstaigose buvo atliekami tyrimai tiek dėl L. M., tiek dėl V. Ž. pareiškimų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad suėmimas už nukentėjusiosios rankų, papurtymas ir pastūmimas buvo nulemtas ir nukentėjusiosios intensyvaus elgesio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji pati, reikšdama priekaištus, staiga priartėjo prie kaltinamojo, grasino išmušti telefoną iš jo rankų, ragino kuo greičiau išeiti iš namų. Toks nukentėjusiosios elgesys sudarė sąlygas konfliktinei situacijai ir spontaniškam kaltinamojo elgesiui.

Taigi, atsižvelgiant į smurtinių veiksmų stiprumą, aplinkybes, priežastis, darytina išvada, kad V. Ž. padaryti veiksmai, nors formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, todėl baudžiamoji byla V. Ž. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 700 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 130-131). Ieškinyje ir teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis jai padarė poodinę kraujosruvą, dėl kurios ji patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, nes kaltinamasis prieš ją smurtavo matant mažametei dukteriai, kuri dėl tokio kaltinamojo elgesio labai išsigando. Be to ji patyrė nesaugumo jausmą, kadangi kaltinamasis bet kada pasirodydavo jam priklausančiame name, kuriame tuo metu jai buvo nustatyta uzufrukto teisė. Visus išgyvenimus ji vertina 700 Eur suma.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

Nors šioje byloje V. Ž. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, jo teisei priešingi veiksmai yra įrodyti, todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai, jis patyrė skausmą, nepatogumų. Nukentėjusiajai rankoje atsirado kraujosruva. Prieš ją smurtavo jos namuose, matant mažametei dukteriai.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios sužalojimų mastą ir pobūdį, tai, kad smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, veika pripažinta mažareikšme, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 200 Eur suma būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiosios patirtam sužalojimui, ir išgyvenimams, todėl neturtinės žalos suma mažintina.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. už atstovavimą, dokumento surašymą advokatei ji sumokėjo 600 Eur (3 t., b. l. 128).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020), todėl nukentėjusiosios atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės prašymas pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiosios atstovei (advokatei) sumokėtus 600 Eur už suteiktas teisines paslaugas atmetamas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais, nepilnametės apklausa, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. Ž. 200 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Prašymą priteisti 600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nepilnametės apklausa, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.