Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amovita“ ieškinį atsakovams D. G. ir P. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kauliukas“ ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pradiniu ieškiniu (1 t. b. l. 1-7) prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir P. L. 77 625 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio mėn. 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1819-601/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Amovita“ (toliau ir Bendrovė) ir administratoriumi paskyrė G. P.. Paminėta nutartimi teismas nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį Bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip visus įmonės dokumentus. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau ir JAR) duomenimis nuo 2016-05-10 iki bankroto bylos iškėlimo (2016-06-09), Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas D. G., o nuo 2009-12-09 iki 2016-05-10 Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas P. L., todėl ieškovė sprendė, kad būtent abiem atsakovams teko pareiga perduoti administratoriaus žinion įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus Bendrovės dokumentus. Šios pareigos atsakovai neįvykdė – administratoriui nėra perduotas joks bendrovės turtas ir dokumentai, todėl jiems atsirado civilinė atsakomybė ne tik ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatų, bet ir CK 2.87 straipsnio 1, 7 dalių bei Akcinių bendrovių (toliau ir ABĮ) ir Buhalterinės apskaitos įstatymų (toliau ir BAĮ) nuostatų pagrindu. Ieškovo nuomone, atsakovai privalo atlyginti Bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kurią šie patyrė dėl to, jog atsakovai neišsaugojo ir neperdavė administratoriui jokio Bendrovės turto. Paskutinės bendrovės finansinės atskaitomybės, sudarytos už 2015 metus, duomenimis Bendrovė turėjo turto už 77 625 Eur, tame tarpe, ilgalaikio turto už 65 274 Eur ir trumpalaikio turto už 12 351 Eur. Taip pat nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti kokius nors Bendrovės turto sudėties ar jo vertės pokyčius nuo 2015-12-31, todėl iš atsakovų priteistina paskutinėje už 2015 m. Bendrovės finansinėje atskaitomybėje nurodoma Bendrovės turto vertė. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. A. D. G. 2016-07-18 dienos paaiškinimu, informavo bankroto administratorių, kad atsakovas P. L. neperdavė jam jokio įmonės turto, buhalterinių apskaitos dokumentų. Ieškovė, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsniu, taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė 2018 m. vasario 9 d. pareiškimu (2 t. b. l. 144-147) sumažino ieškinio reikalavimus atsakovams nuo 77 625 Eur iki 9 420,88 Eur. Pareiškime nurodė, kad pagal 2015 m. finansinių metų balansą (1 t., b. l. 12), Bendrovės 77 625 Eur turto vertę sudarė ilgalaikis materialusis turtas (65 274 EUR) bei trumpalaikis turtas (12 351 EUR). Pradinis ieškinys buvo pareikštas visai balanse nurodyto, tačiau bankroto administratoriui neperduoto, turto vertei - 77 625 Eur. A. D. G. kartu su savo paaiškinimais ( 1 t., b. l. 22) pateikė administratoriui pirkėjų (debitorių) skolos sąrašą (1 t., b. l. 96), o atsakovas P. L. triplike (1 t. I, b. l. 135) paaiškino, kad didžiąją dalį ilgalaikio Bendrovės materialaus turto, nurodyto Balanse, sudarė automobiliai, kurių du buvo įsigyti lizingo sutarčių pagrindu, ir kuriuos lizingo kompanija (AB DNB bankas) susigrąžino iš bendrovės (šią aplinkybę patvirtina 2018 m. sausio 15 d. P. L. pateikti papildomi įrodymai), tuo tarpu, kiti automobiliai, nuosavybės teise priklausę Bendrovei, buvo parduoti dengiant Bendrovės įsipareigojimus (visų automobilių likutinė vertė, pasak P. L., sudarė 68 300,82 Eur). Kartu su tripliku atsakovas P. L. pateikė priskaičiuoto nusidėvėjimo pažymą (1 t., b. l. 138), iš kurios matyti, jog Bendrovės ilgalaikį turtą sudarė: pastatas (likutinė vertė 7 443,23 Eur); transporto priemonės (automobiliai, priekabos) (likutinė vertė 68 301,11 Eur); taip pat kitas 7 389,10 Eur vertės ilgalaikis materialus turtas – įreng. kab. traukti ((duomenys neskelbtini)11); ofiso baldai; lova; džiovykla Elektrolux; kirstuvas; mobilus oro kondicionierius Electrolux; vibroplokštė MRX60; frezavimo staklės; daugiafunkcinis spausdintuvas M. B. C280. Šio turto buvimo vietos atsakovai nenurodė, todėl ieškovė jo vertę prašė priteisti iš atsakovų. Pagal gautą debitorių sąrašą (1 t., b. l. 96), bankroto administratoriui pavyko išieškoti dalį skolos, tačiau debitoriai: UAB BIMERA EKO, (skola 746,97 Eur); UAB ,,Storent“ (skola 1 118,58 Eur); UAB ,,Tikslus balansas“ (skola 45,38 Eur); UAB ,,UGO PROJEKTAI“, (skola 120,85 Eur) nepadengė įsiskolinimo bendrai 2 031,78 Eur sumą. Atsakovams neperdavus administratoriui skolos faktą patvirtinančių dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų), bankroto administratorius neturi galimybių išieškoti susidariusio įsiskolinimo teismo tvarka, todėl ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma kaip žalos atlyginimą priteisti 2015 m. balanse nurodyto trumpalaikio turto vertę (12 351 Eur) tikslintina, apsiribojant tik debitorių nesumokėtų skolų dydžiu – 2 031,78 Eur.

Ieškovė 2018 m. kovo 12 d. pareiškimu (3 t. b.l. 14-17) sumažino ieškinio reikalavimus atsakovams ir prašė priteisti ieškovei BUAB „Amovita solidariai iš atsakovų D. G. ir P. L. 2 955,20 Eur žalos atlyginimo. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. įvykusio teismo posėdžio metu, atsakovas P. L. paaiškino, jog dalį Pažymoje nurodyto Ilgalaikio turto jis Bendrovės vardu perleido UAB ,,NETCOM PLIUS“ bei UAB ,,Makeiris“, todėl aptariamas turtas bankroto administratoriui negalėjo būti perduotas. Užklausus debitorius, iš UAB ,,NETCOM PLIUS“ buvo gautas atsakymas, kad ši įmonė 2015 m. gruodžio 28 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš Bendrovės daugiafunkcinį spausdintuvą M. B. C280 (inv. Nr. 0026) už 1 011,56 Eur (su PVM) kainą. Kaip nurodė aptariamos įmonės atstovas, PVM sąskaitoje faktūroje numatyta suma, t. y. 1 011,56 Eur, buvo sumažintas Bendrovės įsiskolinimas UAB ,,NETCOM PLIUS“. 2018 m. kovo 12 d. atsakovas P. L. pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad: 1) Pažymoje inv. Nr. 0010, 0014, 0020 pažymėtas turtas – ofiso baldai, džiovykla Elektrolux bei Frezavimo staklės 2015 m. gruodžio mėnesį buvo perleistas pirkėjui A. S.; 2) Pažymoje inv. Nr. 0017, 0015, 0008 pažymėtas turtas – vibroplokštė MRX60, kirstuvas bei įreng. kab. traukti (duomenys neskelbtini)11, 2015 m. gruodžio mėnesį buvo perleistas UAB ,,Makeiris“. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, ieškovė sumažino pareikštą turtinį reikalavimą atsakovams nuo 9 420,88 Eur iki 2 955,20 Eur ir nurodė, kad reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą (2 955,20 Eur) sudaro ilgalaikio turto – lovos (inv. Nr. 0013) bei mobilaus oro kondicionieriaus Electrolux (inv. Nr. 0016) bendra vertė (923,42 Eur), nes šio turto perleidimo iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsakovai neįrodė, todėl jis privalėjo būti perduotas administratoriui, taip pat nepadengti debitorių įsiskolinimai – 2 031,78 Eur.

Ieškovė 2018 m. kovo 14 d. pareiškimu (3 t. b. l. 47-50) sumažino ieškinio reikalavimus atsakovams iki 1089,65 Eur. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. atsakovas P. L. į bylą pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad: 1) 2015 m. lapkričio 30 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartimi įskaičius tarpusavio turtinius reikalavimus, Debitorių sąraše nurodytas UAB ,,Storent“ įsiskolinimas ieškovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AMO00000343 (1 118,58 Eur) buvo padengtas; 2) UAB BIMERA EKO yra atsiskaičiusi su ieškovu pagal Debitorių sąraše nurodytą 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AMO00000352 (pagrįsdamas atsiskaitymo su ieškovu faktą, UAB BIMERA EKO atstovas pateikė bankinių pavedimų, kuriais apmokėta sąskaita, duomenis (pareiškimo priedas Nr. 1). Įvertinęs šiuos faktus dėl dalies debitorių atsiskaitymo su ieškovu pagal Debitorių sąraše nurodytus reikalavimus, ieškovė sumažino atsakovams pareikštą turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo nuo 2 955,20 Eur iki 1 089,65 Eur ir nurodė, kad reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą (1 089,65 Eur) sudaro ilgalaikio turto – lovos (inv. Nr. 0013) bei mobilaus oro kondicionieriaus Electrolux (inv. Nr. 0016) bendra vertė (923,42 Eur), nes šio turto perleidimo iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsakovai neįrodė, todėl jis privalėjo būti perduotas administratoriui, taip pat nepadengti debitorių įsiskolinimai – 166,23 Eur (UAB ,,Tikslus balansas“ skola 45,38 Eur ir UAB ,,UGO PROJEKTAI“ skola 120,85 Eur).

Ieškovė ir atsakovas P. L. 2018-01-26 buvo sudarę taikos sutartį, o ieškovė 2018-02-01 teismui buvo pateikusi prašymą dėl ieškinio atsisakymo, tačiau Bendrovės kreditoriams nepritarus šiems bankroto administratoriaus procesiniams veiksmams, jis 2018-02-12 teismui pateikė pareiškimą, kad nuo šių prašymų atsisako ir prašė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (2 t. b. l. 173).

A. D. G. atsiliepimu (1 t., b. l. 92-100) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad viena jo veiklų yra bendrovių akcijų įsigijimas su tikslu ateityje jas parduoti brangiau ir tokiu būdu uždirbti pelno. Šiuo tikslu 2016 m. atsakovas iš P. L. įsigijo bendrovę UAB „Amovita“ ir 2016-05-10 vienintelio UAB „Amovita“ akcininko sprendimu buvo paskirtas eiti vadovo pareigas. Bankroto administratorius nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovas valdo BUAB „Amovita“ dokumentus ir galimai esantį turtą, o vien tai, kad atsakovas buvo paskutinis bendrovės BUAB „Amovita“ vadovas, neįrodo, kad dokumentus ar turtą valdo būtent jis. Atsakovui įsigyjant BUAB „Amovita“, prie akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių buvo pridėtas įmonės debitorių sąrašas ir įmonės valdomo nekilnojamo turto išrašas. Šie dokumentai buvo nedelsiant išsiųsti bankroto administratoriui el. paštu ir jis juos neabejotinai gavo, nes į laišką atsakė, todėl bankroto administratoriaus teiginiai, kad įmonės turtas jam perduotas nebuvo yra klaidinantys ir nepagrįsti. Įmonės akcijų pardavėjas neminėjo, kad BUAB „Amovita“ turi dar kažkokio nekilnojamo turto, todėl kito galimai esančio turto perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, joks kitas turtas atsakovui D. G. perduotas nebuvo ir jis nedisponuoja jokiu BUAB „Amovita“ turtu. Bankroto administratorius, be 2015 metų balanso, nepateikė jokių kitų faktinių įrodymų, kad toks turtas išvis egzistuoja. Nepasisakyta ir apie tai, ar po 2015 metų įmonės veikla buvo sustabdyta. Toliau vykdant veiklą, natūralu, kad tas turtas galėjo būti panaudotas bendrovės veikloje. Įsigyjant BUAB „Amovita“ akcijas, sandoryje tarpininkavo I. B.. Kiek pavyko išsiaiškinti visi bendrovės dokumentai buvo perduoti jam. A. D. G. negavo jokio įpareigojimo iš bankroto administratoriaus nurodyti kur yra bendrovės dokumentai, todėl buvo įsitikinęs, kad bankroto administratorius šią informaciją yra gavęs iš ankstesnio įmonės akcininko, nes būtent P. L. visus įmonės dokumentus perdavė pardavimo sandoryje tarpininkavusiam asmeniui. A. D. G. įgaliojimai pasibaigė įsiteisėjus nutarčiai dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, todėl jis dokumentų toliau nereikalavo. Susisiekus su įmonės pardavimo sandoryje tarpininkavusiu I. B. – jis pažadėjo per kiek galima trumpesnį laiką juos perduoti, todėl atsakovas įsipareigoja kontroliuoti perdavimą ir pateiks perdavimo faktą patvirtinantį dokumentą teismui iki pirmojo teismo posėdžio. Bankroto administratorius savo ieškinyje nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl jo kokio tai neteisėto veikimo ar neveikimo, o sprendžiant vienasmenio valdymo organo atsakomybės klausimą turi būti individualiai nustatytas konkretaus asmens neteisėtas veikimas ar neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala, todėl atsakovas prašė ieškinį atmesti. 2018-03-14 rašytiniu paaiškinimu teismui atsakovas dar kartą nurodė, kad atsakovas P. L. neperdavė atsakovui jokio turto, t. t. lovos ir mobilaus oro kondicionieriaus, kurių vertė 923,42 Eur, o Bendrovės dokumentus bankroto administratorius turi galimybę gauti iš įmonės finansinę apskaitą tvarkiusios bendrovės (3 t., b. l. 43-44).

A. P. L. atsiliepimu (1 t., b. l. 108-114) ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo (t. 1, b. I. 24-28) matyti, jog bendrovės vadovu nuo 2016-05-10 buvo įregistruotas būtent D. G., todėl atsakovas P. L., nebūdamas bendrovės vadovu, neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui Bendrovės turto ir dokumentų. Atsakovas, 2016-05-06 dokumentų perdavimo aktu, akcijų pirkėjai UAB „Kauliukas", vadovaujamai atsakovo D. G., kuris buvo 2016-05-06 paskirtas UAB „Amovita" vadovu, perdavė visus UAB „Amovita" dokumentus. Šis aktas patvirtintas abiejų atsakovų parašais ir jo neneigia pats atsakovas D. G. savo atsiliepime į ieškinį, nurodęs, jog įsipareigoja užtikrinti dokumentų perdavimą administratoriui. Atsakovui P. L. nėra žinomos jokios aplinkybės apie bendrovės dokumentus, jos turto panaudojimą ir likimą, kadangi visais bendrovės dokumentais ir turtu nuo 2016-05-06 disponavo išimtinai D. G., kaip naujasis bendrovės vadovas. Paskutinė finansinė atskaitomybė buvo sudaryta už 2015 finansinius metus, o vėlesnės finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2016 metus jis nesudarė, nes 2016-05-06 buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų, o už šį laikotarpį finansinė atskaitomybė teikiama 2017 metais. Apie tolimesnį (po 2016-05-06) bendrovės apskaitos tvarkymą atsakovui P. L. nėra žinoma. Atsakovas laiko, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja žalos dydį, remdamasi 2015 metų finansinėje atskaitomybėje nurodoma bendro turto verte. Didžiąją dalį ilgalaikio įmonės materialaus turto, kuris nurodytas byloje pateiktame 2015 m. balanse, sudaro automobiliai, kurių du buvo įgyti lizingo sutarčių pagrindu, o jų likutinė vertė buvo apie 53 000 Eur. Juos lizingo kompanija (AB DNB bankas) susigrąžino iš bendrovės ir iš atsakovo P. L. kartu su kitu asmeniu, kaip iš laiduotojų, prisiteisė 18 938,69 Eur (t. 1, b. I. 61-63), todėl akivaizdu, kad bendrovės realus turtas sudaro mažiau nei 77 625 Eur, kadangi lizingo davėjas susigrąžino du automobilius, kurių nuosavybė nebuvo perėjusi bendrovei, tačiau atsispindėjo bendrovės finansiniuose dokumentuose. Be to, bendrovė turėjo ir daugiau automobilių, kurie buvo nenaudojami, todėl parduoti (šių sandorių atsakovas P. L. negali pagrįsti, kadangi nedisponuoja įmonės dokumentais. Su tripliku atsakovas pateikė UAB „Amovita“ turto sąrašą su priskaičiuotu nusidėvėjimu per 2015 m. 11 mėn., kad įrodytų kokį įmonė turėjo turtą. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas prisiminė, kad šiame sąraše nurodyto turto neperdavė atsakovui D. G., nes jis buvo parduotas, ar jį atsiėmė kreditoriai, nurodė konkrečius juridinius ir fizinius asmenis, kuriems turtas buvo perleistas dar jam vadovaujant įmonei. Dėl ilgalaikio turto – lovos (inv. Nr. 0013) bei mobilaus oro kondicionieriaus Electrolux (inv. Nr. 0016) perleidimo iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo aplinkybių atsakovas neprisiminė, tačiau tvirtino, kad šis turtas taip pat perleistas tretiesiems asmenims pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių kopijas bankroto administratorius galėjo gauti iš VMI. Dėl debitorių įsiskolinimų 2 031,78 Eur sumai nurodė, kad bankroto administratoriui yra perduoti šių debitorių duomenys, todėl jis turi galimybę skolą išsiieškoti, gavęs duomenis iš tos pačios VMI, tačiau savo pareigų bankroto administratorius neatliko, iki iškeliant bylą net nepasidomėjo įmonės transporto priemonėmis, duomenis apie jas galėjo gauti iš VĮ Regitra. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bankroto administravimo lėšų jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1819-601/2016 (t. 1, b. I. 8-10) nutarė iškelti UAB „Amovita" bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. P.. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis ( 1t. b. l. 24-28) nuo 2009-12-09 iki 2016-05-10 Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas P. L., o nuo 2016-05-10 iki bankroto bylos iškėlimo (2016-06-09) – atsakovas D. G..

Teismas pažymi, kad esant CPK 13 straipsnyje įtvirtintam dispozityvumo principui, teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo neperžengti asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, nes būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ bankroto administratoriui nustatė teises ir pareigas, inter alia (be kita ko), ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai, būdami Bendrovės vadovais, o P. L. ir akcininku, neišsaugojo įmonės dokumentų ir turto bei jų neperdavė bankroto administratoriui, todėl privalo atlyginti Bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Todėl teismas bylą nagrinėja būtent šiose ieškovės ieškiniu nustatytose ribose.

Dėl Bendrovės dokumentų ir turto perdavimo

Teismas, spręsdamas dėl dokumentų perdavimo bankroto administratoriui, byloje nustatė šias aplinkybes. Atsakovas D. G. bankroto administratoriui teiktu 2016-07-18 paaiškinimu raštu (1 t. b. l. 106-108) paaiškino, kad akcijas pirko 2016-05-06, o vėliau paaiškėjo, kad po mėnesio – 2016-06-09 nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas paaiškinime tvirtino, kad atsakovas P. L. jam perdavė tik UAB „Amovita“ debitorių sąrašą (1 t. b. l. 96-97) ir NTR išrašą (1 t. b. l. 98-100) apie Bendrovės valdomą turtą. Šiuos dokumentus D. G. pateikė į bylą su atsiliepimu.

Atsakovas P. L. su teismui teiktais procesiniais dokumentais į bylą pateikė 2016-05-06 dokumentų perdavimo aktą, sudarytą su UAB „Kauliukas“ – naujuoju UAB „Amovita“ akcininku, kuris JAR įrašytas nuo 2016-05-10, kuriame nurodyta, kad perduodami buhalteriniai dokumentai, kiti dokumentai už 1996-05-03 – 2016-05-06, akcininkų susirinkimo protokolai, akcijų pirkimo–pardavimo sutartys (1 t. b. l. 10). Šį aktą už UAB „Kauliukas“ pasirašė jos vadovas atsakovas D. G. (1 t. b. l. 115). Teismas nustatė, kad atsakovas D. G. trečiojo asmens UAB „Kauliukas“ direktoriumi buvo paskirtas 2015-08-11 (2 t., b. l. 105-107). Taip pat atsakovas P. L. pateikė teismui 2016-05-06 vienintelio UAB „Amovita” akcininko UAB “Kauliukas” sprendimą dėl P. L. atšaukimo iš UAB „Amovita" direktoriaus pareigų ir D. G. paskyrimo šios Bendrovės direktoriumi nuo 2016-05-06 (1 t., b. l. 116). Be to, P. L. pateikė Bendrovės turto sąrašą su priskaičiuotu nusidėvėjimu, pagal kurį ieškovė sprendė apie Bendrovės turto sudėtį (1 t. b. l. 139).

2018-03-12 pareiškimu atsakovas P. L. pateikė teismui UAB „Amovita“ 2015-12-31 išrašytas PVM sąskaitas faktūras pirkėjams UAB „Makeiris“ ir A. S. (3. t. b. l. 10-13, 30) apie ilgalaikio turto pardavimą, kurios buvo pagrindu ieškovei patikslinti ieškinį 2018-03-12 pareiškimu (3 t. b. l. 14-17).

2018-03-14 prašymu (3 t. b. l. 31-39) atsakovas P. L. pateikė į bylą papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad: 1) 2015 m. lapkričio 30 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartimi įskaičius tarpusavio turtinius reikalavimus, Debitorių sąraše nurodytas UAB ,,Storent“ įsiskolinimas Ieškovui pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AMO00000343 (1 118,58 EUR) buvo padengtas; 2) UAB BIMERA EKO yra atsiskaičiusi su Ieškovu pagal Debitorių sąraše nurodytą 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AMO00000352 (pagrįsdamas atsiskaitymo su ieškovu faktą, UAB BIMERA EKO atstovas pateikė bankinių pavedimų, kuriais apmokėta sąskaita, duomenis.

Bankroto administratorius pateikė į bylą VĮ Regitra išrašą apie Bendrovės vardu registruotas transporto priemones (2 t. b. l. 121).

Iš pirmiau paminėtų juridinių faktų ir iš atsakovo D. G. 2016-07-18 paaiškinimo bankroto administratoriui ir LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas daro išvadą, kad atsakovas P. L., būdamas UAB „Amovita“ akcininku, savo akcijas pardavė trečiajam asmeniui UAB „Kauliukas“, kurios direktoriumi buvo atsakovas D. G., kai teisme 2016-05-10 buvo gautas kreditorės UAB „“Transrifus“ pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir 2016-04-11 nutartimi teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, areštavęs atsakovei UAB ,,Amovita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Atsakovas P. L., būdamas Bendrovės vadovu ir akcininku, prieš parduodamas akcijas, negalėjo nežinoti pirmiau nurodytų aplinkybių. Todėl atsakovas, parduodamas akcijas, turėjo įsitikinti, kad įmonės turtas ir dokumentai bus perduoti asmeniui, kuris juos perduos bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1819-601/2016 (dabartinis Nr. eB2-352/601/2018). Teismas pažymi, kad atsakovas D. G. atsiliepime nurodė, jog įmonės dokumentai yra pas I. B., kuris, pagal šio atsakovo atsiliepimo aplinkybes, tarpininkavo sudarant akcijų perleidimo sutartį. Atsakovas P. L. neneigė šių kito atsakovo nurodytų aplinkybių, tik paaiškindavo, kad D. G. atsiliepime buvo nurodęs, kad kontroliuos ir skatins, kad šis asmuo perduotų dokumentus bankroto administratoriui. Tačiau nei vienas iš atsakovų neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, nepriklausomai nuo to, kur ir kam juos paliko saugoti. Būtina pažymėti, kad abu atsakovai teikė į bylą ginčui reikšmingus dokumentus, atsakovas P. L. teismo posėdžio metu prisiminė konkrečius juridinius ir fizinius asmenis, kuriems buvo perleidęs įmonės turtą, todėl teismas negali atmesti labiau tikėtinos aplinkybės, kad abu atsakovai disponuoja įmonės dokumentais, nepriklausomai nuo jų saugojimo vietos. Atsakovai nenurodė I. B. identifikuojančių duomenų, o bankroto administratorius pranešė teismui, kad šis asmuo vengia kontakto su juo, neatvyko į tris planuotus susitikimus. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia šalių ginčą dėl žalos atlyginimo, o ne dėl įmonės dokumentų išreikalavimo, todėl jeigu Bendrovės dokumentai yra pas asmenį, kuris jų neturi pagrindo saugoti, bankroto administratorius turi imtis veiksmų, kad įmonės dokumentai būtų išreikalauti iš tokio asmens įstatymų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis).

Teismas pažymi, kad atsakovo P. L. į bylą pateiktas su trečiuoju asmeniu UAB „Kauliukas“ pasirašytas 2016-05-06 dokumentų perdavimo aktas yra labai neinformatyvus, iš jo negalima nustatyti kokie konkrečiai buhalteriniai dokumentai ir kokie kiti dokumentai už 1996-05-03 – 2016-05-06 buvo perduoti naujojo akcininko UAB „Kauliukas“ direktoriui atsakovui D. G., kuris tą pačią dieną akcininko buvo paskirtas UAB „Amovita“ direktoriumi. Šis atsakovas tvirtina, kad iš atsakovo P. L. jis realiai dokumentų neperėmė, todėl neturi ką perduoti bankroto administratoriui.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą (CPK 185 straipsnis), kad abu atsakovai nevykdė savo pareigų išsaugoti įmonės dokumentus, kad jie būtų perduoti bankroto administratoriui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-313/2018). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad abu atsakovai žino, kur yra įmonės dokumentai, bet net bylos nagrinėjimo metu nesiėmė aktyvių veiksmų juos perduoti bankroto administratoriui, tik abu atsakovai teikė į bylą atskirus įmonės dokumentus, savo atsikirtimo pozicijai pagrįsti. Todėl jeigu atsakovo D. G. atsakomybė atsiranda ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, kaip paskutinio Bendrovės vadovo, tai atsakovo P. L. civilinė atsakomybė atsiranda taip pat kaip buvusio Bendrovės vadovo ir akcininko, neužtikrinusio įmonės dokumentų išsaugojimo, juos perduodant kitam atsakovui. P. L. neįrodė, kad kitam atsakovui perdavė Bendrovės dokumentus, kurie teisiškai reikšmingi nagrinėjant šį ginčą (apie turto sudėtį, jo perleidimo aplinkybes, santykius su debitoriais pagrindžiančius dokumentus ir kt.), nes 2016-05-06 dokumentų perdavimo aktas surašytas apibendrinančiomis sąvokomis (pvz. buhalteriniai dokumentai ir kiti dokumentai, akcininkų sprendimai), o D. G. tvirtina, kad jam buvo įteikti tik keli dokumentai, o šis aktas surašytas, kai teisme buvo iškelta civilinė byla dėl Bendrovės bankroto. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad P. L. taip pat turėjo pareigą vykdyti Kauno apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi, kuria UAB „Amovita“ buvo iškelta bankroto byla, nustatytus įpareigojimus perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus (CPK 18 straipsnis), todėl bankroto administratorius pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš abiejų buvusių įmonės vadovų.

Dėl žalos dydžio

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į visų įmonės dokumentų perdavimo svarbą tinkamai nustatant atsakomybę už bendrovės kreditoriams padarytą žalą, pažymėtina, kad įmonės vadovui neperdavus visų dokumentų bankroto administratoriui ir neįrodžius priežasčių, pateisinančių jų neperdavimą, gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 33 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymuose nepreziumuojama įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padaryta žala, vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015 ir kt.).

Ieškovė pradinį ieškinį pareiškė remdamasi paskutinės bendrovės finansinės atskaitomybės, sudarytos už 2015 metus, duomenimis, kuomet juose buvo įrašyta, kad Bendrovė turėjo turto už 77 625 Eur, tame tarpe, ilgalaikio turto už 65 274 Eur ir trumpalaikio turto už 12 351 Eur. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-14/2013).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl turto vertės pokyčių po 2015-12-31 sudaryto balanso, yra reikšmingi atsakovo D. G. pateikti UAB „Amovita“ 2016-02-29 debitorių sąrašas (1 t. b. l. 96-97) ir NTR išrašas (1 t. b. l. 98-100), atsakovo P. L. – 2015 m. lapkričio mėn. būklei sudarytas Bendrovės turto sąrašas su priskaičiuotu nusidėvėjimu (1 t. b. l. 139) ir šio atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateikti kiti papildomi duomenys apie debitorius, kurie buvo pagrindu ieškovei sumažinti ieškinio reikalavimus, įvertinus atsakovo P. L. nurodytus, jo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu įvykusius turto perleidimo sandorius ir debitorinių skolų padengimo aplinkybes ir pateikus šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis. Įvertinus juos, ieškovė 2018 m. kovo 14 d. pareiškimu (3 t. b. l. 47-50) ieškinio reikalavimą atsakovams sumažino iki 1089,65 Eur bei sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog P. L. 2015 m. lapkričio mėn. būklei sudarytame Bendrovės turto sąraše su priskaičiuotu nusidėvėjimu (1 t. b. l. 139) apskaitomas ilgalaikis turtas: lova (inv. Nr. 0013) – 247,53 Eur bei mobilaus oro kondicionierius Electrolux (inv. Nr. 0016) – 675,89 Eur buvo perleistas, todėl šis turtas turėjo būti perduotas bankroto administratoriui.

Būtina pažymėti, kad atsakovas P. L. 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, jog naujajam akcininkui nebuvo perduotas joks materialus turtas, kadangi jis buvo parduotas iki 2016-05-06 dokumentų perdavimo akto surašymo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 43:20 iki 45:50). Šis atsakovas nurodė kam pardavė ginčo objektu buvusį turtą, vėliau pateikė į bylą tai pagrindžiančius duomenis, išskyrus dėl ilgalaikio turto: lovos (inv. Nr. 0013) bei mobilaus oro kondicionierius Electrolux (inv. Nr. 0016) perleidimo jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Nesant byloje duomenų, kad šis turtas buvo parduotas iki Bendrovės vadovu tampant atsakovui D. G., nesant įrodymų, kad jis buvo perduotas šiam atsakovui, teismas daro išvadą, kad turtas buvo prarastas dar įmonei vadovaujant atsakovui P. L.. Teismas nesutinka su šio atsakovo atsikirtimo aplinkybėmis, kad būtent bankroto administratorius turėjo aktyviai veikti ir ieškoti dokumentų, kurie pagrįstų atsakovo atsikirtimo aplinkybes, nes jas įrodyti pareigą turėjo atsakovas P. L., kuris naudojosi byloje kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba, bet šios pareigos neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir prarasto turto vertė bendra vertė – 923,42 Eur priteisiama ieškovei iš atsakovo P. L., ieškinį šioje dalyje atmetant atsakovo D. G. atžvilgiu (CK 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai debitorinius įsiskolinimus – UAB ,,Tikslus balansas“ 45,38 Eur skolą ir UAB ,,UGO PROJEKTAI“ 120,85 Eur skolą, teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su bankroto administratoriumi, kad dėl neperduotų dokumentų jis prarado galimybę šią 166,23 Eur skolą išieškoti ginčo teisenos tvarka. Į bylą atsakovas D. G. pateikė UAB „Amovita“ 2016-02-29 debitorių sąrašą (1 t. b. l. 96-97), pagal kurį galima identifikuoti sandorius, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Sąraše yra nurodyta šių sąskaitų išrašymo data, numeris, sandorio suma, skolos likutis. Šie duomenys leidžia pritarti atsakovui P. L., kad bankroto administratorius neprarado galimybės išieškoti šias skolas iš debitorių, gavęs papildomus duomenis apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš VMI, kurias turėjo pateikti ieškovė (ĮBĮ 10 straipsnio 5 dalies 19 punktas). Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų neperduotų visų Bendrovės dokumentų (neteisėtų veiksmų) jai atsirado 166,23 Eur žala (CK 6.246 – 6.247 straipsniai), todėl paskutinis ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje atmetamas abiejų atsakovų atžvilgiu (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

Tenkintinas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau tik atsakovo P. L. atžvilgiu, kadangi tik jo atžvilgiu yra tenkinamas ieškovės ieškinys iš dalies (923,42 Eur) (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Atsakovo P. L. atstovas 2018-03-28 prašymu (3 t. b. l. 82-85) pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2198,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atstovas nurodė, kad atsakovas už advokato padėjėjo atstovavimą 2018-01-15 ir 2018-02-12 teismo posėdžiuose turėjo 400 Eur išlaidų. Teismas pažymi, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.19 p. numatytą maksimalią išlaidų sumą, todėl pagrįstomis išlaidomis laikytina tik 167,74 Eur suma, kuomet teismo posėdžiai truko 1,35 val. (0,1 x 838,70 Eur x 2). Atstovavimas 2018-02-26, 2018-03-15 teismo posėdžiuose truko 1,10 val., todėl maksimali šių išlaidų suma, vietoje nurodomų 300 Eur, yra 85,08 Eur (0,1 x 850,80 Eur x 1). Atsakovas 2018-04-04 teismo posėdyje buvo atstovaujamas 1,45 val., todėl nurodyta 150 Eur suma sudaro 88 proc. maksimalios Rekomendacijose nurodytos sumos (0,1 x 850,80 Eur x 2 = 170,16 Eur), o 80 proc. maksimalios sumos sudarytų 136,13 Eur. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Kadangi atsakovą P. L. teisme atstovavo advokato padėjėjas, maksimali skaičiuotina suma yra 338.39 Eur (167,74 Eur + 85,08 Eur) x 80 proc. + 136,13 Eur). Už atsiliepimo į ieškinį surašymą ( 8.2 p.) atsakovas turėjo 726 Eur išlaidų (maksimali suma 2096,75 Eur), už tripliką (8.3 p.) 121 Eur (maksimali suma 1258,05 Eur) – šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyti maksimalių sumų, atsižvelgiant į 5 punkto nuostatas, todėl jų bendra pagrįsta suma yra 847 Eur (726 Eur + 121 Eur). Atstovas nurodė, kad už atskirąjį skundą ir su juo susijusius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo atsakovas turėjo 463 Eur (363 Eur + 100 Eur) išlaidų, tačiau atskirasis skundas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo atmestas, todėl šios išlaidos iš ieškovės negali būti priteistos. Tuomet atsakovui P. L. priklausytų Rekomendacijas atitinkantis išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti 1185,39 Eur (yra 338,39 Eur + 847 Eur) atlyginimas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal 2017-12-18 atstovavimo sutartį ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, kuris pateikė 2018-01-12 prašymą (1 t. b. l. 172-175) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo už Rekomendacijų 8,19 punkte numatytas paslaugas: 302,50 Eur išlaidų už 2,5 val. pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2018-01-15 teismo posėdyje (trukmė 1,05 val.). Šių išlaidų maksimali suma pagal Rekomendacijas sudarytų 335,48 Eur (0,1 x 838,70 Eur x 4 val.), o 80 proc. dalis – 268,38 Eur. 2018-02-26 prašymu (3 t. b. l. 1-5) atstovas prašo atlyginti 121 Eur už ieškovės atstovavimą 2018-02-26 teismo posėdyje (trukmė 1,10 val.) ir 302,50 Eur išlaidų už 2,5 val. bylos medžiagos analizę, bylos strategijos aptarimą su klientu. Šių išlaidų maksimali Rekomendacijose numatyta suma yra (0,1 x 850,80 Eur x 4 val.) 340,32 Eur, o šių išlaidų 80 proc. dalis sudaro 272,26 Eur. Tuomet ieškovei priklausytų Rekomendacijas atitinkantis išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti 540,64 Eur (268,38 Eur + 272,26 Eur) atlyginimas.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino nuo 77 625 Eur iki 1089,65 Eur. Kasacinis teismas išaiškino, kad, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą dėl jo nepagrįstumo, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012). Teismas gali nukrypti nuo paminėto straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino todėl, kad atsakovai tik bylos nagrinėjimo metu teikė įmonės dokumentus į bylą, kuriuos turėjo pateikti bankroto administratoriui per Kauno apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1819-601/2016 nustatytą 10 d. terminą dar iki šios civilinės bylos iškėlimo. Be to, juos teikė ne tik pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme metu, bet ir bylą nagrinėjant teisme iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas neabejotinai padidino abiejų šalių atstovavimo išlaidas. Todėl net nustačius, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 923,42 Eur sumai arba 1,2 proc., o atmetamas 98,8 proc., iš ieškovės atsakovui P. L. priteisiamas tik 800 Eur jo turėtų Rekomendacijas atitinkančių išlaidų (1185,39 Eur) advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Ieškovės ieškinys atsakovui yra tiesiogiai susijęs su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2013, 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015), todėl atsakovui P. L. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438-943/2016).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amovita“ ieškinį atsakovo P. L. atžvilgiu tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Amovita“ (į. k. 154855064, Perlojos g. 35, Kaunas) 923,42 Eur (devynis šimtus dvidešimt tris eurus 42 ct.) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (923,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amovita“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui P. L. 800 Eur (aštuonis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsakovo D. G. atžvilgiu atmesti.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.