Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-651/2014

Teisėja Virgina Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03028-2013-6

2014 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 201 str. 2 d. ir paskirta 50 MGL (6500,00 Lt) dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 14, balandžio 14 ir gegužės 14 dienomis, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo 240,05 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 44,7-51,0 %, ir 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 90 %, iš kurių 90 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 47,8-50,8 %, ir 10 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 90 %, turėdamas tikslą realizuoti, gabeno 2013 m. gegužės 15 d. Lietuvininkų g., Šilutės mieste, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje tol, kol 2013 m. gegužės 15 d., apie 06.20 val., Lietuvininkų g., Šilutės mieste, jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai, o 150,05 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 44,7-49,5 %, ir 10 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 90 %, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė iki 2013 m. gegužės 15 d., 07.10 val., savo garaže, esančiame namo (duomenys neskelbtini), kieme, kol kratą atliekantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai minėtą naminę degtinę ir denatūruotą etilo alkoholio skiedinį surado.

Tuo atveju, jeigu būtų netenkintas jo prašymas, nuteistasis prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti paskirtos baudos dydį bei leisti ją išmokėti per kuo ilgesnį laiko tarpą. Nurodo, kad jis yra nedirbantis, jo šeima gyvena tik iš jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, augina du nepilnamečius vaikus, todėl šiai dienai būtų neįmanoma sumokėti tokio dydžio baudą. Dėl to mano, kad jam neteisingai paskirta tokio dydžio bauda.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, taikant BK 64¹ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo G. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo taikyti BK 40 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinį skundą, dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. K. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nes jis 2013 m. kovo 14, balandžio 14 ir gegužės 14 dienomis, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo 240,05 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 44,7-51,0 %, ir 20 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 90 %. Vertinant tai, kad tęstinė nusikalstama veika padaryta tapačiais veiksmais, įgytas labai didelis kiekis naminės degtinės, įgyta 20 l denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio vartojimas pavojingas gyvybei, konstatuotina, kad tokie nuteistojo veiksmai yra pavojingesni ir negali būti prilyginami vienam nusikalstamam veiksmui, už kurį gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, didesnį nuteistojo pavojingumą rodo ir tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu gelbėtoju. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. K. netaikė pagrįstai, nurodydamas, jog laidavimo taikymas nelaikytinas adekvačiu nusikalstamos veikos sunkumo laipsniui, jos mastui ir būdui.

Iš nuteistojo skundo matyti, jog nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba pakeisti nuosprendį ir sumažinti paskirtos baudos dydį bei leisti ją išmokėti per kuo ilgesnį laiko tarpą.

Kaip jau minėta, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, tačiau pažymėtina, kad net jei ir būtų šioje byloje nustatytos visos BK 40 str. nurodytos sąlygos, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Teismas tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą prieina prie išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytų visų privalomų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant įstatyminio pagrindo taikyti G. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga svarstyti pateikto laiduotojo E. K. asmenybės atitikimo reikalavimams, keliamiems laiduotojui (BK 40 str. 1 d. 2 p.).

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. K. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę, nepagrįstai netaikė BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojusi 2013-07-13), kadangi iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir tai leido teismui nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (3 t., b. l. 142-147). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors G. K. padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas iki šios įstatymo normos priėmimo ir įsigaliojimo, tačiau BK 64¹ str. nuostatų taikymas yra siejamas ne su nusikalstamos veikos padarymo laiku, o su nuosprendžio priėmimu, t. y. šio įstatymo pagrindu bausmė gali būti švelninama tik asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo (2013-07-13), kadangi BK 64¹ str. 1 d. nurodoma, kad „nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu“. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju yra įstatyme numatytas pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas, taip iš dalies patenkinant apelianto skundą. Todėl skundžiamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taikant nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Dėl techninės klaidos

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d nuosprendžiu kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotas nuteistojo automobilis – VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus, kad be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas. Pažymėtina, kad iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog G. K. priklausančio automobilio VW Passat valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 27), būtent minėtas automobilis buvo perduotas laikinai saugoti į VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinę (1 t., b.l. 29). Kaip matyti pirmos instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad automobilio numeris yra (duomenys neskelbtini) kai tikrasis numeris yra (duomenys neskelbtini). Tai techninė klaida, kurios ištaisymas, nesant skundo dėl turto konfiskavimo, apeliacinės instancijos teisme negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu., 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 2 dalį paskirtą 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 33 MGL (4290 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.