Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-890-265/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-27
Bylos Nr.: e2A-890-265/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
Ieškovas: Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: A. M.

Kategorijos

2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-890-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09101-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos ligoninė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 26 129,42 Eur nuostolių atlyginimo, 7 838,83 Eur netesybų (baudos), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos, trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kretingos ligoninės ir atsakovo A. M. buvo sudaryta trišalė Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo sutartis Nr. S1-654 (toliau – ir Sutartis, trišalė sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo finansiškai remti atsakovo, studijuojančio Vilniaus universiteto Medicinos fakultete medicinos krypties chirurgijos penkerių metų studijų programą, studijas, o atsakovas įsipareigojo po studijų baigimo ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti VšĮ Kretingos ligoninėje ir dirbti joje ne trumpiau nei penkerius metus ne mažesniu nei vieno etato krūviu. VšĮ Kretingos ligoninė įsipareigojo įdarbinti atsakovą pagal įgytą specialybę ne mažesniu nei vieno etato darbo krūviu pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovė Sutarties 3 punkte numatyta tvarka skyrė finansavimą atsakovui du kartus per metus, iš viso per penkerius jo studijų metus pervesdama jam 26 129,42 Eur. 2014 m. birželio 12 d. atsakovas neterminuotai buvo įdarbintas VšĮ Kretingos ligoninėje Bendrosios chirurgijos skyriuje budinčiu gydytoju rezidentu antraeilėms pareigoms, o 2018 m. liepos 31 d. darbo sutartis su atsakovu buvo pakeista į pagrindinę darbo sutartį, nustatant, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas dirba vieno etato darbo krūviu Bendrosios chirurgijos skyriuje gydytoju chirurgu. 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas, neišdirbęs sutartyje numatyto termino, pateikė prašymą atleisti jį iš Bendrosios chirurgijos skyriaus chirurgo pareigų pačiam prašant nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. S1-654 pakeitimo ir nutraukimo, siūlydamas apmokėti studijų kainą už ketverius metus dalimis, kadangi vienus metus yra atidirbęs. Ieškovė atsisakė nutraukti su atsakovu pasirašytą trišalę sutartį bei informavo atsakovą, kad nutraukus darbo santykius su VšĮ Kretingos ligonine jis privalės ieškovei grąžinti visą gautą paramos sumą su 30 proc. bauda dėl Sutarties nevykdymo. 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovė pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydama sutartinius įsipareigojimus įvykdyti gera valia, tačiau 2019 m. spalio 16 d. VšĮ Kretingos ligoninė raštu informavo ieškovę, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo atleistas iš gydytojo chirurgo pareigų darbuotojo iniciatyva. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – po studijų baigimo išdirbo tik vienus metus, atsakovui kyla turtinė prievolė atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (grąžinti jam išmokėtą paramą) ir sumokėti sutartines netesybas (baudą).

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. M. 26 129,42 Eur nuostolių atlyginimo, 7 838,83 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 33 968,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, taip pat 367,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei prašė preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisti 20 467,17 Eur nuostolių atlyginimo, 6 140,15 Eur baudos; ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo atmesti; teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020; priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė neginčijantis, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta trišalė Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo sutartis Nr. S1-654, kurios pagrindu ieškovė iš viso per 5 atsakovo studijų metus pervedė jam 26 129,42 Eur. Atsakovas VšĮ Kretingos ligoninėje išdirbo 13 mėnesių, todėl negalima teigti, kad jis visiškai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – atsakovas įsipareigojimus įvykdė iš dalies. Pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. trišalę sutartį, pabaigęs studijas, atsakovas turėjo išdirbti VšĮ Kretingos ligoninėje 5 metus (60 mėnesių), o faktiškai išdirbo 13 mėnesių, tai sudaro 21,67 proc. viso sutarto termino, o neišdirbo 78,33 proc. laiko. Atsižvelgiant į tai ieškovė turi teisę ir pagrindą iš atsakovo reikalauti 78,33 proc. sumokėtų už studijas įmokų bei tokio paties procento baudos už neįvykdytus įsipareigojimus, tai atitinkamai sudaro 20 467,17 Eur ir 6 140,15 Eur. Taip pat nurodė, jog sąžiningai pripažįsta dalį ieškinio, neturi polinkio vengti vykdyti teismo sprendimą, tačiau tokios pakankamai didelės sumos sumokėti iš karto neturi galimybės, be to, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje prokuroro nutarimu jam yra skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris, tikėtina, bus pratęstas. Dėl šių priežasčių prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei jos išlaidų nepriteisti. Nurodė, jog atsakovas pats raštu kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu sumokėti dalimis kompensaciją už jo apmokėtas 4 metų studijas, taip pat pasiūlė susitikti ir aptarti kitus galimus atsiskaitymo variantus, nes 1 metus jis ligoninėje vis dėlto išdirbo, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir jo net nesvarstė. Tenkinus ieškinį tik iš dalies būtų pasiektas tas pats teisinis rezultatas, kurį šalys būtų pasiekusios dar 2019 metais neteismine tvarka, niekam nepatiriant papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovė yra biudžetinė įstaiga, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kreipimasis į teismą jai iš esmės „nieko nekainuoja“, todėl ieškovė galbūt piktnaudžiauja tokia savo teise. Taip pat nurodė, jog procesinės palūkanos šiuo atveju negali atlikti savo paskirties, nes atsakovas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negali atsiskaityti su ieškove, net ir dėl tos dalies, kurioje nėra ginčo. Ar procesinės palūkanos kaupiasi, ar ne, atsakovo galimybės nuo to nesikeičia, todėl jos neatlieka šioje byloje savo paskirties ir yra netikslingos, todėl ši reikalavimo dalis turėtų būti atmesta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. M. 20 467,17 Eur nuostolių atlyginimo, 6 140,15 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26 607,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. M.. Priteisė iš atsakovo A. M. 299 Eur žyminį mokestį valstybei. Atidėjo atsakovui A. M. sprendimo įvykdymą (išskyrus sprendimo dalį dėl valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų) šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5. Nustatė, kad trišale sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei visą suteiktą finansinę paramą ir sumokėti 30 proc. baudą, skaičiuojamą nuo suteiktos paramos sumos, dėl sutarties nevykdymo per 30 dienų, jeigu pažeidžiami sutarties 4.2–4.4 punktai, išskyrus 4.2 punktą – ligos atveju (Sutarties 7 punktas). Nustatė, kad atsakovas pažeidė Sutarties 4.3 punktą, nes neišdirbo viso sutarto laiko. Taigi teismas konstatavo, kad tarp šalių studijų rėmimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai.

6. Pažymėjo, kad kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui) vienareikšmiškai įtvirtintas proporcingumo principo taikymas.

7. Atsakydamas į ieškovės argumentą, kad atsakovo prašymas proporcingai sumažinti priteistiną sumą prieštarauja 2012 m. gegužės 31 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-187 patvirtintai Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarkai, kadangi minėtu Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-187 patvirtintose tipinės studijų rėmimo sutarties sąlygose nėra nuostatos, kad rezidentui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų jis turėtų pareigą grąžinti ne visą, o tik dalį jo studijoms skirtų lėšų ir (ar) dalį baudos, teismas pažymėjo, kad skirtingų savivaldybių tarybos gali patvirtinti nevienodas tipinių / standartinių tokio pobūdžio sutarčių sąlygas, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, nei CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principų taikymo konkrečiu atveju.

8. Atsakydamas į trečiojo asmens argumentus, jog atsakovas šioje byloje nepareiškė reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo keisti preliminarų sprendimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Teismo vertinimu tai, kad atsakovas nepareiškė šioje byloje priešieškinio, nesudaro pagrindo nevertinti atsakovo prieštaravimuose nurodytų aplinkybių ir argumentų.

9. Įvertinęs bylos aplinkybes, įrodymus, teismų praktiką, teismas nusprendė, kad šiuo atveju atsakovo ieškovei atlygintinos studijų paramos išlaidos ir netesybos turi būti apskaičiuotos proporcingai atsakovo išdirbtam laikui, todėl yra pagrindas pakeisti preliminarų sprendimą. Priešingu atveju būtų pažeisti CK 1.5, 1.2 straipsniuose įtvirtinti bendrieji ir pamatiniai civilinės teisės principai, pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra. Todėl ieškovės reikalavimus dėl nuostolių ir netesybų priteisimo tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 20 467,17 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 140,15 Eur baudos.

10. Vertindamas atsakovo prašymą atmesti ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad byla pagal ieškovės pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka teisme iškelta 2019 m. gruodžio 3 d., ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi, teismo vertinimu, nustatytos abi būtinos sąlygos procesinių palūkanų priteisimui. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog sutikdamas su didžiąja dalimi ieškinio atsakovas būtų sumokėjęs nors dalį prašomos priteisti nuostolių ar baudos sumos. Teismo vertinimu, atsakovui taikomi finansiniai apribojimai jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti iš jo procesinių palūkanų. Įvertinęs šias aplinkybes tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

11. Teismas nurodė, kad nors šiuo atveju ieškinys patenkintas apie 78,33 proc., ir atsakovui atitinkamai turėtų būti priteista 325,05 Eur (1500 Eur × 21,67 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad priimdamas galutinį sprendimą teismas pagrįstais pripažino atsakovo prieštaravimuose nurodytus argumentus dėl materialiųjų ieškovės reikalavimų (nuostolių ir netesybų dydžio) ir ieškinys patenkintas ta dalimi, kurią pripažino pats atsakovas. Be to, ieškovei dar 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma atsakovo pozicija ginčo klausimu, ji iš esmės nepasikeitė ir bylą nagrinėjant teisme, t. y. kad atsakovas sutinka atlyginti studijų paramos išlaidas už ketverius neatidirbtus metus, tačiau ieškovė vis tiek pasirinko bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turėdama ir galėdama numanyti, kad atsakovas teiks prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs, jog atsakovas turėjo procesinę pareigą pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus, kurių surašymui, taip pat ir atstovavimui teisme pasinaudojo teisine pagalba, taip pat įvertinęs bylos apimtį (nėra didelė) ir sudėtingumą (nelaikytina itin sudėtinga) padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės pusę, t. y. 750,00 Eur, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

12. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, atsižvelgęs į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteisė 299,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

13. Nurodė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,04 Eur. Kadangi proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovui tenkanti šių išlaidų suma nesiekia 5,00 Eur (6,04 Eur x 78,33 proc. = 4,73 Eur), šių išlaidų iš atsakovo nepriteisė.

14. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas, nors ir dirba, tačiau jo galimybės disponuoti priklausančiu turtu ir pajamomis yra suvaržytos, atsižvelgęs į pakankamai didelę priteistiną sumą, padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti atsakovui sprendimo įvykdymą, tačiau ne iki baudžiamosios bylos Nr. 1-202-906/2020 išnagrinėjimo, nes toks sprendimo įvykdymo atidėjimas neapibrėžtam terminui neabejotinai pažeistų ieškovės interesus, o šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, šis laiko tarpas vertintinas kaip pakankamas, jog atsakovas rastų būdų sprendimui įvykdyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi galutiniame sprendime nurodyta kasacinio bei kitų teismų praktika, kadangi nurodytų bylų bei nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios.

15.2. Šiuo atveju nepagrįstai vadovautasi kasacinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015, pateiktu išaiškinimu dėl proporcingumo principo, kadangi minimos bylos aplinkybės su šio ginčo byla nėra tapačios.

15.3. Taip pat nepagrįstai remtasi lygiateisiškumo principu, kuriuo vadovavosi Kauno apygardos teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje e2A-1300-773/2018, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės negali būti vertinamos kaip itin panašios, priešingai – Kretingos rajono savivaldybės administracijos, A. M. ir VšĮ Kretingos ligoninės pasirašytoje trišalėje sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai numatytos konkrečios sankcijos ir jų dydis už netinkamą įsipareigojimų įgyvendinimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nepaisyti šalių laisva valia pasirašytos sutarties nuostatų ir traktuoti, kad atsakovo atstovo nurodoma Kauno apygardos teismo nutartyje nagrinėjama situacija yra tapati šiam ginčui.

15.4. Pažymėtina, kad Kretingos rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti valstybės jai perduotos funkcijos – antrinės sveikatos priežiūros tinkamą organizavimą, numatė trūkstamų specialybių medicinos gydytojų pritraukimo į Kretingos rajono savivaldybę bei jų rėmimo tvarką. Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarka, patvirtinta 2012 m. gegužės 31 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-187 „Dėl Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarkos ir studijų rėmimo programos komisijos darbo reglamento tvirtinimo“, yra nenuginčyta ir galiojanti. Taip pat ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens 2013 m. rugpjūčio 8 d. pasirašyta sutartis Nr. Sl-654 taip pat nėra nuginčyta ir galiojanti.

15.5. Atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės dirbti VšĮ Kretingos ligoninėje sutartą laiką (5 metus), todėl jam kilo sutartinė prievolė Kretingos rajono savivaldybės administracijai grąžinti visą suteiktą finansinę paramą su 30 proc. bauda dėl sutarties neįvykdymo. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tas, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius. Atsakovo vienašališkas sprendimas nutraukti darbo sutartį, VšĮ Kretingos ligoninėje išdirbus gydytoju chirurgu vos penktadalį sutarto laiko, neatitinka sutarčių vykdymo principų, pagal kuriuos šalys sutartis privalo vykdyti sąžiningai ir tinkamai.

15.6. Nesutiktina su galutinio sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi teismo vertinimas prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintoms nuostatoms.

15.7. Taip pat nepagrįstai atidėtas sprendimo vykdymas. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, kai nutraukė darbo santykius su VšĮ Kretingos ligonine, ieškovei negrąžino net dalies jam skirto finansavimo. Ieškovė patyrė ir iki šiol patiria nuostolius, kurie yra atsakovo tinkamo neveikimo rezultatas, t. y. ieškovė dėl atsakovo veiksmų (tinkamo neveikimo) negalėjo ir negali skirti šių lėšų kito galimo gydytojo studijoms remti, ir tai pažeidžia apeliantės interesus.

Atsiliepimas

16. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pažymėtina, kad atsakovui neišdirbus 78,33 proc. sutarto laiko, ieškovė nepatogumus ir nuostolius taip pat patyrė už tokį patį laiką, nes atsakovui išdirbus 21,67 proc. laiko, tokio paties procento naudą gavo ir ieškovė, ir už 21,67 proc. išdirbtą laiką ieškovė negali prašyti kompensacijos, nes priešingu atveju ieškovė gautų dvigubą naudą. Tenkinant ieškinį visiškai ieškovė ne tik būtų gavusi tiesioginę naudą (atsakovo atliktą darbą), bet ir finansinę, tai reikštų dvigubą pasipelnymą. Tokiu pat principu vadovavosi ir teismas skundžiamame sprendime, pažymėdamas, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo) vienareikšmiškai įtvirtintas proporcingumo principo taikymas.

16.2. Tokios nuostatos nebuvimas šalių sutartyje neeliminuoja teismo teisės ir net pareigos vadovautis bendraisiais teisės principais įtvirtintais ir įstatyme, ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti įstatymo ir vadovautis vien sutarties šalių valia.

16.3. Šiuo atveju nėra aktualūs apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra nuginčyta Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarka ir trišalė 2013 m. rugpjūčio 8 d. sutartis. Atsakovas niekada ir nekėlė ginčo, kad sutartis yra negaliojanti visa apimtimi ar iš dalies – atsakovas prašė sutartį aiškinti teisingai ir vadovautis įstatyme bei nuoseklioje teismų praktikoje suformuota proporcingumo taisykle.

16.4. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad Kretingos rajono savivaldybė, skirdama biudžeto lėšas gydytojų rezidentų studijų finansavimui, siekia apsirūpinti sveikatos priežiūros specialistais savo rajone, todėl pastarieji, gavę finansavimą, prisiima atitinkamus įsipareigojimus. Tačiau dalį savo įsipareigojimų atsakovas įvykdė ir tam tikrą laiko tarpą užtikrino medicininių paslaugų teikimą ligoninei, todėl tai dar kartą patvirtina, kad iš dalies tiek atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus, tiek ieškovė ir trečiasis asmuo gavo tai, ko tikėjosi pagal sutartį. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovui anksčiau sutarto laiko nutraukus darbo sutartį buvo nepateisinti ieškovės lūkesčiai, ji prarado specialistą ir dėl to turėjo problemų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, ieškovė nepateikė.

Šalies argumentai

16.5. Ieškovė be pagrindo nesutinka ir su teismo pripažintu faktu, kad ieškovei dar 2019 metų rugpjūčio mėnesį buvo žinoma atsakovo pozicija ginčo klausimu, ji iš esmės nepasikeitė ir bylą nagrinėjant teisme, t. y. kad atsakovas sutinka dalimis atlyginti studijų paramos išlaidas už 4 neatidirbtus metus, tačiau ieškovė vis tiek pasirinko bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turėdama ir galėdama numanyti, kad atsakovas teiks prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai grąžinti dalies įmokų, nes nebuvo aišku, ar ieškovė (ne) sutinka su tokiu daliniu prievolės vykdymu.

Žemesnės instancijos teismas

16.6. Apeliantė nepateikė esminių nesutikimo su teismo sprendimu atidėti sprendimo vykdymą motyvų. Pažymėtina, kad priteista suma laikytina pakankamai žymia, kurią reikalinga sukaupti; taip pat atsakovui yra taikyti finansiniai apribojimai ir atsiskaityti su ieškove jis dabar negali. Taip pat įvertintina, kad atsakovas sąžiningai pripažįsta dalį ieškinio, dar 2019 metais siūlė ieškovei dalimis sumokėti studijų kainą už 4 metus. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturi polinkio vengti vykdyti teismo sprendimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl vykdymo atidėjimo paliktina nepakeista.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas neįsigilino į ieškovės ir trečiojo asmens byloje pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes, taip pat netinkamai juos įvertino.

17.2. Atsakovas prieš sudarant trišalę sutartį buvo tinkamai informuotas ir aiškiai suprato trišalės sutarties vykdymo ir galimo nutraukimo sąlygas, įvertino galimas rizikas bei prisiėmė atsakomybę ir pareigą sąžiningai vykdyti visus įsipareigojimus pagal nurodytas sąlygas.

17.3. Atsakovui ieškovė trišalės sutarties pagrindu skyrė finansavimą, taip suteikdama galimybę nenaudojant savo turimų lėšų, nesikreipiant į kredito įstaigas baigti rezidentūrą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir įgyti norimą gydytojo chirurgo specialybę. Pažymėtina ir tai, kad ta pati trišalė sutartis atsakovui garantavo darbo vietą ligoninėje. Tokiu būdu ieškovė sudarė išskirtines sąlygas atsakovui įgyti gydytojo chirurgo specialybę bei tobulėti. Priešingai nei pasisakyta sprendime, minėtos aplinkybės įrodo, kad trišalėje sutartyje atsakovui nebuvo sudaryti nepateisinami, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, reikalavimai.

17.4. Trišalėje sutartyje iš anksto aptartų ir numatytų sąlygų griežtas laikymasis turėjo esminės reikšmės šalims sudarant šią sutartį, t. y. priešingu atveju trišalė sutartis nebūtų sudaryta. Todėl šiuo atveju trišalės sutarties nutraukimas, vienašališkai pritariant atsakovo iš anksto aptartų sąlygų pakeitimui, nėra teisėtas ir pažeidžia ieškovės bei trečiojo asmens teisėtus lūkesčius.

Šalies argumentai

17.5. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo patyrė laikinus organizacinio darbo sunkumus kol surado naują darbuotoją. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais iš anksto buvo numatęs nevykdyti visų trišalėje sutartyje numatytų pareigų.

17.6. Teismo sutarties sąlygų aiškinimas neatitinka CK 6.193 straipsnyje numatytų nuostatų. Atsakovas laisva valia ir nieko neverčiamas priėmė sprendimą nutraukti trišalę sutartį iš anksto žinodamas, kad toks nutraukimas (savo paties iniciatyva) jam sukels atitinkamas prievoles – reikės grąžinti finansavimą ir sumokėti baudą. Atsakovas, nors ir turėjo galimybę, bet nesinaudojo teise prašyti kitų šalių trišalę sutartį pakeisti ar nutraukti kitomis sąlygomis.

17.7. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiama galutinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinio sprendimo dalį, kuria priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teikdamas prieštaravimus, atsakovas buvo nurodęs, kad su reikalavimu dėl procesinių palūkanų jis nesutinka. Atsakovas savo nesutikimą grindė tuo, kad jam iškeltoje baudžiamojoje byloje taikyti finansiniai apribojimai, dėl kurių jis, net ir gavęs ieškinį ir preliminarų sprendimą, neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškove net ir dėl tos ieškinio dalies, su kuria jis sutiko. Ši situacija nėra pasikeitusi ir šią dieną, nes minėtos kardomosios priemonės yra pratęstos, ir atsakovui baudžiamojoje byloje leidžiama disponuoti tik 607,00 Eur suma per mėnesį, kuri skiriama jo paties pragyvenimui.

18.2. Taigi šiuo atveju procesinės palūkanos negali atlikti savo paskirties, nes skolininkas (atsakovas) ne dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali atsiskaityti su ieškove net ir dėl tos dalies, kurioje nėra ginčo. Ar procesinės palūkanos kaupiasi ar ne, atsakovo galimybės nuo to nesikeičia, todėl jos neatlieka šioje byloje savo paskirties ir yra netikslingos, todėl ši reikalavimo dalis išvis atmestina.

18.3. Galutiniame sprendime teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad sutikdamas su didžiąja dalimi ieškinio atsakovas būtų sumokėjęs nors dalį prašomos priteisti nuostolių ar baudos sumos. Be to, yra visos įstatymo numatytos sąlygos reikalavimui dėl procesinių palūkanų tenkinimo. Šiuo atveju atsakovas nesumokėjo net tos dalies, kurios neginčijo, ne dėl to, kad tyčia siektų vengti atsiskaitymo su ieškove, bet dėl to, kad jis neturėjo tam objektyvių galimybių dėl jo lėšų arešto. Šių aplinkybių nenuginčijo nei ieškovė, nepaneigė jų ir teismas savo sprendime, nes šie duomenys gali būti teismo bet kada patikrinami teismų sistemoje.

18.4. Kadangi procesinių palūkanų pagrindinė paskirtis yra skatinti skolininką vykdyti prievolę, šiuo atveju palūkanų priteisimas nepasieks tokio teisinio rezultato, nes atsakovas, ir norėdamas greičiau įvykdyti prievolę, negali to padaryti dėl jam taikytų lėšų arešto. Lygiai taip pat nebus pasiektas ir kompensacinis palūkanų rezultatas, nes susidarys situacija, kad ieškovė pasipelnys atsakovo sąskaita tik dėl to, kad atsakovui taikyti apribojimai baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimas

19. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1. Atsakovo argumentas, kad baudžiamojoje byloje jam pritaikyti finansiniai apribojimai yra kliūtis atsiskaityti su ieškove ir dėl to ieškovė pasipelnys atsakovo sąskaita, yra vertintinas kritiškai ir negali būti laikomas pagrindu nepriteisti procesinių palūkanų iš atsakovo.

19.2. Atsakovui pažeidus trišalę sutartį ieškovė turi visą teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, o vertinant priešingai, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, neteisėtai apsunkinta pagrįstą reikalavimą pareiškusios ieškovės padėtis bei nepagrįstai palengvinta dėl šio reikalavimo kalto atsakovo padėtis. Kadangi atsakovas iki šiol nemokamai naudojasi ieškovės jam skirtomis piniginėmis lėšomis, todėl procesinių palūkanų priteisimas yra sąžiningas atlyginimas ieškovei už naudojimąsi jos lėšomis.

19.3. Pažymėtina, kad teismas galutiniame sprendime teisingai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, nurodančia, kad procesines palūkanas skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Byla pagal ieškovės ieškinį dokumentinio proceso tvarka iškelta 2019 m. gruodžio 3 d., ieškovė pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi teismas nustatė abi sąlygas, kurios yra būtinos procesinių palūkanų priteisimui.

20. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

20.1. Sutiktina su teismo vertinimu, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sutikdamas su dalimi ieškinio, jokios nuostolių ar baudos dalies nesumokėjo. Todėl nėra pagrindo nepriteisti procesinių palūkanų.

20.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog procesinės palūkanos susidarė ne dėl atsakovo neveikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteistas nuostolių atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir akcentuoja, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju su mokymu susijusių išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas proporcingai išdirbtam laikui. Ieškovės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai atidėjo sprendimo vykdymą bei netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Jo teigimu, šiuo atveju procesinės palūkanos negali atlikti savo paskirties, nes atsakovas ne dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali atsiskaityti su ieškove, todėl prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

24. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi sprendime nurodyta kasacinio bei apygardos teismų praktika, kadangi nurodytų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Kolegija su šia skundo nuostata sutinka.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018, kurioje buvo spręsta dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo neištarnavus vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko, nurodyta, jog šalių sudaryta sutartimi yra nustatyta, kad išieškomos išlaidos, kurios sutartyje yra vadinamos kaip „visos su mokymu susijusios išlaidos“ (3 punktas) ar „su mokymu susijusios išlaidos“ (2.6, 7.2 punktai), tačiau nei šiose, nei kitose sutarties sąlygose nedetalizuota, kas jas sudaro. Kasacinis teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl šių sutarties sąlygų aiškinimo, nes šalys skirtingai traktuoja, ar atsakovui mokėta stipendija sudaro su jo mokymu susijusias išlaidas. Sutarties sąlygų turinys nustatomas pagal jų aiškinimo taisykles. Taigi šioje byloje kasacinis teismas analizavo, ar atsakovui mokėta stipendija sudaro su jo mokymu susijusias išlaidas.

26. Analogiškas klausimas analizuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015, spręsta dėl vidaus tarnybos stažo trukmės apskaičiavimo sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nenustatyta atsakovui pareiga atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, todėl išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009, nurodyta, kad šalių sudarytose sutartyse nesulygtas atlygintinų išlaidų dydis, todėl bylą nagrinėjantis teismas turėtų apsvarstyti, ar karys jo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas neturėtų atlyginti pagal Aukštojo mokslo įstatymą, kuriame buvo nustatytas konkretus aukštosiose mokyklose besimokančių studentų už mokslą mokamas mokesčio dydis. Kasacinis teismas nurodė, kad grąžintinas tiesiogines išlaidas už mokslą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai apskaičiavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis Aukštojo mokslo įstatymo ir Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 382 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ redakcijomis, atsižvelgęs į atsakovo įsipareigoto ištarnauti, ištarnauto ir neištarnauto profesinėje karo tarnyboje laiko santykį.

29. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1300-773/2018 sprendė klausimą dėl mokymosi išlaidų priteisimo bei šalių sudarytos sutarties sąlygos dirbti 6 metus modifikavimo. 2018 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodyta, kad atsakovei pažeidus šalių sudarytos sutarties 2.4. punktą, t. y. dėl bet kokių priežasčių su ja nutraukus darbo sutartį anksčiau numatyto termino, taikomos sutarties 2.5. ir 2.6. punktuose numatytos sankcijos, proporcingai numatytų ir neįvykdytų įsipareigojimų apimčiai (nutarties 21 punktas). Taigi šiuo atveju šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad pažeidus sutartį sankcijos taikomos proporcingai numatytų ir neįvykdytų įsipareigojimų apimčiai.

30. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-508-524/2019, konstatuojant, jog pažeidus sutartį sankcijos taikomos proporcingai numatytų ir neįvykdytų įsipareigojimų apimčiai, buvo atsižvelgta į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga, leidžianti atlyginti vidaus reikalų centrinei įstaigai su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui, taip pat įvertinta, jog ieškovė iš karto po atsakovo tarnybos nutraukimo (2014 m. balandžio 25 d.) nesikreipė į teismą dėl paminėtų išlaidų atlyginimo, nors atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs per 3 mėnesius atlyginti mokymosi išlaidas sutartyje numatytais atvejais, o kreipėsi į teismą tik 2018 m. rugpjūčio 31 d. Taigi šioje byloje vadovautasi proporcingumo principu išsamiai įvertinus šalių elgesį bei pasikeitusį teisinį reguliavimą.

31. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarka, patvirtinta 2012 m. gegužės 31d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-187 „Dėl Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarkos ir studijų rėmimo programos komisijos darbo reglamento tvirtinimo“, 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta trišalė studijų rėmimo sutartis Nr. S1 -654 tarp Kretingos rajono savivaldybės administracijos, atsakovo A. M. ir VšĮ Kretingos ligoninės, kuria Kretingos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo finansiškai remti A. M., studijuojančio Vilniaus universiteto Medicinos fakultete medicinos krypties chirurgijos penkerių metų studijų programą, studijas – 2 kartus per metus lygiomis dalimis pervedant A. M. finansinę paramą (sutarties 3 punktas). Rezidentas A. M. įsipareigojo po studijų baigimo ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti VšĮ Kretingos ligoninėje ir dirbti joje ne trumpiau nei penkerius metus ne mažesniu nei vieno etato krūviu (sutarties 4.3 punktas). VšĮ Kretingos ligoninė įsipareigojo įdarbinti A. M. pagal įgytą specialybę ne mažesniu nei vieno etato darbo krūviu pagal neterminuotą darbo sutartį (sutarties 5 punktas). Ieškovė skyrė studijų finansavimą atsakovui, t. y. A. M. per penkerius jo studijų metus skyrė ir pervedė 26 129,42 Eur paramos.

32. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei visą suteiktą finansinę paramą ir sumokėti 30 proc. baudą, skaičiuojamą nuo suteiktos paramos sumos, dėl sutarties nevykdymo per 30 dienų, jeigu pažeidžiami sutarties 4.2–4.4 punktai, išskyrus 4.2 punktą – ligos atveju (sutarties 7 punktas).

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trišalės sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Vertinant šalių sudarytas sutartį taikytinos CK II dalies Sutarčių teisė nuostatos dėl civilinės sutarties sampratos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis) ir Sutarties laisvės principas.

34. Kolegija taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimą 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018, jog aiškinant sutartį turi būti įvertintos buvusios jos sudarymo metu sąlygos. Tai gali būti tuo metu galioję įstatymai ar kitokie teisės aktai, kurie reglamentavo atitinkamus santykius (pavyzdžiui, švietimo finansavimo, paramos mokiniams ar studentams klausimus) ir (ne) buvo nurodyti sutartyje. Sutarties sąlygoms aiškinti gali būti naudojamos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, kurios reglamentavo atitinkamus teisinius santykius tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, nes manytina, kad šalys sutartyje nedetalizuotas sąlygas traktavo taip, kaip jos paprastai suprantamos tuo metu galiojančioje teisėje.

35. Šiuo atveju sutiktina su trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės atsiliepimo argumentais, jog šalių pasirašytos sutarties pagrindas nebuvo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ar jį įgyvendinantys teisės aktai, kadangi minėti teisės aktai nereglamentuoja savivaldybių ar jų vykdomųjų institucijų teisės finansiškai remti trūkstamų specialybių rezidentus, siekiant juos pritraukti į savivaldybėse esančias gydymo įstaigas ar sutarčių su rezidentais sudarymo tvarkos. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad Kretingos rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti valstybės jai perduotos funkcijos – antrinės sveikatos priežiūros tinkamą organizavimą (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 34 punktas), nustatė trūkstamų specialybių medicinos gydytojų pritraukimo į Kretingos rajono savivaldybę bei jų rėmimo tvarką. Ši tvarka patvirtinta 2012 m. gegužės 31 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-187 „Dėl Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarkos ir studijų rėmimo programos komisijos darbo reglamento tvirtinimo“. Kretingos rajono sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos tvarkos 2 priede patvirtina tipinė trišalės sutarties forma, kurioje nustatyta, kad rezidentas, pažeidęs sutartį, privalo savivaldybės administracijai grąžinti visą suteiktą finansinę paramą. Analogiška atsakomybė už sutarties pažeidimą nustatyta ir šalių pasirašytoje trišalėje sutartyje – rezidentas privalo administracijai grąžinti visą suteiktą finansinę paramą su 30 proc. bauda dėl sutarties neįvykdymo per 30 dienų, jei pažeidžiami sutarties 4.2–4.4 punktai, išskyrus 4.2 punktą – ligos atveju.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarties laisvės principo nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, be to, šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens pasirašyta trišalė sutartis yra savarankiška, šalių laisva valia pasirašyta sutartis, kuriai išimtinai nėra taikomos atskirų įstatymų nuostatos.

37. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad pagal studijų rėmimo sutarties sąlygas šalys aiškiai ir konkrečiai įvardijo savo ketinimus ir įsipareigojimus, nurodė sutarties dalyką bei kitas esmines sutarties sąlygas; atsakovas, pasirašydamas sutartį, susipažino su studijų finansavimo sutarčių sąlygomis, tarp jų ir su sąlyga dirbti VšĮ Kretingos ligoninėje 5 metus (Sutarties 4.3 p.), o neišdirbus šio termino grąžinti savivaldybės administracijai visą suteiktą finansinę paramą su 30 proc. bauda (Sutarties 7 p.).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas prieš sudarydamas trišalę sutartį nebuvo tinkamai informuotas ir / ar nesuprato trišalės sutarties vykdymo ir galimo nutraukimo sąlygų. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu akcentavo ieškovė bei trečiasis asmuo, atsakovui ieškovė trišalės sutarties pagrindu skyrė finansavimą, taip suteikdama galimybę nenaudojant savo turimų lėšų ir nesikreipiant į kredito įstaigas, baigti rezidentūrą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir įgyti norimą gydytojo chirurgo specialybę. Taip pat minėtos trišalės sutarties sąlygos atsakovui suteikė garantiją dėl darbo vietos ligoninėje. Taigi iš esmės atsakovui buvo suteikta beprocentė paskola studijoms apmokėti, taip pat suteikta penkerių metų darbo vietos bei nuolatinių pajamų garantija.

39. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

40. Kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, kad šalys, sudarydamos sutartį, iš anksto aptarė savo tikruosius ketinimus: ieškovas skyrė lėšas, kad trečiasis asmuo gautų reikiamą specialistą – gydytoją chirurgą, ir tuo būdu užtikrino viešąjį interesą – Kretingos rajono gyventojams ir kitiems asmenims laiku suteikiamų ir tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, o atsakovas, nenaudodamas savo finansinių išteklių ir / ar kitų galimų resursų, įgijo norimą gydytojo chirurgo specialybę, taip pat ne mažiau kaip 5 metams užsitikrino darbo vietą. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ir trečiojo asmens argumentais, jog trišalėje sutartyje iš anksto aptartų ir numatytų sąlygų griežtas laikymasis turėjo esminės reikšmės šalims sudarant šią sutartį, t. y. priešingu atveju trišalė sutartis nebūtų sudaryta. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat įvertinus, jog atsakovas neinicijavo sutarties sąlygos pakeitimo, atsakovo grąžintinos studijų kainos mažinimas vadovaujantis tik proporcingumo principu pažeistų ieškovės ir trečiojo asmens interesus bei teisėtus lūkesčius.

41. Pažymėtina kad atsakovas, sudarydamas sutartį dėl studijų finansavimo, kaip protingas žmogus turėjo ir galėjo suvokti, kad neįvykdžius duotų įsipareigojimų privalės grąžinti ieškovės sumokėtą studijų kainą bei sutartyje nurodyto dydžio baudą, nes tai numatė išanalizuotos ir atsakovo pasirašytos sutarties nuostatos.

42. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šalys sutarties 7 punkte numatė atvejus, kai gydytojas rezidentas atleidžiamas nuo pareigos grąžinti savivaldybės administracijai už rezidentūros studijas sumokėtą kainą – dėl ligos, kuriai esant gydytojas rezidentas nebegali studijuoti. Sutartis nenumato kitų aplinkybių, dėl kurių gydytojas rezidentas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti už rezidentūros studijas sumokėtą kainą, ar ši kaina galėtų būti sumažinta.

43. Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad šiuo atveju sutarties šalys suderinta valia susitarė dėl atsakovo atsakomybės esant kaltei, ši sąlyga buvo priimtina visoms šalims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl turi būti vykdomas. Todėl skundžiamo galutinio sprendimo dalis, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, keistina priteisiant ieškovei visą sutartyje nurodytą studijų kainą bei 30 proc. baudą, t. y. 26 129,42 Eur nuostolių atlyginimo ir 7 838,83 Eur netesybų (baudos).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44. Atsakovas nesutikimą su ieškovės reikalavimu priteisti procesines palūkanas grindė argumentais, jog dėl baudžiamojoje byloje taikytų finansinių apribojimų jis neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškove net ir dėl tos ieškinio dalies, su kuria jis sutiko. Pažymi, jog situacija nėra pasikeitusi, todėl įvertinus, kad atsakovas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali atsiskaityti su ieškove, darytina išvada, kad procesinės palūkanos neatlieka savo paskirties ir yra netikslingos, todėl skundžiama sprendimo dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – šią reikalavimo dalį atmetant. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

47. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatytos įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui.

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla pagal ieškovės pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka teisme iškelta 2019 m. gruodžio 3 d. ir ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl konstatavęs, jog yra nustatytos abi būtinos sąlygos procesinių palūkanų priteisimui bei nurodęs, jog byloje nėra duomenų, kad sutikdamas su didžiąja dalimi ieškinio atsakovas būtų sumokėjęs nors dalį prašomos priteisti nuostolių ar baudos sumos, bei įvertinęs, kad atsakovui taikomi finansiniai apribojimai jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti iš jo procesinių palūkanų, ieškovės prašymą priteisti procesines palūkanas tenkino. Teisėjų kolegija minėtus pirmosios instancijos teismo motyvus vertina kaip visiškai pagrįstus.

49. Šioje nutartyje jau minėta, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovės) kaltę, byloje nėra.

50. Taigi įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovės interesų pažeidimą bei nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kalto atsakovo padėtį.

51. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šios galutinio sprendimo dalies keisti ar naikinti.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

52. Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, tačiau dėl baudžiamojoje byloje taikomų nuosavybės teisės apribojimų jis gali disponuoti tik apie 600 Eur suma per mėnesį, todėl atsakovo galimybės disponuoti priklausančiu turtu ir pajamomis yra suvaržytos. Todėl atsakovo prašymą tenkino iš dalies – atidėjo atsakovui sprendimo įvykdymą (išskyrus sprendimo dalį dėl valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų) šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

53. Ieškovė su šiais teismo motyvais nesutinka ir pažymi, jog dėl A. M. veiksmų (tinkamo neveikimo) negalėjo ir negali skirti šių lėšų kito galimo gydytojo studijoms remti, o tai pažeidžia apeliantės interesus. Akcentuoja, jog teismo vertinta kaip pakankamai didelė ieškinio suma kilo dėl atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo.

54. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teismas nenukrypo nuo minėto kasacinio teismo išaiškinimo ir iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atsižvelgė ir į atsakovo, ir į ieškovės interesus. Byloje nėra ginčo, jog dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-906/2020 taikomų nuosavybės teisės apribojimų atsakovas gali disponuoti tik apie 600 Eur suma per mėnesį, todėl atsakovo argumentai, jog jis neturi objektyvių galimybių iškart sumokėti priteistos sumos, laikytini pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta, jog sprendimo vykdymo atidėjimas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-202-906/2020, t. y. neapibrėžtam terminui, neabejotinai pažeistų ieškovės interesus. Kolegijos vertinimu, 6 mėnesių sprendimo vykdymo atidėjimo terminas nelaikytinas neprotingu ir pažeidžiančiu ieškovės interesus.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė proporcingumo principą spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu, atlyginimo dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis, kuria atmesta dalis ieškovės reikalavimo, keistina ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo bei netesybų priteisimo tenkinant visiškai, taip pat naikintina galutinio sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita galutinio sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinis sprendimas keičiamas tenkinant ieškovės ieškinį visiškai, naikintina galutinio sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

59. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 367,50 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

60. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo 6,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį iš esmės tenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

62. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

63. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinį sprendimą iš dalies pakeisti.

Padidinti ieškovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. M. priteistą 20 467,17 Eur nuostolių atlyginimą iki 26 129,42 Eur, ir 6 140,15 Eur baudą - iki 7 838,83 Eur.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinio sprendimo dalį, kuria atsakovui A. M. iš ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Padidinti iš atsakovo A. M. priteistą 299,00 Eur žyminį mokestį valstybei iki 367,50 Eur. Iš atsakovo A. M. valstybei priteisti 6,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiIrma ČuchrajAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas