Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-977-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
1-977-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49008-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
T. L., M. Z.
Civilinis ieškovas
G. Ž.
Nukentėjusysis
L. L.
Advokatai
Valentinas Račys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-977-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49008-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorams Irenai Pavliukevič, Marijui Normantui,kaltinamajam T. L.,kaltinamajam M. Z.,jų gynėjui advokatui Valentinui Račiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Ž.,nukentėjusiajam L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,

M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2016 m. spalio 1 d. apie 03.39 val. viešoje vietoje, prie baro „Trys staliukai ir televizorius“, adresu Pamėnkalnio g. 14, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas kartu su M. Z., dėl menkavertės dingsties konflikto su K. M. metu, L. L. atsistojus tarp K. M. ir jo, siekiant išvengti muštynių, tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam L. L. į pakaušį. Nuo smūgio L. L. pasilenkus, tyčia sudavė dar vieną smūgį L. L. į pakaušį. Nuo smūgio L. L. pargriuvus ant grindinio kniūpsčiom ir užsidengus galvą, siekiant apsisaugoti nuo smūgių, kartu su M. Z. kojomis sudavė nemažiau 6 smūgių į šonus ir galvą. Nukentėjusiajai G. Ž. siekiant apsaugoti L. L. ir užgulus jį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su M. Z. sudavė nenustatytą kiekį smūgi L. L. į kūną, G. Ž. į rankas. K. M. siekiant apginti mušamą L. L., tyčia dešine ranka sudavė L. L. į veidą ir nenustatytą kiekį smūgių K. M. į veidą, o nuo suduotų smūgių K. M. atsirėmus į stulpą, tyčia rankomis sudavė nemažiau 6 smūgių pastarajam į pilvo sritį. M. Z. kojomis tyčia sudavus K. M. nemažiau 6 smūgių, įsibėgėjęs dešinės kojos keliu spyrė K. M. į pilvo sritį, o K. M. nuo smūgio susilenkus, kartu su M. Z. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į nugarą ir šonus. L. L. siekiant apginti K. M. ir kaire sugriebus jį (T. L.) už kaklo, dešine ranka tyčia smogė L. L. į nugarą, po ko jam su L. L. pargriuvus ant grindinio, sugriebė L. L. už plaukų ir du kartus trenkė L. L. galvą į grindinį, po ko tyčia vieną kartą spyrė ant nugaros gulinčiam L. L. į krūtinę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su M. Z. sudavė nemažiau 5 smūgių kojomis ant dešinio šono gulinčiai nukentėjusiajai G. Ž. į nugarą ir pečių sritį, po ko L. L. bandant apsaugoti nuo smūgių G. Ž. ir ją apglėbus, kartu su M. Z. sudavė L. L. nemažiau 2 smūgių į kūną, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais nemažiau keturiolika trauminių poveikių padarė nukentėjusiajam L. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiniajame petyje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, intradermalinėmis kraujosruvomis kakle, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimais kaktoje, nugaroje, dešiniajame žaste ir alkūnėje, dešinėje blauzdoje, viršutinio žandikaulio kairiojo 4-o danties išorinio gumburo nuskilimu; nemažiau keturiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai G. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei nukentėjusiajam K. M. sukėlė fizinį skausmą ir tokiais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. Z. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2016 m. spalio 1 d. apie 03.39 val. viešoje vietoje, prie pastato, adresu Pamėnkalnio g. 14, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas kartu su T. L., dėl menkavertės dingsties konflikto su K. M. metu, L. L. atsistojus tarp K. M. ir T. L. siekiant išvengti muštynių, T. L. tyčia ranka vieną kartą sudavus nukentėjusiajam L. L. į pakaušį, nuo smūgio L. L. pasilenkus, T. L. sudavus dar vieną smūgį L. L. į pakaušį, nuo smūgio L. L. pargriuvus ant grindinio kniūpsčiom ir užsidengus galvą, siekiant apsisaugoti nuo smūgių, kartu su T. L. kojomis sudavė nemažiau 6 smūgių į šonus ir galvą. Nukentėjusiajai G. Ž. siekiant apsaugoti L. L. ir užgulus jį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su T. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių L. L. į kūną, G. Ž. į rankas. K. M. siekiant apginti mušamą L. L. suduodant T. L. dešine ranka į veidą, T. L. smogus nenustatytą kiekį smūgių K. M. į veidą, o nuo suduotų smūgių K. M. atsirėmus į stulpą, L. L. rankomis sudavus nemažiau 6 smūgių K. M. į pilvo sritį, jis (M. Z.) K. M. į pilvo sritį tyčia kojomis sudavė nemažiau 6 smūgių, po ko T. L. įsibėgėjus ir dešinės kojos keliu spyrus K. M. į pilvo sritį, o K. M. nuo smūgio susilenkus, kartu su T. L. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į nugarą ir šonus. L. L. siekiant apginti K. M. ir kaire sugriebus T. L. už kaklo, pastarasis dešine ranka smogė L. L. į nugarą, L. L. ir T. L. pargriuvus ant grindinio, L. L. sugriebus L. L. už plaukų ir du kartus trenkus L. L. galvą į grindinį, po ko gulint L. L. ant nugaros, T. L. tyčia vieną kartą spyrus L. L. į krūtinę; jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su T. L. sudavė nemažiau 5 smūgių kojomis ant dešinio šono gulinčiai nukentėjusiajai G. Ž. į nugarą ir pečių sritį, po ko L. L. bandant apsaugoti nuo smūgių G. Ž. ir ją apglėbus, kartu su T. L. sudavė L. L. nemažiau 2 smūgių į kūną, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais nemažiau keturiolika trauminių poveikių padarė nukentėjusiajam L. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiniajame petyje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, intradermalinėmis kraujosruvomis kakle, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimais kaktoje, nugaroje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimais kaktoje, nugaroje, dešiniajame žaste ir alkūnėje, dešinėje blauzdoje, viršutinio žandikaulio kairiojo 4-o danties išorinio gumburo nuskilimu; nemažiau keturiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai G. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei nukentėjusiajam K. M. sukėlė fizinį skausmą ir tokiais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis T. L. parodė, jog 2016 m. spalio 1 d. naktį buvo kavinėje. M. Z. norėjo sumokėti už stovėjimą ir striukę pasiimti. Jie susiginčijo su K. M.. Konfliktas peraugo į muštynes. Jie sumušė visus tris nukentėjusiuosius. Kaltę pripažįsta. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo smūgių. Poelgį vertina blogai, išgyvena dėl savo poelgio. Jie nuketėjusiųjų atsiprašė. Alkoholį vartoja kas 2-3 mėnesius. Jei nebūtų vartoję alkoholio, sunku pasakyti kaip būtų. Gėda, kad mušė. Žino, kad turėjo privalumą. Prieš 6-7 metus sportavo Tailando boksą. Šventė savo gimtadienį. Sporte profesionalas nebuvo. Santykiai šeimoje geri. Darbas nuolatinis, paskutinėje darbovietėje dirba 7 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. L. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 20 -21 val. atėjo į barą „Trys staliukai ir telikas“, Pamėnkalnio g., Vilniuje, švęsti savo gimtadienio. Su juo kartu buvo jo žmona J. P.-L., keletas kitų draugų, kurie išėjo dar iki konflikto, prie jų staliuko vis prisėsdavo baro savininkas A. L. Vėliau, apie 22-23 val., atėjo draugas M. Z. Kaltinamasis išgėrė apie 4-5 bokalus 0,5 l alaus. Jautėsi apsvaigęs. M. Z. taip pat gėrė, atrodo, alų. Pamena, buvo priėjęs prie baro ir prašė pakeisti muziką, susiginčijo dėl muzikos, tiksliai dėl ko, neatsimena. Bare dirbęs vaikinas sakė, kad iškvies policiją. Konflikto metu įsikišo vaikinas su akiniais ir barzdele, juodaplaukis. Tuomet atkreipė dėmesį, kad pastarasis su dviem merginom sėdėjo prie gretimo staliuko. Konflikto metu jam buvo pasakyta išeiti, bet paskui kažkaip viskas nurimo ir liko bare, policija nebuvo iškviesta. Negirdėjo, kad žmona būtų ką nors minėjusi apie policiją. Daugiau bare su niekuo nekonfliktavo. Kiek pabuvę, po vidurnakčio nusprendė eiti namo. Išėjo trise: jis, M. Z. ir jo žmona J. Kadangi M. buvo palikęs savo automobilį prie „Pramogų banko“, jie kita gatvės puse nei baras „Trys staliukai ir telikas“ ėjo link automobilio. Eidami išgirdo šūkaujant necenzūriniais žodžiais. Kadangi gatvėje kitų žmonių nesimatė, suprato, kad tie užgaulūs šūksniai yra skirti jiems. Atsisukęs pamatė vaikiną iš baro, tamsiaplaukį, su akiniais ir barzdele, kuris priėjo arčiau gatvės, mosikavo rankomis ir toliau šūkavo jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Sušuko jam, paklausdamas, ko rėkauja. Kadangi vaikinas toliau keikėsi, jis kažką jam atsakė irgi necenzūriniais žodžiais. Po to labai susierzino ir pasakė M. Z., kad eina pakalbėti su tuo vaikinu. M. bandė jį sustabdyti, bet pasakė jam, kad tikrai nesimuš, liepė jam laukti. Kaltinamasis perbėgo į kitą gatvės pusę prie to vaikino. Pradėjo aiškintis, ko šūkauja. Tiksliai kas įvyko, neatsimena, nes praėjo pakankamai daug laiko, be to, viskas vyko netikėtai, greitai, buvo susierzinęs, bet pamena, kad susikivirčijo su tuo vaikinu ir pastarasis dešinės rankos kumščiu trenkė kaltinamajam į kairę veido pusę. Kaltinamasis nustūmė nuo savęs rankomis į krūtinę. Jis atšoko ir tuo metu tarp jų atsirado viena mergina iš tos kompanijos. Ji liepė baigti, kaltinamasis kažką pasakė, kad ne jis pradėjo. Tada pamatė, kad merginai iš už nugaros vėl link jo eina tas pats vaikinas, matėsi, kad jį puls. Jis instinktyviai pastūmė tą merginą į vaikiną ir pats atsitraukė. Mergina atsitrenkė į tą vaikiną, vaikinas atsitraukė ir puolė jį. Tuomet smūgiavo vienas kitam. Jis tam vaikinui abiejų rankų kumščiais paeiliui sudavė 2-3 smūgius. Smogė į galvos sritį, pilvą, kurį smūgį, kuria ranka, tiksliai nebeatsimena. Vaikinas jam taip pat sudavė kelis smūgius į galvą, kiek, neatsimena. Nuo smūgių vaikinas nenugriuvo. Jis atsitraukė. Pamatė bėgantį vaikiną, dirbusį už baro. Kažkokiu būdu vėl susikibo su vaikinu su barzdele. Tuomet pajuto, kad yra sugriebtas iš už nugaros už kaklo kaire ranka ir buvo pargriautas ant grindinio. Atrodo, kad griuvo ant nugaros, t. y., jis ant to vaikino, paskui apsivertė. Jis atplėšė vaikino ranką, siekdamas išsilaisvinti ir atsistodamas dešine koja smogė vaikinui į pilvo-krūtinės sritį, kadangi vaikinas sėdosi ir tiesė į jį rankas. Jo smūgiu vaikinas buvo nublokštas atgal, tiksliai negali pasakyti, kaip vaikinas griuvo, ar atsitrenkė į grindinį ir kuo. Tuo metu išgirdo policijos sireną, atvyko policijos pareigūnai. Kad M. Z. būtų mušęs kuriuos nors asmenis, nematė. Matė tik tiek, kad tuo metu, kai iš baro išėjo vaikinas, dirbęs prie baro, M. Z. nubėgo link jo. Po konflikto vaikinas su barzdele buvo be akinių, nematė, kur galėjo būti jo akiniai, nukritusių ant grindinio nepastebėjo, ant akinių nebuvo užlipęs, jų nelaužė. Nematė, kad M. Z. būtų mušęs merginą. Neatsimena, kad būtų merginą mušęs rankomis ar kojomis. Kad būtų kojomis smūgiavęs vaikinui su barzdele, neatsimena, mažai tikėtina. Nors anksčiau užsiiminėjo boksu, kojomis, o ypač pasišokėdamas, smūgiuoti nemoka. Neatsimena tokių momentų, kad mergina būtų užgulusi vaikiną ar vaikinas merginą ir kad tuo metu kuris nors iš jų jiems smūgiuotų rankomis ar kojomis. Pats yra dešiniarankis, M. Z. – kairiarankis. Atvykus policijos pareigūnams, minėti vaikinai ir mergina nurodė, kad jie pastaruosius sumušė. Jis ir M. Z. buvo nuvežti į policijos komisariatą. Dėl to, kad įvyko muštynės, kad buvo sužaloti vaikinai ir mergina, nuoširdžiai apgailestauja, pripažįsta, kad pasikarščiavo. Muštynės įvyko spontaniškai, kai vienas iš nukentėjusiųjų pradėjo juos užgaulioti ir smogė jam, o tai jį labai suerzino ir išvedė iš pusiausvyros (1 t., b. l. 102-103).

Papildomos apklausos metu T. L. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nurodydamas, kad lieka prie ankstesnių parodymų, taip pat nurodė, kad pripažįsta, jog sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Sudavė smūgius rankomis, galimai ir kojomis, tiksliai neatsimena, bet neatmeta galimybės. Kad būtų mušęs merginą, mažai tikėtina, tačiau neatmeta galimybės, jog toje sumaištyje spontaniškai galėjo suduoti smūgius ir jai. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja. Atlygino ligonių kasos civilinį ieškinį – 102,2 Eur dėl nukentėjusiųjų gydymo ir pateikė 2018 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 80 (1 t., b. l. 104).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis M. Z. parodė, kad įvykis buvo spalio 1 d. Prieš „Pramogų banką“ buvo palikęs mašiną. Jie ėjo sumokėti už mašinos stovėjimą ir pasiimti striukę. Baras kitoje pusėje gatvės. Buvo menkavertis konfliktas, kuris kilo iš alkoholio pavartojimo. Žala nukentėjusiesiems atlyginta. Buvo smūgiai nukentėjusiesiems. Buvo tiek smūgių, kiek nurodyta. Negali paaiškinti, kodėl mušė ir moterį. Alkoholis, adrenalinas padarė įtaką tokiam elgesiui. Tai vienetinis įvykis. Šeimoje agresija nepasireiškia. Alkoholį vartoja kartą per mėnesį. K. M. paprovokavo, iš kitos gatvė pusės atėjo ir pasidėjo konfliktas. Kaltas alkoholis. Susituokęs metus laiko. Darbas pastovaus pobūdžio, montuoja oro kondicionavimo sistemas. Dirba kaip samdomas darbuotojas, sutartis neterminuota. Kartu su T. L. atsiprašo, susitarė su nukentėjusiaisiais taikiai. Kartais užsiima gimnastika. Sportavo boksą prieš 15 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Z. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodydamas, kad nesudavė tiek daug smūgių kaip nurodyta įtarime bei nukentėjusiųjų nespardė. Teigė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 23 val. atvažiavo į barą „Trys staliukai ir televizorius“, esantį Pamėnkalnio g., Vilniuje, pakviestas T. L. švęsti jo gimtadienio. Bare vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kiek išgėrė, neatsimena, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. T. taip pat gėrė alų, kiek buvo išgėręs, nežino. Prie jų staliuko buvo prisėdęs baro vadybininkas. Kai vadybininko bare nebebuvo, vienu metu pastebėjo, kad T. apsižodžiavo su barmenu (barmenas stovėjo už baro, T. kitoje (klientams skirtoje) baro pusėje), tačiau jis į tai nesikišo, dėl ko tarp jų buvo kilęs konfliktas, nežino. Atmosfera pasidarė nemaloni, T. pasiūlė išeiti iš baro ir jie išėjo. Išėję iš baro jis, T. L. ir J. L., ėjo link „Pramogų banko“, nes norėjo iš automobilio pasiimti striukę, susimokėti už automobilio stovėjimą. Ketino važiuoti namo. Eidami išgirdo, kad jiems kažkas pavymui šaukia. Pastebėjo, kad prie baro stovi barmeno, su kuriuo T. buvo sukonfliktavęs, draugas, tamsiais garbanotais plaukais, atrodo, su barzda, su akiniais. Neatsimena, ką jis šaukė pavymui, net neklausė. Nežino, kodėl T. taip sureagavo – pasakė, kad eina išsiaiškinti su tuo vaikinu. Jis siūlė T. geriau neprasidėti, bet T. pasileido link to vaikino. Tuomet pastebėjo, kad tas vaikinas suduoda ranka (neatsimena kuria), T. į veidą. Nuo smūgio T. net nesusvyravo, o abiem rankomis į krūtinę nustūmė nuo savęs tą vaikiną. Tas vaikinas kiek atsitraukė. Pamatė, kad iš baro išbėgo barmenas ir mergaitė, buvusi bare su tais vaikinais. Tuomet kaltinamasis perbėgo per gatvę ir nubėgo link T. ir tų vaikinų, ketindamas kažkaip išspręsti konfliktą, kad nekiltų muštynės, nes T. stovėjo tarp to juodaplaukio vaikino ir barmeno. Jis pribėgęs, kiek pamena, griebė barmeną iš už nugaros už pakarpos, bandė atitraukti, tačiau neatmeta galimybės, kad kelis kartus galėjo jam smūgiuoti į pakaušį ir veido sritį kairės rankos kumščiu (yra kairiarankis). Neatsimena, kas nuo jo smūgių nutiko barmenui, tačiau atsimena, kad pajuto 3-4 smūgius kumščiu į pakaušį. Nuo smūgių nepargriuvo, tačiau atsisukęs 2-3 kartus sudavė tam tamsiaplaukiam vaikinui į veidą. Galimai smūgiavo abiem rankomis, nebeatsimena. Neatsimena, kas nuo smūgių nutiko tam vaikinui. Visas muštynes atsimena atskirais momentais, nes, buvo apsvaigęs, be to, visa tai buvo netikėta, buvo stresinėje būsenoje. Atsimena, kad vienu metu pastebėjo, kad barmenas buvo apsikabinęs Tadą už kaklo, tuomet jis bandė barmeną atplėšti nuo T. iš už nugaros, jam atrodo, kad T. išsilaisvino. Tuomet vyko stumdymasis. Neatsimena tokio fakto, kad T. būtų su barmenu pargriuvęs ant grindinio, jis nė su vienu iš tų vaikinų nebuvo pargriuvęs. Neatsimena, kad kuris nors iš vaikinų ar mergina būtų gulėję ant grindinio ar mergina užguldama barmeną gintų jį nuo smūgių. Jis nei vaikinų, nei merginos nespardė, kad T. būtų ką nors spardęs, nematė. Merginos nemušė, tačiau neatmeta galimybės, kad konflikto metu galėjo ją pastumti. Matė, kad muštynių metu tamsiaplaukio vaikino akiniai gulėjo ant grindinio, kokiomis aplinkybėmis jie nukrito, nežino, nepastebėjo. Kokius veiksmus muštynių metu kieno atžvilgiu atliko T., negali pasakyti, nestebėjo, nes buvo susikoncentravęs į tai, kad pats nebūtų sumuštas. Tiksliau įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes, įvykio metu buvo neblaivus, viskas vyko staigiai ir netikėtai, stresinėje būsenoje, mano, kad visas konfliktas vyko iki 5 min. Jis laisvalaikiu sportuoja savarankiškai, jaunystėje lankė bokso treniruotes. T. sportininkas – mėgėjas, boksuojasi. Kaip baigėsi konfliktas, neatsimena, tiesiog „išsikvėpė“. Be to, išgirdo, kad praeiviai sako, kad iškvietė policiją ir už kelių akimirkų pastebėjo policijos pareigūnus, kurie nurodė jiems sėstis į jų tarnybinius automobilius. Buvo nuvežti į Vilniaus m. 3 policijos komisariatą. Dėl padaryto apgailestauja, įsivėlė į muštynes norėdamas padėti T. (1 t., b. l. 110-111).

Papildomai apklaustas kaltinamasis M. Z. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir parodė, kad sudavė smūgius nukentėjusiesiems, smūgiavo rankomis, galimai ir kojomis, tiksliai neatsimena. Tiksliai suduotų smūgių skaičiaus neatsimena, kad būtų mušęs merginą, mažai tikėtina, tačiau neatmeta tos galimybės, kad toje sumaištyje spontaniškai galėjo suduoti smūgius. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja (1 t., b. l 112).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. parodė, kad 2016 m. spalio 1 d. apie 22.00 val. atėjo į barą „Trys staliukai ir telikas“ kartu su draugais I. J., G. Ž. ir K. M.. Jie visi sėdėjo prie baro. Tuo metu taip pat bare buvo ir šventė gimtadienį jam nepažįstami asmenys (apie 5 žmonės), prie jų staliuko sėdėjo baro „Trys staliukai ir telikas“ vadybininkas A. Nukentėjusysis atėjo į minėtą barą, kadangi jo pusseserė R. M. paprašė padėti susitvarkyti prie baro, nes tuo metu buvo daug lankytojų, o baro vadybininkas A. sėdėjo ir šventė gimtadienį kartu su lankytojais. Tuo metu, kai buvo vienas už baro, priėjo T. L. ir jo draugė J. ir paprašė įjungti tam tikrą dainą. Jis įjungė jų prašytą dainą, tačiau jiems netiko versija. Vėliau jis bendravo su J., o tuo metu T. L. pakeltu tonu sakė „ką čia įjungei?“ ir jo elgesys darėsi vis agresyvesnis. Net įjungus norimą dainą, T. L. nenuėjo nuo baro, nors jo mergina J. nuėjo. Vėliau T. L. jam siūlė išeiti iš už baro, išeiti į lauką išsiaiškinti santykių, bet jis T. L. pasakė nusiraminti, nekelti tono, kadangi tuo metu jis jautėsi atsakingas už tvarką bare. Pasakė, kad iškvies policiją. T. L. neapsiramino ir uždėjo savo kairę ranką jam už kaklo ir prisitraukė prie savęs, o jis patraukė jo ranką nuo savęs ir laikė. Šį įvykį matė jo draugas K. M. ir T. L. draugas, kurio vardo nežino, tačiau jis dalyvavo muštynėse. K. M., pamatęs konfliktą tarp nukentėjusiojo ir T. L., taip pat pasakė T. L. apsiraminti ir palikti patalpas. T. L. draugas patraukė T. L. nuo baro, atsiprašė už jo elgesį ir ėjo prie staliuko, o nukentėjusysis pastariesiems pasakė, kad baigtų gerti alų ir išeitų iš baro, nes jau iškvietė policiją. Tada pamatė, kad dalyviai raminasi ir daro tai, ko jis prašė, todėl atšaukė policiją. Apie 04.00 val. išeidinėjo į lauką parūkyti, o tuo metu lauke jau rūkė jo draugas K. M. ir kiti klientai. Pradaręs duris pamatė kaip iš kitos gatvės pusės atbėgo T. L. ir jo draugas link K. M. ir jis tuo metu atsistojo tarp K. M. ir T. L. draugo, kad nekiltų muštynės. Pamatė, kad už nugaros stovi T. L., o vėliau pajuto smūgį ranka į pakaušį, po to susilenkė ir gavo dar vieną smūgį ranka į galvą ir parkrito ant žemės. Parkritęs ant žemės, gavo apie 2-3 spyrius į galvą ir 2-3 spyrius į šonkaulius. Kas spardė, jau nebematė, o vėliau ant jo atsigulė draugė G. Ž., kuri jį uždengė nuo smūgių. Tada juto spyrius iš abiejų pusių, tačiau nematė, kas spardė. Kai atsikėlė nuo žemės, pamatė, kaip K. M. laiko T. L. draugas, o T. L. smūgiuoja K. M. į galvą kaire ranka. Jis prišoko prie T. L., paėmė savo kaire ranka už kaklo ir sakė ramintis, o T. L. dešine ranka smūgiavo jam į nugarą. Tada parkrito abudu ant žemės, T. L. ištraukė savo galvą iš užančio, paėmė jį už plaukų ir trenkė galvą į plyteles, paskui pakartojo veiksmą. Jis gulėjo ant nugaros, o T. L. atsistojo ir spyrė jam į krutinę, po ko jis pradėjo kosėti ir dusti. Vėliau prie jo priėjo I. J. ir padėjo jam atsistoti, iš šono išgirdo praeivio balsą, kuris sakė: „baikit vaikinai, ką jūs paną spardot“. Atsistojęs pamatė, kad ant žemės guli G. Ž. ir ją spardo T. L. ir jo draugas. Nukentėjusysis puolė ant jų ir nustūmė ir apsikabino G. Ž.. Tuo metu jautė apie 1-2 smūgius. Buvo apsikabinęs G. Ž., o vėliau, pakėlęs galvą, pamatė stovinčią prie jų pareigūnę. Pareigūnus kvietė G. Ž.. Pareigūnams nurodė du vyriškius, kurie sukėlė muštynes (1 t., b. l. 23).

Papildomos apklausos metu L. L. parodė, kad po įvykio savo iniciatyva dėl jam padarytų kūno sužalojimų (buvo nubrozdinimas kaktoje, kuris kraujavo, jautė skausmą įvairiose kūno vietose) kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Prieš tai kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo atliktas krūtinės ląstos, nosies rentgenas. Pirmą smūgį į pakaušį jam sudavė T. L., nes pastarojo draugas stovėjo priešais jį. Kai nuo smūgio pasilenkė, antrą smūgį pajuto į tą pačią vietą, taigi darė prielaidą, kad ir antrą smūgį sudavė T. L. Nuo šio smūgio nukrito kniūpsčias, užsidengė rankomis galvą, saugodamasis smūgių. Kadangi tuo pačiu metu jautė spyrius iš abiejų pusių, teigia, kad buvo spardomas abiejų vaikinų. G., gulinčią ant dešinio šono, spardė abu vaikinai į nugarą, pečių juostą. Pastebėjo, kad abu bendrai sudavė 5 smūgius, detalizuoti kuris vaikinas, kiek smūgių sudavė, negali. Kokiomis aplinkybėmis G. pargriuvo ar buvo pargriauta ant šaligatvio, nematė, nes pats vis dar gulėjo ant šaligatvio po jam suduotų smūgių, kol neišgirdo, kad mušama G. (1 t., b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad 2016 m. spalio 1 d. buvo bare „Trys staliukai ir telikas“, adresu Pamėnkalnio g. 14, Vilniuje kartu su draugais L. L., K. M. ir I. J.. Sėdėjo prie baro, vėliau L. L. pusseserė R. M. (dirbanti minėtame bare) paprašė L. pabūti prie baro. L. L. būnant prie baro priėjo vaikinas, kaip vėliau sužinojo – T. L. ir paprašė L. L., kad L. įjungtų jo norimą dainą. Įjungus dainą, įvyko konfliktas dėl to, kad L. L. įjungė ne tą dainą. Konflikto metu įvyko susistumdymas, po ko L. L. iškvietė policiją, tačiau vėliau iškvietimą atšaukė. Po konflikto klientai išėjo iš baro, o vėliau jie išėjo į lauką parūkyti. Su ja buvo L. L., K. M. ir I. J.. Išėjus į lauką, kitoje gatvės pusėje pamatė bare buvusius asmenis. Vienas iš jų – T. L.. T. L. ir K. M. tarpusavyje pradėjo rėkauti (ką – neatsimena), o vėliau T. L. ir kitas vaikinas bėgo link K. M. ir užpuolė jį. T. L. ir kitas vaikinas su raudonu megztiniu pradėjo K. M. mušti kumščiais, po ko L. L. pradėjo ginti K. M. ir buvo pargriautas ant grindinio. Abu vaikinai spardė L. L. Pamačiusi, kad spardo L. L. ir norėdama L. apginti, nukentėjusioji atsigulė ant jo, tačiau T. L. ir kito vaikino tai nesustabdė, jie spardė ir ją. Vėliau kažkas ją pakėlė ir ji prarado sąmonę, o atgavus sąmonę, išgirdo kaip kažkokie vaikinai šaukė „ką jūs darote, nespardykite merginos“. Atmerkusi akis pamatė atsiklaupusį L. L. ir I. J. (1 t., b. l. 37).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad įvykio metu buvo stresinėje situacijoje, patikslinti, kiek smūgių, kuris vaikinas sudavė L., K. ir jai, negali. Gali pasakyti, kad tuo metu, kai buvo apglėbusi pargriautą L. (tiksliai nuo kurio vaikino smūgio pagriuvo L., negali pasakyti) buvo spardoma į rankas. Ją spardė abu vaikinai, nes tuo pat metu juto smūgius iš abiejų pusių. Kai atsikėlė nuo L., atsitraukė maždaug per porą metrų ir tuomet su juos užpuolusiais vaikinais buvusi mergina, priėjusi prie jos, be jokios priežasties kelis kartus sudavė gėlių puokšte jai per veidą, skausmo nejuto. Po to staiga nukentėjusioji prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pajuto gulinti ant šaligatvio, ar buvo tuo metu mušama, nežino. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino. Po šio įvykio labai skaudėjo mentes, buvo ant rankų kraujosruvos, dėl to kreipėsi į Šeškinės polikliniką. Jai buvo atlikta rentgenograma (menčių, nugaros). Lūžių nebuvo. Savo iniciatyva kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, jai dėl įvykio padaryta turtinė ir fizinė žala (1 t., b. l. 38, 41).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. su draugais L. L., G. Ž. ir jos drauge I. buvo bare „Trys staliukai ir telikas“, adresu Pamėnkalnio g.14, Vilniuje. Jis iš pradžių gėrė alų (išgėrė 4 bokalus 0,5 l alaus), paskui tekilą (4 stikliukus po maždaug po 40 ml). Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Draugai taip pat vartojo alkoholį. Prie baro dirbo L. pažįstamas (baro savininkas). Matė, kad L. buvo savininko paprašytas pabūti prie baro, kadangi savininkas turėjo išvykti iš baro. Maždaug apie 02.00 val. nakties pastebėjo, kaip nuo gretimo staliuko, prie kurio keletą kartų buvo prisėdęs baro savininkas, prie L., stovėjusio už baro, priėjo jam nepažįstamas vaikinas, vilkintis pilką džemperį. Vaikinas pasilenkė per barą ir paprašė L. perjungti muziką. Nukentėjusysis jų visą laiką nestebėjo, bet girdėjo, kad tam vaikinui nepatiko L. įjungta muzika, reiškė L. pretenzijas. Akivaizdžiai matėsi, kad tas vaikinas stipriai apsvaigęs: svirduliavo, kalba nerišli, stipriai nekoordinuotai gestikuliavo. L. su tuo vaikinu apsižodžiavo, ypatingai agresija buvo iš to asmens pusės, kad L. neperjungė jo norimos muzikos. Po to tas vaikinas nuėjo prie savo kompanijos. Prie jų stalelio sėdėjo dar vienas vaikinas raudonu džemperiu, dar sėdėjo mergina šviesiais plaukais. Po kiek laiko tie vaikinai pradėjo siautėti: lipti ant stalelio, šokinėti. L. juos sudrausmino, liepė arba nusiraminti, arba pabaigti alkoholinius gėrimus, išeiti iš baro. L. įspėjo, jei vaikinai nenusiramins, bus iškviesta policija. Kadangi ta kompanija nenurimo, L. paskambino į policiją. Tada vaikinas pilku džemperiu vėl pradėjo žodžiais pulti L., kodėl kvietė policiją, išvadino necenzūriniais žodžiais, kvietė į lauką „išsiaškinti“, žodžiais provokavo L., tačiau L. elgėsi ramiai. Tuomet prie to vaikino priėjo minėta mergina, apramino jį ir visa kompanija išėjo iš baro. Maždaug po 15 min. į barą sugrįžo minėta mergina, kažką aiškino L. dėl policijos iškvietimo, tačiau esmės nupasakoti negali. Netrukus grįžo ir vaikinas pilku džemperiu. Tas vaikinas vėl pradėjo provokuoti L., vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kviesti į lauką „išsiaiškinti“. L. provokacijoms nepasidavė, tuomet, matė, kad tas vaikinas, atrodo, kaire ranka stvėrė L. už gerklės. L. ranką numušė ir atsitraukė. Tuomet jis ir kiti bare buvę jam nepažįstami klientai tą vaikiną išvedė iš baro. Mergina tuomet jau nieko nesakė, išėjo iš baro. Maždaug po pusvalandžio išėjo į lauką parūkyti kartu su keliais vaikinais iš baro, iš kitos kompanijos. Berūkydamas iš kitos gatvės pusės išgirdo riksmus ir pamatė link jo labai greitai einantį anksčiau minėtą vaikiną, vilkintį raudonu džemperiu. Matė, kad jis labai agresyviai nusiteikęs, suprato, kad jis ketina jį sumušti. Nukentėjusysis kiek atsitraukė, buvo pasiruošęs gintis pakeldamas rankas, užsidengti veidą. Tas vaikinas lyg norėjo apeiti jį. Tuo metu pastebėjo, kad lauke yra L. su G. L. neleido tam vaikinui užeiti nukentėjusiajam už nugaros, kad nepultų. Vienu metu L. atsistojo tarp jų. L. pradėjo tą vaikiną raminti žodžiais. Tuo pačiu metu jam iš dešinės pusės atsirado minėta blondinė iš tos kompanijos. Rankose ji turėjo gėlių puokštę. Mergina pradėjo jam kažką sakyti, bet per šurmulį negirdėjo ką. Tuomet jis atsisuko ir pasilenkė prie jos, nes norėjo paklausi, ką ji jam sako. Tuomet, atrodo, kaire ranka mergina jam stvėrė už barzdos. Tuo pat momentu pastebėjo, kad iš už merginos ateina vaikinas pilku džemperiu ir užėjo jam iš už nugaros. Kad nebūtų sumuštas, staigiu judesiu atsilenkė ir ištraukė merginai iš rankų barzdą. Atsisuko ir pamatė, kad tas vaikinas pilku džemperiu ranka (neatsimenu kuria) smūgiuoja L. į pakaušį (tuo momentu L. kalbėjo su vaikinu raudonu džemperiu). L. nuo smūgio žengė kelis žingsnius į priekį, bet nenugriuvo. Tuomet, vaikinas pilku džemperiu ranka, neatsimena kuria, smogė jam į dešinę veido pusę, nuo smūgio nukrito akiniai ir sudužo. Nukentėjusysis nenugriuvo, apsidairė ieškodamas akinių ir tuo momentu pamatė, kad L. muša jau abu vaikinai. Jie mušė rankomis ir kojomis (smūgiai kojomis buvo suduodami keliais). Kuris vaikinas, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė L. negali pasakyti, nes L. buvo smūgiuojama be perstojo. Visa tai truko apie 10 sekundžių. Matė, kad L. nuo smūgių griuvo ant šaligatvio, atrodo, kad kniūpsčias. Nukentėjusysis, siekdamas apginti L., dešine ranka smogė vaikinui pilku džemperiu į veidą, atrodo, pataikė į dešinę pusę. Tuomet pastarasis rankomis smogė jam keletą smūgių į veidą. Nukentėjusysis užsidengė, negriuvo, traukdamasis atbulas nugara atsirėmė į stulpą. Tuomet prie jo prišoko vaikinas raudonu džemperiu. Jie abu pradėjo jį mušti: vaikinas raudonu džemperiu – rankomis, pilku džemperiu – kojomis (keliais). Jo smūgiai buvo koncentruoti į saulės rezginį. Kiekvienas sudavė nemažiau kaip po 6 smūgius. Vienu momentu vaikinas pilku džemperiu kiek atsitraukė įsibėgėti. Nukentėjusysis suprato, kad vaikinas taikosi jam suduoti stiprų smūgį. Jis spėjo rankomis užsidengti saulės rezginį ir buvo suduotas smūgis iš dešinio kelio. Juto smūgius į nugarą, šonus, rankomis ir kojomis. Kad smūgiavo abu vaikinai gali teigti, nes tuo pačiu metu juto smūgius į skirtingas kūno vietas. Jis dar labiau sukniubo, pritūpė, bet nenugriuvo. Duso. Tuo metu nuo jo atsitraukė. Kiek atsigavęs, atsistojo ir pamatė, kad L. guli ant nugaros ant šaligatvio, jo veidas kruvinas. G. buvo apsikabinusi ir užgulusi L. Tuo metu abu vaikinai spardė G. Tikrai matė, kad kiekvienas sudavė po smūgį (gal buvo spardoma ir daugiau, tačiau jis, bandydamas atgauti kvapą, aplinkos nestebėjo). Jis prišoko prie vaikinų, kad apgintų mušamus G. ir L. Dešine ranka bandė smūgiuoti vaikinui pilku džemperiu į veidą, tačiau pastarasis nuo smūgio išsisuko. Kokius veiksmus atliko vaikinas raudonu džemperiu, nestebėjo. Po to bandė prieiti prie kito vaikino, tačiau pamatė priėjusią policijos pareigūnę ir nutraukė veiksmus. Nukentėjusiojo manymu muštynės truko apie 2 minutes. Šio įvykio metu jam buvo sumušti kairės pusės šonkauliai, pagal skausmą, įtaria, buvo pertempti dešinės rankos nykščio raiščiai, už kairės ausies buvo didelė kraujosruva. Į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, todėl mediciniškai negali pagrįsti jam padarytų kūno sužalojimų. Įvykio metu dėl suduotų jam smūgių juto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 52-55).

Iš 2016 m. spalio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G3048/2016(01) matyti, kad L. L. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiniajame petyje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, intradermalinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai kaktoje, nugaroje, dešiniajame žaste ir alkūnėje, dešinėje blauzdoje, viršutinio žandikaulio kairiojo 4-to danties išorinio gumburo nuskilimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 4-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2016 m. spalio 1 d. Remiantis gydytojų radiologų rentgeno vaizdų aprašymais 2016 m. spalio 2 d. atliktose rentgenogramose, nosies kaulų lūžis nėra patvirtintas. L. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29-30).

Iš 2017 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1408/2017(01) (kurioje remtasi specialisto išvados G 3048/2016(01) dėl L. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo duomenimis) matyti, kad visumoje vertinant sužalojimo pobūdį, mastą ir įvairų išsidėstymą kūne, mažai tikėtina, kad jie padaryti pačiam tiriamajam žalojant save. Visumoje, nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ir atsitrenkimui į kietus paviršius. Sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių (1 t., b. l. 33-34).

Nuotraukose užfiksuoti L. L. padaryti sužalojimai veido srityje, taip pat ties alkūne (1 t., b. l. 36).

Iš 2016 m. spalio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G30498/2016(01) matyti, kad G. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, padarytos paveikus minėtas sritis kietais bukais daiktais, 4-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2016 m. spalio 1 d. G. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 45).

Iš 2017 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1409/2017(01) (kurioje remtasi G. Ž. specialisto išvados G 3049/2016(01) duomenimis), matyti, kad nustatytų sužalojimų makromofologinis vaizdas nenurodo, ar jie būdingi savęs žalojimui. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ir atsitrenkimui į kietus paviršius. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 48).

Nuotraukose užfiksuoti K. M. veido srityje padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 64).

Iš garso įrašų, gautų iš bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. spalio 1 d. 03.01.41 val. (iš Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino asmuo, prisistatęs L. L. pranešė, kad bare, Pamėnkalnio g. 14, Vilniuje yra agresyvus lankytojas. 2016 m. spalio 1 d. 03.06.19 val. iš to pačio Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo atšaukė iškvietimą, nes lankytojas pasišalino iš baro. 2016 m. spalio 1 d. 03.38.14 val. iš telefono, kurio Nr.(duomenys neskelbtini), moteris, prisistačiusi G. Ž., pranešė, kad Pamėnkalnio g. 14, grupė asmenų susimušė, reikalinga policija. 2016 m. spalio 1 d. 03.39.39 val. skambučiu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), rusų kalba buvo pateikta informacija, kad Pamėnkalnio g. 14 vyksta rimtos muštynės, mušasi apie 10 žmonių (1 t., b. l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamųjų padarytų veiksmų kvalifikavimo

Teismas pažymi, jog kaltinamieji T. L. ir M. Z. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl to, jog pažeidė viešąją tvarką. Teismo posėdyje išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino.

Patys kaltinamieji teisme visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, jog dėl padarytos veikos yra kaltas alkoholis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji savo kaltę taip pat pripažino, nuoširdžiai apgailestavo dėl padarytos veikos (1 t., b. l. 104, 112). Nukentėjusieji duodami parodymus (1 t., b. l. 23-25, 37-38, 41, 52-55) ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiškino konflikto aplinkybes. Jų parodymai patvirtina kaltinime išvardintus kaltinamųjų prieš nukentėjusiuosius atliktus smurtinius veiksmus. Kaltinamieji smurtą naudojo viešoje vietoje. Iš nukentėjusiųjų parodymų ir skambučių į bendrąjį pagalbos centrą išklotinių matyti, jog kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais atkreipė praeivių dėmesį (1 t., b. l. 52-55). Pažymėtina, jog nukentėjusieji neprovokavo kaltinamųjų veiksmų. Priešingai, būtent kaltinamieji dėl menkavertės dingsties užpuolė nukentėjusiuosius. Iš specialistų išvadų matyti, jog kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, daugybiniai, kadangi L. L. nustatyta mažiausiai 14 trauminių poveikių (1 t., b. l. 33-34), G. Ž. nustatyti mažiausiai 4 trauminiai poveikiai (1 t., b. l. 48). Nukentėjusiesiems L. L. ir G. Ž. padaryti sužalojimai specialistų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29-30, 45). Nors K. M. padaryti sužalojimai nebuvo tirti specialisto, tačiau byloje esančios nuotraukos patvirtina faktą, jog K. M. buvo padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 64), be to, jis pats nurodo, kad dėl panaudoto smurto jautė fizinį skausmą.

Taigi, įvertinus bylos medžiagą matyti, kad kaltinamieji be jokios pateisinamos priežasties viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Toks jų elgesys neabejotinai laikytinas įžūliu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, todėl kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. Teismas pažymi, jog asmuo atsako pagal veikos padarymo metu galiojusį įstatymą (BK 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas turi grįžtamąją galią tais atvejais, kai juo yra panaikinamas veikos nusikalstamumas, švelninama bausmė ar kitaip palengvinama kaltinamųjų teisinė padėtis (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas padarytas 2016 m. spalio 1 d. Po nusikaltimo padarymo atlikti BK 284 straipsnio pakeitimai nepanaikino veikos nusikalstamumo, nesušvelnino bausmės ir niekaip kitaip nepalengvino kaltinamųjų teisinės padėties. Dėl to kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal jos padarymo metu galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

Šioje byloje kaltinamieji ir jų gynėjas išreiškė prašymą atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamiesiems ir nukentėjusiesiems susitaikius. Šią kaltinamųjų ir jų gynėjo poziciją baigiamojoje kalboje palaikė ir prokuroras. Esant tokiam prašymui, teismas pasisako dėl galimybės kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Teismų praktikoje pažymima, jog teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2011). Net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015). Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-582/2011).

Kaltinamieji padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas tyčiniu nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikaltimą.

Analizuodamas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas aplinkybes teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems buvo pareiškusi 102,20 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį pagrindė gydimo paslaugų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 85-88). Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. 80 matyti, kad T. L. civiliniam ieškovui atlygino 102,20 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 105), į bylą yra pateiktas atsisakymas nuo civilinio ieškinio (1 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 9, 12, 15). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž. buvo pareiškusi 46,80 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 42-43). Byloje esančiose sutartyse dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodyta, jog kaltinamieji sutarčių pasirašymo metu kiekvienas atskirai G. Ž. ir L. L. sumokėjo po 250 Eur, o K. M. – 150 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Taip pat šiose sutartyse nurodoma, kad jos pasirašytos laisva valia, nukentėjusieji neturi pretenzijų kaltinamiesiems ir sutinka, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Taigi, matyti, jog kaltinamieji atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiaisiais.

Analizuodamas BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę, t. y. vertindamas ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas įvertina kaltinamųjų charakteristiką. T. L. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus (1,07 promilės; 1 t., b. l. 114), jis yra baustas administracine tvarka kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobauda galioja (1 t., b. l. 115-116, 119), neteistas (1 t., b. l. 120), dirba (1 t., b. l. 118), dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė (1 t., b. l. 132-134), turi mažametę dukrą, byloje yra pažyma dėl jo žmonos nėštumo.

M. Z. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus (1,93 promilės; 1 t., b. l. 123), kartą baustas už greičio viršijimą, nuobauda negalioja (1 t., b. l. 124, 128), neteistas (1 t., b. l. 128), dirba (1 t., b. l. 127), dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė (1 t., 135-136), turi mažametį sūnų ir dukrą. Abu kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltas alkoholis. Teismas konstatuoja, jog vertinant visumą aplinkybių, kaltinamųjų charakteristikos yra teigiamos ir nėra pagrindo manyti, kad jie darys naujas nusikalstamas veikas.

Taigi, apibendrindamas teismas konstatuoja, jog kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jie visiškai pripažino padarę nusikaltimą. Kaltinamieji atlygino tiek nukentėjusiems, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Nukentėjusieji pretenzijų kaltinamiesiems neturi, sutinka, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį atsiėmė. Kaltinamųjų charakteristika yra teigiama, nėra pagrindo manyti, kad jie ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamųjų nebūtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nenustatyta. Todėl kaltinamieji atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio normomis, o baudžiamoji byla yra nutraukiama.

Prokuroras nesiūlė taikyti kaltinamiesiems jokių baudžiamojo poveikio priemonių. Įvertinus tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą bei atsižvelgus į jų asmenybes bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismo nuomone, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamiesiems kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir kardomosios priemonės byloje netaikytos.

Kadangi G. Ž. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta žala yra atlyginta, G. Ž. neturi kaltinamiesiems pretenzijų, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atisakymą nuo civilinio ieškinio (1 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 9, 12, 15) procesas dėl civilinių ieškinių yra nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais G. Ž., L. L., K. M. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-977-1057/2018 nutraukti.

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais G. Ž., L. L., K. M. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-977-1057/2018 nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesus dėl G. Ž. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.

Išaiškinti T. L. ir M. Z., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: