Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-05-21 · Administracinė byla Nr. eAS-334-463/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-21
Bylos Nr.
eAS-334-463/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02723-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvys“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-334-463/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02723-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvys“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos), dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ICECO žuvys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2024 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 3JA-185 (8.14 E) ir įpareigoti Žemės ūkio ministrą išnagrinėti Bendrovės 2024 m. spalio 4 d. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) sprendimo skirti sankciją ir 2024 m. spalio 14 d. raštą dėl skundo patikslinimo. Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, pareiškėjas skunde suformavo alternatyvius reikalavimus dėl konkrečių aktų panaikinimo įpareigojimo Agentūrą priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti bei patikslinti skundo reikalavimus.

Bendrovė, vykdydama teismo nutartį, 2025 m. sausio 2 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pateiktas skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 3JA-185 (8.14 E) (toliau – ir Ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. raštas) ir įpareigoti Žemės ūkio ministrą išnagrinėti Bendrovės 2024 m. spalio 4 d. skundą ir 2024 m. spalio 14 d. raštą dėl skundo patikslinimo, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytus reikalavimus (t. y.: 2.1. panaikinti 2024 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams (toliau – ir Ministerijos komisija) nagrinėti protokolinį sprendimą (nutariamąją dalį), kuriuo nutarta: „(vienbalsiai). Nepritarti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos siūlymui netaikyti 157 322,93 Eur sankcijos paramos gavėjai UAB „ICECO žuvis“ dėl išimtinių aplinkybių buvimo ir pritarti ministerijos pažeidimų kontrolierės siūlymui taikyti sankciją paramos gavėjai UAB „ICECO žuvis“ už priežiūros rodiklio (atrankos kriterijaus) „Perdirbtas vietinių žuvų rūšių kiekis pagal žuvų rūšis“ nepasiekimą 100 proc. 2022 m.“ (toliau – ir Protokolas I);

2.2. panaikinti Ministerijos komisijos 2024 m. birželio 11 d. protokolinio sprendimo (nutariamosios dalies) dalį, kuria nutarta „nepritarti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos siūlymui netaikyti 157 322,93 Eur sankcijos paramos gavėjai UAB „ICECO žuvis“ dėl išimtinių aplinkybių buvimo ir taikyti 92 001,71 Eur sankciją paramos gavėjai UAB „ICECO žuvis“ už priežiūros rodiklio „Perdirbtas vietinių žuvų rūšių kiekis pagal žuvų rūšis“ 2022 metais nepasiekimą 100 proc.“ (toliau – ir Protokolas II);

2.3. panaikinti Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. SKP-211 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimas);

2.4. panaikinti 2024 m. liepos 3 d. Agentūros raštą Nr. BR6-4535 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Agentūros 2024 m. liepos 3 d. raštas);

2.5. panaikinti Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. 3JA-157 (8.14 E) „Dėl skundo“ (toliau – ir Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. raštas);

2.6. įpareigoti Agentūrą priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.).

Teismas nustatė, kad apie skundžiamus Ministerijos 2024 m. balandžio 9 d. ir 2024 m. birželio 11 d. protokolinius sprendimus, Agentūros 2024 m. birželio 18 d. ir 2024 m. liepos 3 d. sprendimus dėl susidariusios skolos grąžinimo, taip pat Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. rašto „Dėl skundo“ priėmimą pareiškėjui buvo žinoma savalaikiai po jų priėmimo. Pareiškėjas skundė šiuos aktus Ministerijai (su 2024 m. spalio 4 d. skundu) ir vėliau Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), pateikdamas skundo patikslinimą. Taigi, apie skundžiamų sprendimų priėmimą, jų turinį pareiškėjui buvo žinoma, ir, atitinkamai, terminai šiems sprendimams apskųsti, skundo teismui padavimo dieną, yra praėję. Bendrovė į teismą dėl minėtų sprendimų apskundimo kreipėsi praleidusi terminą visiems šiems sprendimams apskųsti.

Šalies argumentai

Teismo teigimu, nors pareiškėjas 2025 m. sausio 2 d. pareiškime nurodė, kad Bendrovė tinkamai ir laiku pasinaudojo teise apskųsti sprendimus ikiteismine tvarka, todėl teisė ginti savo pažeistas teises neturėtų būti ribojama, tačiau pareiškėjas savalaikiai neteikdamas skundo teismui, o kreipdamasis į kitus administracinius subjektus, pats savo valia pasirinko kitokį teisių gynimo būdą ir tai buvo subjektyvus pareiškėjo pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių, priežasčių.

Teismo teigimu, Bendrovė dėl Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo teisėtumo turėjo teisę kreiptis ir į teismą, tačiau savo valia pasirinko kitą alternatyvų savo teisių gynimo būdą – su 2024 m. spalio 4 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri pareiškėjo skundo iš esmės neišnagrinėjo. Taigi Bendrovė administracinę procedūrą pradėjo pasirinkusi vieną iš minėtame sprendime nurodytų apskundimo būdų, tačiau kuris nebuvo užbaigtas, nes Ministerija 2024 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 4 d. skundą. Susiklostė situacija, kai Bendrovė, pasinaudojusi vienu iš galimų alternatyvių būdų apskųsti Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, tą patį Ministerijos sprendimą skundžia kitu alternatyviu būdu – teismui.

Išvardintų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti dėl 2 reikalavimo (2.1–2.5 pp.) praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl skundą šioje dalyje atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Skundo 2.6 papunktyje suformuluotas reikalavimas laikytinas išvestiniu, todėl jį taip pat atsisakyta priimti.

Pareiškėjo siekį užbaigti Ministerijos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą patvirtina skunde suformuluotas pirmasis reikalavimas dėl Ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. 3JA-185 (8.14 E) teisėtumo ir su tuo susijusiais įpareigojimais, kuris, iš esmės, suformuluotas teisingai. Tuo pagrindu teismas, 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje, be kita ko, atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jis iš esmės tuos pačius reikalavimus formuluoja tiek Ministerijos atžvilgiu, tiek teismui.

III.

Pareiškėjas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 2.1–2.6 papunkčių reikalavimus ir įpareigoti Regionų administracinį teismą išspręsti pareiškėjo skundo dėl šių dalių priėmimo klausimą iš naujo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei teigia, kad dėl šiuo atveju susidariusios ypatingos teisinės situacijos, Bendrovė neturėjo kitos išeities, tik kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti Ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. raštą ir įpareigoti Ministrą išnagrinėti 2024 m. spalio 4 d. skundą. Teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, tik teismas turėtų įvertinti iš esmės Ministerijos Komisijos sprendimų ir Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrovė tinkamai ir laiku pasinaudojo teise apskųsti Agentūros Sprendimą ir Ministerijos Komisijos sprendimus ikiteismine tvarka. Atitinkamai, Bendrovei negali būti atimta ar apribota teisė ginčyti Ministerijos Komisijos ir Agentūros Sprendimą teisme, jeigu šis nuspręstų atmesti Bendrovės prašymą įpareigoti Žemės ūkio ministrą (toliau – ir Ministras) išnagrinėti Bendrovės 2024 m. spalio 4 d. skundą Pasirinktą teisių gynimo būdą ir reikalavimų apimtį pareiškėjas laiko tinkamu, aiškiu, konkrečiu ir pakankamu, todėl skundo reikalavimų negalėjo pakeisti. Skundo 2 reikalavimo įrašymas (kuris būtų apkritai aktualus tik netenkinus pirmojo) netrukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal skundo reikalavimus. Pareiškėjas prašė 2 reikalavimą nagrinėti tik jeigu nebus patenkintas 1 reikalavimas.

Bendrovė tiek skundo pagrindiniu (1), tiek alternatyviu (2) reikalavimu siekia to paties – apginti savo pažeistas teises. Pirmojo reikalavimo patenkinimas pašalins kito reikalavimo poreikį, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens teises arba interesus. Alternatyvių pareiškėjo reikalavimų nurodymas reiškia, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas. Skundo 2 reikalavimo nurodymas negali būti vertinamas kaip trūkumas, dėl kurio teismas galėjo atsisakyti priimti skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Jokie Ministerijos Komisijos sprendimų ir Agentūros sprendimo terminai nebuvo praleisti, be to, šis tariamas skundo trūkumas net nebuvo nurodytas teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo.

Teismas teisingai nurodė, kad Bendrovė pasinaudojo teise apskųsti Ministerijos Komijos sprendimus ir Agentūros Sprendimą ikiteismine tvarka. Visi skundo 2.1.–2.5 papunkčiuose nurodyti administraciniai sprendimai buvo apskųsti nepraleidžiant teisės aktuose ir pačiuose administraciniuose sprendimuose numatytų terminų. Atitinkamai, vien dėl Ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. Rašto palikti 2024 m. spalio 4 d. skundą nenagrinėtą ir LAGK atsisakymo priimti patikslintą 2024 m. lapkričio 28 d. skundą, Bendrovė negali prarasti teisės į teisminę gynybą.

Bendrovė, apskundusi Ministerijos Komijos sprendimus ir Agentūros sprendimą ikiteismine tvarka, tikėjosi, kad skundas bus išnagrinėtas ir bus priimtas naujas pagrįstas ir teisingas sprendimas. Skundo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodyti reikalavimai buvo pateikti teismui, nes Ministerija paliko Bendrovės skundą nenagrinėtą, o LAGK atsisakė priimti patikslintą skundą, t. y. dėl objektyvių, nuo Bendrovės nepriklausančių priežasčių. Atitinkamai skundo 2.1–2.5. papunkčiuose nurodytų reikalavimų kėlimas yra viešojo administravimo institucijų neveikimo, pasireiškusio skundo neišnagrinėjimu, pasekmė. Net vertinant, kad skunde nurodytų sprendimų apskundimo teismui terminai pasibaigę, jie turi būti atnaujinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, nenurodė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, todėl nesuteikė pareiškėjui galimybės pasisakyti dėl šio trūkumo.

Terminų vertinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas ir netrukdo pradėti administracinės bylos teisenos. Teismas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, gali pasisakyti dėl priežasčių, dėl kurių skundas buvo paduotas konkrečiu metu.

Bendrovė Skundo 2.1 papunktyje nurodytą Ministerijos Komisijos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą buvo apskundusi Regionų administraciniam teismui, tačiau jis 2024 m. liepos 3 d. nutartimi (byloje Nr. eI3-11060-414/2024) nusprendė, kad „skundžiamas Komisijos sprendimas nesukelia pareiškėjai savarankiškų materialinių teisinių pasekmių. Minėtas sprendimas yra pagrindas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, kuris ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Pažymėtina, jog apie tai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informavo pareiškėją 2024 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad pareiškėjai bus pateiktas sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriame nurodyta tvarka, kuria vadovaujantis pareiškėja galės skųsti sprendimą“.

Tik gavusi NMA sprendimą, iš jo turinio Bendrovė sužinojo, kad Ministerijos Komisija priėmė dėl ginčo dar vieną – 2024 m. birželio 11 d. – sprendimą / pritarimą (2024 m. birželio 11 d. protokolas Nr. 2D-1499, NMA sprendimo 11 lapo antra pastraipa). Agentūros teigimu, esant Ministerijos Komisijos sprendimams, Agentūra privalėjo Sprendimu taikyti maksimalią sankciją (nors pati Agentūra tyrimo metu, iki Sprendimo surašymo, teikė Ministerijos Komisijai tris siūlymus sankcijų Bendrovei netaikyti). Skundo 2 punkte aiškiai aprašyta Agentūros sprendimo ir Ministerijos Komisijos sprendimų apskundimo chronologija, su skundu pateikti visi reikšmingi dokumentai tam pagrįsti.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. kovo 26 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti alternatyvius pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, tiek atsakovas, tiek LAGK, pareiškėjo skundų neišnagrinėjo. Teismui atsisakius nagrinėti pareiškėjo reikalavimus, jis prarastų teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Ministerija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo išvadas ir pažymi, kad Ministerijos komisijos protokoliniai sprendimai yra neskundžiami, kadangi yra tarpiniai sprendimai, kurie pareiškėjui tiesiogiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o sprendimą skirti sankcijas gali priimti (ir priėmė) tik Agentūra.

Remiantis skunde nurodytais duomenimis (chronologiniu išdėstymu), apie skundžiamų sprendimų priėmimą, jų turinį Bendrovei buvo žinoma ir, atitinkamai, terminai šiems sprendimams apskųsti skundo teismui padavimo dieną yra praėję. Pareiškėjas į teismą dėl minėtų sprendimų apskundimo kreipėsi praleidęs terminą visiems šiems sprendimams apskųsti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Agentūra pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo išvadas ir papildomai pažymi, kad skundo 2.6 punkto reikalavimas – įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą, jau buvo reikštas ne kartą. Pareiškėjas identišką reikalavimą yra teikęs: 1) LAGK, kuri skundą ir reikalavimą įpareigoti priimti Agentūrą naują sprendimą atmetė kaip nepagrįstą. Bendrovė yra pateikusi skundą dėl LAGK sprendimo; 2) teismui, kuris skundžiama nutartimi atsisakė priimti šią skundo dalį. Taigi, pareiškėjas, žinodamas, kad tokį reikalavimą pateikė LAGK ir kad jo skundas bei prašymas dėl įpareigojimo atmestas, analogišką reikalavimą vis tiek teikė teismui, taip dubliuodamas procesus. Laikantis praktikos, kad tas pats reikalavimas nagrinėjamas skirtinguose subjektuose, sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija.

LAGK buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 31 d. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Agentūros 2024 m. spalio 3 d. raštą Nr. BR6-6021 „Dėl sprendimo“ (toliau – ir 2024 m. spalio 3 d. Raštas) bei įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti situacijos vertinimą ir priimti naują sprendimą. Taigi, LAGK ir teismui pateiktas identiškas prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. LAGK 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21RE-1011(AG-890/06-2024) (toliau – LAGK sprendimas) pareiškėjo skundą dėl 2024 m. spalio 3 d. Rašto atmetė ir netenkino prašymo įpareigoti NMA atlikti veiksmus. Bendrovė LAGK sprendimą yra apskundusi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams (administracinė byla Nr. eI3-7625-394/2025), tačiau buvo įpareigotas iki 2025 m. vasario 4 d. ištaisyti trūkumus.

Vertindama argumentus dėl Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. SKP-211 panaikinimo Agentūra pažymi, kad Bendrovė pasinaudojo nustatyta apskundimo tvarka ir sprendimą buvo apskundusi Ministerijai, kuri 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu nurodė Agentūrai priimti naują sprendimą. Tačiau ginčo nagrinėjimo LAGK metu Ministerija pripažino, kad padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą ir pritarė Agentūros sprendimui. Agentūra 2024 m. spalio 3 d. Raštu informavo pareiškėją ir Ministeriją, kad Agentūra teisės aktus taikė tinkamai ir pagrįstai, todėl sprendimas keičiamas nebus. Pareiškėjas, teikdamas skundą LAGK, pasirinko skųsti tik 2024 m. spalio 3 d. raštą, o minėtas Agentūros sprendimo neskųstas, nors būtent jis sukelia teisines pasekmes Bendrovei. Agentūrai dar ginčą nagrinėjant LAGK aiškiai nurodė, kad 2024 m. spalio 3 d. Raštas nėra prilyginamas Agentūros sprendimui.

Pranešimas nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme, juo tik buvo persiųstas Agentūros sprendimas, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nėra išnagrinėtas klausimas dėl Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. rašto. Tačiau pareiškėjas sąmoningai nutyli, kad ginčą nagrinėjant LAGK Ministerija nurodė, kad turi būti vadovaujamasi Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimu. LAGK sprendime nurodyta, kad „ŽŪM pripažino, kad savo 2024-09-04 sprendime padarė teisės taikymo klaidą. ŽŪM nuomone, Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių ir Sankcijų metodikos nuostatos turėtų būti vertinamos ir taikomos taip, kaip ŽŪM nurodė savo atsiliepime (3 t., b. l. 78, 79). Komisijos posėdyje ŽŪM atstovas palaikė trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Sutiko su Agentūros nuomone. Papildomai paaiškino, kad 2024-09-04 raštu ŽŪM tenkino dalį pareiškėjo skundo, paskirtą pareiškėjui sankciją paliko. 2024-09-04 rašte buvo teisės taikymo klaida, nes neatsižvelgta į Sankcijų metodikos 7 punktą“.

Dėl reikalavimo panaikinti protokolus Agentūra pažymi, kad Bendrovė jau buvo pateikusi skundą dėl Protokolo I. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. skundu prašė panaikinti Protokolą I ir įpareigoti Ministeriją priimti naują nutarimą. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11060-414/2024 atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. gegužės 29 d. skundą, konstatavęs, kad Protokolas I pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir yra tarpinio pobūdžio dokumentas. Ši nutartis, Agentūros žiniomis, apskųsta nebuvo. Agentūros vertinimu, pareiškėjas galbūt piktnaudžiauja procesu, nes, nors yra atstovaujamas profesionalaus savo srities atstovo, prašė panaikinti Protokolą I, nors žinojo, kad pagal jo ankstesnį skundą šis klausimas buvo išnagrinėtas.

Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne Agentūros teiktos išvados ir siūlymai Ministerijai, o 2024 m. birželio 18 d. sprendimas. Tai, kad Agentūra anksčiau siūlė netaikyti sankcijos, automatiškai nereiškia, kad toks yra galutinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu. Agentūra, gavusi papildomus pareiškėjo paaiškinimus, vėliau teikė rekomendaciją skirti sankciją, todėl pareiškėjo teiginiai, kad institucijų pozicija stokoja teisinio tikrumo ir aiškumo, yra neteisinga, nes pozicija dėl sankcijos skyrimo yra išreikšta 2024 m. birželio 18 d. sprendime, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Bendrovė savo pozicijos nepagrindė jokiais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytus reikalavimus.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame suformavo, kaip pats nurodė procesiniuose dokumentuose, „pagrindinį“ reikalavimą: panaikinti Ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. raštą ir įpareigoti Ministrą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 4 d. skundą ir 2024 m. spalio 14 d. raštą dėl skundo patikslinimo. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti. Tačiau pareiškėjas skundo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodė „alternatyvius“ reikalavimus, t. y. panaikinti konkrečias Protokolų I ir Protokolų II dalis (toliau kartu – ir Protokolai; 2.1–2.2 p.), panaikinti Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimą (2.3 p.), panaikinti Agentūros 2024 m. liepos 3 d. raštą (2.4 p.), panaikinti Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. raštą (2.5 p.) ir įpareigoti Agentūrą priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Šiuos reikalavimus (2.1–2.5 p.) teismas atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šių aktų panaikinimo paduoti bei nenustatęs objektyvių priežasčių šį terminą atnaujinti, o reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (2.6 p.) teismas atsisakė priimti, nusprendęs, kad šis reikalavimas yra išvestinis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad nepraleido termino minėtiems aktas apskųsti, o susidariusi situacija lėmė jo konkrečius veiksmus (skundo pateikimą teismui). Pareiškėjo teigimu, ši situacija atsirado dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas privalėjo būti priimtas nagrinėti.

Dėl Protokolų ir Agentūros 2024 m. liepos 3 d. rašto panaikinimo

Pareiškėjas prašė panaikinti: Protokolo I dalį, kuria nutarta nepritarti Agentūros siūlymui netaikyti 157 322,93 Eur sankcijos paramos gavėjui (pareiškėjui) dėl išimtinių aplinkybių buvimo ir pritarti siūlymui taikyti sankciją Bendrovei už priežiūros rodiklio (atrankos kriterijaus) „Perdirbtas vietinių žuvų rūšių kiekis pagal žuvų rūšis“ nepasiekimą 100 proc. 2022 m.“ (2.1 skundo reikalavimas); ir Protokolo II dalį, kuria nutarta nepritarti Agentūros siūlymui netaikyti 157 322,93 Eur sankcijos paramos gavėjai Bendrovei dėl išimtinių aplinkybių buvimo ir taikyti 92 001,71 Eur sankciją Bendrovei už priežiūros rodiklio „Perdirbtas vietinių žuvų rūšių kiekis pagal žuvų rūšis“ 2022 metais nepasiekimą 100 proc. (2.2 skundo reikalavimas).

Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti Agentūros 2024 m. liepos 3 d. raštą, kuriuo atsakovas persiuntė pareiškėjui 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, taip pat paaiškino lėšų grąžinimo tvarką ir kitą techninio pobūdžio informacija (2.4 skundo reikalavimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-659-492/2021).

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010 ir kt.).

Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 14 punkte nustatyta, kad atlikęs pažeidimo tyrimą, ministerijos pažeidimų kontrolierius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus, pažymą apie pažeidimą, kurioje išdėstyta išvada apie agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų <...>. To paties teisės akto 15 punkte įtvirtinta, kad komisija, gavusi ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, pažeidimų kontrolieriaus suorganizuoto posėdžio metu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo <...>, atsižvelgdama į taisyklių 18 punkte nurodytas aplinkybes, priima sprendimą: 15.1. pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; 15.2. nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; 15.3. kitą sprendimą. Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą kai komisija mano, kad parama, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, buvo skirta nepagrįstai, ji priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą ir apie tai raštu informuoja už tokio įsakymo parengimą atsakingą ministerijos struktūrinį padalinį, kurio specialistai skubiai parengia žemės ūkio ministro įsakymo pakeitimo projektą, o jį priėmus ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai raštu informuoja agentūrą. Pažymėtina, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (Pažeidimų administravimo taisyklių 18 p.). Agentūra taisyklių 16 ir 17 punktuose nustatytais terminais gavusi ministerijos sprendimą dėl sankcijų, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo apie jį raštu informuoja pareiškėją arba paramos gavėją ir sprendimą skubiai pradeda vykdyti (Pažeidimų administravimo taisyklių 19 p.).

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjo skundžiami Protokolai (jų dalys) yra tarpinio pobūdžio sprendimai, jie laikytini pagrindu priimti sprendimą dėl lėšų sugrąžinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti šio reikalavimo, detaliau nevertinant aplinkybių dėl praleisto termino skundui paduoti. Taip pat Agentūros 2024 m. liepos 3 d. raštu atsakovas tik informavo ir persiuntė Bendrovei 2024 m. birželio 18 d. sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo. Aptartas 2024 m. liepos 3 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pakeičia pirmosios instancijos teismo argumentus, konstatuojant, kad pareiškėjo reikalavimą dėl Protokolų ir Agentūros 2024 m. liepos 3 d. rašto panaikinimo (2.1–2.2, 2.4 reikalavimai) atsisakytina priimti, kadangi jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti skundo administraciniam teismui objektu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimo ir Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. rašto

Pareiškėjas prašė panaikinti Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimą (2.3 reikalavimas), kuriuo už nustatytus pažeidimus (2022 m. nepasiektas Projekto priežiūros rodiklis ir atrankos kriterijus – perdirbto vietinių žuvų rūšių kiekio pagal žuvų rūšis), pritarus Ministerijai, atsižvelgus į ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, Bendrovei nuspręsta taikyti 92 001,71 Eur paramos susigrąžinimo sankciją.

Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu (kurį 2.5 reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti) Ministerija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl minėto Sprendimo ir konstatavo, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, netinkamai apskaičiavo sankcijos dydį bei kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Ministerija raštu suformavo prašymą Agentūrai perskaičiuoti taikomos sankcijos dydį ir priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šių aktų panaikinimo paduoti dėl subjektyvių priežasčių.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009).

Pažymėtina, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).

Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje susiklosčiusias specifines aplinkybes, pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pažymėjo, kad pareiškėjas turi sukonkretinti reikalavimą, kadangi alternatyvūs reikalavimai nėra galimi. Tačiau teismas šioje nutartyje nenurodė, kad terminas skundui paduoti yra praleistas (nors vėliau, skundžiamoje nutartyje, iš esmės, vertino termino skundo paduoti praleidimo priežastis taip pat ir dėl „alternatyvių“ reikalavimų). Tokiu būdu buvo iš dalies buvo apsunkinta pareiškėjo galimybė pateikti argumentus šiuo aspektu. Be to, teismas, konstatuodamas, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas su skundais kreipdavosi tiek į Ministeriją, tiek į LAGK. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo motyvai stokoja išsamumo.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė subjektyvios priežastys, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be kita ko, kad institucija (Ministerija) pripažino, jog Sprendime buvo netinkamai apskaičiuotas sankcijos dydis, o Sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas ir lėmė tolesnius Bendrovės veiksmus; kad institucijos, kurioms pareiškėjas teikė skundus, jų neišnagrinėjo. Šiuo aspektu paminėtina, kad ginčas dėl teisės sprendžiamas taip pat ir tuo atveju, kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byla Nr. A-118-502/2021; kt.). Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitų pareiškėjo motyvų nagrinėjamu klausimu (be kita ko, kad pareiškėjas buvo aktyvus, nepiktnaudžiavo procesu, veiksmus, kaip pats teigė, atliko laiku, nepriėmus skundo jis prarastų teisę apskritai apskųsti konkrečius aktus ir kt.). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija aptariamu aspektu sutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino konkrečių pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumos ir juos patvirtinančių įrodymų, skundžiamoje nutartyje nenurodė aiškių ir išsamių motyvų, kuo remiantis šie pareiškėjo argumentai ir įrodymai atmetami.

Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju išsamiai ir visapusiškai neįvertinęs ginčui aktualių aplinkybių, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo 2.3 ir 2.5–2.6 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, netinkamai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2.1–2.2 ir 2.4 reikalavimus, t. y. reikalavimą panaikinti konkrečias Protokolų dalis ir reikalavimą panaikinti Agentūros 2024 m. liepos 3 d. raštą, tačiau nurodė netinkamą pagrindą (praleidus terminą skundui paduoti, ABTĮ 33 str. 2 d. 9 d.), todėl jis keičiamas į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kadangi minėti aktai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių). Tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2.3 ir 2.5–2.6 reikalavimus panaikinti Agentūros 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir Ministerijos 2024 m. rugsėjo 4 d. raštą bei įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus. Todėl aptarta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, perduodant šią pareiškėjo skundo dalies priėmimo dalį teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvys“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvys“ skundo 2.3 ir 2.5–2.6 papunkčiuose nurodytus reikalavimus, panaikinti ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė