Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Kostui Žilinskui, Kristinai Sandaraitei Butvilienei, Evaldui Liutkevičui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., M. Ž., T. T. (Maziliausko) bei nuteistojo R. N. Ž. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 10 metų;pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 10 metų ( 2002 m. birželio 5 d. – 2002 m. birželio 15 d. epizodas).

pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 8 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimo bausme 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 8 metams (2002 m. rugpjūčio 23 d. – 2002 m. rugsėjo 7 d. epizodas).

pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 10 metų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal ankstesnius nuosprendžius subendrinta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.

pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 d. ir 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 10 metų;pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimo bausme 5 metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 8 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimo bausme 5 metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 10 metų;pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimo bausme 5 metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 5 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimo bausme 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. Ž. sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) laisvės atėmimo bausme 5 metams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. T. (Maziliausko) sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad kartu su R. N. Ž. 2001 metų pabaigoje – 2002 metų pradžioje Kauno mieste, neteisėtam disponavimui stambiu mastu narkotine medžiaga - kokainu ir šių medžiagų kontrabandai subūrė organizuotą grupę, kurios pastoviais nariais buvo jis pats (E. B.) ir R. N. Ž., o kiti organizuotos grupės nariai ir padėjėjai keitėsi kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui. E. B., veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais R. N. Ž., M. Ž., A. A., R. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant L. T. ir G. P., pagal iš anksto jo (E. B.) ir R. N. Ž. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti didelį kiekį narkotinių medžiagų kokaino, 2002 m. birželio 5-15 dienomis atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus – organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą, pats neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė didelį narkotinių medžiagų – kokaino kiekį bei organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino kontrabandą, tai yra:

E. B. ir R. N. Ž. laikotarpiu nuo 2002 metų birželio 5 d. iki 2002 m. birželio 15 d. organizavo M. Ž. ir A. A. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Santa Marta mieste, R. N. Ž. ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 1500 gramų– narkotinės medžiagos - kokaino, kurios buvo supakuotos į specialias kapsules, pritaikytas gabenti narkotines medžiagas žmogaus organizme. 2002 m. birželio 5 d. šių narkotinių medžiagų gabenimui L. T., vykdydamas E. B. prašymą ir padėdamas organizuotos grupės nariams, automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto nuvežė M. Ž. ir A. A. į Lenkijos Respubliką, Varšuvos oro uostą, iš kur M. Ž., kartu su A. A., 2002 m. birželio 5 d. nuskrido į Kolumbiją, Santa Marta miestą, kur veikdami pagal iš anksto parengtą planą M. Ž. ir A. A. iki 2002 m. birželio 15 d. prarijo specialiose kapsulėse supakuotą narkotinę medžiagą- kokainą, kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų kokaino, bei laikydami šias narkotines medžiagas savo organizmuose, išvengdami muitinės kontrolės, neturint leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį (stambų mastą) – kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų narkotinęs medžiagos - kokaino. Minėtas narkotines medžiagas M. Ž. ir A. A. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Santa Martos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, į Lenkijos Respubliką, Varšuvą, kur 2002 m. birželio 15 d., vykdydamas E. B. prašymą ir padėdamas organizuotos grupės nariams, M. Ž. ir A. A. pasitiko L. T. automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau M. Ž. ir A. A. narkotines medžiagas vežė minėtu automobiliu iš Varšuvos oro uosto iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos - Kalvarijų tarptautinio pasienio kontrolės posto, kur 2002 m. birželio 15 d. apie 19 val. M. Ž. persėdo į tyrimo metu nenustatytą automobilį, o A. A. persėdo į pakeleivingą automobilį Ford Transit, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jais kaip keleiviai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Kalvarijų tarptautinį pasienio kontrolės postą, gabendami stambų kiekį narkotinių medžiagų – kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų kokaino. Organizuotos grupės nariams atlikus aptartus veiksmus, M. Ž., vykdydamas organizatorių E. B. ir R. N. Ž. nurodymus, minėtas narkotines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. A. A. kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką savo organizme atgabenus stambų kiekį narkotinės medžiagos - kokaino ir negalint jų pašalinti iš savo organizmo natūraliu tuštinimosi būdu, E. B., kartu su G. P., kuris vykdė E. B. prašymą ir padėjo organizuotos grupės nariams, 2002 m. birželio 17 apie 14 val. automobiliu VW Golf iš Kauno miesto nugabeno A. A., kurio organizme buvo ne mažiau kaip 750 gramų narkotinės medžiagos - kokaino, į Lazdijų mieste, Kauno g. 8, esančią ligoninę, kur A. A. atlikus chirurginę operaciją buvo išimta narkotinė medžiaga - kokaino pilnos kapsulės, kurias iš karto A. S. lauke prie ligoninės pastato perdavė E. B.. Tuomet E. B., turėdamas su savimi ne mažiau kaip 750 gramų narkotinės medžiagos - kokaino, G. P. vairuojamu automobiliu VW Golf buvo nuvežtas iš Lazdijų miesto prie namo, esančio Kaune, Radvilėnų plente, kur išlipo ir tyrimo nenustatytoje vietoje bei laiku realizavo minėtas narkotines medžiagas tyrimo nenustatytiems asmenims.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹ straipsnio 5 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje ( 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija ).

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad kartu su R. N. Ž. 2001 metų pabaigoje – 2002 metų pradžioje Kauno mieste, neteisėtam disponavimui narkotine medžiaga - kokainu ir šių medžiagų kontrabandai subūręs organizuotą grupę, kurios pastoviais nariais buvo jis pats (E. B.) ir R. N. Ž., o kiti organizuotos grupės nariai ir padėjėjai keitėsi kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais R. N. Ž., R. V., T. T., D. N., A. D. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant L. T., pagal iš anksto jo (E. B.) ir R. N. Ž. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti narkotinės medžiagos - kokaino, 2002 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 7 d. laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus: organizavo narkotinės medžiagos - kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą bei organizavo pasikėsinimą padaryti narkotinės medžiagos- kokaino kontrabandą, tai yra:

E. B. ir R. N. Ž. laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 7 d. organizavo D. N. ir A. D. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Kartaginos mieste, R. N. Ž. ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo 582,91 gramo narkotinės medžiagos - kokaino, kurios buvo supakuotos į specialias kapsules, pritaikytas gabenti narkotines medžiagas žmogaus organizme. T. T. šių narkotinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką savo organizmuose už piniginį atlygį įkalbėjo atlikti D. N. ir A. D., kuriuos 2002 m. rugpjūčio 23 d. T. T. automobiliu Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į Lenkijos Respublikos Varšuvos oro uostą, iš kur pastarieji nuskrido į Kolumbiją, Kartaginos miestą. 2002 m. rugsėjo 6 d., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, A. D. prarijo 49 specialias kapsules, į kurias buvo supakuotos narkotinės medžiagos – kokainas, iš viso 376,99 gramo, o D. N. prarijo 26 specialias kapsules, į kurias buvo supakuotos narkotinės medžiagos – kokainas, iš viso 205,92 gramo, bei laikydami šias narkotines medžiagas savo organizmuose, išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką – A. D. 376,99 gramo, o D. N. 205,92 gramo narkotinės medžiagos - kokaino. Šias narkotines medžiagas A. D. ir D. N. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Kartaginos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, į Lenkijos Respubliką, Varšuvą, kur 2002 m. rugsėjo 6 d. juos pasitikti ir narkotines medžiagas kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvos Respubliką automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko T. T. kartu su L. T., kuris vykdė E. B. prašymą ir padėjo organizuotos grupės nariams. Tačiau kontrabandos nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. B. valios, kadangi 2002 m. rugsėjo 7 d. apie 0 val. A. D. ir D. N. buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje, Varšuvos oro uoste, atliekant muitinės patikrinimo procedūras.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹ straipsnio 3 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija ), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija ).

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis kartu su R. N. Ž. 2001 metų pabaigoje – 2002 metų pradžioje Kauno mieste, neteisėtam disponavimui narkotine medžiaga -kokainu stambiu mastu ir šių medžiagų kontrabandai subūrė organizuotą grupę, kurios pastoviais nariais buvo jis pats (E. B.) ir R. N. Ž., o kiti organizuotos grupės nariai ir padėjėjai keitėsi kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais R. N. Ž., R. V., A. I. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto jo (E. B.) ir R. N. Ž. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti stambų narkotinių medžiagų kokaino kiekį, 2003 m. balandžio 8-20 d. laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus – organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą bei organizavo pasikėsinimą padaryti stambaus masto narkotinių medžiagų kokaino kontrabandą, tai yra:

E. B. ir R. N. Ž. laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 8 d. iki balandžio 20 d. organizavo A. I. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Kukutos mieste, R. N. Ž. ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo didelį kiekį - 1598,7 gramo narkotinės medžiagos – kokaino (laisvosios kokaino bazės masė - 1427,3 gramo), kuris buvo chemiškai impregnuotos į drabužius. A. I. 2003 m. balandžio 8 d. nuskrido į Kolumbiją, Bogotos miestą, kur veikdamas pagal iš anksto parengtą planą 2003 m. balandžio 20 d. paėmė jau minėtą stambų kiekį narkotinių medžiagų - kokaino, kuris buvo chemiškai impregnuotos į drabužius, ir išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką 1598,7 gramo narkotinės medžiagos - kokaino (laisvosios kokaino bazės masė - 1427,3 gramai), kurios buvo chemiškai impregnuotos į drabužius. Minėtas narkotines medžiagas A. I. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Bogotos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, tačiau kontrabandos nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. B. valios, kadangi 2003 m. balandžio 20 d. A. I. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje, Paryžiaus oro uoste, atliekant muitinės patikrinimo procedūras.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹ straipsnio 5 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija ), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (naujojo Lietuvos Respublikos BK redakcija).

R. N. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su E. B. 2001 metų pabaigoje – 2002 metų pradžioje Kauno mieste, neteisėtam disponavimui narkotine medžiaga -kokainu stambiu mastu ir šių medžiagų kontrabandai subūrė organizuotą grupę, kurios pastoviais nariais buvo jis pats (R. N. Ž.) ir E. B., o kiti organizuotos grupės nariai ir padėjėjai keitėsi kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais E. B., M. Ž., A. A., R. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant L. T. ir G. P., pagal iš anksto jo (R. N. Ž.) ir E. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti narkotinių medžiagų - kokaino stambiu mastu, 2002 m. birželio 5-15 d.laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus – organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą, pats neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė narkotinę medžiagą - kokainą bei organizavo stambaus masto narkotinės medžiagos - kokaino kontrabandą, tai yra:

R. N. Ž. ir E. B. laikotarpiu nuo 2002 metų birželio 5 d. iki birželio 15 d. organizavo M. Ž. ir A. A. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Santa Marta mieste, jis (R. N. Ž.) ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo stambaus masto - ne mažiau kaip 1500 gramų narkotinės medžiagos - kokaino, kurios buvo supakuotos į specialias kapsules, pritaikytas gabenti narkotines medžiagas žmogaus organizme. 2002 m. birželio 5 d. šių narkotinių medžiagų gabenimui L. T., vykdydamas E. B. prašymą ir padėdamas organizuotos grupės nariams, automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto nuvežė M. Ž. ir A. A. į Lenkijos Respubliką, Varšuvos oro uostą, iš kur M. Ž., kartu su A. A., 2002 m. birželio 5 d. nuskrido į Kolumbiją, Santa Marta miestą, kur veikdami pagal iš anksto parengtą planą M. Ž. ir A. A. iki 2002 m. birželio 15 d. prarijo specialiose kapsulėse supakuotas narkotines medžiagas - kokainą, kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų kokaino, bei laikydami šias narkotines medžiagas savo organizmuose, išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį – kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų narkotinės medžiagos - kokaino. Minėtas narkotines medžiagas M. Ž. ir A. A. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Santa Martos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, į Lenkijos Respubliką, Varšuvą, kur 2002 m. birželio 15 d., vykdydamas E. B. prašymą ir padėdamas organizuotos grupės nariams, M. Ž. ir A. A. pasitiko L. T. automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau M. Ž. ir A. A. narkotines medžiagas vežė minėtu automobiliu iš Varšuvos oro uosto iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos - Kalvarijų tarptautinio pasienio kontrolės posto, kur 2002 m. birželio 15 d. apie 19 val. M. Ž. persėdo į tyrimo metu nenustatytą automobilį, o A. A. persėdo į pakeleivingą automobilį Ford Transit, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jais kaip keleiviai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Kalvarijų tarptautinį pasienio kontrolės postą, gabendami labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų kokaino. Organizuotos grupės nariams atlikus aptartus veiksmus, M. Ž., vykdydamas organizatorių R. N. Ž. ir E. B. nurodymus, minėtas narkotines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. A. A. kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką savo organizme atgabenus stambaus masto narkotinės medžiagos - kokaino ir negalint jų pašalinti iš savo organizmo natūraliu tuštinimosi būdu, E. B., kartu su G. P., kuris vykdė E. B. prašymą ir padėjo organizuotos grupės nariams, 2002 m. birželio 17 d. apie 14 val. automobiliu VW Golf iš Kauno miesto nugabeno A. A., kurio organizme buvo ne mažiau kaip 750 gramų narkotinės medžiagos - kokaino, į Lazdijų mieste, Kauno g. 8, esančią ligoninę, kur A. A. atlikus chirurginę operaciją buvo išimtos narkotinės medžiagos - kokaino pilnos kapsulės, kurias iš karto A. S. lauke prie ligoninės pastato perdavė E. B.. Tuomet E. B., turėdamas su savimi ne mažiau kaip 750 gramų narkotinės medžiagos - kokaino, G. P. vairuojamu automobiliu VW Golf buvo nuvežtas iš Lazdijų miesto prie namo, esančio Kaune, Radvilėnų plente, kur E. B. išlipo ir tyrimo nenustatytoje vietoje bei laiku realizavo minėtas narkotines medžiagas tyrimo nenustatytiems asmenims.

R. N. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹straipsnio 5 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija ).

Be to, R. N. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su E. B. 2001 metų pabaigoje – 2002 metų pradžioje Kauno mieste, neteisėtam disponavimui narkotine medžiaga-kokaino ir šių medžiagų kontrabandai subūrė organizuotą grupę, kurios pastoviais nariais buvo jis pats (R. N. Ž.) ir E. B., o kiti organizuotos grupės nariai ir padėjėjai keitėsi kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais E. B., R. V., T. T., D. N., A. D. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant L. T., pagal iš anksto jo (R. N. Ž.) ir E. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti narkotinės medžiagos - kokaino, 2002 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 7 d. laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus: organizavo narkotinės medžiagos - kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą, pats neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė narkotinę medžiagą - kokainą bei organizavo pasikėsinimą padaryti narkotinės medžiagos - kokaino kontrabandą, tai yra:

R. N. Ž. ir E. B. laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 7 d. organizavo D. N. ir A. D. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Kartaginos mieste, jis (R. N. Ž.) ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo 582,91 gramo narkotinės medžiagos - kokaino, kurios buvo supakuotos į specialias kapsules, pritaikytas gabenti narkotines medžiagas žmogaus organizme. T. T. šių narkotinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką savo organizmuose už piniginį atlygį įkalbėjo atlikti D. N. ir A. D., kuriuos 2002 m. rugpjūčio 23 d. T. T. automobiliu Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į Lenkijos Respublikos Varšuvos oro uostą, iš kur pastarieji nuskrido į Kolumbiją, Kartaginos miestą, kur 2002 m. rugsėjo 6 d., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, A. D. prarijo 49 specialias kapsules, į kurias buvo supakuota narkotinė medžiaga - kokainas – iš viso 376,99 gramo, o D. N. prarijo 26 specialias kapsules, į kurias buvo supakuota narkotinė medžiaga- kokainas – iš viso 205,92 gramo, bei laikydami šias narkotines medžiagas savo organizmuose, išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį – A. D. 376,99 gramo, o D. N. 205,92 gramo narkotinės medžiagos - kokaino. Minėtas narkotines medžiagas A. D. ir D. N. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Kartaginos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, į Lenkijos Respubliką, Varšuvą, kur 2002 m. rugsėjo 6 d. juos pasitikti ir narkotines medžiagas kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvos Respubliką automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko T. T., kartu su L. T., kuris vykdė E. B. prašymą ir padėjo organizuotos grupės nariams. Tačiau kontrabandos nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. N. Ž. valios, kadangi 2002 m., rugsėjo 7 d. apie 0 val. A. D. ir D. N. buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje, Varšuvos oro uoste, atliekant muitinės patikrinimo procedūras.

R. N. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹straipsnio 3 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija ), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. kovo 10 d. įstatymo redakcija).

Be to, R. N. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su E. B. 2001 metų pabaigoje – 2002 metų pradžioje Kauno mieste, neteisėtam disponavimui narkotine medžiaga kokainu stambiu mastu ir šių medžiagų kontrabandai subūrė organizuotą grupę, kurios pastoviais nariais buvo jis pats (R. N. Ž.) ir E. B., o kiti organizuotos grupės nariai ir padėjėjai keitėsi kiekvienam nusikalstamos veikos epizodui, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais E. B., R. V., A. I. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto jo (R. N. Ž.) ir E. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti narkotinių medžiagų kokaino stambiu mastu, 2003 m. balandžio 8-20 d. laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus – organizavo stambaus masto narkotinės medžiagos - kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą, pats neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė stambų kiekį narkotinės medžiagos - kokaino bei organizavo pasikėsinimą padaryti labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kokaino kontrabandą, tai yra:

R. N. Ž. ir E. B. laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 8 d. iki balandžio 20 d. organizavo A. I. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Kukutos mieste, jis (R. N. Ž.) ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo stambų - 1598,7 gramo – narkotinės medžiagos – kokaino kiekį (laisvosios kokaino bazės masė - 1427,3 gramo), kuri buvo chemiškai impregnuota į drabužius. A. I. 2003 m. balandžio 8 d. nuskrido į Kolumbiją, Bogotos miestą, kur veikdamas pagal iš anksto parengtą planą 2003 m. balandžio 20 d. paėmė jau minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kokaino, kurios buvo chemiškai impregnuotos į drabužius, ir išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį - 1598,7 gramo - narkotinės medžiagos - kokaino (laisvosios kokaino bazės masė - 1427,3 gramo), kuri buvo chemiškai impregnuota į drabužius. Minėtas narkotines medžiagas A. I. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Bogotos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, tačiau kontrabandos nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. N. Ž. valios, kadangi 2003 m. balandžio 20 d. A. I. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje, Paryžiaus oro uoste, atliekant muitinės patikrinimo procedūras.

R. N. Ž. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹straipsnio 5 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija ), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija ).

M. Ž. už tai, kad veikdamas E. B. ir R. N. Ž. organizuotoje grupėje, kartu su A. A., R. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant L. T., pagal iš anksto E. B. ir R. N. Ž. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti narkotinę medžiagą - kokainą, 2002 m. birželio 5-15 d. laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus - neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė narkotinę medžiagą - kokainą bei padarė narkotinės medžiagos - kokaino kontrabandą, tai yra:

E. B. ir R. N. Ž. laikotarpiu nuo 2002 metų birželio 5 d. iki 15 d. organizavo M. Ž. ir A. A. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Santa Marta mieste, R. N. Ž. ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1500 gramų narkotinės medžiagos -kokaino, kurios buvo supakuotos į specialias kapsules, pritaikytas gabenti narkotines medžiagas žmogaus organizme. 2002 m. birželio 5 d. šios narkotinės medžiagos gabenimui L. T., vykdydamas E. B. prašymą ir padėdamas organizuotos grupės nariams, automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto nuvežė M. Ž. ir A. A. į Lenkijos Respubliką, Varšuvos oro uostą, iš kur M. Ž. kartu su A. A. 2002 m. birželio 5 d. nuskrido į Kolumbiją, Santa Marta miestą, kur veikdami pagal iš anksto parengtą planą M. Ž. ir A. A. iki 2002 m. birželio 15 d. prarijo specialias kapsules, kuriose buvo supakuota narkotinė medžiaga - kokainas, kiekvienas prarijo po ne mažiau kaip 750 gramų kokaino, bei laikydami šias narkotines medžiagas savo organizmuose, išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų narkotinės medžiagos - kokaino. Minėtas narkotines medžiagas M. Ž. ir A. A. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Santa Martos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, į Lenkijos Respubliką, Varšuvą, kur 2002 m. birželio 15 d., vykdydamas E. B. prašymą ir padėdamas organizuotos grupės nariams, M. Ž. ir A. A. pasitiko L. T. automobiliu VW Golf valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau M. Ž. ir A. A. narkotines medžiagas vežė minėtu automobiliu iš Varšuvos oro uosto iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos - Kalvarijų tarptautinio pasienio kontrolės posto, kur 2002 m. birželio 15 d. apie 19 val. M. Ž. persėdo į tyrimo metu nenustatytą automobilį, o A. A. persėdo į pakeleivingą automobilį Ford Transit valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jais, kaip keleiviai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Kalvarijų tarptautinį pasienio kontrolės postą, gabendami narkotines medžiagas – kiekvienas po ne mažiau kaip 750 gramų kokaino. Lietuvos Respublikos teritorijoje M. Ž., vykdydamas organizatorių E. B. ir R. N. Ž. nurodymus, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kokaino. Šiais veiksmais M. Ž., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga - kokainu ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą.

M. Ž. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹straipsnio 3 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija ), 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

T. T. ( Maziliauskas) nuteistas už tai, kad, veikdamas E. B. ir R. N. Ž. organizuotoje grupėje, kartu su D. N., A. D., R. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padedant L. T., pagal iš anksto E. B. ir R. N. Ž. parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką pergabenti narkotinių medžiagų - kokaino, 2002 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 7 d. laikotarpiu atliko iš anksto tarpusavyje suderintus ir aptartus veiksmus - neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė narkotinę medžiagą - kokainą bei pasikėsino padaryti narkotinės medžiagos - kokaino kontrabandą, tai yra:

E. B. ir R. N. Ž. laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 7 d. organizavo D. N. ir A. D. kelionę į Kolumbiją, kur tuo metu Kolumbijoje, Kartaginos mieste, R. N. Ž. ir R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo 582,91 gramo narkotinės medžiagos - kokaino, kuri buvo supakuota į specialias kapsules, pritaikytas gabenti narkotines medžiagas žmogaus organizme. T. T. šių narkotinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką savo organizmuose už piniginį atlygį įkalbėjo atlikti D. N. ir A. D., kuriuos 2002 m. rugpjūčio 23 d. T. T. automobiliu Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomemys neskelbtini), nuvežė į Lenkijos Respublikos Varšuvos oro uostą, iš kur pastarieji nuskrido į Kolumbiją, Kartaginos miestą, kur 2002 m. rugsėjo 6 d., veikdami pagal iš anksto parengtą planą, A. D. prarijo 49 specialias kapsules, kuriose buvo supakuotos narkotinės medžiagos - kokainas – iš viso 376,99 gramo, o D. N. prarijo 26 specialias kapsules, kuriose buvo supakuotos narkotines medžiagas - kokainas – iš viso 205,92 gramo, bei laikydami šias narkotines medžiagas savo organizmuose, išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką A. D. 376,99 gramo, o D. N. 205,92 gramo narkotinės medžiagos - kokaino. Minėtas narkotines medžiagas A. D. ir D. N. neteisėtai gabeno iš Kolumbijos, Kartaginos miesto, lėktuvu per Prancūzijos Respubliką, Paryžių, į Lenkijos Respubliką, Varšuvą, kur 2002 m. rugsėjo 6 d. juos pasitikti ir narkotines medžiagas kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvos Respubliką automobiliu VW Golf, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko T. T., kartu su L. T., kuris vykdė E. B. prašymą ir padėjo organizuotos grupės nariams. Tačiau kontrabandos nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo T. T. valios, kadangi 2002 m. rugsėjo 7 d. apie 0 val. A. D. ir D. N. buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje, Varšuvos oro uoste, atliekant muitinės patikrinimo procedūras.

T. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹straipsnio 3 dalyje(2000 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad „teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. V., G. P. ir L. T. parodymais, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių suinteresuotumą bylos baigtimi bei norą apkalbėti kaltinamuosius“. Nuteistasis nurodo esantis įsitikinęs, kad minėti liudytojai turėjo pagrindą apkalbėti jį ir kitus nuteistuosius bei parodyti apie tariamai veikusią organizuotą grupę. Kaip vieną iš tokių pagrindų apeliantas nurodo įstatyme numatytą galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsniu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nėra buvęs Kolumbijoje ar kitose Pietų ir centrinės Amerikos šalyse, byloje nenustatyti jokie jo ryšiai su šių valstybių piliečiais. Nuteistasis teigia manantis, kad minėti liudytojai jį įvardijo kaip organizuotos grupės lyderį todėl, kad jį su R. D. siejo giminystės ryšiai. Be to, E. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančios neigiamai R. V. charakterizuojančios medžiagos apie tai, kad pastarasis buvo teistas užsienio valstybėje dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos iš Pietų Amerikos šalių į Europą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo, kuris vertėsi narkotinių medžiagų kontrabanda, parodymais, o jo (E. B.) paaiškinimus nemotyvuotai atmetė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. N. Ž. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos grindžiama tik liudytojo R. V. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Tačiau gynėjo teigimu, šis liudytojas, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo suinteresuotas bylos baigtimi. R. V. 2008 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnį, ir tai yra svarbi aplinkybė, vertinant minėto liudytojo parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr.2K-425/2008). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad be minėtų liudytojo R. V. parodymų šioje baudžiamojoje byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad R. N. Ž. atliko nusikalstamus veiksmus 2002 m. birželio 5 - 16 d. laikotarpiu. E. L. pažymi, kad liudytojas R. V. nenurodė tikslesnio nusikalstamos veikos laiko, šis laikas nenustatytas ir skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistasis taip pat nesutinka ir su jam paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija). Apeliantas nurodo, kad dirba, turi šeimą, vienas išlaiko mažametį vaiką, nes jo žmona yra bedarbė, ankščiau yra teistas tik kartą prieš 18 metų, tačiau bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, praėjo labai daug laiko, ir per šį laikotarpį jis nenusikalto. M. Ž. teigia, kad savo elgesiu įrodė, jog padarė išvadas, todėl jam turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl 2002 m. birželio 5 d. – 2002 m. birželio 15 d. laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų

Šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje E. B. ir R. N. Ž. pripažinti kaltais 2002 m. birželio 5 d. – 2002 m. birželio 15 d. laikotarpiu padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹ straipsnio 5 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) bei Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); M. Ž. pripažintas kaltu tuo pačiu laikotarpiu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) ir Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ar gauti duomenys, šiuo atveju - liudytojų parodymai, laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šiuo atveju, liudytojus charakterizuojantys duomenys ar nuteistųjų bei liudytojų tarpusavio santykiai patys savaime nepatvirtina, kad liudytojų parodymai yra neteisingi, be to, kad, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kaltininkams nepalankių parodymų davimas nereiškia, kad šie parodymai yra melagingi.Priešingos išvados, kad minėtų liudytojų parodymai yra melagingi, negalima būtų daryti ir remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais teiginiais apie liudytojų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bei R. N. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006 ir 2K-425/2008. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų reikalavimų apklausiant kaip liudytoją asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais. Tokio asmens parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tai, kad liudytojai G. P. ir R. V. ir L. T. prisipažino dalyvavę nusikalstamoje veikloje ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas nesudaro pagrindo nesiremti jų parodymais. Kaip nurodyta ir R. N. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde paminėtose nutartyse, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui teismų praktikoje yra skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus, tačiau tokio liudytojo parodymai prieš juos vertinant turi būti kruopščiai patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojai R. V., G. P. ir L. T. buvo tiesiogiai apklausti pirmosios instancijos teisme, jų parodymai buvo gretinami su kitų byloje tiesiogiai ir netiesiogiai apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatant, kad liudytojų R. V., G. P. ir L. T. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtų liudytojų parodymus įrodymais ir jais rėmėsi.

Nesutikdami su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl 2002 m. birželio 5 d. – 2002 m. birželio 15 d. padarytų nusikalstamų veikų, E. B. ir R. N. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, taip pat nenustatyta, kokį kiekį medžiagų gabeno M. Ž. ir A. A. bei ar šios medžiagos iš tikrųjų buvo kokainas.

Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad A. A. ir M. Ž. iš Kolumbijos savo organizmuose gabeno po 750 gramų narkotinės medžiagos – kokaino.

Nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi, M. Ž., neneigdamas, kad nuosprendyje nurodytu laiku iš Kolumbijos pargabeno narkotinių medžiagų – kokaino, nurodo, kad šias medžiagas jis realizavo Varšuvoje, todėl jis turėtų būti išteisintas dėl šių medžiagų kontrabandos į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paklaustas apie narkotinių medžiagų galimą realizavimą Varšuvoje, parodė, kad niekada narkotinių medžiagų negabendavo į Lietuvą, jas realizuodavo Varšuvoje pirkėjui vardu Igoris, apie kurį duomenų neturi. Tačiau iš liudytojo R. V. parodymų yra žinoma, kad M. Ž. R. N. Ž. bute buvo apmokomas praryti vynuoges, kad vėliau galėtų praryti kapsules su narkotinėmis medžiagomis; į Kulumbiją M. Ž. atvyko kaip „arklys“, t. y. narkotinių medžiagų kurjeris. R. V. taip pat parodė, kad jo žiniomis M. Ž. pats narkotinių medžiagų nerealizuodavo (b. l. 150-153, t. 17). Liudytojas G. P. parodė pats matęs, kaip už narkotinių medžiagų gabenimą M. Ž. E. B. mokėjo pinigus (b. l. 67, t. 17). Kad pinigai buvo mokami kur nors kitur, ne Lietuvoje šis liudytojas neparodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Be to, ankščiau aptarti liudytojų T. G. B. ir L. T. parodymai patvirtina, kad narkotinių medžiagų kurjeriai į Lietuvos Respubliką grįžo ne jų vairuojamu automobiliu, o pakeleivingu automobiliu (A. A.) ir autobusu (M. Ž.). Pažymėtina ir tai, kad L. T., vykdydamas E. B. nurodymus, taip pat žinojo, kad Varšuvos oro uoste turi pasitikti du narkotinių medžiagų kurjerius.

Šioje nuosprendžio dalyje E. B. nuteistas už tai, kad organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą, pats neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė didelį narkotinių medžiagų – kokaino kiekį bei organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino kontrabandą.

Pagal senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį atsakoma už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą arba siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat neteisėtą jų pardavimą ar kitokį platinimą stambiu mastu. Vadinasi, pagal senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šio straipsnio dispozicijoje nurodytais dalykais (keliais ar vienu iš jų) gali pasireikšti minėtomis alternatyviomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal minėtą normą. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Tokia teismų praktika apie laikymo sąvoką formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad narkotinių medžiagų įgijimas Kolimbijoje yra grindžiamas tik liudytojo Š. V. parodymais, kad buvo įsigyta tokios medžiagos turimiems tikslams įgyvendinti, o šios medžiagos laikymas ir perdavimas skundžiamame nuosprendyje tiesiog preziumuojamas narkotinių medžiagų gabenimo faktu. Esminės narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir perdavimo aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos, nuosprendyje nurodant, kad R. V. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų; kuo pasireiškė narkotinių medžiagų laikymas šiuo atveju nuosprendyje net nenurodyta, kaip ir E. B. veiksmai, organizuojant narkotinių medžiagų perdavimą, juolab, kad M. Ž. inkriminuotos nusikalsamos veikos aprašyme nurodyta, kad jis šią medžiagą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tas pats pasakytina ir dėl E. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, disponuojant narkotine medžiaga, kai jis, po A. A. atliktos operacijos įgijęs iš A. S. narkotines medžiagas, jas automobiliu, kurį vairavo G. P., gabeno, o po to, „tyrimo nenustatytoje vietoje bei laiku realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims“. Aptarta teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas E. B. dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimo bei jo paties padarytų nusikalstamų veiksmų – narkotinių medžiagų perdavimo (realizavimo), yra nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis. Konstatavimas, kad E. B. organizavo narkotinių medžiagų gabenimą, savaime nereiškia, jog jis organizavo šių medžiagų įgijimą, laikymą ir perdavimą, kaip ir narkotinių medžiagų gijimas, laikymas ir gabenimas nereiškia, kad E. B. narkotines medžiagas ir realizavo. Dėl šios priežasties E. B. nuteisimas už tai, kad jis organizavo stambaus masto narkotinių medžiagų kokaino neteisėtą įgijimą, laikymą ir perdavimą bei pats neteisėtais perdavė minėtą kiekį kokaino, panaikintinas iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio. Tai padarytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis, panaikinant minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kadangi neįrodyta, jog nuteistasis dalyvavo organizuojant narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir perdavimą bei pats realizavo narkotines medžiagas.

Šioje nuosprendžio dalyje, remiantis tokiais pat motyvais, yra panaikinamas ir R. N. Ž. nuteisimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimo bei paties R. B. Ž. padaryto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir perdavimo (realizavimo); M. Ž. nuteisimas dėl narkotinių medžiagų perdavimo tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nes nenustatyta, kad šie asmenys dalyvavo padarant minėtas nusikaltimo objektyviosios pusės alternatyvias veikas. Tai padarytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis.

Dėl 2002 m. rugpjūčio 23 d. – 2002 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų

Šioje nuosprendžio dalyje E. B. ir R. N. Ž. pripažinti kaltais 2002 m. rugpjūčio 23 d. – 2002 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalyje, 232¹ straipsnio 3 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) bei Lietuvos Respublikos BK 22 stripsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipnsio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), o T. T. (Maziliauskas) pripažintas kaltu 2002 m. rugpjūčio 23 d. – 2002 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Reespublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) bei Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

Dėl šiuo laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. nieko neparodė (b. l. 141-143, t. 18), nuteistasis R. N. Ž. parodė, kad tiek, kad T. T. nepažįsta; iš pradžių parodė, kad gal Kolumbijoje matė D. N., R. B. ir A. D., bet kaip jie atrodo – neatsimena, po to teigė, kad D. N. ir A. D. niekada nėra matęs (b. l. 138-139, t. 18); nuteistasis T. T. neneigė, kad vežė į Varšuvos oro uostą ir iš jo R. B., D. N. ir dar vieną asmenį, laikraštyje įdėjo skelbimą ieškodamas žmonių, kaip suprato, kokaino “bizniui”, tokiu būdu surasdamas D. N.. Į skelbimus atsiliepusiems žmonėms jis prisistatinėdavo T., neneigė, kad galėjo prisistatyti ir N.. Šios apklausos metu T. T. (M.) vienu atveju teigė, kad žmonių per skelbimus laikraščiuose ieškojo R. B. prašymu, už kiekvieną žmogų jam pažadant sumokėti po 100 dolerių, kitu – kad skelbimus į laikraščius liepė įdėti ir taip ieškoti žmonių R. V., kuris jam taip ir nesumokėjo (b. l. 139-141, t. 18).

Liudytojas L. T. apie šį įvykį parodė tai, kad buvo atvejis, kai su T. T. E. B. liepimu važiavo į oro uostą pasitikti narkotinių medžiagų kurjerių., T. T. žinojo, kur važiuoja. Tą kartą narkotinių medžiagų kurjerių laukė ilgai, tačiau nieko nesulaukę grįžo į Lietuvą (b. l. 69-70, t. 17).

Liudytojas R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįsta R. N. Ž., T. T. ir R. V.. T. T. jį ir dar du asmenis vežė į oro uostą, iš kur turėjo išskristi į Kolumbiją tam, kad pargabentų narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką. Apie kelionės tikslą liudytojas parodė žinojęs prieš išvykdamas. Narkotines medžiagas, supakuotas į kapsules prarijo kiti du vaikinai, jam praryti šių medžiagų nepavyko. Grįžtant į Lietuvos Respubliką, jį ir kitus du vaikinus Lenkijoje sulaikė, peršvietė rentgeno aparatu, pas tuos du vaikinus rado narkotinių medžiagų. Šie vaikinai buvo sulaikyti ilgesniam laikui, o jis grįžo į Lietuvą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ne tik R. V., bet ir R. B. parodė, kad R Ž. matė su R. V. Kolumbijoj, R. N. Ž. buvo toje patalpoje, kurioje jis bandė praryti narkotines medžiagas. Liudytojas parodė ir tai, kad T. T. žadėjo sumokėti 2000 dolerių (b. l. 15-17, t. 18). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad kiti du vaikinai, vykę kartu į Kolumbiją, buvo A. D. ir D.. Už šią kelionę nei vienas iš jų pinigų nemokėjo, bilietus jiems padavė T. T.. Šią aplinkybę apie bilietų perdavimą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir T. T. (b. l. 145, t. 18). Liudytojas R. B. taip pat teigė, kad būnant Kolumbijoje, už viską mokėjo R. N. Ž. ir R. V., liudytojas suprato, kad R. N. Ž. vadovavo „visam narkotikų bizniui“ (b. l. 51-56, t. 2). Pažymėtina ir tai, kad apie R. N. Ž. vaidmenį darant byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas žinoma ir aukščiau jau aptartų liudytojų parodymų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. B. atpažino R. V., R. N. Ž. ir T. T. (b. l. 57, t. 2); daiktų apžiūros metu iš nuotraukos R. B. atpažino A. D. ir D. N. (b. l. 62-63, t. 2). Priešingai nei nurodyta R. N. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje duotais R. B. parodymais. Pirmosios instancijos teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus R. B. parodymus, šis liudytojas bandė paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams R. K. ir V. T. duoti parodymai, kurie cituoti aukščiau, yra teisingi.

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad radęs skelbimą laikraštyje apie siūlomą darbą, paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepęs vyriškis prisistatė Nerijau vardu, pasakė, kad siūlomas darbas Kolumbijoje, dirbti reikėtų statybose. Atvykus į Kolumbiją, liudytojas ir kiti 2 kartu vykę asmenys buvo apgyvendinti viešbutyje, už kurį sumokėjo Kolumbijoje pasitikęs lietuvis. Kad į Lietuvą reikės pargabenti narkotines medžiagas, liudytojas parodė sužinojęs būdamas Kolumbijoje, jam apie tai pasakė juos pasitikęs lietuvis. Apklausos metu D. N. parodė, kad prieš kelionės pabaigą jam ir kitiems kartu atskridusiems asmenims buvo liepta ryti į kapsules supakuotas narkotines medžiagas. D. N. parodė prarijęs 49 vienetus tokių kapsulių, vyresnio amžiaus kartu atvykęs asmuo – apie 80 vienetų, o kitas – apie 13 vienetų kapsulių. Vykstant į Lietuvą, visi jie buvo sulaikyti Varšuvoje, peršvietus rentgeno aparatu pas jį ir daugiausiai kapsulių prarijusį vaikiną buvo rasta narkotinių medžiagų, todėl jie buvo sulaikyti ir nuteisti, o pas trečią vaikiną narkotinių medžiagų nebuvo rasta, todėl jis buvo paleistas (b. l. 18, t. 2).

D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad radęs laikraštyje skelbimą dėl statybininko darbo užsienyje, paskambino nurodytu telefonu. Pokalbio metu N. vardu prisistačiusiam vaikinui jis nurodė paso duomenis. Kitą dieną paskambinęs N. liepė atvažiuot 2002 m. rugpjūčio 23 d, į Kauno geležinkelio stotį. Iš stoties, N. vairuojamu automobiliu kartu su dar 2 vyriškiais jie išvyko į Varšuvos oro uostą. Atskridus į Bogotą, juos pasitiko vyras, su kuriuo nuvyko į viešbutį, kuriame prabuvo apie 10 dienų. Po kažkurio laiko jiems buvo pasakyta, kad darbo, dėl kurio jie atvyko, nėra, tačiau jie gali dirbti kitą darbą. Vyras paklausė, ar gali praryti vynuoges, teigė, kad jeigu prarys 50 kapsulių tokio dydžio kaip vynuogė ir nugabens jas į Varšuvą, o iš ten – į Lietuvą, gaus 2000 JAV dolerių Vyras pasakė, kad kapsulėse yra brangus metalas – platina. A. D. sutikus, jam buvo atnešta 50 kapsulių. Jas prarijus, jis ir kiti vaikinai buvo išgabenti į oro uostą, iš kur išskrido į Paryžių. Liudytojas taip pat parodė, kad juos Bogotoje pasitikusiam vyrui R. padavė 8000 JAV dolerių (b. l. 52-53, t. 9).

Nuteistojo R. N. Ž. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai A. D. ir D. N. nebuvo apklausti bylą nagrinėjant teisme. Tačiau kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, šių liudytojų į teismo posėdį atvesdinti nepavyko, iš gautų duomenų paaiškėjo, kad šie asmenys yra išvykę iš Lietuvos. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje perskaitė aukščiau cituotus liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šie duomenys buvo ištirti teisiamajame posėdyje, todėl jais pagrįstai yra remiamasi ir skundžiamame nuosprendyje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2002 m. rugpjūčio 22 d. 22 val. 16 min. T. T. kartu su A. D., D. N. ir R. B. kirto Lietuvos – Lenkijos valstybių sienas. 2002 m. rugpjūčio 24 d. 13 val. 49 min. T. T., kirsdamas Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną grįžo į Lietuvą (b. l. 60, t. 15). 2002 m. rugsėjo 6 d. 7 val. 13 min. T. T. kartu su L. T. kirto Lietuvos - Lenkijos valstybių sieną, kitą dieną, t. y. 2002 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 7 min. jie dviese grįžo į Lietuvos Respubliką (b. l. 61, t. 15). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad D. N. ir A. D. 2002 m. rugpjūčio 24 d. išvyko iš Varšuvos oro uosto, į šį oro uostą jie sugrįžo 2002 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 58, 60, t. 8). Šie dokumentai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme (b. l. 126, 130, t. 18).

Byloje esančiame rašte iš Varšuvos oro uosto muitinės nurodyta, kad Varšuvos oro uoste buvo sulaikyti 3 keleiviai: R. B., A. D. ir D. N.. Šie asmenys buvo nuvežti į ligoninę peršvietimui. Po šios procedūros A. D. ir D. N. kūnuose rasta svetimkūnių (b. l. 161, t. 8). Atlikus narkotestus, paaiškėjo, kad D. N. organizme rasta 266,4 gramo kokaino, iš viso 26 kapsulės (b. l. 182, t. 8); A. D. organizme rasta 495 gramai kokaino, iš viso 49 kapsulės (b. l. 11, t. 9). Iš ekspertizės akto Nr. HE-IV-1120/02 žinoma, kad bendras mėginių, paimtų iš A. D., svoris neto – 376,99 gramo, bendras mėginių, paimtų iš D. N., svoris neto – 205,92 gramo (b. l. 154, t. 9). Varšuvos apygardos teismo 2003 m. kovo 5 d. A. D. ir D. N. pripažinti kaltais pagal 1997 m. balandžio 24 įstatymo 42 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų gabeno psichotropines medžiagas – kokainą (b. l. 21-23, t. 10).

Šioje nuosprendžio dalyje, susijusioje su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, E. B. ir R. N. Ž. pripažinti kaltais organizavę narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, iš šios nuosprendžio dalies panaikinamas E. B. ir R. N. Ž. nuteisimas už narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą, nes neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Tai padarytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis.

Taip pat R. N. Ž. šioje nuosprendžio dalyje nuteistas ir už tai, kad pats neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė narkotines medžiagas. Tačiau byloje nenustatyta, kuo pasireiškė šie veiksmai: tik iš liudytojo R. V. parodymų yra žinoma, kad jis kartu su R. N. Ž. 2002 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 7 d. laikotarpiu, būdami Kolumbijoje, įgijo narkotinių medžiagų, tačiau esminės narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės nėra nustatytos, nuosprendyje nurodant, kad šios medžiagos buvo įgytos iš nenustatytų asmenų. Tas pats pasakytina ir apie narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą ir perdavimą. Kokiomis aplinkybėmis pasireiškė šie objektyviosios pusės požymiai skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Todėl iš šios nuosprendžio dalies panaikinamas R. N. Ž. nuteisimas už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą, nes taip pat neįrodyta, kad R. N. Ž. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tai padarytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis.

T. T. šioje nuosprendžio dalyje nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą. Nesnutačius šių medžiagų esminių įgijimo, laikymo ir perdavimo aplinybių, vadovaujantis aukščiau aptartais įrodymais, iš šios nuosprendžio dalies panaikinamas T. T. nuteisimas už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir perdavimą, nes taip pat neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šiuos alternatyvius nusikalstimo objektyviosios pusės veiksmus. Tai padarytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis.

Dėl 2003 m. balandžio 8 d. – 2003 m. balandžio 20 d. laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų

Šioje nuosprendžio dalyje E. B. ir R. N. Ž. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) bei pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Pirmosios instancijos teisme apie šią nusikalstamą veiką nuteistieji E. B. ir R. N. Ž. nieko neparodė, R. N. Ž. tik teigė, kad laikotarpiu, kuris nurodytas kaltinime, Kolumbijoje nebuvo.

Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad grįžęs iš Margaritos salos į Kolumbiją, sužinojo apie galimybę kokainą gabenti impregnavus šią medžiagą į drabužius. R. N. Ž. rinkosi pasiūlymus ir priiminėjo sprendimus, kokius darbus atlikti. Jie abu nupirko šimto procentų kokainą ir norėjo jį impregnuoti į drabužius. Impregnavo 5 kilogramus. Sutarė, kad perveš krepšius su impregnuotais drabužiais. Tačiau gavosi taip, kad išlaidų buvo daugiau nei planavo, drabužių pervežti nepavyko, R. N. Ž. išvyko į Lietuvą. 2003 m. balandžio mėnesį buvo atsiųsti du žmonės – Aleksandras, o kito vardo liudytojas neatsiminė. Aleksandras žinojo ką veš. Jis išskrido, tačiau tikslo nepasiekė, nes buvo sulaikytas (b. l. 150-153, t. 17).

Apie A. I. keliones į Pietų Ameriką, taip pat, kad pastarasis už disponavimą narkotinėmis medžiagomis atlikinėjo bausmę Prancūzijoje parodė ir A. D. (b. l. 129, t. 18).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad V. V. atpažino A. I. kaip 2003 m. balandžio mėnesį į Kolumbiją atvykusį vyriškį, kuris iš Kolumbijos išgabeno į drabužius impregnuotas narkotines medžiagas (b. l. 83-86, t. 5).

Liudytojo R. V. parodymus, susijusius su A. I., patvirtina ir byloje esantys dokumentai: A. I. 2003 m. balandžio 8 d. autobusu kirto Lietuvos Respublikos sieną (b. l. 58, t. 3); 2003 m. balandžio 20 d. A. I. buvo sulaikytas Roissy oro uoste, nustatyta, kad jis nelegaliai importavo 1598,7 gramo kokaino (b. l. 53-54, t. 10; b. l. 38-87, t. 11). Tai, kad A. I. buvo susijęs su nagrinėjamoje byloje nuteistais asmenimis patvirtina ir tai, kad L. T., vykdydamas E. B. pavedimą, pervedė A. I., buvusiam Kolumbijoje, pinigų – 570 JAV dolerių (b. l. 40, t. 7; b. l. 69, t. 17).

Nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi, R. N. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jo ginamasis nebuvo Kolumbijoje, todėl negalėjo įgyti narkotinių medžiagų, jomis disponuoti ir padaryti nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų. Tačiau ir iš liudytojo R. V. parodymų yra žinoma, kad R. N. Ž. iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką išvyko ankščiau negu į šią šalį atvyko A. I., po to gabenęs narkotines medžiagas. Iš to paties liudytojo taip pat yra žinoma ir tai, kad narkotines medžiagas jie su R. N. Ž. pirko ankščiau, dar A. I. neatvykus. Kaip nurodyta ir advokato E. L. apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad R. N. Ž. tiesiogiai dalyvavo išsiunčiant A. I. į Kolumbiją bei po to – atgal į Lietuvą, tačiau iš ankščiau aptartų įrodymų apie tai, kad būtent R. N. Ž. kartu su E. B. organizavo nusikalstamų veikų padarymą, jie ieškojo asmenų, galinčių gabenti narkotines medžiagas, finansavo nusikalstamų veikų darymą bei atliko kitus nusikalstamiems sumanymams realizuoti būtinus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. N. Ž., kaip organizatorius, yra kaltas padaręs ir 2003 m. balandžio 8 – 20 d. laikotarpio nusikalstamas veikas. Juolab, byloje nėra jokių duomenų, kad grįžęs į Lietuvos Respubliką R. N. Ž. neorganizavo nusikalstamų veikų. Priešingai, tolimesnį jo aktyvų veikimą organizuotoje grupėje patvirtina R. V. telefonu perduota informacija apie tai, kad A. I. iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką negrįžo.

Šioje nuosprendžio dalyje, susijusioje su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, E. B. ir R. N. Ž. pripažinti kaltais organizavę stambaus masto narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, iš šios nuosprendžio dalies panaikinamas E. B. ir R. N. Ž. nuteisimas už stambaus masto narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir perdavimą, nes neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Tai padarytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis.

Dėl organizuotos grupės (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis)

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji E. B., R. N. Ž.. M. Ž. ir T. T. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, kurią subūrė nuteistieji E. B. ir R. N. Ž..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstmos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Šiuo atveju apie organizuotos grupės buvimą leidžia spręsti tai, kad E. B. ir R. N. Ž., remiantis liudytojų R. V., G. P., L. T. parodymais, sugalvojo nusikalstamų veikų padarymo planą, kaip iš Klumbijos kontrabandos būdu gabenti narkotines medžiagas – kokainą. Šiam tikslui pasiekti, jie sugalvojo nusikaltimų padarymo būdą ir mechanizmą, kai darant nusikaltimus dalyvavo keletas asmenų, o narkotinės medžiagos kontrabandos būdu buvo gabenamos specialiai tam apmokytų asmenų organizmuose, prarijus specialias kapsules (A. A., M. Ž., A. D. ir D. N.) ir impregnavus šias medžiagas į drabužius bei kitus audinius (A. I.). Darant skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas, nuteistieji turėjo ir aiškiai paskirstytus vaidmenis: E. B. ir R. N. Ž., kaip organizatoriai, apmokė narkotinių medžiagų kurjerius, skyrė pinigų narkotinių medžiagų kurjerių kelionėms iš Lietuvos į Kolumbiją ir atgal, finansavo jų apgyvendinimą Pietų Amerikoje, ieškojo asmenų, kurie padėtų bendrauti Kolumbijoje ispanų kalba ir šiam reikalui pasitelkė R. V., ieškojo, kas į oro uostą nuvežtų ir iš jo parvežtų narkotinių medžiagų kurjerius; T. T., dėdamas skelbimus apie siūlomą darbą į laikraščius, ieškojo žmonių, kurie nuvykę į Kolumbiją, pargabentų narkotines medžiagas, vežė į oro uostą ir iš jo narkotinių medžiagų kurjerius; M. Ž., kaip vykdytojas, pargabeno prarijęs specialiose kapsulėse supakuotas narkotines medžiagas. Be to, darant nusikalstamas veikas 2002 m. birželio 5 d. – 2002 m. birželio 15 d. laikotarpiu ir narkotinių medžiagų kurjeriui A. A. prireikus operacijos, E. B. aktyviai ieškojo būdų, kaip iš A. A. organizmo išimti pargabentas medžiagas: skambino pažįstamiems medikams, prašydamas pagalbos, už ką mokėjo atlyginimą, vežiojo A. A. po kelis miestus, ieškodamas, kas suteiks jam neoficialią medicininę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. namuose rastas sąsiuvinys, kuriame, kaip parodė liudytojas G. P., E. B. užsirašydavo duomenis apie patirtas išlaidas ir gautas pajamas, taip pat patvirtina aukščiau aprašytą pastarojo vaidmenį darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatyti būtini organizuotos grupės požymiai - nusikalstamos veikos mechanizmas, jos intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nytartys Nr. 2K-403/2011, 2K-275/2012), kas patvirtina, kad E. B., R. N. Ž., T. T. ir M. Ž. veikė ne kaip bendrininkai, o kaip organizuotos grupės nariai. Tai, kad E. B. ir R. N. Ž. suburta organizuota grupė neturėjo pavadinimo ar daryti nusikalstamas veikas, kaip vykdytojai, buvo įtraukti vis nauji asmenys, nepaneigia šios grupės egzistavimo.

Dėl veikų kvalifikavimo ir paskirtų bausmių

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo laiką ir baudžiamojo įstatymo galiojimo laike įstatymines nuostatas, tinkamai nuteistųjų veikas, susijusias su disponavmu narkotinėmis medžiagomis, kvalifikavo atitinkamai pagal senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį priklausomai nuo narkotinių medžiagų kiekio (2000 m birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija), nes šis įstatymas numato švelnesnes bausmes nei naujasis Lietuvos Respublikos BK už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Kitos nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų kontrabanda - teisingai kvalifikuotos pagal naujojo Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nes šiame įstatyme, lyginant su senuoju Lietuvos Respublikos BK, bausmės už tokį nusikaltimą yra taip pat švelnesnės. Veikų kvalifikavismas pagal minėtas įstatymų redakcijas apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas.

Dviem iš trijų atvejų byloje yra tiksliai nustatyta, kokį kiekį narkotinių medžiagų prarytose kapsulėse gabeno šių medžiagų kurjeriai: D. N. ir A. D. gabeno 582,91 gramo, A. I. – 1598,7 gramo (laisvosios kokaino bazės masė sudarė 1427,3 gramo). A. A. ir M. Ž. gabentų narkotinių medžiagų kiekis nustatytas iš liudytojų parodymų – po 750 gramų. Skundžiamame nuosprendyje, nustatnt laisvosios bazės masę, pagrįstai vadovautasi pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto M. M. parodymais, kad praktikoje tyrimams pateikiamo kokaino laisvosios bazės masė būna nuo 8 iki 70 procentų. Atsižvelgiant į šiuos parodymus nustatyta, kad 750 gramų gabentų narkotinių medžiagų, taikant mažiausią galimą laisvosios bazės masės ribą - 8 procentus, laisvosios kokaino bazės masė sudaro 60 gramų (paprastas kiekis pagal seną Lietuvos Respublikos BK); o 1500 gramų gabentų narkotinių medžiagų, taikant mažiausią galimą laisvosios bazės masės ribą - 8 procentus, laisvosios kokaino bazės masė sudaro 120 gramų (stambus mastas pagal seną Lietuvos Respublikos BK); 582,91 gramo gabentų narkotinių medžiagų, taikant mažiausią galimą laisvosios bazės masės ribą - 8 procentus, laisvosios kokaino bazės masė sudaro 46,6328 gramo (paprastas kiekis pagal seną Lietuvos Respublikos BK).

E. B. ir R. N. Ž. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę ir pasikėsinę padaryti iš viso po 6 nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabanda; M. Ž. pripažintas kaltu padaręs 2 nusikalstamas veikas; T. T. pripažintas kaltu padaręs ir pasikėsinęs padaryti iš viso 2 nusikalstamas veikas. Nuteistiesiems taikomo įstatymo redakcijos numato, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 16 metų; pagal to paties įstatymo 232¹ straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų; pagal taikomos redakcijos 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 m. E. B. ir R. N. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos tokios bausmės: pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės 5 metams (2002 m. bieželio 5-15 d. nusikalstamos veikos); pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės 8 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės (2002 m. rugpjūčio 23 – rugsėjo 7 d. nusikalstamos veikos); pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės 5 metams (2003 m. balandžio 8-20 d. nusikalstamos veikos). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, atsižvelgė, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, E. B. ir R. N. Ž. veikė kaip organizatoriai. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, N. Ž. ir T. T. savo kaltę iš dalies pripažino, pagal bausmių dydį matyti ir tai, kad buvo atsižvelgta, jog ne visos nusikalstamos veikos buvo baigtos.

T. T. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažinta tai, kad jis iš dalies pripažino kaltę ir tai, kad, darant nusikalstamas veikas, jo vaidmuo buvo antraeilis, jo atlikti veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių.

Norint pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Pats T. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nepripažįsta, kad veikė organizuota grupe. Toks T. T. dalinis prisipažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau skiriant baysmę į jį buvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad T. T. nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas nepranešė apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, savo kaltę, kaip minėta, pripažino tik iš dalies. Pirmosios instancijos teisme T. T. teigė, jog gailisi dėl įvykio, tačiau toks gailėjimasis, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje, yra deklaratyvus ir nelaikytinas nuoširdžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nėra pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad T. T. vaidmuo, darant nusikalstamas veikas, buvo antraeilis, o jo veiksmais nesukėlė neigiamų padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino T. T. vaidmenį organizuotoje grupėje, jo veiksmai ir nebuvo kvalifikuoti kaip aktyviausių ir pagrindinių organizuotos grupės narių E. B. ir R. N. Ž. papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ar senojo Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį. Be to, buvo įvertinta ir tai, kad vienos iš nusikalstamų veikų T. T. nebaigė, ji kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti kontrabandą, į tai atsižvelgta ir skiriant bausmę. Tačiau ši nusikalstama veika nesukėlė neigiamų padarinių, t. y. narkotinės medžiagos nebuvo įvežtos į Lietuvos Respubliką ne dėl T. T. pastangų. Nusikalstamos veikos nepabaigimas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių nerodo tų teigiamų momentų, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijos ribose. Už nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes. Paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsniu arba 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau šių normų taikymui nuteistiesiems nėra įstatyme reikalaujamų sąlygų.

Asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad kuris nors vienas iš nuteistųjų pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, padėjo ikiteisminiam tyrimui jas išaiškinti (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis). Nors M. Ž. nurodo vienas išlaikantis mažametį vaiką, o E. B. teigia išlaikantis mažametį vaiką ir vienintelis padedantis neįgaliai senyvo amžiaus motinai, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, nesant nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei dėl vieno iš nuteistųjų nesvarstytinas klausimas ir dėl minėto straipsnio 2 dalies taikymo, nes atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios teisės normos taikymo sąlyga. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Taigi, nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę skirti švelnesnę už įstatymo numatytą minimalią bausmę, nuteistiesiems netaikytina.

Nuteistiesiems negali būti paskirtos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra, tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinti ir apeliaciniame skunde nurodyti bendro pobūdžio teiginiai, kad nuteitieji nenusikalto per visą šį baudžiamojo proceso laikotarpį, turi šeimas, dirba, charakterizuojami teigiamai.

Paskirtos bausmės negali būti švelninamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į užsitęsusį procesą.

Pagal teismų praktiką, budžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-358/2011).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2006 m. liepos 4 d) iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo (2012 m. Vasario 22 d.) yra daugiau nei 5 metai, o bendra trukmė iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo – daugiau nei 6 metai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama baudžiamoji byla laikytina sudėtinga, nes nusikalstamos veikos buvo daromos tarptautinu mastu, gabenant narkotines medžiagas kontrabandos keliu iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką, dvi iš byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, asmenys už nusikalstamų veikų padarymą buvo teisiami užsienio valstybėje. Laikotarpiu, kai šioje baudžiamojoje byloje vyko ikiteisminis tyrimas ir byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, esminių delsimų, už kuriuos būtų atsakingos valstybės institucijos, nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga. Apeliaciniuose skunduose taip pat nenurodyta jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė dėl valstybės institucijų kaltės. Pažymėtina nebent tai, kad R. N. Ž. gynėjo advokato E. L. skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. 2007 – 2008 m. su R. N. Ž. iš tikrųjų nebuvo atliekami proceso veiksmai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo atliekami kiti proceso veiksmai (atliekamos ekspertizės, apklausiami liudytojai, gauta daugybė duomenų iš įvairių Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių institucijų), be to, R. N. Ž. tuo laikotarpiu nebuvo suimtas. Priešingos išvados negalima padaryti ir remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-7-45/2007 ir 2K-7-48/2009. Nutartyje Nr. 2K-7-45/2007 konstatuota, kad P. Š. ir L. M. (B.) baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai, pernelyg ilgai, jų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta, nes ikiteisminio tyrimo metu šiems nuteistiesiems pripažinus kaltę ir davus apie tai parodymus, dvejus metus nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai; nutartyje Nr. 2K-7-48/2009 konstatuota, kad procesas šioje byloje užtruko, nes apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas tik trečią kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

Tai, kad E. B. apeliaciniame skunde nurodytose kitose baudžiamosiose bylose A. D., D. N. ir A. I. paskirtos švelnesnės bausmės, nereiškia, kad jam (E. B.) ar kitiems nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Visų pirma, bausmė už padarytą nusikalstamą veiką kiekvienu atveju skiriama individualiai, įvertinus byloje esančius duomenis bei atsižvelgus į bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, A. D., D. N. ir A. I. buvo teisiami užsienio valstybėse – Prancūzijoje ir Lenkijoje – pagal tų valstybių baudžiamuosius įstatymus jiems paskirtos ir bausmės. Pažymėtina ir tai, kad minėti asmenys nebuvo ir nusikalstamų veikų organizatoriai.

E. B. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad švelnesnė bausmė galėtų būti paskirta todėl, kad kai kurios iš padarytų nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o praėjus ilgam laiko tarpui, jos iš dalies prarado pavojingumą. Visų pirma, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės švelninti kaltininkui bausmę ar suteikti jam kitų privilegijų (atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnio nuostatas), kai nusikalstama veika savo pavojingumą prarado iš dalies. Be to, byloje nenustatyta, kad būtų pasikeitusios kokios nors aplinkybės, dėl kurių E. B. ar kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos būtų praradusios pavojingumą.

Įvertinus visumą šių aplinkybių, darytina išvada, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos, todėl jos nešvelnintinos. Vertinant nuteistiesiems paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės yra neteisingos. Galutinės laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. T. prašo į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį jis išbuvo sulaikyme ir suėmime.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatas, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi T. T. paskirta kardomoji priemonės – suėmimas (b. l. 9-10, t. 15). Nuteistasis buvo sulaikytas 2007 m. gruodžio 25 d. (b. l. 188, t. 14), jam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams (b. l. 16-18, t. 15). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2008 m. vasario 28 d. nutarimu T. T. paskirtas suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, ir jis iš suėmimo buvo paleistas (b. l. 19-21, t. 15). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad T. T. „į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime“. Taigi, nors Vilniaus apygardos teismas ir nenurodė konkretaus laiko, kurį nuteistasis praleido sulaikyme ir suėmime, iš pacituotos frazės matyti, kad šis laikas nuo 2007 m. gruodžio 25 d. iki 2008 m. vasario 28 d. į paskirtos bausmės laiką yra įskaitytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad institucijos, kontroliuojančios bausmės atlikimą, turi duomenis apie nuteistiesiems paskirtas bausmes bei terminus, kurį jie praleido sulaikyme ir (ar) suėmime, minėtos institucijos šiuos terminus seka, todėl dėl konkretaus termino nenurodymo rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nėra būtinybės keisti nuosprendį.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo

E. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra neišsamiai motyvuotas ir prieštaringas, be to, jame apibendrintai pasisakyta dėl visų kaltininkų bendrai, todėl šis nuosprendis neatitinka Lietuvos respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-153/2008). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos specifiką, pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-48/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas nuosprendis atitinka jo surašymui keliamus reikalavimus: nuosprendyje detaliai aprašytos nuteistiesiems inkriminuotos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai, nurodytos priežastys, kodėl teismas remiasi liudytojų G. P., R. V. ir L. T. parodymais, pasisakyta, kuo pasireiškė organizuotos grupės buvimas, kodėl E. B. ir R. N. Ž. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriais, o T. T. ir M. Ž. – vykdytojais. Nuosprendyje išsamiai neanalizuojami subjektyvieji inkriminuotų veikų požymiai, tačiau iš nuosprendžio turinio abejonių dėl to, kad nuteistieji veikė tyčia, nekyla. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą bei didelio kiekio narkotinių medžiagų perdavimą (2002 m. birželio 5-15 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už narkotinių medžiagų - kokaino neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą (2002 m. rugpjūčio 23 d. - rugsėjo 7 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą (2003 m. balandžio 8-20 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. N. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą bei didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą gabenimą ir perdavimą (2002 m. birželio 5-15 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. N. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už narkotinių medžiagų - kokaino neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą bei neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą (2002 m. rugpjūčio 23 d. - rugsėjo 7 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. N. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 4 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už stambaus masto narkotinių medžiagų - kokaino neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo organizavimą (2003 m. balandžio 8-20 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl M. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už narkotinių medžiagų perdavimą (2002 m. birželio 5-15 d. nusikalstama veika);

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl T. T. (M.) nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 3 dalį (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija) už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir perdavimą (2002 m. rugpjūčio 23 d. - rugsėjo 7 d. nusikalstama veika).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.