- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-2185-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10046-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „Lakedė“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lakedė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Lakedė“ dėl nuostolių priteisimo subrogacijos tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt dydžio nuostolius, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-19 įsigaliojo tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo draudimo kreditoriui (naudos gavėjui) UAB „Citus construction“ neviršijant sutartyje nustatytos draudimo sumos išmokėti draudimo išmoką, jeigu atsakovas UAB „Lakedė“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles pagal 2012-08-24 statybos rangos sutartį Nr. 1342. 2013-05-17 UAB „Citus construction“ ieškovui pranešė, kad atsakovas stogo rangos darbus objekte, esančiame adresu Italų g. 14, Vilnius, pagal statybos rangos sutartį atliko netinkamai, kadangi prateka stogas, pajuodo mediena ir atsirado pelėsis. 2013-09-10 buvo gautas UAB „Citus construction“ reikalavimas atlyginti patirtą žalą, atsiradusią atsakovui pažeidus Statybos rangos sutarties 4.2.1 punktą, todėl UAB „Citus construction“ patyrė nuostolius. Statybos rangos sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis atlikti ir perduoti užsakovui visus su stogu susijusius darbus objekte, esančiame Italų g. 14, Vilnius, tačiau atsakovui stogo rangos darbus atlikus netinkamai, draudimo kreditoriui atsirado žala. Ieškovas, įvertinęs padarytą žalą, minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju ir, kadangi atsakovo prievolė laidavimo draudimo sutartimi buvo užtikrinta ieškovo bendrovėje, ieškovas, vadovaudamasis laidavimo draudimo taisyklių 12.4 punktu, nuostolius patyrusiam draudimo kreditoriui UAB „Citus construction“ išmokėjo 5 000 Lt draudimo išmoką. Kadangi, ieškovas įvykdė atsakovo sutartinę prievolę, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 5 000 Lt draudimo išmokos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neatliko tyrimo, kurio metu būtų buvusi surinkta visapusiška ir objektyvi informacija apie įvykį. Ieškovo teiginiai, kad stogas leidžia vandenį, susidarė pelėsis, yra nepagrįsti, kadangi nebuvo nustatytas vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas faktas, apžiūros akte nėra užfiksuota drėgmės prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas, neužfiksuoti stogo rangos darbų defektai. Surašant apžiūros aktą dalyvavo tik ieškovas ir užsakovas, todėl apžiūros akte klaidingai nurodyta, kad aktą pasirašė draudėjas, t. y. atsakovas. Atsakovas nesutinka su ieškovo eksperto M. J. išvadomis, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, nėra pateikta eksperto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, ekspertas buvo šališkas, palankus ieškovui. Ieškovas ignoravo atsakovą, nepasiūlė nepriklausomo eksperto, objekto apžiūra buvo atlikta nedalyvaujant atsakovui. Tinkamai ir kokybiškai atliktus atsakovo darbus patvirtina šalių pasirašytas 2012-11-02 baigiamasis darbų atlikimo aktas, kuriuo tiek atsakovas, tiek užsakovas patvirtino, kad darbų užbaigimo dieną defektų nėra. Pajuodusią medieną tiekė užsakovas, ją užsakovo darbuotojai galėjo akivaizdžiai matyti ir iki baigiamųjų darbų akto atlikimo pasirašymo. Ieškovas ieškinyje teigia, kad vanduo prasiskverbia pro stogą, stogas yra nesandarus, tačiau, kaip matyti iš 2013-07-31 atliktų darbų akto Nr. 1 pagal sąmatą Nr. 1, jokie stogo taisymai nebuvo atlikti, buvo šalinamas tik pelėsis, taigi, stogas buvo sandarus, kadangi stogo niekas netaisė, o ieškovui atliekant žalos administravimo tyrimą daugiau pretenzijų dėl pratekančio stogo nebuvo pareikšta. Ieškovas negalėjo išmokėti užsakovui draudimo išmokos, kadangi nėra kilusio draudžiamojo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 1448,10 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-03-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 614,66 EUR bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 5,21 EUR pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1448,10 EUR (5 000 Lt) pagal draudimo sutartį išmokėtą draudimo sumą, todėl privalo įrodyti, kad žala iš tiesų atsirado ir ji atsirado dėl atsakovo veiksmų (ar neveikimo) ir, kad atsakovas atsakingas už tokią žalą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) tinkamai nepašalino savo darbų trūkumų, ir ieškovas, tinkamai įvertinęs atsakovo veiksmus, minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju bei atlygino draudimo sutartyje numatytą draudimo įmoką užsakovui, atsakovas privalo atlyginti ieškovo dėl atsakovo kaltės patirtą žalą, kurią sudaro 1448,10 EUR (5 000 Lt) dydžio nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo civilinę atsakomybę (CPK 178 str.), ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1448,10 EUR (5 000 Lt) draudimo išmoka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovo nekokybiškai atliktų stogo statybos rangos darbų fakto egzistavimo bei Statybos rangos sutarties pažeidimo. Teismas taip pat nenustatė, jog dėl atsakovo stogo rangos darbų atsirado turtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi būtent su atsakovo atliktais darbais. Taigi, teismas netinkamai išsprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, todėl pažeidė CK 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.246 - 6.247 straipsnių, 6.256 straipsnio 2 dalies normas. Nesant Statybos rangos sutarties pažeidimo, neįvyko ir draudiminis įvykis, todėl teismas turėjo pripažinti, kad ieškovas be teisinio pagrindo išmokėjo užsakovui draudimo sumą ir ieškovas neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą dėl užsakovui išmokėtos 5000 Lt (1 448,10 EUR) draudimo išmokos pagal ieškovo valdybos nutarimu Nr. 2 patvirtintos Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių 16.9. punktą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp pat neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Byloje nustatytas vandens pratekėjimas pro stogą, drėgmė ir grybelis. Nustatyta, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) tinkamai nepašalino savo darbų trūkumų, dėl atsakovo stogo rangos darbų atsirado žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo atliktais darbais. Todėl ieškovas, tinkamai įvertinęs atsakovo veiksmus, minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju bei atlygino numatytą draudimo įmoką užsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Apeliantas teigia, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo jokia žala neatsirado, todėl ieškovas nepagrįstai įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo užsakovui UAB „Citus construction“ draudimo išmoką, o teismas nepagrįstai tokio dydžio išmoką iš atsakovo priteisė ieškovui. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo nustatytas vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas faktas. Stogo nesandarumo priežastį pašalino būtent atsakovo darbuotojai. Tačiau tai, kad konkretūs stogo defektai, dėl kurių vanduo prasiskverbė pro stogo konstrukcijas, nebuvo užfiksuoti dokumentuose, nesudaro pagrindo teigti, kad stogo konstrukcijos buvo sandarios. Iš bylos medžiagos matyti, kad pačioje ginčų dėl netinkamai atliktų rangos darbų pradžioje buvo iškeltas vandens stogo plėvelėje atsiradimo klausimas dėl galimai nesandaraus stogo, o vėliau buvo nustatytas ir medinių gegnių pajuodavimo bei pažeidimo grybeliu/pelėsiu faktas. Reaguodami į užsakovo UAB „Citus construction“ pastabas dėl galimai nesandaraus stogo ir vandens kaupimosi patalpose, atsakovas UAB „Lakedė“ vyko į objektą tikrinti stogo sandarumo. Po atsakovo darbuotojų atliktų stogo konstrukcijos ardymo ir vandens išleidimo darbų, kuomet buvo atverta dalis gegnių konstrukcijų ir paaiškėjo stogo gegnių pažeidimo faktas, atsakovas nesutiko pašalinti šių trūkumų, o būtent – gegnių pajuodavimo ir pažeidimo grybeliu/pelėsiu. Taigi, iš bylos dokumentų matyti, kad pastabos dėl stogo nesandarumo atsakovui buvo pateiktos dar 2013 m. vasario mėnesį ir tik vėliau tarp užsakovo ir rangovo kilo ginčas dėl gegnių būklės. Ieškovas, atlikdamas draudžiamojo įvykio tyrimą nustatė, jog užsakovui pareikalavus pašalinti stogo konstrukcijos defektus, atsakovas pašalino savo darbų trūkumus, susijusius su vandens patekimu į pastatą pro stogo konstrukcijas ir tik vėliau ėmė teigti, kad dėl gegnių pažeidimų jis nėra atsakingas, nes nebuvo nustatytas vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas faktas. Tačiau šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai: liudytojas L. R. (UAB „Arinstata“ direktorius) parodė, jog stogą galėjo užlieti lietus, pačiame objekte drėgmės nesijautė, drėgmė buvo stogo konstrukcijoje iš lauko pusės; liudytojas M. M. (UAB Citus Construction atstovas) parodė, jog 2013-04-23 sulaukė pirkėjo skambučio, kad prateka stogas, į objektą nuvyko ir atsakovo atstovas, objekte matėsi vanduo, sušlapusi vata, pelėsis, todėl atsakovas paskyrė žmones, kurie pradėjo trūkumų šalinimo darbus. Liudytojas paaiškino, jog atliekant darbus atsakovas ardė tiek iš vidaus, tiek iš išorės; liudytojas K. S. (UAB Citus Construction inžinierius) parodė, kad pamatė, jog po plėvele kaupiasi drėgmė stogo konstrukcijoje, todėl iškvietė rangovo, t.y. atsakovo atstovus, jiems padavė raktus, atsakovo atstovai lipo ant stogo, žiūrėjo parapeto tarpus, ardė stogo viduje plėvelę, rado vandens. Liudytojas pažymėjo, jog raktus paskui atidavė, o kad atsakovai lipo ant stogo, liudija filmuota medžiaga. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad remiantis liudytojų parodymais, akivaizdu, jog atsakovas bandė pašalinti trūkumus, tačiau nekokybiškai, atsakovo darbuotojai lipo ant stogo, žiūrėjo parapeto tarpus, ardė plėvelę. Taigi, atsakovas tinkamai nevykdė statybos rangos sutarties nuostatų, garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos trūkumų nepašalino, todėl ieškovas, vadovaudamasis ieškovo ir atsakovo sudaryta laidavimo draudimo sutartimi, privalėjo atlyginti UAB „Citus construction“ atsiradusius nuostolius.
Atsakovo teiginiai dėl pajuodusios medienos yra nepagrįsti. Kaip patvirtina užsakovo UAB „Citus construction“ atstovų paaiškinimai, stogo rangos darbų atlikimo metu mediena pajuodusi nebuvo. Liudytojas M. M. (UAB Citus Construction atstovas) parodė, jog statant buvo pateikta aukštos kokybės mediena, be to, pagal rangos sutartį, jei ji būtų nekokybiška, rangovas turėjo teisę atsisakyti ją priimti, tačiau jokių pretenzijų nepareiškė ir medieną priėmė. Liudytojas patvirtino, jog pardavimo metu mediena pajuodusi nebuvo, ir pažymėjo, kad butai buvo brangūs, todėl užsakovui buvo labai svarbi jų kokybė, taigi, jei mediena būtų pajuodusi, užsakovas nebūtų leidęs jos naudoti. Liudytojas K. A. (UAB Citus Construction statybos vadovas) parodė, kad užsakovo darbuotojai negalėjo reikalauti dėti juodos medienos. Be to, net jei rangos darbų vykdymo metu mediena ir būtų buvusi pajuodusi, tai nepašalina rangovo atsakomybės, nes jis turėjo pareigą darbams naudoti tik kokybiškas medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog statybos rangos sutarties 2.2 p., šalys susitarė, kad jeigu mediena yra nekokybiška, neatitinka bet kokių reikalavimų, rangovas atitinkamos medienos nepriima. Taigi, šis sutarties punktas suteikia absoliučią teisę atsakovui spręsti dėl medienos kokybės.
Apeliantas nurodo, kad drėgmė pradėjo kauptis dėl to, kad objektas nebuvo tinkamai vėdinamas. Tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti. Nors atsakovas nurodo, kad drėgmė buvo vienodai pasiskirsčiusi lašų pavidalu, iš ieškovo teismui pateiktų nuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad po stogo plėvele buvo susikaupęs labai didelis kiekis vandens, kurio, ieškovo eksperto vertinimu, dėl patalpų nevėdinimo ar nešildymo, negalėjo būti tiek daug. Be to, patalpų sienos nebuvo sudrėkusios. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas L. R.. Taigi, nėra tikėtina, kad dėl nepakankamo patalpų vėdinimo ar nešildymo grybelis/pelėsis neatsirado ant kitų patalpos paviršių, pavyzdžiui, sienų ar grindų, tačiau po stogo plėvele susikaupė didžiulis kiekis vandens. Todėl teiginys, jog drėgmė susikaupė dėl pastato nevėdinimo ar nešildymo, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog remiantis tiek ieškovo, tiek liudytojų, parodymais, akivaizdu, jog grybelis buvo toks, kad buvo matomas plika akimi.
Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos ir visapusiškai bei objektyviai atliko draudiminio įvykio tyrimą. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas aktyviai aiškinosi faktines aplinkybes, vertino tiek rangovo (atsakovo) UAB „Lakedė“, tiek užsakovo UAB „Citus construction“ argumentus, kurių pagrindu įvykį pripažino draudiminiu ir užsakovui išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovas (draudikas) atliko objekto apžiūrą, surinko visus reikiamus įrodymus, kvalifikuotas ekspertas, pateikė išvadas, kuriomis remiantis buvo pagrįstai priimtas sprendimas išmokėti 5000 Lt draudimo išmoką už patirtą žalą užsakovui UAB „Citus construction“.
Atsakovas teigia, jog ekspertas M. J. buvo netinkamos kvalifikacijos. Tokie atsakovo teiginiai nepagrįsti. Į bylą yra pateikti M. Juknevičiaus Aukštesniojo mokslo diplomas, Profesinio bakalauro diplomas ir Kvalifikacijos atestatas. Ieškovas paaiškino, kad M. J. UAB DK „PZU Lietuva“ eina Masinių žalų skyriaus eksperto pareigas ir nėra pagrindo abejoti šio asmens profesine kvalifikacija. Taigi, byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių tinkamą eksperto kvalifikaciją. Ekspertas nebuvo šališkas, kadangi yra UAB DB ,,PZU Lietuva“ nuolatinis darbuotojas ir atlieka jam priklausančias darbo funkcijas. Eksperto išvados buvo tinkamai parengtos remiantis rašytine ir vaizdine bylos medžiaga: turto apžiūros aktu, nuotraukomis, filmuota medžiaga, taip pat žodiniais užsakovo atstovo paaiškinimais, todėl nėra pagrindo abejoti jų tikslumu. Atsakovui nebuvo draudžiama pasitelkus jo pasirinktą ekspertą atlikti ekspertizę, tačiau jis tokių veiksmų po įvykusio įvykio nesiėmė.
Anot atsakovo, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas pažeidė statybos rangos sutartį, nes atsakovas stogo rangos darbus atliko tinkamai ir kokybiškai. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Statybos rangos sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis atlikti ir perduoti užsakovui visus su stogu susijusius darbus objekte Italų g. 14, Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas tinkamai nevykdė rangos sutarties ir pažeidė jos 4.2.1 punktą. Remiantis bylos duomenimis, nustatytas faktas, jog statybos rangos sutarties sąlygas atsakovas vykdė netinkamai, atsakovo atlikti stogo remonto darbai buvo su trūkumais. Stogo trūkumai buvo užfiksuoti 2013-05-22 turto apžiūros akte, taip pat 2013-08-30 UAB DK ,,PZU Lietuva“ eksperto M. Juknevičiaus išvadoje. Remiantis šia išvada, stogo pažeidimų priežastis yra vandens prasiskverbimas pro stogo konstrukcijas. Statybos rangos sutarties 6.1 p. nurodyta, kad rangovas užtikrina, kad darbai visiškai atitiks galiojančių teisės aktų, sutarties dokumentų bei darbų dokumentų reikalavimus. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.). Remiantis Statybos rangos sutarties 10.1 p., rangovas užsakovui garantuoja, kad jo ar subrangovų atlikti darbai atitiks sutarties reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę.
Kadangi atsakovas stogo darbus atliko netinkamai, jis yra atsakingas už dėl stogo trūkumų atsiradusių nuostolių atlyginimą.
Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Byloje nustatytas vandens pratekėjimas pro stogą, drėgmė ir grybelis. Nustatyta, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) tinkamai nepašalino savo darbų trūkumų, dėl atsakovo stogo rangos darbų atsirado žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo atliktais darbais. Todėl ieškovas, tinkamai įvertinęs atsakovo veiksmus, minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju bei atlygino numatytą draudimo išmoką užsakovui.
Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto skundas atmetamas o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme -154,88 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lakedė“ (į. k.125587439) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.