- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-727-614/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-494/2021 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-997 panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. R. ieškiniu prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-997; 2) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatys, kad jis yra praleistas; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal jas pagrindžiančiu dokumentus, kurie bus pateikti į bylą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 1993 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7299 pagrindu yra mėgėjų sodo naudojimo būdo 0,0600 ha ploto žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbiami), savininkė. Sodo sklypas jai buvo suteiktas 1987 m. spalio 23 d. visuotiniame bendrijos susirinkime (Protokolas Nr. 5). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškovei surašė 2016 m. lapkričio 7 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini)161107-00157, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)savavališkai pastatytas kitos paskirties inžinerinis statinys – užtvara (medinis aptvaras, betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais), kurio ilgis 36,48 m, aukštis 2,04 m. Savavališkos statybos akte nurodyta minėto statinio statybos data – 1987 m. 2016 m. lapkričio 7 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)161107-00150 (toliau – 2016 m. lapkričio 7 d. Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovė įpareigota ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 7 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą užtvarą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2017 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. P1-44 savavališkos statybos aktas ir 2016 m. lapkričio 7 d. Privalomasis nurodymas panaikinti. Surašytas naujas 2017 m. birželio 22 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-997 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovė įpareigota iki 2017 m. gruodžio 22 d. savo lėšomis nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), kurios ilgis 36,48 m, aukštis 2,04 m, pastatytą valstybinėje žemėje, šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)). Statinys užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) – Žemės naudojimo patikrinimo 2015-1209 akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.73) 2 priede – Matavimo schema M1:500. Pažymėjo, kad šiame dokumente griautinas statinys yra įvardintas kaip atraminė sienelė. Ieškovės prašymu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ieškovei buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. Dar kartą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu prašymo netenkino. Inspekcijos 2019 m. kovo 25 d. prašymo pagrindu antstolės A. S. 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu Privalomasis nurodymas priimtas priverstiniam vykdymui (vykdomoji byla Nr. 0177/19/00435). Ieškovė 2019 m. kovo 29 d. pateikė prašymą Inspekcijai kreiptis į antstolį stabdyti vykdomąją bylą ir pati su 2019 m. kovo 29 d. skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolį, prašydama sustabdyti vykdymą, motyvuodama, kad ji dar 2017 m. yra pateikusi prašymą įsigyti nuosavybėn žemės plotą, kuriame yra reikalaujamas nugriauti statinys, sklypo įsigijimo tikslu jos užsakymu rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, statinio nugriovimui prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybė. 2019 m. balandžio 4 d. patvarkymu antstolė ieškovės skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė 2020 m. sausio 23 d. prašymu reg. Nr. A3410-531 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu tarp kelio ir jos sklypo buvo pastatyta atraminė sienelė, kurią Inspekcija reikalauja nugriauti. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. A33(1)-1234-(4.9) „Dėl atraminės sienelės ir servituto žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbiami)“ nurodė, kad susisiekimo komunikacijų transporto paskirties statinys – atraminė sienelė yra inžinerinis statinys, kuris buvo pastatytas, kad būtų sulaikytas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų į pakelėje esantį griovį, todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesuteikia teisės nugriauti atraminės sienelės. Šiuos dokumentus ieškovė 2020 m. birželio 4 d. pateikė į vykdomąją bylą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti Privalomajame nurodyme esančių klaidingų faktinių duomenų apie statytoją ir statinio rūšį ištaisymo administracinę procedūrą, numatytą Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje; sustabdyti 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo PN-997 vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl klaidų ištaisymo arba iki bus patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), ir kreiptis į antstolę A. S. dėl vykdomosios bylos sustabdymo CPK 627 straipsnio 1 punkto pagrindu; pareikšti poziciją dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje sudarymo galimybių. Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2 D-12941 ieškovės prašymas netenkintas. 2020 m. liepos 21 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu skirti J. R. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-997 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. gruodžio 23 d., Valstybės naudai, civilinės bylos Nr. 2VP-26697- 1012/2020, byla dar neišnagrinėta. 2016 m. rugsėjo 20 d. ieškovės prašymo pagrindu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 3 d. įsakymu nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (reg. Nr. ZSFP-30743), kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau - ir Projektas). NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybė 2017 m. balandžio 20 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2019 m. sausio 29 d. išdavė reikalavimus Projekto rengimui. Ieškovės užsakymu UAB „Tiksli riba“ parengė projektą. 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2020 m. vasario 4 d. raštais matininkas V. K. su prašymais suderinti Projektą arba pareikšti pastabas dėl jo kreipėsi į Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), savininkę, Projekto kitą iniciatorę V. Š., tačiau ji Projekto nesuderino, nenurodydama jokių priežasčių. Projektas buvo pateiktas derinimui NŽT. NŽT 2019 m. birželio 21 d. raštu atsisakė derinti Projektą, nes projektas, be kita ko, nesuderintas su visais iniciatoriais. Pil. V. Š. nederino Projekto, nepaisant ieškovės prašymų ir vėliau, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti naują žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė per atstovę pil. V. Š. pateikė Pretenziją dėl Projekto nederinimo, kurioje prašė pateikti rašytines pastabas arba pritarimą dėl UAB „Tiksli riba“ parengto Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto. Pil. V. Š. pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą dėl pritarimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, kuriame nurodė, kad nepageidauja pirkti UAB „Tiksli riba“ parengtame projekte prie ieškovės sklypo numatyto prijungti ginčo žemės ploto ir Projektą suderino. Kitai iniciatorei suderinus Projektą, Vilniaus rajono savivaldybė 2020 m. rugsėjo 18 d., vietoje pasibaigusių, išdavė naujus ZSFP-30743 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurie galioja iki 2022 m. gegužės 15 d. Matininkas 2020 m. rugsėjo 24 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) pateikė pakartotinai Projektą derinti NŽT. Ieškovė nurodė, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Privalomasis nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus gali būti surašytas statytojui, o jeigu jo nėra, statinio ar jo dalies savininkui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Šiuo atveju, Inspekcija pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, nes Privalomuoju nurodymu Privalomąjį nurodymą surašė J. R., nors ji nėra statinio, kurį ji įpareigota nugriauti, statytoja. Ji taip pat nėra statinio savininkė ir / ar žemės sklypo, kuriame yra statinys, savininkė, valdytoja ar naudotoja. Privalomuoju nurodymu ieškovė įpareigota nugriauti užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru). Inspekcija nustatė ir 2016 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos akte nurodė, kad griautinas statinys pastatytas 1987 m., tačiau ieškovės teigimu, ji nestatė šio statinio - šis statinys jau buvo 1987 m. spalio 23 d., kada jai visuotiniame bendrijos susirinkime buvo suteiktas sodo sklypas. Iki sodo sklypo suteikimo, ginčo teritorija priklausė kolūkiui, taigi griautinas statinys buvo pastatytas dar tarybiniais laikais. Privalomuoju nurodymu ieškovė įpareigota nugriauti užtvarą, susidedančią iš dviejų dalių: betoninio pamato ir medinės tvoros. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovė ant betoninės konstrukcijos yra pastačiusi medinę tvorą, nereiškia, kad ji statė ar yra savininkė ir betoninės konstrukcijos, o kartu nereiškia, kad ji privalo nugriauti ir tą statinio dalį, kurios ji nestatė. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą ir įpareigodama ieškovę nugriauti valstybinėje žemėje pastatytus statinius: betoninį pamatą ir medinę tvorą, nenustatė nei kas, nei kada jį statė, todėl nepagrįstai privalomą nurodymą priėmė būtent ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad statinys yra tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbiami) 1-osios gatvės. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą ne tik neteisingai nustatė subjektą, kuriam duotas įpareigojimas, bet neteisingai nurodė ir statinio rūšį – užtvara (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), nes neįvertino statinio naudojimo paskirties. Skirtingai negu nurodyta Privalomajame nurodyme, statinys, kurį pareiškėja įpareigota nugriauti, pagal naudojimo paskirtį yra ne betoninis pamatas, o kelio statinys, laikančioji kelio konstrukcija (susisiekimo „Kiti transporto statiniai“ kategorijai priskirta susisiekimo komunikacija) - atraminė sienelė (Kelių įstatymo 2 str. 13 d.; STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5.; 8.6. papunkčiai), kuri buvo pastatyta tam, kad dėl reljefo nelygumų šalia kelio esantis gruntas nenuslinktų ant kelio. Vilniaus rajono savivaldybė, kaip vietinės reikšmės (duomenys neskelbiami) 1-osios g. savininkė, nesutinka, kad kelio atraminė sienelė būtų nugriauta. Tai patvirtina J. R. 2020 m. sausio 23 d. prašymas Vilniaus rajono savivaldybei ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 19 d. raštas. Kad statinys yra kelio atraminė sienelė yra konstatavusi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) – Žemės naudojimo patikrinimo 2015 m. gruodžio 9 d. akto Nr. 48ŽN-548- (14.48.73) 2 priede – Matavimo schema M1:500. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus rajono savivaldybė J. R. buvo išdavusi reikalavimą Nr. FP-090-19 dėl rengiamo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbiami)formavimo ir pertvarkymo projekto, siekiant prie J. R. sklypo prijungti tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbiami) 1-osios gatvės esantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame yra pastatyta ginčo atraminė sienelė, kuriame imperatyviai buvo nurodyta „Įsiterpusiame valstybės žemės sklype numatyti 3 m pločio kelio ir inžinerinių tinklų servitutą“, t. y. numatyti galimybę eksploatuoti ir esamą inžinerinį statinį – kelio atraminę sienelę, kurią Inspekcija reikalauja nugriauti. Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra suderinusi J. R. iniciatyva rengiamą žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbiami) formavimo ir pertvarkymo projektą, su šiame žemės plote esančia kelio atramine sienele. Darytina išvada, kad Privalomasis nurodymas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes juo J. R. yra įpareigota nugriauti kelio statinį – laikančiąją kelio konstrukciją, kuri priklauso ne ieškovei, o Vilniaus rajono savivaldybei, kaip gatvės savininkei. Teigia, jog betoninė statinio dalis buvo suteikiant ieškovei sodą 1987 m. spalio mėn., todėl statinio statybos tikėtina data 1987 m. Tačiau statinio, kurį ieškovė įpareigota nugriauti, statybos neteisėtumas ginčijamame Privalomame nurodyme yra nustatytas ir padarytas pažeidimas konstatuotas, vadovaujantis ginčo statinio statybos metu 1987 m. negaliojusiais teisės aktais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalys, STR 1.05.01:2017 IV skyriaus IX skirsnio 50 punktas) ir neesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo susisiekimo komunikacija (kelio atraminė sienelė) 1987 m. arba anksčiau buvo pastatyta pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Netinkamai pritaikytas įstatymas sudaro neabejotiną pagrindą konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas, kaip administracinis sprendimas, pažeidžia lex retro non agit principą, o kartu neatitinka Viešojo administravimo įsatyme tvirtinto teisėtumo principo ir sudaro pagrindą pripažinti Privalomąjį nurodymą neteisėtu. Inspekcija pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, nes įpareigojo ieškovę nugriauti statinį, nors nėra atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Iš šio ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė atlieka visus būtinus veiksmus, kad įsigyti žemės sklypą, kuriame yra griautinas statinys, tam, kad jo nereikėtų griauti, t. y. ji yra padavusi prašymą įsigyti žemės plotą, kuriame yra ginčo statinys, inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su jai priklausančiu žemės sklypu. Inspekcijos reikalavimas nugriauti statinį, kuris ieškovei įsigijus žemės plotą, kuriame jis pastatytas, neturės būti griaunamas, o jeigu bus nugriautas, jis galės būti pastatytas iš naujo, prieštarauja ne tik Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, bet ir visuotinai pripažintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Įpareigojimas nugriauti minėtą statinį yra akivaizdžiai neproporcingas ir neadekvatus padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į asmens, kuriam duotas įpareigojimas nugriauti statinį, aktyvius veiksmus ir dedamas pastangas įteisinti statinį, taip pat atsižvelgiant į paties statinio naudojimo paskirtį – minėta, kad tai gatvės atraminė sienelė, kurios tikslas apsaugoti gatvę nuo grunto slinkimo.
Atsiliepimas
2. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovei Privalomasis nurodymas surašytas neteisėtai, nes ji nėra statinio savininkė ir / ar žemės sklypo, kuriame yra statinys, savininkė, valdytoja ar naudotoja. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – NŽT) 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 48SD-10132-(14.48.136.E) informavo Inspekciją, kad NŽT darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dar 2015 m. gruodžio 9 d. patikrino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbiami)naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-548-(14.48.73.). Žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) aptvertas tvora, vakarinėje bei šiaurinėje pusėse pastatyti statiniai. Minėtame NŽT 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 48SD-10132-(14.48.136.E), be visų kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis ir parengus matavimų schemą M 1:500, be kita ko, buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, t. y. savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. NŽT 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 48SD-10132-(14.48.136.E) Inspekcijos prašė - „iniciuoti procedūras dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, teisėtumo ir / ar savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad nėra atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų dėl ginčo statinio statybos negalimumo valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), yra nepagrįsti. Inspekcijos vyriausioji specialistė pagal gautą NŽT informaciją apie statybas patikrino valstybinėje žemėje, šalia J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami)sav. statybvietę ir nustatė, kad neteisėtai pastatytas kitos paskirties inžinerinis statinys – užtvara (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), kurios ilgis 36,48 m, o aukštis – 2,04 m. Ši užtvara pastatyta valstybinėje žemėje be NŽT sutikimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė nuosavybės teisę arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, nes jų neturi (pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). Nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurios 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis). Akcentavo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 27 straipsnis, reglamentuojantis statybą leidžiančius dokumentus, kaip statybą leidžiančių dokumentų nebenurodo žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878. Šio Reglamento 3 priedas nustato atvejus, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingojo statinio statybai. Pažymėjo, kad Reglamento 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ieškovės ginčo statinys nuo 2017 m. sausio 1 d. nekvalifikuotinas kaip savavališka statyba, todėl Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. P1-44 panaikino ieškovei surašytą 2016 m. lapkričio 7 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbiami)ir 2016 m. lapkričio 7 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbiami). Priežiūros įstatymo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta tai, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. To paties Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Priežiūros įstatymo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.“ Atsižvelgdama į padarytą pažeidimą (neteisėta statyba valstybinėje žemėje), Inspekcija vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 d. J. R. 2017 m. birželio 22 d. surašė naują Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-997, t. y. iki 2017 m. gruodžio 22 d. savo lėšomis nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), kurios ilgis 36,48 m, aukštis – 2,04 m pastatytą valstybinėje žemėje, šalia J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami). Šiame 2017 m. birželio 22 d. Privalomajame nurodyme Nr. PN-997, be visų kitų aplinkybių, J. R. buvo nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Privalomajame nurodyme Nr. PN-997 taip pat nurodyta priėmimo teisinis pagrindas – Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatos, turinys, įvykdymo terminas, taip pat nurodytas objektas ir subjektas bei apskundimo tvarka. Be to, ieškovė buvo įspėta, jog privalomojo nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar įvykdžius netinkamai, Inspekcija perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Už privalomojo nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Inspekcijos minėtas privalomasis nurodymas surašytas pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-156 ,,Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ patvirtintą formą. Privalomajame nurodyme buvo nurodyta: ,,Šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 2017 m. liepos 4 d. registruotu laišku Inspekcija ieškovei nusiuntė lydraštį Nr. 2D-9526 ,,Dėl 2017-06-22 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 siuntimo“. Pažymėjo, jog ieškovė savo ieškinyje nenurodė pagrįstų motyvų, kurių pagrindu Inspekcijos ginčijamas privalomasis nurodymas galėtų būti panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais per Inspekcijos privalomajame nurodyme nurodytą terminą (1 mėn.) jo neskundė, neteikė Inspekcijai paaiškinimų ir įrodymų, kad ji nestatė ginčo statinio ir apskritai Inspekcijos nustatytų faktinių aplinkybių nekvestionavo. Vadinasi, Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 yra galiojantis iki šiol teisėtas ir pagrįstas. Pastebėjo, kad ir ieškinyje nėra nurodyta pagrįstų motyvų, kad ji nėra statytoja, taip pat nenurodyta, kas kitas ginčo statinį pastatė. Ieškovė, per nustatytą terminą nekvestionuodama Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-997, į Inspekcija kreipėsi su prašymu dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, kuris 2017 m. gruodžio 15 d. Inspekcijos sprendimu Nr. (23.51)- RE-387 buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. Ieškovė dėl 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus papildomo termino pratęsimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2427-789/2018, 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė minėto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 termino nepratęsti, kadangi nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius terminas jau buvo pasibaigęs iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje, be visų kitų aplinkybių, nustatė, jog pareiškėja 1987 m. įsigijo sodą ir nuo 1992 m. pradėjo sodininkės veiklą. Pareiškėja sodą aptvėrė tvora nuo kalno. Kadangi pagal Inspekcijos nurodymą ji turi nugriauti tvorą, pareiškėja siekia įsigyti įsiterpusį žemės plotą, ko pasekoje nebus pagrindo nugriauti tvorą. Taigi, šios Vilniaus apygardos administracinio teismo (administracinėje byloje Nr. I-2427-789/2018) nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė suprato padarytą pažeidimą, jo neginčijo ir bandė pašalinti neteisėtos statybos padarinius įteisinimo būdu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nusprendus netenkinti ieškovės prašymo ir nepratęsti termino Inspekcijos privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 įvykdyti, bei ieškovei nenurodant jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko vykdomasis dokumentas nėra vykdomas, Inspekcija su 2019 m. kovo 22 d. prašymu dėl privalomojo nurodymo priėmimo ir jo priverstinio vykdymo kreipėsi į antstolę A. S. (pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalį). Teisės aktų nustatyta tvarka antstolei pradėjus vykdomuosius veiksmus skolininkės atžvilgiu, J. R. su 2019 m. kovo 29 d. skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-606-600/2020 pagal J. R. skundą dėl antstolio veiksmų, 2020 m. sausio 21 d. priėmė nutartį, kuria skundą atmetė. Teismas šioje nutartyje, be visų kitų aplinkybių, nustatė, kad pareiškėja pasistatė tvorą, kurią norima nugriauti. Šios civilinės bylos Nr. 2YT-606-600/2020 nagrinėjimo metu Inspekcija teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. pačios J. R. 2018 m. kovo 27 d. prašymą ir 2019 m. kovo 24 d. skundą, kuriuose pareiškėja nurodė, kad ji pastatė tvorą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-606-600/2020, 2020 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-499-619/2020, kuria pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė apeliantės argumentus, kad neva Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus negali būti vykdomas, nes J. R. nėra neteisėtos statybos padarinių statytoja. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovė yra ginčo statinio (betoninio pamato su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), esančio valstybinėje žemėje, šalia J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), statytoja, kuri privalo pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Ieškovės J. R. ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad J. R. inicijavo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbiami) formavimo pertvarkymo projektą, siekiant prie J. R. sklypo prijungti tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbiami) 1-oji gatvės esantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, nepaneigia vykdomojo dokumento (Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-997) teisėtumo bei privalomumo jį vykdyti. Nurodo, jog ieškinyje teigiama, kad 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. A33(1)-1234-(4.9) Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesuteikia J. R. teisės nugriauti statinio, kurį Inspekcija yra įpareigojusi ją nugriauti. Tačiau J. R. vykdant Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-997 pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jokio atskiro leidimo nereikia. Atkreipė dėmesį, kad J. R. pašalinti neteisėtos statybos padarinius buvo įpareigota dar nuo 2017 m. birželio mėn., o minimas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl atraminės sienelės ir servituto žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbiami)“ parengtas tik 2020 m. vasario 19 d. Be to, Inspekcija 2017 m. birželio 22 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-997 J. R. įpareigojo savo lėšomis nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), pastatytą valstybinėje žemėje, šalia J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), bet ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurį mini Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. A33(1)-1234-(4.9). Nustačius neteisėtą statinį valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbiami), ginčijamas minėtas Inspekcijos administracinis aktas laikytinas surašytu teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo jo naikinimui nėra. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl minėto Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-997 panaikinimo yra pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti J. R. reikalavimą dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 panaikinimo; atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Jokių paaiškinimų dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė ieškovės J. R. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-997 panaikinimo atmesti.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad Inspekcija surašydama ginčo privalomąjį nurodymą pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, 8 dalį, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu surašytas ginčo Privalomasis nurodymas yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas visiškai sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu ir jų nekartojo. Atkreipė dėmesį, kad J. R. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais per Inspekcijos privalomajame nurodyme nurodytą terminą (1 mėn.) teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė, neteikė Inspekcijai paaiškinimų ir įrodymų, kad ji nestatė ginčo statinio ir apskritai Inspekcijos nustatytų faktinių aplinkybių nekvestionavo. Todėl, teismo vertinimu, Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 yra galiojantis iki šiol, teisėtas ir pagrįstas. O liudytojo V. K. parodymai kaip įrodymai nepaneigia visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl ginčo, viseto.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl minėto Inspekcijos Privalomojo nurodymo panaikinimo yra pareikšti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Ieškinyje ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenurodė, jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu šis terminas galėtų būti atnaujintas. Teismo nuomone, ieškovės ir jos atstovės posėdžio metu nurodytos priežastys, kad ieškovė visa tą laiką ruošė sklypo projektą dėl greta esančio valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, kreipėsi dėl projekto į matininką, jog ieškovė yra senyvo amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, jos sunki turtinė padėtis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškinį atmetęs, iš ieškovės atsakovei priteisė 20,86 Eur išlaidas už kurą, atvykstant į teismo Vilniaus rajono rūmus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė J. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 410-494/2021 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:
8.1. pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktą, kad ieškovė yra griautino statinio statytoja ir yra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu surašytas ginčo privalomasis nurodymas, pažeidė įrodinėjimą (įrodymų vertinimą) reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to buvo neteisingai nustatytos ginčo sprendimui teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės ir priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė statė statinį, kurį yra įpareigota nugriauti, taip pat nėra ir duomenų, kad tokių įrodymų turėjo Inspekcija, surašydama ginčo nurodymą;
8.2. aplinkybės, kad ieškovė neskundė nurodymo, o kreipėsi dėl jo vykdymo termino pratęsimo rodo, kad ji atliko aktyvius veiksmus ir dėjo maksimalias pastangas, siekdama įsiteisinti ginčo statinį ir taip išvengti ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio teisminio bylinėjimosi, tačiau nepatvirtina fakto, jog ji yra griautino statinio statytoja;
8.3. ieškovė neneigia, kad statė medinę tvorą, tačiau tiek Inspekcija, tiek teismas neteisingai interpretuoja šią ieškovės nurodytą aplinkybę, kaip pripažinimą, kad ji yra viso griautino statinio statytoja. Pažymėjo, kad Privalomuoju nurodymu ieškovė įpareigota nugriauti užtvarą, susidedančią iš dviejų dalių: betoninio pamato ir medinės tvoros. Tai, kad ieškovė ant betoninės konstrukcijos yra pastačiusi medinę tvorą, nereiškia, kad ji statė ar yra savininkė ir betoninės konstrukcijos, o kartu nereiškia, kad ji privalo nugriauti ir tą statinio dalį, kurios ji nestatė;
8.4. teismas ieškinį atmetė, nepasisakydamas dėl vienos iš esminių ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kad Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, neteisingai nurodė ir griautino statinio rūšį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), nes neįvertino statinio naudojimo paskirties. Skirtingai, negu nurodyta Privalomajame nurodyme, statinys, kurį pareiškėja įpareigota nugriauti, pagal naudojimo paskirtį yra ne betoninis pamatas, o nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybei priklausantis kelio statinys, laikančioji kelio konstrukcija (susisiekimo „Kiti transporto statiniai“ kategorijai priskirta susisiekimo komunikacija) – atraminė sienelė (Kelių įstatymo 2 str. 13 d.; STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5.; 8.6. papunkčiai), kuri buvo pastatyta tam, kad dėl reljefo nelygumų šalia kelio esantis gruntas nenuslinktų ant kelio. Kad statinys yra kelio atraminė sienelė yra konstatavusi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) – Žemės naudojimo patikrinimo 2015 m. gruodžio 9 d. akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.73) 2 priede - Matavimo schema M1:500;
8.5. teismas nevertino ir sprendime nepasisakė ir dėl ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, kad Vilniaus rajono savivaldybė, kaip vietinės reikšmės (duomenys neskelbiami) 1-osios g. savininkė, nesutinka, kad kelio atraminė sienelė būtų nugriauta;
8.6. sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir dėl to, kad jį priėmęs teismas netaikė ginčo išsprendimui aktualaus teisinio reguliavimo, nepagrįstai nekvalifikavo Privalomojo nurodymo kaip individualaus administracinio akto ir jo teisėtumo vertinimui netaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), nevertino Privalomojo nurodymo atitikimo VAĮ įtvirtintiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad ginčo Privalomajame nurodyme, kaip administraciniame akte, privalėjo būti nurodytos, tačiau nėra nurodytos pažeidimo, kuriuo kaltinama ieškovė, faktinės aplinkybės, kurios leistų nustatyti, statytoją, statinio statybos datą, statinio rūšį ir kitas reikšmingas aplinkybes, kad Inspekcija surašydama Privalomąjį nurodymą nepagrįstai apsiribojo vien tik nuorodomis į teisės normas, beje negaliojusias statinio statybos metu, t. y. priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, Nurodymas priimtas neatlikus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos Privalomojo nurodymo pagrįstumui, įvertinimo;
8.7. teismas nepasisakė ir dėl ieškovės argumento, kad Privalomajame nurodyme ieškovei pateiktas reikalavimas nugriauti statinį, kaip paskutinė (kraštutinė) poveikio priemonė, buvo taikytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, konkrečiai Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Šis įpareigojimas buvo taikytas, nepaisant to, kad Privalomojo nurodymo išdavimo metu ieškovės užsakymu buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo siekiama įteisinti statinį, prijungiant prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šiuo statiniu užimtą valstybinės žemės plotą. Ši pati griežčiausia priemonė – įpareigojimas nugriauti statinį Inspekcijos pareigūnų taikoma nemotyvuotai, ji yra neproporcinga (neadekvati) nustatytam pažeidimui, ypač įvertinus, kad nėra kompetetingų institucijų išvadų, kad statinio, kurį ieškovė įpareigota nugriauti, statyba šioje vietoje negalima, vadinasi ji galima ir šis statinys yra reikalingas apsaugoti kelią nuo grunto slinkimo, turi savininką – Vilniaus rajono savivaldybę;
8.8. teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas šiuo konkrečiu atveju taikė pernelyg formaliai ir mechaniškai, neatnaujindamas ieškinio senaties termino, teismas neužtikrino realaus ir efektyvaus apeliantės pažeistų teisių gynimo, kas yra nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:
9.1. ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais per Inspekcijos privalomajame nurodyme nurodytą terminą (1 mėn.) jo neskundė, neteikė Inspekcijai paaiškinimų ir įrodymų, kad ji nestatė ginčo statinio ir apskritai Inspekcijos nustatytų faktinių aplinkybių net nekvestionavo. Priešingai, ieškovė, pasinaudodama teisės aktuose nustatyta galimybe pašalinti neteisėtos statybos padarinius (negriaunant) įteisinimo būdu, kreipėsi į Inspekciją su prašymu dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, kuris 2017 m. gruodžio 15 d. Inspekcijos sprendimu Nr. (23.51)- RE-387 jai buvo papildomai pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. O šiam terminui pasibaigus, dėl termino pratęsimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, termino nepratęsti, kadangi nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius terminas jau buvo pasibaigęs iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo;
9.2. Vilniaus apygardos administracinio teismas administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės prašymas dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 termino pratęsimo, 2018 m. lapkričio 27 d. priimtoje nutartyje, be visų kitų aplinkybių, nustatė, jog pareiškėja 1987 m. įsigijo sodą ir nuo 1992 m. pradėjo sodininkės veiklą. Pareiškėja sodą aptvėrė tvora nuo kalno. Kadangi pagal Inspekcijos nurodymą ji turi nugriauti tvorą, pareiškėja siekia įsigyti įsiterpusį žemės plotą, ko pasekoje nebus pagrindo nugriauti tvorą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2427-789/2018). Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė suprato padarytą pažeidimą, jo neginčijo ir bandė pašalinti neteisėtos statybos padarinius įteisinimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-606-600/2020, kurioje buvo sprendžiamas J. R. skundas dėl antstolio veiksmų, 2020 m. sausio 21 d. nutartyje, be visų kitų aplinkybių, nustatė, kad pareiškėja pasistatė tvorą, kurią norima nugriauti. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu Inspekcija teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. pačios J. R. 2018 m. kovo 27 d. prašymą ir 2019 m. kovo 24 d. skundą, kuriuose pareiškėja nurodė, kad ji pastatė tvorą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė apeliantės argumentus, kad neva Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus negali būti vykdomas, nes J. R. nėra neteisėtos statybos padarinių statytoja (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-499-619/2020). Atkreipė dėmesį, kad šiose bylose dalyvavo tie patys asmenys (Inspekcija ir J. R.), todėl šių teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės nepaneigiamos, nenuginčijamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jas atsižvelgė ir vadovavosi ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė yra ginčo statinio (betoninio pamato su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), esančio valstybinėje žemėje, šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) statytoja, kuri privalo pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Apeliantė teigdama, kad ji nėra ginčo statinio statytoja, siekia išvengti atsakomybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nors būtent ieškovė inicijavo statinio (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru) įteisinimo procedūrą ir atliko tam tikrus aukščiau minėtus veiksmus. Ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad inicijavo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbiami) formavimo pertvarkymo projektą, siekiant prie jai priklausančio sklypo prijungti tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbiami) 1-oji gatvės esantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, nepaneigia vykdomojo dokumento (Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-997) teisėtumo bei privalomumo jį vykdyti;
Atsiliepimas
9.3. Inspekcijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir griautino statinio rūšį - užtvara (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), nes neįvertino statinio naudojimo paskirties, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktą, apeliantės ginčo statinys priskiriamas kitiems inžineriniams statiniams - įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai). Taigi, ginčo statinys užtvara (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru) pagrįstai laikytinas kitos paskirties inžineriniu statiniu;
9.4. apeliantės į bylą pateiktas matininko V. K. žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinys paties matininko net nėra pasirašytas ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tai nėra oficialus, galiojantis dokumentas, kuriuo būtų galima vadovautis. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu, apklausdamas liudininką V. K., nustatė, kad pats matininkas paaiškino, jog jo parengtas sprendinių brėžinys nesuderintas su NŽT;
9.5. pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą – „statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą /.../“. Taigi, J. R. vykdant Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-997 pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jokio atskiro leidimo nereikia;
9.6. Inspekcija 2017 m. birželio 22 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-997 J. R. įpareigojo savo lėšomis nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), pastatytą valstybinėje žemėje, šalia J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), bet ne J. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurį mini Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. A33(1)-1234-(4.9). Darytina išvada, jog J. R. ginčo statinys ir apeliantės minimame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. A33(1)-1234-(4.9) nurodytas statinys nesusiję, nes apeliantė privalo pašalinti neteisėtą statybą valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę;
9.7. NŽT 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 48SD-10132-(14.48.136.E), be visų kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis ir parengus matavimų schemą M 1:500 (pridedama kaip priedas prie žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.73.)), be kita ko, buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, t. y. savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. NŽT 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 48SD-10132-(14.48.136.E) Inspekcijos prašė – „iniciuoti procedūras dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, teisėtumo ir / ar savavališkos statybos padarinių šalinimo.“ Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad nėra atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų dėl ginčo statinio statybos negalimumo valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), yra nepagrįsti;
9.8. Inspekcija, gavusi informacijos apie neteisėtą statybą valstybinėje žemėje, teisės aktų nustatyta tvarka veikė savo kompetencijos ribose pagal jai priskirtas funkcijas, t. y. atsižvelgdama į padarytą pažeidimą (neteisėta statyba valstybinėje žemėje), vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi J. R. 2017 m. birželio 22 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-997, t. y. iki 2017 m. gruodžio 22 d. savo lėšomis nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru). J. R. nepavykus statybos padarinių įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti juos nugriaunat ir sutvarkant statybvietę, kas nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga teisinė priemonė, kuri privalo būti vykdoma;
9.9. ieškovė J. R. daugiau kaip 3 metus praleido terminą ginčyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Ieškovės reikalavimas dėl minėto Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-997 panaikinimo yra pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Apeliantė nenurodė, pagrįstų procesinių terminų atnaujinimo pagrindų ir motyvų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės atstovės posėdžio metu nurodytos priežastys, ieškovė ruošė sklypo projektą dėl greta esančio valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, jog ieškovė yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, jos sunki turtinė padėtis, nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
2. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareikštą apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės J. R. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN-997 panaikinimo (toliau – Privalomasis nurodymas).
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: ieškovė nėra statinio, kuri ji įpareigota nugriauti, statytoja, todėl Privalomasis nurodymas surašytas netinkamam subjektui; Privalomajame nurodyme nurodyta netinkama statinio rūšis, todėl ieškovė įpareigota nugriauti Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio kelio priklausinį – atraminę sienutę; Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis teisės aktais, kurie negaliojo statinio statybos metu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime minėtų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė įrodinėjimą (įrodymų vertinimą) reglamentuojančias procesines teisės normas. Teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas šiuo konkrečiu atveju taikė pernelyg formaliai ir mechaniškai, neatnaujindamas ieškinio senaties termino, teismas neužtikrino realaus ir efektyvaus apeliantės pažeistų teisių gynimo, kas yra nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.
7. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
9. TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
10. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. balandžio 9 d. išvadose dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto nurodė, kad, nesant ar neidentifikavus statytojo, būtina nustatyti atsakomybę už savavališką statybą kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, išreikštą šioje išvadoje, išaiškino, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 47, 50 punktai).
11. TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privalomojo nurodymo sąvoka – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba TPSVPĮ nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija šį Privalomąjį nurodymą, teigdama, kad nėra statinio, kuri ji įpareigota nugriauti, statytoja, todėl Privalomasis nurodymas surašytas netinkamam subjektui.
13. Kaip jau buvo minėta, ginčijamas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus – nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį - užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), kurios ilgis 36,48 m, aukštis – 2,04 m, pastatytą valstybinėje žemėje šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), surašytas ieškovei kaip statinio statytojai. Pažeidimo nustatymo metu ieškovė neginčijo, jog yra šio inžinerinio statinio statytoja, kad šis statinys pastatytas neteisėtai, taip pat nepateikė jokių nuosavybės teisę arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais per Privalomajame nurodyme nurodytą terminą (1 mėn.) jo neskundė, neteikė Inspekcijai paaiškinimų ir įrodymų, kad ji nestatė ginčo statinio ir apskritai Inspekcijos nustatytų faktinių aplinkybių nekvestionavo, o priešingai, siekdama įteisinti neteisėtai pastatytą statinį, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. inicijavo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbiami)formavimo pertvarkymo projektą, siekdama prie ieškovės J. R. sklypo prijungti tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbiami) 1-oji gatvės esantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame yra pastatytas ginčo statinys; dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo kreipėsi į Inspekciją, o vėliau ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą; teikė įvairioms institucijoms (antstoliui, vykdančiam vykdomąją bylą; Seimo kontrolieriui, Inspekcijai ir kt.) skundus ir prašymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė suprato padarytą pažeidimą, jo neginčijo ir bandė pašalinti neteisėtos statybos padarinius įteisinimo būdu.
14. Tai, kad ginčo statinį pastatė būtent ieškovė patvirtina ir kiti teismui pateikti pačios J. R. surašyti rašytiniai įrodymai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotame 2018 m. kovo 27 d. prašyme ieškovė nurodė: „1987 m. įsigijau sodą, o nuo 1992 m. pradėjau sodininko veiklą, kurią ir dabar vykdau ir gyvenu. Sodą aptvėriau tvora, nes slinko žemės nuo kalno.“ Seimo kontrolieriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir antstolei A. S. adresuotame 2019 m. kovo 29 d. skunde, kuriuo prašė sustabdyti antstolio veiksmus, ieškovė J. R. taip pat nurodė, kad sodą aptvėrė tvora dar 1987 m., tam, kad neslinktų žemės nuo šlaito.
15. Apeliantė nurodo, kad statinys, kurį ji įpareigota nugriauti, pagal naudojimo paskirtį yra ne betoninis pamatas, o nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybei priklausantis kelio statinys, laikančioji kelio konstrukcija, kuri buvo pastatyta tam, kad dėl reljefo nelygumų šalia kelio esantis gruntas nenuslinktų ant kelio, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 19 d. raštas Nr. A33(1)-1234-(4.9) „Dėl atraminės sienelės ir servituto žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbiami)“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesuteikia teisės nugriauti ieškovės žemės sklype esančios atraminės sienelės, šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu J. R. įpareigota savo lėšomis nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninis pamatas su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), pastatytą valstybinėje žemėje, šalia J. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), bet ne J. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurį mini Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. A33(1)-1234-(4.9). Be to, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, J. R. vykdant Privalomąjį nurodymą Nr. PN-997 pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jokio atskiro leidimo nereikia (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
16. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors Vilniaus rajono savivaldybės administracija šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, jokių paaiškinimų dėl ginčo statinio teisėtumo, reikalingumo, būtinybės jį išsaugoti ir pan. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė, jos atstovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Todėl, nesant kitų įrodymų, apeliantės argumentai, kad statinys, kurį ji įpareigota nugriauti, pagal naudojimo paskirtį yra ne betoninis pamatas, o nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybei priklausantis kelio statinys, laikančioji kelio konstrukcija, kuri buvo pastatyta tam, kad dėl reljefo nelygumų šalia kelio esantis gruntas nenuslinktų ant kelio, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
17. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad įpareigojimas nugriauti statinį yra neproporcinga teisinė priemonė padarytam pažeidimui, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovei buvo suteikta galimybė ginčo statinį įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o nepavykus to padaryti, neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti juos nugriaunat ir sutvarkant statybvietę, kas nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga teisine priemone, kuri privalo būti vykdoma.
18. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra ginčo statinio (betoninio pamato su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), esančio valstybinėje žemėje, šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) statytoja, todėl, Inspekcija, atsižvelgdama į padarytą pažeidimą (neteisėta statyba valstybinėje žemėje), vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai J. R. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-997.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas ieškovei dar 2017 m. liepos 4 d. buvo išsiųstas registruotu laišku su lydraščiu Nr. 2D-9526 ,,Dėl 2017-06-22 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-997 siuntimo“, tačiau per nustatytą Privalomojo nurodymo skundimo terminą (1 mėn.), J. R. jo neginčijo, o priešingai, siekdama įteisinti neteisėtą statybą, ėmėsi aktyvių veiksmų (inicijavo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, teikė prašymus dėl termino pratęsimo, skundė institucijų veiksmus). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė pagrįstų procesinių terminų atnaujinimo pagrindų ir motyvų, o jos teismo posėdžio metu nurodytos priežastys, jog ieškovė visa tą laiką ruošė sklypo projektą dėl greta esančio valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, kreipėsi dėl projekto į matininką, jog ieškovė yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, jos sunki turtinė padėtis, nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl ginčijamo Privalomojo nurodymo panaikinimo yra pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą, o jos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo jo atnaujinti.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.