- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-499-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10636-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkė J. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą.
2. Nurodė, kad pareiškėjai priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja pasistatė namą. Prie pareiškėjos sklypo yra 2 arų dydžio valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėja jau seniai nori privatizuoti. Pareiškėja nurodo turinti visus tam reikalingus dokumentus, suderintą planą, sąlygas iki 2020 metų gegužės mėnesio. Pareiškėja 2016 metais yra parašiusi prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl privatizavimo. Nuo 2016 metų vyksta susirašinėjimas su valstybės institucijomis dėl projekto, kurį rengia matininkas, derinimo. Pareiškėja pažymi, kad jai priklausantis ginčo sklype pastatytas namas stovi ant kalno. Pareiškėja pasistatė tvorą, laikančią kalno šlaitą, kurią norima nugriauti. Pareiškėjos nuomone, tvorą siekiama nugriauti be teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja laiku vykdo visus nurodymus. Be to, nugriovus minimą tvorą, nuo kalno šlaito gali nuslinkti ir pareiškėjai priklausantis namas.
3. Antstolė su pareiškėjos skundu nesutiko ir persiuntė skundą teismui.
4. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-997, išduotą 2016 m. birželio 22 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė – J. R., išieškotoja – Inspekcija. Pareiškėja savo skunde nenurodė jokio CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtinto vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindo. Pažymi, kad antstolei kartu su skundu nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų prašo jo netenkinti.
6. Nurodo, kad Inspekcijos išduotame 2017 m. birželio 22 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-977 skolininkei buvo nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Be to, ji buvo įspėta, kad privalomojo nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies arba įvykdžius netinkamai, Inspekcija perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. 2017 m. gruodžio 15 d. Inspekcija sprendimu Nr. (23.51)-RE-387 pratęsė pareiškėjai terminą iki 2018 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2427-789/2018 ir priėmė sprendimą nepratęsti termino privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymui, kadangi terminas jau buvo pasibaigęs iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo. Inspekcija 2019 m. vasario 20 d. patikrinusi faktus vietoje, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (23.31), kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje šalia J. R. priklausančio žemės sklypo valstybinėje žemėje esantis statinys – tvora – nenugriautas. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.73) priedo Nr. 2 (schema) duomenų matyti, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora nesujungta su pareiškėjai priklausančiu namu, todėl jos nugriovimas neturės įtakos pareiškėjos namo būklei.
7. Suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjai siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, turi būti parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorės J. R. pasirinktas Projekto rengėjas 2019 m. gegužės 20 d. parengtą Projektą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikė derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Skyriui suderinus Projektą, Projektas bus teikiamas derinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir atliekami kiti minėti Taisyklėse numatyti veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės A. S. veiksmų. Priteisė iš pareiškėjos J. R. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai 37,73 EUR bylinėjimosi išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių argumentus, konstatavo, jog pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina aplinkybes dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo, tačiau nepaneigia NŽT 2019 m. rugsėjo 03 d. rašte nurodyto fakto, kad nustačius pateikto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų trūkumus 2019 m. birželio 21 d. raštu, pakartotinai, t.y. dar kartą taisant trūkumus kreiptasi nebuvo. Pareiškėjos pateiktas projekto rengėjo V. K. 2019 m. spalio 24 d. paaiškinimas nekeičia nustatytos aplinkybės, kad NŽT po 2019 m. birželio 21 d. nebuvo teiktas patikslintas / pataisytas ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei antstolei prašymo stabdyti vykdymo veiksmus metu, nei skundo nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta duomenų, sąlygojančių vieno iš CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatose nurodytų pagrindų buvimo, kas sudarytų pagrindą antstolei sustabdyti ar atidėti vykdymo proceso veiksmus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolė, atsisakydama sustabdyti ar atidėti vykdymo proceso veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja J. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir tenkinti prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą.
Šalies argumentai
13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta. Paaiškino, kad inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus negali būti vykdomas, kadangi pareiškėjai sodo sklypas paskirtas 1987 m. spalio 23 d. visuotiniame bendrijos susirinkime, o statinys pastatytas 1987 m. Taigi, pareiškėja negalėjo jo pastatyti ir to nedarė. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas 2019 m. spalio 24 d. paaiškinime nurodė, kad įsiterpusiame valstybės žemės sklype yra atraminės sienos, kurios sulaiko grunto slinkimą į kelią.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė jį atmesti.
15. Inspekcijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas ginčijamą nutartį išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl naikinti nutarties nėra pagrindo, o apeliantės J. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2020-01-21 nutartimi, apeliantė nenurodo jokių pagrįstų motyvų, dėl ko nutartis turėtų būti panaikinta. Pažymėjo, jog J. R. tiek savo 2018-03-27 prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek 2019-03-24 skunde Seimo kontrolieriui, Inspekcijai bei antstolei A. S. nurodė, jog ji savo sodą aptvėrė tvora, todėl darytina pagrįsta išvada, jog J. R. yra ginčo tvoros statytoja ir privalo vykdyti neteisėtos statybos padarinių pašalinimą. Inspekcijos vertinimu, kiti apeliantės argumentai neturi įtakos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei atitinkamai padarytoms išvadoms. Atkreipė dėmesį, jog apeliantė savo procesiniuose dokumentuose apskritai nenurodo, kada ketina pašalinti nustatytus pažeidimus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. S. prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog antstolė, atsisakydama sustabdyti ar atidėti vykdymo proceso veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
21. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo motyvuodama tuo, kad inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus negali būti vykdomas, kadangi pareiškėja nėra savavališkos statybos padarinių statytoja, be to įsiterpusiame valstybės žemės sklype yra atraminės sienos, kurios sulaiko grunto slinkimą į kelią. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
22. Pažymėtina, kad CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta teismo teisė stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-977, kuriuo skolininkė J. R. įpareigota iki 2017 m. gruodžio 22 d. nugriauti kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (betoninį pamatą su betoniniais stulpeliais ir mediniu aptvaru), kurio ilgis 36,48 m, aukštis - 2,04 m pastatytą valstybinėje, šalia J. R. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tenkinus pareiškėjos J. R. prašymą, nugriovimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. Priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė 2019 m. kovo 25 d. surašė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą, kuriuo įpareigojo skolininkę per tris darbo dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos raštu informuoti antstolę apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą. Šis patvarkymas skolininkei įteiktas 2019 m. kovo 27 d.
24. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovė nors ir inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau nepateikė įrodymų, jog NŽT nustačius pateikto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų trūkumus pareiškėja juos ištaisė. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde apeliantė dėl šių pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nepasisakė ir juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Kita vertus apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nėra savaiminis pagrindas antstolei stabdyti vykdomąją bylą, kadangi ši aplinkybė nepaneigia antstolės vykdomo dokumento galiojimo ir privalomumo vykdyti.
25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei privalomojo, nei fakultatyvinio vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Be to atskirajame skunde apeliantės dėstomi argumentai, jog ji nėra savavališkos statybos padarinių statytoja bei tai, kad tvora laiko kalno šlaitą nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi įtakos antstolio veiksmų teisėtumui, kadangi antstolis neturi teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje išimtinai sprendžiamas klausimas dėl antstolio atliekamų veiksmų teisėtumo.
26. Nurodytų argumentų pagrindų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolei nebuvo pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir antstolės veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, jog kadangi CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomųjų veiksmų atidėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, antstolis neturi teisės atidėti vykdomuosius veiksmus CPK normose nenurodytais pagrindais.
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.