- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2293/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „REGSITA“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SABELIJOS PREKYBA“
- Kategorijos
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „REGSITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „REGSITA“ prašymas užtikrinti įrodymus, civilinėje byloje Nr. 2-5202-565/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „REGSITA“ ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „SABELIJOS PREKYBA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „REGSITA” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo. Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais atmestas ieškovo pasiūlymas pirkimo objekto daliai Nr. 3, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr.(21)-14-2808 „Dėl atviro konkurso „Tarnybinės uniformos pirkimas“ eigos“ ir 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr.(21)-14-2842 „Dėl atviro konkurso „Tarnybinės uniformos pirkimas“ eigos“; panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo nustatyta dalyvių pasiūlymų eilė bei paskelbtas laimėjęs pasiūlymas pirkimo objekto daliai Nr. 3, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr.(21)-14-2842 „Dėl atviro konkurso „Tarnybinės uniformos pirkimas“ eigos“; panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovo pretenzija, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (21)-14-3190 „Dėl atviro konkurso „Tarnybinės uniformos pirkimas“ pretenzijos“, įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti ieškovo pasiūlymą ir pripažinti jį pirkimo objekto dalies Nr. 3 laimėtoju, o trečiojo asmens pasiūlymą pirkimo objekto daliai Nr. 3 atmesti.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Tarnybinės uniformos pirkimas“, pirkimo Nr. 137389 procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Ieškovas taip pat prašė užtikrinti įrodymus: išreikalauti iš atsakovo ir perduoti saugoti teismui trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktus gaminius (prekes). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog trečiojo asmens pateikti audinių pavyzdžiai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o vienintelė galimybė šią aplinkybę įrodyti – atlikti pateiktų audinių laboratorinius tyrimus. Todėl, ieškovo manymu, labai svarbu užtikrinti, kad laboratoriniams tyrimams būtų pateikti tie audinių pavyzdžiai, kurie buvo pateikti perkančiajai organizacijai kartu su trečiojo asmens pasiūlymu. Ieškovas nurodė, jog neturi galimybės gauti minėtų įrodymų ir pateikti jų teismui, todėl prašė šiuos įrodymus įpareigoti pateikti atsakovą. Pasak ieškovo, perkančioji organizacija vilkino pretenzijos nagrinėjimą, todėl ieškovas mano, jog atsakovas tyčia vilkina procesą tam, kad būtų pakankamai laiko naujo audinio ir naujų gaminių pavyzdžių pasiuvimui, o gaminiai, pateikti kartu su pasiūlymu, gali nebeišlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė supaprastinto atviro konkurso „Tarnybinės uniformos pirkimas“, pirkimo Nr.137389, procedūras. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą užtikrinti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šioje nutarties dalyje nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas vilkina ieškovo pretenzijos nagrinėjimą, dėl ko gali būti pagrįstai manoma, jog taip siekiama sudaryti galimybę trečiajam asmeniui naujų gaminių pavyzdžių pasiuvimui iš naujo audinio, nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir negali būti pakankamu pagrindu taikyti įrodymų užtikrinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „REGSITA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas užtikrinti įrodymus, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti įrodymų užtikrinimą išreikalaujant iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ir įpareigojant perduoti teismui saugoti trečiojo asmens UAB „SABELIJOS PREKYBA“ kartu su pasiūlymu pateiktus gaminius (striukes). Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Vienintelė galimybė ieškovui pagrįsti teiginį, jog trečiojo asmens pateikti audinių pavyzdžiai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, yra ekspertizės atlikimas, todėl ekspertinei įstaigai turi būti pateikti būtent tie audinių (prekių) pavyzdžiai, kuriuos trečiasis asmuo pateikė atsakovui kartu su pasiūlymu.
2. Ieškovas, neturėdamas galimybės gauti minėtų įrodymų, ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad šie įrodymai nebūtų pakeisti ir prašė užplombuoti pateiktų gaminių pavyzdžius bei apie tai informuoti ieškovą, tačiau į šį prašymą nebuvo reaguojama.
3. Atsakovas vilkino ieškovo pateiktos pretenzijos nagrinėjimą, kadangi į pretenziją buvo atsakyta tik 2013 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo pareikštas ieškinys dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo. Atsakovo neveikimas ir kilusio ginčo pobūdis gali sukelti pagrįstų abejonių, kad tokiu elgesiu stengiamasi vilkinti procesą tam, kad būtų pakankamai laiko naujo audinio ir naujų gaminių pavyzdžių pasiuvimui, kuriais būtų pakeisti kartu su trečiojo asmens pasiūlymu pateikti gaminių pavyzdžiai, pagaminti iš pirkimo reikalavimų neatitinkančio audinio.
4. Tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą, kad ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai gali būti pakeisti. Patenkinus ieškovo prašymą, būtų pasiektas įrodymų užtikrinimo tikslas, kuris leistų pašalinti bet kokias abejones, kad gaminiai ekspertizei būtų pateikti būtent tie, kurie ir buvo pateikti kartu su pasiūlymu, o ne kiti, tikėtinai pakeisti gaminiai, jau atitinkantys pirkimo sąlygų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM su atskiruoju skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais įrodymais ir negali būti pakankamu pagrindu taikyti įrodymų užtikrinimą. Ieškovo teiginys dėl galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų, kuriais siekiama pakeisti audinio ir prekių pavyzdžius, yra nepagrįstas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad trečiojo asmens pateiktos prekės (gaminiai) neatitinka pirkimo sąlygų, kadangi vertindamas pasiūlymus atsakovas vadovavosi atitinkamų laboratorinių bandymų rezultatais. Ieškovo samprotavimai apie galimą grėsmę nepagrįsti jokiais įrodymais.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties (jos dalies) teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą atskirojo skundo medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo (apelianto) prašymas užtikrinti įrodymus.
Pažymėtina, jog įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys neįmanoma arba sunku. Prašymą užtikrinti įrodymus teismui galima pateikti tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek jau jį padavus. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 straipsnis). Taigi, įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą yra svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, reglamentuojančios įrodymų užtikrinimą, numato tik prašomų užtikrinti įrodymų pateikimą teismui, darytina išvada, jog CPK 221 straipsnio pagrindu įrodymai neužtikrintini kitokiu tikslu.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio, apeliantas mano, jog trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikto audinio pavyzdžio techninės savybės neatitinka demisezoninės striukės Techninės charakteristikos audiniui 9-ojo punkto (atsparumas vandens garams Ret m2Pa/W pagal EN 31092 standartą). Ieškovas nurodė, jog, susipažinus su teismų praktika, jam tapo žinoma, kad audinio tiekėjas UAB „Čitas“, kuris yra ir trečiojo asmens tiekėjas, dalyvavo ginče su Lietuvos kariuomene dėl audinio neatitikimo techniniams reikalavimams, o nepriklausomos užsienio laboratorijos pateikti bandymų duomenys skyrėsi nuo Fizinių ir technologijos mokslų centro tekstilės instituto pateiktų duomenų. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovas mano, jog UAB „Čitas“ tarp savo gaminių neturi audinio, atitinkančio šiame konkurse nurodytus techninius reikalavimus. Ieškovas šią informaciją bei prašymus užplombuoti trečiojo asmens pateiktų audinių pavyzdžius bei atlikti trečiojo asmens pateiktų audinių bandymus nepriklausomoje laboratorijoje pateikė atsakovui, tačiau šie ieškovo prašymai nebuvo išspręsti, o atsakovas savo iniciatyva nesiėmė jokių priemonių, siekiant užtikrinti, jog trečiojo asmens pateikti audinių pavyzdžiai nebūtų pakeisti. Įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui paduotu ieškiniu ginčijamas trečiojo asmens kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateiktų audinių techninių savybių atitikimas pirkimo sąlygų techniniams reikalavimams. Kaip matyti tiek iš ieškinio, tiek iš atskirojo skundo turinio, apeliantas šiuo atveju būtinybę užtikrinti įrodymus argumentuoja tuo, kad atsakovas nepagrįstai ilgai nagrinėjo apelianto pretenziją, kas, jo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, jog tokiu būdu atsakovas siekia vilkinti procesą tam, kad būtų pakankamai laiko naujo audinio ir naujų gaminių pavyzdžių pasiuvimui, kuriais būtų pakeisti kartu su trečiojo asmens pasiūlymu pateikti gaminių pavyzdžiai, pagaminti iš reikalavimų neatitinkančio audinio.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, netinkamai įvertino ar visiškai nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių įrodymų užtikrinimo sąlygas. Priešingai, apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad apeliantas nepagrindė, jog yra grėsmė (pagrįstos prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus. Apelianto argumentai, kad atsakovas gali nuslėpti, pakeisti ar sunaikinti prašomus užtikrinti įrodymus tam, jog, pasak ieškovo, išvengtų nenaudingų įrodymų pateikimo į šią bylą, nėra pakankami ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grindžiami tik subjektyvia ieškovo nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais. Apeliacinio teismo įsitikinimu, atskirajame skunde taip pat nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės (objektyvios prielaidos), iš kurių būtų galima spręsti, kad yra iškilusi grėsmė jo nurodomiems įrodymams gauti.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas laiko būtinu akcentuoti apelianto prašymo užtikrinti įrodymus tikslą. Apibendrinant apelianto aukščiau išdėstytą poziciją pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu užtikrinti įrodymus siekiama pasirūpinti ne daiktinio įrodymo (audinio ar iš jo pagamintų prekių), o rašytinio įrodymo gavimu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog apeliantas mano, jog trečiojo asmens pateiktų audinio ir iš jo pagamintų prekių savybės neatitinka pirkimo sąlygų techninių reikalavimų. Tačiau, apeliacinio teismo įsitikinimu, pats šių (daiktinių) įrodymų pateikimo faktas negali patvirtinti arba paneigti ieškinio argumentų. Apeliantas nurodė, jog minėti įrodymai yra reikalingi ekspertizei, kurios paskyrimo klausimas atskirojo skundo nagrinėjimo metu nebuvo išspręstas, atlikti. Taigi aptariamu atveju įrodymu byloje laikytinos būtent ekspertizės išvados, kurios būtų gautos ištyrus daiktinius įrodymus. Minėtą aplinkybę patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai. Iš duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl leidimo rinkti įrodymus – įpareigojo atsakovą leisti ieškovui ir Kauno Technologijos universiteto dėstytojų grupei apžiūrėti šiame pirkime ieškovo UAB „Regsita“ pateiktus gaminius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl visiškai nesuprantama, kodėl apeliantas analogiškomis priemonėmis nepasirūpino daiktinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie techninių reikalavimų neatitinkančius trečiojo asmens gaminius (jų pavyzdžius), gavimu. Apeliacinio teismo nuomone, pastarasis apelianto pasirinktas įrodymų rinkimo būdas racionalesnis ir ekonomiškesnis už nagrinėjamu atveju pasirinktą būdą (įrodymų užtikrinimą).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą užtikrinti įrodymus, kadangi apeliantas nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, esą atsakovas įstatymų nustatytu terminu neišsprendė apelianto pateiktos pretenzijos, nesudaro pagrindo abejoti proceso šalies (perkančiosios organizacijos) sąžiningumu bei nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas, vilkindamas procesą siekia atlikti neteisėtus veiksmus ir pakeisti trečiojo asmens pateiktų gaminių pavyzdžius.
Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.