Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“ ieškinį atsakovui V. D. dėl darbuotojo veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių rodymų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Autovaža“, atstovaujama direktoriaus R. T., ir V. D. 2010 m. kovo 18 d. sudarė darbo sutartį Nr. 53, kuria V. D. neterminuotam laikui buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nenutrūkę, uždarojoje bendrovėje „Autovaža“ V. D. dirba ir iki šios dienos. 2011 m. lapkričio 28 d. direktorius R. T. patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“ automobilių naudojimo, remonto ir priežiūros tvarką, privalomą tiek visiems įmonės vairuotojams ekspeditoriams, tiek ir įmonės automobilius vairuojantiems darbuotojams. Šios tvarkos 4 punkte numatyta, kad įmonės automobiliai negali būti naudojami darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti (vykti iš namų į darbą ir iš darbo, negalima vežti šeimos narių ar kitų asmenų į atitinkamas mokymo įstaigas ir pan.). Automobilis turi būti naudojamas tik darbo uždaviniams ir funkcijoms vykdyti (tvarkos 7 punktas). Taip pat tvarkoje numatyta, kad darbuotojas, kuriam perduotas naudotis ir vairuoti įmonės automobilis, už žalą padarytą šiuo automobiliu, atsako įmonei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Tvarkos 6 punktas). Remiantis šios tvarkos 30 punktu, jeigu darbuotojas, vairuodamas įmonės automobilį, padaro administracinį teisės pažeidimą ir jam taikoma nuobauda – automobilio konfiskavimas, darbuotojas privalo atlyginti įmonei automobilio kainą, apskaičiuotą pagal pažeidimo padarymo dienos rinkos vertę. 2013 m. kovo 5 d. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“ direktoriaus įsakymu Nr. 28 laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2013 m. kovo 8 d. atsakovas V. D. buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę į Baltarusiją, komandiruotės tikslas – krovinių pervežimas tarptautiniu maršrutu.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. A2.11.-199-314/2013 V. D. pripažintas kaltu, už tai, kad jis 2013 m. kovo 8 d., apie 15 val. 00 min., krovininiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą, veiksmu ir žodžiu deklaruodamas, kad virš nustatytos normos daiktų (prekių) neveža, nepateikdamas prekių muitinės kontrolei, paslėpęs priekabos konstrukcijoje specialiai įrengtoje slėptuvėje – priekabos rėmo ertmėje, neteisėtai gabeno nedeklaruotus 2500 pakelių cigarečių „Fest-7“ 18175 Lt vertės, tuo pažeisdamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 ir 41 straipsnių reikalavimus, padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta 18000 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų) bauda su 2500 Lt pakelių „Fest-7“ 18175 Lt vertės ir priekabos „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, krovininis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas savininkui uždarajai akcinei bendrovei „Autovaža“. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi Nr. ATP-544-582/2013 V. D. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutarimas pakeistas: iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutarimo nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. D. cigaretes gabeno paslėpęs priekabos konstrukcijoje specialiai įrengtoje slėptuvėje, likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245, 253-255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Esant visų šių sąlygų visumai, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (LAT 2004 m. sausio 8 d. nutartis Nr. 3K-7-2/2004; LAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; LAT 2010 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2010; LAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-47/2011; LAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-125/2012 ir kt.). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (LAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009 ir kt.).

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Autovaža“ prašo priteisti iš atsakovo V. D. 38385 Lt, t. y. atsakovo kaltais tyčiniais veiksmais ieškovui padarytą turtinę žalą, už konfiskuotą ir realizuotą įmonei nuosavybės teise priklausiusią priekabą „Krone SDC27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys dokumentai – Valstybės įmonės ‚Regitra“ pažyma apie transporto priemonę ir transporto priemonės registracijos liudijimas – patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje turima informacija priekaba „Krone SDC27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 29 d. buvo įregistruota uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“ vardu, 2013 m. rugpjūčio 29 d. minėta transporto priemonė išregistruota pardavimui. Iš 2010 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“ (sutartyje – pirkėjas) ir uždarosios akcinės bendrovės „Trucks Market“ (pardavėjo), matyti, kad ieškovas priekabą „Krone SDC27“, pirmos registracijos metai – 2006, iš pardavėjo nusipirko už 47210,13 Lt. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. turto perdavimo-priėmimo aktu, remiantis įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutarimu Nr. A2.11.-199-314/2013, konfiskuota priekaba „Krone SDC27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota uždarajai akcinei bendrovei „Vilmarlita“. 2013 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (pardavėjo) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilmarlita“ (tarpininko) bei uždarosios akcinės bendrovės Argimetas“ (pirkėjo), priekaba „Krone SDC27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui parduota už 15000 Lt. Siekdamas nustatyti konkretų padarytos turtinės žalos dydį už konfiskuotą ir realizuotą turtą, ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Autovaža“ kreipėsi į turto vertintoją uždarąją akcinę bendrovę „Pajūrio autorika“ dėl priekabos vidutinės rinkos vertės nustatymo. Teismui pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio autorika“ 2013 m. lapkričio 11 d. išduotoje pažymoje dėl transporto priemonės vidutinės rinkos vertės nurodyta, kad krovininės platformos (konteinerių važiuoklės) „Krone SDC27“, pagamintos 2006 metais, vidutinė rinkos vertė – 38385 Lt. Kadangi dėl turto (priekabos) netekimo ieškovas patyrė ir kitų nuostolių, todėl ieškovas prašo iš atsakovo V. D. priteisti ir 3764,13 Lt už konteinerio prastovą negautų pajamų. Uždaroji akcinė bendrovė „Konteksa“ už konteinerio prastovą 2013 m. balandžio 12 d. ieškovui išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą dėl 3764,13 Lt apmokėjimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-554/2009; LAT 2010 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-173/2010; LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2010; LAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2012; LAT 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2012 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 253 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, tačiau ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje (DK 254 straipsnis). Tuo tarpu DK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginta visa žala (DK 257 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, aukščiau išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žala ieškovui buvo padaryta tyčia, atsakovo neteisėtais veiksmais, pažeidžiant ne tik teisės aktų reikalavimus, tačiau ir darbdavio vidaus darbo tvarkos taisykles, todėl atsakovas V. D. privalo atlyginti visą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“ patirtą žalą. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia teisės mažinti atlygintinos žalos dydį, kai žala padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis, CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Autovaža“ prašo priteisti iš atsakovo turtinę žalą, patirtą dėl konfiskuoto ir realizuoto ieškovui priklausiusio turto bei turėtus nuostolius (negautas pajamas už konteinerio prastovą), todėl ieškovas privalėtų įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau tai jau yra padaryta – neteisėti atsakovo V. D. veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais (Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu ir Kauno apygardos teismo nutartimi). Kadangi atsakovo V. D. neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, atsakovas joje dalyvavo, administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – atsakovo veiksmų neteisėtumas, todėl pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinėje byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. D., dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autovaža“, tarnybinės komandiruotės metu atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai gabeno nedeklaruotus 2500 pakelių cigarečių „Fest-7“, pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 ir 41 straipsnių reikalavimus ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl kurių buvo padaryta turtinė žala ieškovui (konfiskuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas) yra atsakovo elgesio rezultatas (priežastinis ryšys), todėl laikytina, jog yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti ir atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Duomenų apie tai, kad atsakovas V. D. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Autovaža” būtų atlyginęs padarytą turtinę žalą bei patirtus nuostolius, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškinys dėl 42149,13 Lt (keturiasdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt devynių litų 13 ct) turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. D. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos DK 245, 253-255 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Autovaža“ iš atsakovo V. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 1264 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 100 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (už priekabos vidutinės rinkos nustatymą), iš viso 1364 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistina 11,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsniu ir 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 42149,13 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus 13 ct) žalos atlyginimo ir 1364 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Autovaža“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,95 Lt (vienuolika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.