Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jariktra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Jariktra“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo sąlygų

11. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

14. Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

15. Taigi, remiantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta formuluote, pagal kurią bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla, byloje turi būti vertinamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pagrįstumas, t. y. ar yra visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir tik tuomet, kai nustačius bent vieną iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, pereinama prie bankroto bylos iškėlimo sąlygų vertinimo.

16. Kaip minėta, siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Vadinasi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (balanso testas). Skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių apmokėjimo terminai yra suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas. Taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

17. Kasacinis teismas išaiškino, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Kaip minėta, dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai bendrovei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Taigi, tais atvejais, kai juridinis asmuo yra gyvybingas, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, taikomas prioritetas. Jei juridinis asmuo nėra gyvybingas, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertinamas kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu.

19. Taigi, nemokiam juridiniam asmeniui gali būti iškelta tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto byla, kadangi finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, tačiau esminis kriterijus, nulemiantis nemokumo bylos iškėlimo kryptį (restruktūrizavimas ar bankrotas), yra juridinio asmens gyvybingumas.

20. Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

21. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad bendrovė yra nemoki ir nėra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai nėra laikini ir restruktūrizavimo procesas nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

23. Apeliantė UAB „Jariktra“, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė, kad teismas formaliai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į bendrovės vadovo pateiktus bendrovės finansinės padėties duomenis, todėl netinkamai įvertino bendrovės turtinę būklę, jos mokumą, gyvybingumą, perspektyvas restruktūrizavimo proceso metu įveikti šiuo metu esančius trumpalaikius finansinius sunkumus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens (ne)mokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.

25. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktų bendrovės finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenis 2023 m. bendrovė turėjo 856 233 Eur vertės turto, 650 806 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 2 161 729 Eur, nuostoliai – 158 731 Eur. Taigi, nors 2023 m. bendrovė patyrė nuostolių, tačiau jos turto vertė buvo didesnė už įsipareigojimus kreditoriams.

26. Bendrovės pateiktose teismui 2024 m. finansinėse ataskaitose nurodyta, kad bendrovė turėjo 224 179 Eur vertės turto (192 943 Eur ilgalaikis turtas, 29 025 Eur trumpalaikis turtas), 459 022 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 1 571 903 Eur, nuostoliai – 217 241 Eur. Taigi, jau 2024 m. bendrovės skolos buvo dvigubai didesnės už turto vertę, bendrovės veikla buvo nuostolinga.

27. Pagal 2025 m. vasario 28 d. finansinių ataskaitų duomenis bendrovės turto vertę sudarė 116 480 Eur (59 329 Eur ilgalaikis turtas, 54 940 Eur trumpalaikis turtas), bendrovė turėjo 304 039 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 57 Eur, pelnas – 47 284 Eur. Taigi, nors bendrovė pirmaisiais einamųjų metų mėnesiais nurodė pelną, tačiau bendrovė iš esmės nevykdė veiklos, turto vertė, palyginus su 2024 m., sumažėjo beveik dvigubai, o skolos kreditoriams beveik tris kartus viršijo turto vertę. Taigi, bendrovės turtinė padėtis sistemingai blogėjo nuo 2024 m.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme gautos 2024 m. bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitos iki šiol nėra pateiktos Juridinių asmenų registre, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnį 3 dalį turėjo būti pateiktos iki 2025 m. gegužės mėn. Be to, pagal JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti pridedamas juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas, nepaisydamas JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, su 2025 m. birželio 27 d. pareiškimu iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą pateikė pirmosios instancijos teismui finansinių ataskaitų rinkinį tik už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios (2025 m. sausio 1 d.) iki 2025 m. vasario 28 d., t. y. nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės ataskaitų už likusį 4 mėnesių einamųjų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant nustatyti realią bendrovės turtinę padėtį, teismas juridinio asmens nemokumo (bankroto ir (ar) restruktūrizavimo) klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. JANĮ 17 straipsnio 2–3 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuos privalo pateikti juridinis asmuo (jo vadovas), siekdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo, nes, sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą, mokumo ir gyvybingumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti nemokumo bylą.

30. Pagal JANĮ 17 straipsnio 2–3 dalių nuostatas bendrovės vadovas turėjo pateikti aktualius ne tik JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, bet ir kitus bendrovės aktualią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, sudarytus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Iš bendrovės vadovo pareiškimo priedų matyti, kad bendrovės vadovas pateikė bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus, parengtus pagal 2025 m. vasario 26 d. duomenis. Nors restruktūrizavimo plano projektas parengtas 2025 m. birželio 25 d., tačiau jis parengtas pagal 2025 m. vasario 28 d. finansinių ataskaitų ir minėtus 2025 m. vasario 26 d. kreditorių bei debitorių sąrašus, t. y. pagal neaktualius dokumentus, nes bendrovės vadovas su pareiškimu iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą kreipėsi 2025 m. birželio 27 d.

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos SIA „Flexidea“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė atsakovei 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti atsiliepimui į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Jariktra“ iškėlimo, tačiau atsakovė nei atsiliepimo, nei dokumentų, pagrindžiančių aktualią bendrovės turtinę padėtį, įskaitant realios veiklos vykdymą, nepateikė.

32. Bendrovės 2025 m. vasario 28 d. balanse apskaityto turto vertė detalizuota restruktūrizavimo plano projekte, kuriame nurodoma, jog bendrovės ilgalaikio turto vertė yra ne 59 329 Eur, o 355 254,50 Eur. Restruktūrizavimo plano projekte paaiškinta, kad ilgalaikio turto vertės skirtumas grindžiamas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ nustatytomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis, todėl balanse nurodyta likutinė bendrovei priklausančių komercinės paskirties transporto priemonių (vilkikų, priekabų) vertė 41 991,20 Eur neatspindi tikrosios rinkos 337 916,70 Eur vertės.

33. VšĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutines automobilių rinkos kainas nėra pakankami konstatuoti, kad kilnojamojo turto (automobilių) vertė atitinka pažymoje nurodytą realią rinkos vertę, nes pažyma yra grindžiama šios įstaigos paieškos duomenų bazės duomenimis, kuriuose nurodyta vidutinė automobilių kaina, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, t. y. turtas neįvertintas individualiai, neatsižvelgiant į konkretaus turto specifikaciją, nusidėvėjimą ir pan.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atliktą individualų bendrovei priklausančių transporto priemonių vertinimą, todėl restruktūrizavimo plano projekto duomenys nepatvirtina bendrovės transporto priemonių realios rinkos vertės, nes kaina nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. turtas neįvertintas individualiai. Taigi, bendrovė neįrodė, kad jos reali turto vertė yra daug didesnė nei nurodyta 2025 m. vasario 28 d. balanse.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžiąją dalį 2025 m. vasario 28 d. balanse nurodyto trumpalaikio turto vertės sudaro debitorinės skolos (28 751 Eur iš 54 940 Eur). Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytas bendrovės debitorių sąrašas, iš kurio matyti, kad visos debitorinės skolos buvo pradelstos 2024 m. balandžio 14 d.–2025 m. vasario 20 d. laikotarpiu.

36. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis. Juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

37. Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie debitorių sąraše nurodytų debitorinių skolų išieškojimo realumą ir gerą debitorių turtinę padėtį. Taigi, bendrovės balanse nurodyti debitorių debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl atsakovės 28 751 Eur debitorinės skolos neįtrauktinos į bendrovės turto masę. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad bendrovė ėmėsi debitorinių skolų aktyvių išieškojimo veiksmų ir iš debitorių yra reali tikimybė artimiausiu metu atgauti debitorines skolas ar bent jų dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks bendrovės balanse nurodytas turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, t. y. bendrovės realiai turimas turtas, kurio vertė pagal restruktūrizavimo plano projekto duomenis sudaro 87 729 Eur (116 480 Eur - 28 751 Eur), nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams, kurie sudaro 304 039 Eur, padengti.

39. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Kaip minėta, juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams.

40. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

41. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovė turėjo 37 946,88 Eur mokestinę nepriemoką ir buvo skolinga 15 576,59 Eur valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2025 m. spalio 10 d. sudarė 36 220,40 Eur, o skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui – 15 576,59 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdoma 13 vykdomųjų bylų dėl 98 868,36 Eur skolų, viršijančių bendrovės turimo turto vertę, išieškojimo priverstine tvarka, įskaitant 6 vykdomąsias bylas dėl su darbo užmokesčiu susijusių skolų išieškojimo. Bendrovė kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turėjo 14 darbuotojų, o nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. – tik 1 darbuotoją. Pagal Turto arešto aktų registro duomenis bendrovės lėšoms ir kilnojamajam turtui, įskaitant transporto priemones, taikomi arešto apribojimai. Taigi, nepaisant bendrovės vadovo inicijuotos restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, bendrovė sistemingai ilgą laiką nemoka mokesčių, jos turtas yra areštuotas, bendrovė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais ir bendrovę paliko beveik visi darbuotojai, išskyrus vadovą ir vienintelį akcininką E. J.

42. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, pagrindžiantį realias bendrovės galimybes atstatyti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

43. Dėl restruktūrizavimo plano projekto vertinimo teismų praktikoje nurodoma, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos bendrovės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų bendrovės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia bendrovė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai bendrovei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti bendrovės mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad finansinius sunkumus lėmė prarasta didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos užsakovų, kuriems taikomos sankcijos, bendrovė skubos tvarka buvo priversta persiorientuoti į Europos rinką, t. y. rasti naujus užsakovus, sukurti naujus pervežimų maršrutus, taip pat mažėjo ne tik pervežimų pelno maržos, bet ir atsirado neplanuotos prastovos dėl krovinių trūkumo, bendrovė per trumpą laiką nepajėgė optimizuoti savo sąnaudų. Bendrovė, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti bendrovės rodiklius 2025 m. atsisakė lizinguojamų transporto priemonių ir šiuo metu autoparką sudaro tik nuosavybės teise valdomos transporto priemonės, taip pat bendrovė pakeitė vykdomos ūkinės komercinės veiklos modelį, t. y. atsisakė ankstesnės krovinių pervežimo veiklos ir veiklą išskaidė į 2 dalis: pervežimo veiklą ir pervežimo transporto nuomą. Tačiau tuo pačiu restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad UAB „Jariktra“ vykdoma veikla yra paklausi rinkoje, UAB „Jariktra“ turi nuolatinių ir patikimų užsakovų ir partnerių. Taigi, atsakovės argumentai dėl finansinių sunkumų atsiradimo priežasčių yra prieštaringi.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrovės restruktūrizavimo plano projekto turinį, konstatuoja, kad restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie darbuotojų skaičiaus sumažinimą, dalies turto pardavimą, nereikalingų paslaugų atsisakymą, vykdomos veiklos išskaidymą į transporto priemonių nuomą ir iki tol vykdytą krovinių pervežimo veiklą, lėmusį bendrovės nemokumą. Nors restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė ketina atsisakyti kelių neefektyviai dirbančių darbuotojų, tačiau, kaip minėta, bendrovėje liko tik 1 darbuotojas (vadovas), bendrovės atžvilgiu vykdomos 6 vykdomosios bylos dėl darbo užmokesčio įsiskolinimų išieškojimo priverstine tvarka.

46. Restruktūrizavimo plano projekte taip pat nurodoma, kad bendrovė susitarė su UAB „Baltic Transline“ dėl krovinių pervežimo, o su UAB „Avresta“ – dėl bendrovei priklausančių vilkikų ir puspriekabių nuomos. Atskirajame skunde jau teigiama, kad krovinių vežimas buvo vykdomas bendradarbiaujant su UAB „Baltic Transline“, tačiau šiuo metu bendrovė susitarė su UAB „Avresta“ dėl krovinių pervežimo tais pačiais maršrutais, kaip buvo vykdyta ir su UAB „Baltic Transline“. Taigi, restruktūrizavimo plano projekte numatytos mokumo atkūrimo priemonės, susijusios su krovinių pervežimu, bendradarbiaujant su UAB „Baltic Transline“, prieštarauja atsakovės atskirojo skundo teiginiams apie tos pačios veiklos vykdymą, bendradarbiaujant jau su UAB „Avresta“. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė yra sudariusi krovinių pervežimo sutartį su UAB „Avresta“ (ar su kitais kontrahentais) ir vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, gauna pajamas, atsiskaito su kreditoriais.

47. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė vien 2025 m. gegužės–rugsėjo mėn. planavo gauti 99 000 Eur pajamų, iš jų didžiąją dalį už krovinių pervežimą. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė aktyviai vykdo restruktūrizavimo plano projekte ir (ar) atskirajame skunde nurodytas sutartis, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bankroto ar restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2025 m. birželio mėn., todėl akivaizdu, kad, jei bendrovė būtų gyvybinga, tai jai nekiltų kliūčių tai pagrįsti. Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra gyvybinga, šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, jos finansinė situacija artimiausiu metu pagerės ir bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais.

48. Be to, nors bendrovė su pareiškimu iškelti jai restruktūrizavimo bylą pateikė kelias UAB „Avresta“ iki 2025 m. gegužės mėn. pabaigos išrašytas sąskaitas už vilkikų ir puspriekabių nuomą, tačiau nepateikė duomenų, jog UAB „Avresta“ su bendrove atsiskaitė ir bendrovė iš gautų pajamų bent iš dalies atsiskaitė iš su kreditoriais. Priešingai, byloje nustatyta, kad bendrovė ir toliau nuo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sistemingai neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, įskaitant pareiškėją SIA „Flexidea“. Su pareiškėja 2024 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta 14 249,79 Eur skolos mokėjimo dalimis sutartis 12 mėnesių, mokant įmokas, neviršijančias 2 000 Eur per mėnesį, tačiau bendrovė nesumokėjo nė vienos įmokos bei nereagavo į pareiškėjos įspėjimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes bendrovė nepagrindė tokių priemonių įtakos bendrovės pajamų pokyčiui, veiklos vykdymo atstatymui ir galėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės skolos kreditoriams restruktūrizavimo plano projekto parengimo metu sudarė beveik 300 000 Eur, visos skolos pradelstos 2023–2025 m. laikotarpiu iki kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, todėl bendrovės siekis vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, lėmusią bendrovės nemokumą, gaunant restruktūrizavimo proceso metu minimalias pajamas, nepagrindžia, jog bendrovės restruktūrizavimo procesas gali būti efektyvus.

50. Taigi, nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei užtikrinant bendrovės gyvybingumą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog bendrovė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą dėl bendrovės gyvybingumo ir sistemingos veiklos vykdymo. Faktiškai pagal restruktūrizavimo plano projektą bendrovė planuoja vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, kurios vykdymas lėmė bendrovės nemokumą, todėl nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei užtikrinant gyvybingumą.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodė, jog bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas, tačiau bendrovė per beveik 4 mėnesių laikotarpį nuo nemokumo bylos proceso pradžios neįrodė realių pajamų gavimo ir dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Priešingai, byloje nustatyta, kad bendrovės skolos valstybės biudžetui sistemingai didėja nuo 2025 m. pradžios, byloje nėra duomenų apie bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų. Vien nemokumo bylos iškėlimo procesas nepateisina veiklos nevykdymo. Taigi, atskirojo skundo argumentus dėl veiklos vykdymo, pajamų gavimo ir sėkmingos veiklos perspektyvų, pasitelkiant restruktūrizavimo plane nurodytas mokumo atkūrimo priemones, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė nevykdo prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes bendrovė nėra gyvybinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamas turto ir skolų santykis, nuolatinis skolų didėjimas patvirtina, kad bendrovė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Apeliantė bendrovės mokumo ir gyvybingumo atkūrimą išimtinai sieja tik su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir nemokumą sukėlusios veiklos vykdymu, tačiau restruktūrizavimo procesas negali būti pradedamas juridiniam asmeniui, kuris nepagrindžia savo gyvybingumo ir ilgą laiką nededa pastangų veiklai stabilizuoti. Bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, buvusiems darbuotojams, skolos nuolat auga, skolų iš bendrovės nepavyksta išieškoti priverstine tvarka. Išieškomų priverstine tvarka skolų mastas viršija realiai bendrovės turimo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad aplinkybės, jog bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, buvusiems darbuotojams ir kitiems kreditoriams, skolos nuolat didėja, bendrovę paliko darbuotojai, išskyrus vadovą, patvirtina bendrovės negyvybingumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir nemokumą.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovė pirmosios instancijos teismui nepateikė aktualių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų apie realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, atsiskaitymą su kreditoriais. Kadangi bendrovė nepateikė aktualių duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apie bendrovės gyvybingumą pagrįstai nusprendė iš byloje esančių ir teismo savo iniciatyva surinktų duomenų, nes išsamesnių duomenų bendrovė pirmosios instancijos teismui nepateikė.

54. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir (ar) proceso teisės normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir negyvybingumą, nes bendrovės restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai). Be kita ko, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes pagal JANĮ 78 straipsnio 3 dalį sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „Jariktra“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

57. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą. Apeliantė neįgijo pareigos atlyginti pareiškėjai SIA „Flexidea“ bylinėjimosi išlaidas, nes apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai dėl SIA „Flexidea“ bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.