Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. D. ir R. D. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3292-979/2015 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui R. D., skolininko sutuoktinei R. D., antstoliui G. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko R. D. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje-0,0886 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolio G. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0182/15/00438, kurios medžiaga patvirtina, kad antstolis vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-86-835/2015 dėl 14 677,65 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui S. B. iš skolininko R. D.. Antstolis, patikrinęs skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojui iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkas R. D. ir R. D. susituokė 1991 m. liepos 20 d., santuoka nenutraukta. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 1995 m. kovo 27 d., viešuose registruose įregistruotas skolininko sutuoktinės vardu. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta, kad skolininko R. D. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje-0,0886 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra ½ ir teigia, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė apeliantės R. D. nuosavybė ir joje skolininko R. D. dalis negali būti nustatoma.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ginčo atveju, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jų teigimu, nekilnojamasis turtas yra asmeninė R. D. nuosavybė ir joje skolininko R. D. dalis negali būti nustatoma. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/95-1072 (b. l. 41), Kauno miesto valdybos 1994 m. gruodžio 20 d. potvarkį Nr. 1675-v (b. l. 42), iš kurių matyti, kad siekdama išsipirkti valstybinės žemės sklypą, R. D. 1995 m. kovo 27 d. nusipirko 0,0886 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įregistruotas VĮ Registrų centre kaip priklausantis R. D. asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymi, kad nors turtas yra išviešintas asmenine skolininko sutuoktinio teise, tačiau turto įregistravimas tik vieno iš sutuoktinių vardu nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, nes turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nesant nustatytai skolininkui R. D. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju buvo laikytasi CPK 667 straipsnyje numatytos procedūros nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Ginčo atveju nenustatyta pagrindų, kurie teismui leistu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl nesant duomenų, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkui R. D. priklauso ½ dalis 0,0886 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliantė R. D. atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes suinteresuotiems asmenims nepranešė apie bylos nagrinėjimą. Ši skundo argumentas nepagrįstas. CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.); dėl pareiškimo teismas priima nutartį; nutartis išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atveju – posėdyje nedalyvavusiems asmenims (CPK 593 str. 4, 5 d.). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuotiems asmenims siuntė pranešimus dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo, taip pat apie bylos nagrinėjimą pranešė specialiame interneto tinklalapyje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš apeliantų nepriteistinos, nes jas padalinus apeliantams lygiomis dalimis, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.