- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-3749-1124/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00331-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. F., R. M., G. N., A. N., M. N.
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. F., R. M. , G. N. , A. N. , M. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo V. N. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad po jo tėvo mirties ((duomenys neskelbtini).) liko – transporto priemonė Audi Allroad, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas traktorius KUBOTA, B-7000-013744, naudota freza, žoliapjovė NEFL-95 su freza, prikabinimo traukės KKK5. Po tėvo mirties pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi yra dirbantis, neturi teisinio išsilavinimo ir nespėjo sutvarkyti dokumentų. Pareiškėjas palikimą po tėvo mirties priėmė pradėjęs faktiškai valdyti minėtas transporto priemones. Pareiškėjui po tėvo mirties 2024 m. spalio 8 d. buvo išduotas registracijos liudijimas K 0158670, kad jis galėtų naudotis transporto priemone Audi Allroad, kurią naudoja iki šiol, jis pirko kurą, apdraudė šį automobilį. Traktorių, frezą, žoliapjovę ir prikabinimo traukes pareiškėjas naudojo ūkio darbams adresu – (duomenys neskelbtini), atlikti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys byloje – M. N., A. F., R. M., G. N. , A. N. , atsiliepimais su pateiktu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo V. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra pradėti paveldėjimo veiksmai dėl jo palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo (o taip pat ir liudytojų) žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
9. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo paaiškinimai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Pažymėtina, kad net ir vien tik netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Pareiškėjo pateiktais duomenimis (AB „Regitra“ išrašu iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. 393425624, PVM sąskaita–faktūra, serija SLA Nr. 25420982) jo tėvui priklausė transporto priemonė Audi Allroad, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas traktorius KUBOTA B-7000-013744, naudota freza, žoliapjovė NEFL-95 su freza, prikabinimo traukės KKK5 (toliau – kilnojamieji daiktai). Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini).. Trakų rajono 2-ojo notarų biuro 2026 m. vasario 9 d. liudijimo duomenimis, paveldėjimo byla po pareiškėjo tėvo V. N. mirties nebuvo užvesta. Tačiau, teismo vertinimu, bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas savo tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą – kilnojamuosius daiktus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis pareiškėjas rūpinasi minėtu turtu kaip savo – pareiškėjui 2024 m. spalio 8 d. buvo išduotas transporto priemonės Audi Allroad registracijos liudijimas Nr. K 0158670, pareiškėjas minėtą transporto priemonę apdraudė. Pareiškėjas nurodė, kad ūkio darbams atlikti jis taip pat naudoja traktorių, frezą, žoliapjovę ir prikabinimo traukes. Minėti pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija – pareiškėjo paaiškinimus paneigiantys įrodymai teismui nebuvo teikiami, nebuvo nurodytos aptariamus paaiškinimus paneigiančios aplinkybės. Taigi, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo tėvui, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui V. N. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.