Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjas S. P. skundo teismui padavimo metu buvo statutinis pareigūnas ir vykdė tarnybą Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje (toliau – SVS) eidamas jaunesniojo specialisto pareigas, į kurias laikinai buvo perkeltas iš Pirmojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto pareigų. Po Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžių įstaigų reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo SVS jaunesniojo specialisto pareigas. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. P-15 „Dėl S. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2023 m. sausio 16 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

2022 m. spalio 21 d. Pravieniškių PN-AK direktorius priėmė Įsakymą dėl perkėlimo, kurio 1.13. papunktyje numatyta, jog jis, Pirmojo sektoriaus SVS jaunesnysis specialistas, perkeliamas į Trečiojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto pareigas tarnybinio būtinumo atveju nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Kaip nurodoma, priimdamas Įsakymą dėl perkėlimo, Pravieniškių PN-AK direktorius vadovavosi Statuto 31, 26 straipsniais bei atsižvelgė į Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-3575. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas dėl perkėlimo jo atžvilgiu yra neteisėtas, nes yra priimtas pažeidžiant Statuto 31 straipsnio nuostatas – nėra susidariusi būtinojo reikalingumo sąlygas atitinkanti situacija. Konkrečiu atveju Statute įtvirtinta statutinės įstaigos vadovo teisė perkelti pareigūną į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui, yra taikoma ja piktnaudžiaujant. Reali situacija yra tokia, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje yra įvykdyti darbo organizavimo pertvarkymai, po kurių šiame Pravieniškių PN-AK struktūriniame padalinyje realiai nebereikalingas toks pareigūnų skaičius, koks buvo iki tol. Funkcijoms vykdyti, užtikrinant Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus SVS formuluojamus uždavinius, po pertvarkos užtenka vos daugiau nei dvidešimt SVS jaunesniųjų specialistų. Todėl Pravieniškių PN-AK struktūriniame padalinyje, negalint visų SVS jaunesniųjų specialistų ir kitas pareigas užimančių pareigūnų aprūpinti darbu, atitinkamos pareigybės turėjo būti naikinamos. Tačiau tai nėra padaryta. Atsakovė konkrečioje teisinėje situacijoje turi atlikti teisėtus veiksmus, t. y. pripažinusi, jog jo užimamos pareigos po įvykusių darbo organizavimo pertvarkymų tapo nebereikalingos ir todėl naikintinos, atleisti jį iš tarnybos, vadovaudamasi Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, išmokėdama 77 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio išeitinę išmoką. Pareiškėjas teigia, kad vertinant, ar yra tarnybinio būtinumo situacija, kurią galima spręsti pareigūno perkėlimu į kitas pareigas, esminę reikšmę turi ne įstaigos (padalinio), iš kurios pareigūnas perkeliamas, o įstaigos (padalinio), į kurį pareigūnas perkeliamas, poreikiai ir darbo organizavimo sunkumai, kuriuos išspręsti tokiu perkėlimu yra siekiama. Tvarką, susiklosčius tokioms sąlygoms, numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnis. Statuto 7 straipsnio 3 dalis nurodo, jog tiek, kiek vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, jiems taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys bei kiti įstatymai. DK 57 straipsnio 2 dalis numato, jog, esant realiems darbo organizavimo pakeitimams ar kitoms priežastims, susijusioms su darbdavio veikla, lemiančioms konkretaus darbuotojo ar darbuotojų grupės darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą, atsiranda priežastis nutraukti darbo santykius. Tačiau pastarieji gali būti nutraukti tik tada, jeigu darbuotojas, atliekantis perteklines darbo funkcijas, neišreiškia sutikimo būti perkeltas į kitas laisvas pareigas toje pačioje darbovietėje. DK 57 straipsnio 3 dalis numato, jog, perteklinę darbo funkciją atliekant keletui darbuotojų ir atleidžiant tik dalį jų, privalo būti vykdoma atleidžiamų darbuotojų atranka vadovaujantis nustatytais atrankos kriterijais. Tačiau šioje teisiškai apibrėžtoje situacijoje svarbiausias momentas yra tas, jog darbuotojas, atliekantis perteklines funkcijas, nenorintis toliau tęsti darbo ir neišreiškiantis pageidavimo pereiti į kitas laisvas pareigas darbovietėje, turi teisę būti atleistas iš darbo, išmokant jam nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra reglamentuoti Statuto 72 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų yra numatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte (kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų), o atleidimo šiuo pagrindu tvarką nustato Statuto 76 straipsnio 2 dalis.

2023 m. sausio 3 d. pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. P-15 „Dėl S. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2023 m. sausio 16 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Jo veiksmai savo paties prašymu nutraukti vidaus tarnybos santykius yra nulemti nurodyto neteisėto buvusio darbdavio Pravieniškių NP-AK sprendimo, todėl jo skundo tenkinimo atveju turėtų būti pakeistas jo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinis pagrindas, įpareigojant atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. P-15 „Dėl S. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ padaryti atitinkamus teisinio pagrindo ir formuluojamų nurodymų pakeitimus.

Skundžiamu Atsakymu pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo pareigybė nėra naikinama ir nėra pagrindo taikyti prieš tai minėtų teisės aktų nuostatų.

Tarnybos santykių nutraukimas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu yra specialus tarnybos santykių pasibaigimo pagrindas, siejamas su konkrečių aplinkybių egzistavimu, t. y.: (1) yra priimtas politinio ir ekonominio pobūdžio sprendimas panaikinti atitinkamą pareigybę; (2) pareigūnas atsisakė eiti kitas siūlomas pareigas. Taigi, pagrindas pareigūnui taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą pagrindą gali atsirasti tik atitinkamos įstaigos vadovybei priėmus politinio ir ekonominio pobūdžio sprendimus keisti pareigūnų pareigybių sąrašus. Vadinasi, atsakovei negali atsirasti pareiga panaikinti pareiškėjo pareigybę to reikalaujant pareiškėjui.

Skunde Įsakymo dėl perkėlimo neteisėtumas grindžiamas sumažėjusiu darbo poreikiu Pravieniškių PN-AK Pirmame sektoriuje, tačiau skunde visiškai ignoruojamos Plane numatytos priemonės dėl nuteistųjų perkėlimo į Pravieniškių PN-AK Trečiąjį sektorių. Taigi, pareiškėjas selektyviai nurodo faktines aplinkybes, daro nepragrįstą išvadą, kad sąlygų pareigūnų perkėlimui tarnybinio būtinumo atveju nebuvo.

Pareigūnų perkėlimas tarnybinio būtinumo atveju pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalį ir pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą yra du skirtingi teisiniai procesai. Atsižvelgiant į tai, net teismui ir nusprendus, kad Įsakymas dėl perkėlimo yra neteisėtas (su kuo atsakovė nesutinka), atsakovei nekyla pareiga naikinti pareiškėjo pareigybės ir siūlyti jam kitų pareigų, o pareiškėjui nesutinkant – jį atleisti.

Pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, grindžiamas tuo, kad atsakovė „<...> atsisakymą argumentavo aplinkybėmis, kurios nėra susiję su pertvarkomis Pravieniškių PN-AK Pirmame sektoriuje, kurių rezultate aš prašau būti atleistas iš tarnybos pareigybės naikinimo 2022 m. lapkričio 30 d. Prašymu.“

Atsakovės vertinimu, pareiškėjas tiek skunde, tiek savo 2022 m. lapkričio 30 d. prašyme nepagrįstai susieja du atskirus teisinius procesus, t. y. (1) pareigūno perkėlimą tarnybinio būtinumo atveju pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalį ir (2) pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Pareigūno perkėlimo tarnybinio būtinumo atveju instituto taikymas neturi teisinės įtakos vertinant pareigybės panaikinimo klausimą ir iš jo nekyla pareiga pareigūną atleisti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. O vien tai, kad, pareiškėjo subjektyviu vertinimu, Pravieniškių PN-AK Pirmame sektoriuje darbo „tiesiog nebeliko“, niekaip neįpareigoja atsakovės jį atleisti. Skundžiamu Atsakymu pareiškėjui buvo motyvuotai atsakyta, kad jo pareigybė nėra naikinama ir nėra pagrindo jo atleisti vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Nė vienas pareiškėjo skundžiamas atsakovės veiksmas (neveikimas) nesukelia atsakovei pareigos jam taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto atleidimo pagrindo. Atsakovė turi diskreciją paskirstyti turimus resursus taip, kad būtų maksimaliai užtikrintas viešasis interesas.

Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. pateiktą prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreikšta pareiškėjo valia nutraukti tarnybos santykius. Norint „atitinkamai pakeisti“ Įsakyme dėl pareiškėjo atleidimo numatytą atleidimo pagrindą, pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad šis įsakymas yra neteisėtas, tačiau pareiškėjas tokio reikalavimo net nekelia. Akcentuotina, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytas atleidimo pagrindas iš esmės yra analogiškas DK 55 straipsnio 1 dalies („Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu <...>“.) numatytam darbuotojo atleidimo pagrindui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju faktą, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį iš vidaus tarnybos savo noru atitinka jo tikrąją valią, patvirtina pats pareiškėjas, patikslintame skunde nurodęs, kad nebenorėjo tęsti tarnybos ir pasinaudojo įstatyme numatyta teise nutraukti tarnybos santykius savo noru. Tuo tarpu aplinkybės, kurios lėmė tokį laisvą pareiškėjo apsisprendimą, neturi reikšmės vertinant Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo teisėtumą ir tuo labiau nesudaro pagrindo jo keisti, atleidimo pagrindu nurodant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad, kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas. Tai reiškia, kad, kai darbo sutartis (analogiškai ir vidaus tarnybos santykiai) nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Taigi, pareiškėjui išreiškus savo valią nutraukti tarnybos santykius savo noru pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nėra pagrindo atleidimo pagrindą keisti vien dėl to, kad pareiškėjas mano, jog jis dar iki prašymo atleisti iš vidaus tarnybos pateikimo turėjo būti atleistas kitu Statuto pagrindu.

Pažymėjo, kad teisme taip pat yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I3-2802- 428/202312, iškelta pagal pareiškėjo skundą atsakovei dėl: (1) sprendimo, suformuluoto Pravieniškių PN-AK 2022 m. gruodžio 12 d. atsakyme Nr. 14-16887 „Dėl pranešimo dėl nesutikimo tęsti tarnybos santykius“; (2) atsakovės įpareigojimo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu; (3) atsakovės įpareigojimo atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (minėta byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla). Abiejose bylose skundo dalykas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokėjimo yra tapatūs. Pareiškėjo tikslas abiejuose bylose yra ne atsakovės administracinių sprendimų panaikinimas, o siekis įpareigoti atsakovę atleisti jį iš vidaus tarnybos tokiu pagrindu, pagal kurį turėtų būti mokama išeitinė išmoka. Tuo tarpu abiejose bylose skundžiami atsakovės administraciniai sprendimai yra tik pagrindas, kuriuo pareiškėjas grindžia reikalavimą įpareigoti atsakovę atleisti jį iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Pareiškėjas prašo:

1) panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. spalio 21d. įsakymo Nr. P-473 „Dėl pareigūnų perkėlimo į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio būtinumo atveju“ 1.13. papunktį;

2) panaikinti atsakovės sprendimą, suformuluotą 2022 m. gruodžio 12 d. atsakyme (reg. Nr. 14-16931) „Dėl prašymo dėl pareigybės naikinimo ir atleidimo iš tarnybos tuo pagrindu“;

3) įpareigoti atsakovę atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu;

4) įpareigoti atsakovę, atleidžiant iš vidaus tarnybos, išmokėti jam 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

5) įpareigoti atsakovę atitinkamai pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. P-15 „Dėl S. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nurodytą atleidimo pagrindą bei formuluojamus nurodymus (t. 1, b. l. 153–165).

Bylos duomenimis, 2022 m. spalio 21 d. Pravieniškių PN-AK direktorius priėmė įsakymą Nr. P-473 „Dėl pareigūnų perkėlimo į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio būtinumo atveju“ (t. 1, b. l. 11), kurio 1.13. papunktyje numatyta, jog pareiškėjas, Pirmojo sektoriaus SVS jaunesnysis specialistas, perkeliamas į Trečiojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto pareigas tarnybinio būtinumo atveju nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Priimant Įsakymą dėl perkėlimo, vadovautasi Statuto 31 ir 26 straipsniais bei atsižvelgta į Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-3575 (t. 1, b. l. 12–14).

2022 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas atsakovei pateikė prašymą (reg. Nr. 8-4035) „Dėl pareigybės naikinimo ir atleidimo iš tarnybos tuo pagrindu“, kuriame nurodė, jog Įsakymas dėl perkėlimo yra neteisėtas (t. 1, b. l. 97).

Pakartotinai pažymime, kad šiuo atveju dėl vykdomo reorganizavimo nėra naikinama Jūsų pareigybė, o tik nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiamas darbdavys iš Pravieniškių PN-AK į Lietuvos kalėjimų tarnybą, todėl tai nėra teisėta priežastis nutraukti tarnybos santykius su Jumis, vadovaujantis Statuto 72 str. 1 d. 12 p., 76 str. 1 d. ir 77 str. 1 d. nuostatomis.“ (t. 1, b. l. 98).

2023 m. sausio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. P-15 „Dėl S. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 16 d. atleistas iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 166).

Vadovaudamasis Kalėjimų departamento strateginės veiklos gairėmis 2022–2030 m., patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-28 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos strateginės veiklos gairių 2022–2030 m. patvirtinimo“, bei siekdamas optimizuoti įstaigos veiklą, racionalų žmogiškųjų išteklių paskirstymą, Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-344 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pakeitimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą plano patvirtinimo“ patvirtino Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus pakeitimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą planą.

Plano 2 punkte „Nuteistųjų faktinio perkėlimo etapas“ buvo numatyta:

1) Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 110 lengvos grupės nuteistųjų bei 50 dirbančių paprastos grupės nuteistųjų perkėlimas į modulinius korpusus.

2) Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 30 nuteistųjų, esančių Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, perkėlimas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpas.

3) Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 25 nuteistųjų, atsisakiusių gyventi su kitais nuteistaisiais, perkėlimas į Trečiojo sektoriaus kamerinio režimo patalpas.

4) Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 65 drausmės ir paprastos grupės nuteistųjų, linkusių sukčiauti (28) bei atsisakiusių gyventi su kitais (32) nuteistaisiais, perkėlimas į Trečiojo sektoriaus kamerinį režimą.

5) Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus iki 15 drausmės grupės nuteistųjų perkėlimas į Antrąjį sektorių.

6) Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 67 lengvos grupės nuteistųjų perkėlimas į Antrąjį sektorių.

7) Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus iki 20 pageidaujančių dirbti lengvos grupės nuteistųjų perkėlimas į Trečiąjį sektorių.

8) Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 318 paprastos grupės nuteistųjų perkėlimas į Antrąjį sektorių.

9) Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 180 Atvirosios kolonijos nuteistųjų perkėlimas į Pirmojo sektoriaus teritoriją.

Taigi, įvykdžius Plano 2-ąjį etapą, į Pravieniškių PN-AK Trečiąjį sektorių buvo numatyta perkelti iš viso 390 nuteistųjų, o į Pirmąjį sektorių perkelta 180 atvirosios kolonijos nuteistųjų. Siekiant užtikrinti šių nuteistųjų tinkamą priežiūrą ir apsaugą, vadovaujantis Statuto 31 straipsniu, Įsakymu dėl perkėlimo dalis Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus SVS pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjas) tarnybinio būtinumo atveju nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. buvo perkelti į Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus SVS pareigas (t. 1, b. l. 138–140).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. P-15 „Dėl S. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 16 d. atleistas iš vidaus tarnybos pačiam prašant (t. 1, b. l. 144), būtų pakeistas jo atleidimo iš darbo pagrindas bei formuluotė ir jam būtų išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka. Neteisėtą atleidimą grindžia tuo, kad įstaigoje nebuvo būtino reikalingumo perkelti jį atlikti pareigas iš vieno sektoriaus į kitą, o jo pareigybė turėjo būti naikinama su visomis teisės aktuose numatytomis išlaikytomis procedūromis.

Pagal Statuto 7 straipsnio 3 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Specialiųjų nuostatų dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo, inter alia (be kita ko) ir jų sujungimo (prijungimo) būdu, įtakos pareigūnų teisiniams santykiams Statutas nenustato, todėl taikytini darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, tačiau tik ta apimtimi, kiek jais nereglamentuojamos teisinės situacijos (santykiai), būdingos tik ir išimtinai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisinei padėčiai. DK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Šios bylos kontekste taikytina tik DK 51 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria reglamentuojama, kad darbdavio pavadinimo pasikeitimas, restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Pažymėtina, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti ne tik įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas bei įmonės reorganizavimas, bet ir verslo ar jo dalies perdavimas. Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio a punkte nurodyta, kad ji taikoma teisinio perdavimo arba susijungimo atveju perduodant įmonę, verslą arba įmonės ar verslo dalį kitam darbdaviui. Direktyva 2001/23/EB buvo priimta siekiant susisteminti iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą (pirmiau darbuotojų teisių apsaugos darbdavio teisių perėjimo atveju reglamentavo 1977 m. vasario 14 d. priimta Direktyva 77/187/EEB ir ją iš dalies pakeitusi 1998 m. birželio 29 d. Direktyva 98/50/EB), t. y. jos nuostatos nėra visiškai naujos, joje įtvirtintas aktualių teisinių santykių Europos Sąjungos erdvėje reglamentavimo tęstinumas (žr. LVAT nutartį Nr. A-2045-415/2019).

Geras administravimas, kaip vienas iš pamatinių teisinės valstybės principų, kuris inter alia reiškia ir efektyvumo, operatyvumo bei ekonomiškumo reikalavimus, niekaip nederėtų su tokiu teisės aiškinimu DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo kontekste, kad reorganizavimo (prijungimo) būdu atveju visi prijungiamos biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojai, nors jų pareigybių naujojoje struktūroje nelieka (funkcijos panaikinamos, išskirstomos, padalijamos, iš dalies sutapatinamos ir pan.), pirma turėtų tęsti tarnybą naujoje po reorganizacijos pradėjusioje veiklą biudžetinėje įstaigoje ir tik tuomet būtų teisinis pagrindas imtis veiksmų pertvarkant pareigybes – tam tikras iš jų naikinti, jei yra toks poreikis ir teisinis pagrindas. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad biudžetinių įstaigų reorganizavimo proceso metu vykdant valstybės tarnybos struktūrinę pertvarką ir sprendžiant dėl dalies pareigybių panaikinimo tiek vienoje, tiek kitoje biudžetinėje įstaigoje a priori (iš anksto) pažeidžiami įstatymai. Toks pažeidimas būtų konstatuojamas, jei nebūtų paisoma teisiniame reglamentavime įtvirtintų garantijų pareigūnams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos. Taigi, pareiškėjas jo perkėlimo į Trečiąjį sektorių dėl būtinojo reikalingumo metu nebuvo atleistas iš pareigų, jo pareigybės nebuvo panaikintos, todėl teigti, jog jo teisės buvo pažeistos, nėra pagrindo.

Pareiškėjas jo darbo funkcijų perkėlimo metu iš Pirmojo sektoriaus į Trečiąjį dalį šio laikotarpio dirbo atlikdamas jam pavestas darbines funkcijas, nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo atostogose, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nedarbingume dėl ligos (2022 m. gruodžio 31 d. tarnyboje nebuvo). Taigi, jo darbo funkcijų atlikimo vietos perkėlimas dėl būtinojo reikalingumo pasibaigė 2022 m. gruodžio 30 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo atleistas iš tarnybos, jo pareigybės panaikintos nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra sąsajos su Pareiškėjo atleidimu iš tanybos su jo perkėlimu į kitą sektorių esant būtinajam reikalingumui, kadangi butinasis reikalingumas buvo nustatytas iki gruodžio 30 d., o Pareiškėjas prašymą atleisti jį iš tarnybos pateikė 2023-01-04, t.y. jau įvykus įstaigos reorganizavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, Pravieniškių PN-AK nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuota jungimo būdu, ją prijungiant prie Kalėjimų departamento, kuriam perėjo visos Pravieniškių PN-AK teisės ir pareigos ir kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių PN-AK buvo pradėta visiškai kita procedūra – įstaigų reorganizavimas.

Pareiškėjas prašymą atleisti jį iš tarnybos savo noru pateikė 2023 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 143). Jo prašymas buvo patenkintas ir 2023 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. P-15 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos nuo 2023 m. sausio 16 d., t. y. jau po įstaigų reorganizavimo. Šio įsakymo teisėtumo pareiškėjas neginčija. Taigi, pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, įsakymas įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas ir nenuginčytas, todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti, kaip prašo pareiškėjas, nurodyto 2023 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. P-15 atleidimo pagrindą bei formuluojamus nurodymus.