Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

6Pareiškėjas G. B. su skundu, kurį patikslino ir papildė, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 10-TE-1818 (toliau – ir Įsakymas dėl perkėlimo), kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitas pareigas, Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-447 (toliau – ir Įsakymas dėl perkėlimo pratęsimo), kuriuo pratęstas laikino perkėlimo į kitas pareigas terminas, ir grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas.

8Pareiškėjas paaiškino, kad yra Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Įsakymu dėl perkėlimo pareiškėjas, be jo sutikimo, perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – ir 5-asis PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas iki 2018 m. kovo 20 d., perkėlimo pagrindas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 22 straipsnio 1 dalis ir 5-ojo PK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. tarnybinis pranešimas.

10Pareiškėjas teigė, kad jis yra perkeltas į kitas pareigas ne dėl tarnybinio būtinumo, bet dėl to, kad išreiškė savo poziciją dėl galbūt neteisėtų Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininkės Ž. P. veiksmų. 2017 m. birželio mėn. buvo atiliktas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. (M. K.) veiksmų, pareigūnas buvo kaltinamas dėl daugybės formalių tarnybinių pažeidimų, tačiau, atlikus patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta. Skyriaus viršininkė Ž. P. nurodė, kad minėtas pareigūnas perauklėjimo tikslais bus komandiruotas į kitą policijos įstaigą ir 2017 m. birželio 12 d. M. K. telefonu buvo pranešta, kad jis perkeliamas dirbti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Po minėtų įvykių pareiškėjas ir kiti pareigūnai pasirašė raštą, kuriuo buvo prašoma atlikti mikroklimato tyrimą Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, kadangi skyriuje buvo bloga atmosfera dėl skleidžiamų apkalbų ir netinkamų Ž. P. veiksmų. Pareigūnų, pasirašiusių minėtą kreipimąsi, pavardės buvo išviešintos ir netrukus po to akivaizdžiai pasikeitė Ž. P. elgesys, t. y. pareiškėjas sulaukė nepagrįstų priekaištų dėl atliekamo darbo kokybės. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą dėl mikroklimato ištyrimo, į skyrių atvyko Vilniaus AVPK psichologė. Pareiškėjas nurodė, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai – psichologė, padalinusi anketas darbuotojams, bendravo su Ž. P. jos kabinete, ir darbuotojai, norėdami grąžinti užpildytą anketą, turėjo užeiti į Ž. P. kabinetą. Todėl darbuotojai, matydami, kokiu būdu yra vykdomas tyrimas, ir žinodami apie viršininkės elgesį su jai neįtinkančiais darbuotojais, anketas pildė neobjektyviai. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, tačiau jo skundas buvo persiųstas nagrinėti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dar neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, buvo paskelbti mikroklimato tyrimo rezultatai, Ž. P. labai gerai įvertino 93 proc. darbuotojų. Vėliau pareiškėjas gavo tiek Policijos departamento, tiek Vidaus reikalų ministerijos atsakymus į savo skundą, kuriuose formaliai konstatuota, kad pažeidimų nėra nustatyta. Po šių įvykių pareiškėjui buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, be to, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui ir Vilniaus AVPK buvo pateiktas anoniminis raštas, kuriame buvo giriamas skyriaus darbas ir nurodoma, kad pareiškėjas kelia skyriuje destrukciją. Likus kelioms savaitėms iki perkėlimo į kitas pareigas, Ž. P. pasakė pareiškėjui, kad jis nebedirbs skyriuje, todėl gali ruoštis 6 mėn. trukmės komandiruotei į kitą komisariatą ir pasiūlė rinktis policijos komisariato numerį. 2017 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2017 m. gruodžio 21 d. yra perkeliamas į 5-ojo PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Skyriuje, kuriame dirbo pareiškėjas, buvo sudarytas ir patvirtintas 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio mėn. darbo grafikas, jame buvo įrašyta ir jo pavardė, pagal pajėgų išdėstymą šiuo laikotarpiu skyriuje ypatingai trūko darbuotojų, todėl, pareiškėjo manymu, 2017 m. gruodžio 21 d. tikrai neatsirado neatidėliotinų ir pateisinamų sąlygų darbuotojo perkėlimui, o Statuto nuostata dėl tarnybinio būtinumo pareiškėjui pritaikyta tik formaliai, siekiant jį nubausti. Įsakymas dėl perkėlimo pratęsimo buvo priimtas tada, kai ankstesnis įsakymas jau nebegaliojo. Pareiškėjas nuomone, kad Įsakymas dėl perkėlimo pratęsimo taip pat neteisėtas.

12Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK 2017 m. gruodžio 15 d. gautas 5-ojo PK viršininko tarnybinis pranešimas, kuriame buvo prašoma, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi, į jo vadovaujamo padalinio Veiklos skyrių laikinai iki 3 mėn. perkelti pareiškėją. Reaguojant į šį tarnybinį pranešimą ir objektyviai įvertinus faktinį pajėgų trūkumą minėtame 5-ojo PK skyriuje, šio padalinio vykdomų funkcijų reikšmę ir svarbą, prašymas buvo tenkintas. Teisinis reglamentavimas suteikia policijos įstaigos vadovui, esant tarnybiniam būtinumui ir tam tikroms kitoms teisės aktų numatytoms sąlygoms, diskreciją nuspręsti dėl konkretaus pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvus tarnybinis būtinumas – 5-ajame PK įsteigta 61 pareigybė, tačiau realiai dirbo tik 43 pareigūnai, todėl jie negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti visų pareigybės aprašymuose numatytų funkcijų. Pareigūnų trūkumas buvo ypač pastebimas 5-ojo PK Veiklos skyriuje, kuriame dirbantys pareigūnai atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ginčui aktualiu laikotarpiu iš 14 etatų, įsteigtų šiame skyriuje, minėtas funkcijas vykdė tik 9 pareigūnai, kurių darbo krūvis buvo žymiai padidėjęs. Vilniaus AVPK skyriuje, kuriame dirbo pareiškėjas, yra įsteigti 66 pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, etatai, iš kurių nesukomplektuoti tik 2 etatai. Pareigos, į kurias laikinai perkeltas pareiškėjas, yra lygiavertės jo eitoms pareigoms, jam paliktas anksčiau nustatytas pareiginės algos koeficientas, todėl pareiškėjo finansinė padėtis nebuvo pabloginta. Pareiškėjas nepagrindė skunde dėstomų prielaidų apie asmeniškumų egzistavimą. Atsakovas pažymėjo, kad darbdavys pareiškėją vertina kaip išskirtinai patyrusį darbuotoją, savo srities profesionalą, pasitiki jo profesiniais gebėjimais ir laikosi pozicijos, kad jis turi visas reikiamas kompetencijas ir gebėjimus dirbti ikiteisminio tyrimo grupėje, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą ikiteisminio tyrimo atlikimą 5-ajame PK, pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į 5-ojo PK Veiklos skyrių.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. B. skundą.

19Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo sprendimų perkelti pareiškėją tarnybinio būtinumo atveju be jo sutikimo į kitas pareigas bei pratęsti perkėlimo laikotarpį, pagrįstumo ir teisėtumo.

21Teismas nustatė, kad 5-ojo PK viršininkas V. K. 2017 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi, laikinai iki trijų mėnesių perkelti į 5-ojo PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (tyrimo grupės) pareigas pareiškėją. Įsakymu dėl perkėlimo, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į 5-ojo PK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. tarnybinį pranešimą, pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo laikinai perkeltas iš Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų į 5-ojo PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Be to, 5-ojo PK viršininkas V. K. 2018 m. kovo 19 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi, trims mėnesiams pratęsti pareiškėjo laikino perkėlimo laikotarpį. Įsakymu dėl perkėlimo pratęsimo, vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į 5-ojo PK viršininko 2018 m. kovo 19 d. tarnybinį pranešimą, buvo pratęstas pareiškėjo laikino perkėlimo terminas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. birželio 20 d.

23Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Statuto 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos nuostatos. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad galimybė perkelti vidaus tarnybos pareigūnus be jų sutikimo į kitas pareigas esant tarnybinio būtinumo atvejams yra statutinei vidaus tarnybai būdingas ypatumas, kuriuo siekiama užtikrinti racionalų vidaus tarnybos žmogiškųjų resursų panaudojimą siekiant įstaigai priskirtų uždavinių tinkamo įgyvendinimo.

25Teismas nurodė, kad Statutas neįtvirtina tarnybinės būtinybės sąvokos ir sąlygų tarnybinei būtinybei, todėl vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2012 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013) ir teisės doktrinoje pateiktais išaiškinimais. Įvertinęs pateiktus išaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į 5-ojo PK viršininko V. K. 2017 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, šio pareigūno, apklausto liudytoju, parodymus teismo posėdžio metu, Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininkės Ž. P., apklaustos liudytoja, parodymus teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai vertino, jog egzistuoja tarnybinis būtinumas perkelti pareigūną iš Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus į 5-ojo PK Veiklos skyrių.

27Teismas pripažino, kad 5-ojo PK vidinių personalo išteklių nepakako tinkamai vykdyti nusikalstamų veikų tyrimo funkciją, todėl aptariamu atveju buvo pagrįstai sprendžiama dėl pareigūno perkėlimo šiai funkcijai vykdyti iš tos pačios vidaus reikalų įstaigos kito padalinio.

29Teismas taip pat nenustatė, kad dėl pareiškėjo laikino perkėlimo į 5-ąjį PK sutriko Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus veikla.

31Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad aptariama situacija atitiko tarnybinio būtinumo sąlygas, t. y. 5-ojo PK Veiklos skyriuje nepakako vidinių personalo išteklių vykdyti priskirtas funkcijas, susijusias su ikiteisminių tyrimų atlikimu, o Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus veikla dėl vieno vyresniojo tyrėjo perkėlimo nesutriko. Taigi, atsakovas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra tarnybinis būtinumas Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnįjį tyrėją laikinai perkelti į Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (tyrimo grupės) pareigas. Įvertinęs tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis perkeltas į kitas pareigas ne dėl tarnybinio būtinumo, taip pat pareiškėjo argumentą, kad nebuvo neatidėliotinų ir pateisinamų sąlygų jo perkėlimui.

33Teismas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo perkeltas, nes išreiškė poziciją dėl galimai neteisėtų Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininkės Ž. P. veiksmų, atmetė kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis.

35Pasisakydamas dėl Įsakymo dėl perkėlimo pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina išlikusį tarnybinį būtinumą pareiškėjui toliau dirbti 5-ajame PK, todėl Įsakymas dėl perkėlimo pratęsimo yra pagrįsta ir teisėtas. Pareiškėjo skundo papildyme išdėstyti argumentai, kad Įsakymas dėl perkėlimo pratęsimo buvo priimtas tada, kai ankstesnis įsakymas jau nebegaliojo, nėra tikslūs bei nesudaro pagrindo naikinti Įsakymo dėl perkėlimo pratęsimo – Įsakymu dėl perkėlimo pareiškėjas perkeltas laikotarpiui iki 2018 m. kovo 20 d., o Įsakymo dėl perkėlimo pratęsimo perkėlimas pratęstas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. birželio 20 d. ir tai atitinka Statuto nuostatas (22 str. 1 d.).

37Teismas konstatavo, kad atsakovas priimdamas skundžiamus įsakymus, tinkamai įvertino poreikį efektyviai paskirstyti vidinius žmogiškuosius išteklius, teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai bei teisėtai, vadovaudamasis Statuto nuostatomis, laikinai perkėlė pareiškėją į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo. Teismas pabrėžė, kad vidaus tarnybos ypatumai lemia, jog pareiškėjas, kaip ir kiekvienas kitas pareigūnas, susidarius tarnybinio būtinumo situacijai, gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju pareiškėjo interesai užtikrinami ribota perkėlimo trukme, teise grįžti toliau tarnauti į pareigas, iš kurių buvo perkeltas, bei mokama ne mažesne kaip iki perkėlimo gauta pareigine alga. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kitas pareigas dėl skyriaus viršininkės neigiamo subjektyvaus nusistatyto prieš pareiškėją.

40Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

42Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi tik vienos pusės argumentais, nevertino byloje esančių dokumentų ir kitų įrodymų, kurie iš esmės paneigia teismo išdėstytus motyvus priimant sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kad atsakovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje yra atsakovo atsiliepimas su melagingais duomenimis, teismas pats paprašė pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir atsakovui pateikus visiškai priešingus duomenis visiškai to nevertino, nenagrinėjo ir neatsižvelgė, ir nieko nepasisakė apie pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus, nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju buvusį Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnįjį tyrėją M. K..

44Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

50Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 10-TE-1818, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitas pareigas, Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 10-TE-447, kuriuo pratęstas laikino perkėlimo į kitas pareigas terminas, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl pareiškėjo grąžinimo į anksčiau eitas pareigas.

52Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, tinkamai įvertino poreikį efektyviai paskirstyti vidinius žmogiškuosius išteklius, teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai bei teisėtai, vadovaudamasis Statuto nuostatomis, laikinai perkėlė pareiškėją į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, pareiškėjo skundą atmetė.

54Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju pareiškėjo nurodytą asmenį, be to, pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

56Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvietė liudytoju pareiškėjo nurodytą asmenį.

60Administraciniame procese pareiga nurodyti bei pateikti įrodymus tenka šalims, kurios geriausiai žino tarp jų susiklosčiusių materialinių teisinių santykių specifiką, tačiau tai neatima iš teismo bendro pobūdžio teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, šaliai, nesutinkančiai su įrodymų vertinimu, tenka pareiga paneigti teismo atliktą įrodymų vertinimą, teikiant naujus įrodymus ar nurodant jų buvimo vietą. Nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina įrodymų pakankamumą, kadangi, vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1052-261/2017).

62Apeliacinės instancijos teismas ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymu vertinimu, naujų įrodymų, paneigiančių teismo įvertintas aplinkybes, nepateikė, o tik pateikė kitokį savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimo apimtį. Todėl nėra pagrindo iš naujo tirti bylos įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo.

64Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

66Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.