Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Aidas“ atstovams advokatei Kristinai Pralgauskaitei, A. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovams daugiabučių namų savininkų bendrijai „Aidas“ ir A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir A. B. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GT226135, pagal kurią laikotarpiu nuo 2016-05-20 iki 2017-05-19 buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016-10-13 ieškovė gavo A. B. pranešimą apie tai, kad 2016-10-05 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016-10-13 ir 2016-10-20 buvo parengti buto, esančio (duomenys neskelbtini), defektų aktai. Pagal 2016-10-15 draudžiamojo įvykio apskaičiavimo aktą draudimo išmoka yra 137,47 Eur, pagal 2016-11-16 draudžiamojo įvykio apskaičiavimo aktą – 88,92 Eur. 2016-10-17 ieškovė išmokėjo A. B. 137,47 Eur draudimo išmoką, 2016-11-17 - 88,92 Eur draudimo išmoką. 2017-11-24 ieškovė kreipėsi į atsakovė DNSB „Aidas“ su pretenzija prašydama sumokėti 137,47 Eur.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovė DNSB „Aidas“ nurodo, jog pagal UAB „Vėtrungės būstas“ 2016-11-08 statinio apžiūros aktą butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl atsakovo A. K. kaltės, kadangi jo bute esanti krano ir vamzdžio jungtis buvo nesandariai priveržta. Atsakovas A. K. su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad minėtame statinio apžiūros akte nėra tiksliai konstatuota užpylimo priežastis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje s Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Iš byloje esančio 2016-11-08 statinio apžiūros akto Nr. DNSB-L-16 nustatyta, kad 2016-11-08 buvo apžiūrėti butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, jog vandentiekio avarija įvyko galimai dėl nesandariai priveržtos reguliuojamojo krano ir vamzdžio jungties. Vis dėlto, teismo vertinimu ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog užpylimas įvyko būtent dėl atsakovo A. K. kaltės, t.y. dėl netinkamos jam priklausančių santechnikos įrenginių priežiūros. Akte pažymima, jog apžiūrėjus vamzdynus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), prabėgimo nepastebėta, vizualiai apžiūrėti viso vamzdyno nebuvo galimybės. Taigi, akte pateikta išvada yra parengta neatlikus viso vamzdyno apžiūros ir tik remiantis aplinkybe, jog vizualiai matosi, kad vandens padavimo reguliavimo sklendės izoliacinė vyniojamoji tarpinė patamsėjusi. Todėl siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu įvertinti ne tik 2016-11-08 statinio apžiūros akte pateiktus duomenis, bet ir kitus byloje esančius duomenis, jų visumą.

Visų pirma, pažymėtina, jog 2016-11-08 statinio apžiūros akte nurodyta tik galima užliejimo priežastis ir nėra konstatuota, jog vandentiekio avarija įvyko būtent dėl nesandariai priveržtos reguliuojamojo krano ir vamzdžio jungties. Be to, nors akte nurodoma, jog vizualiai matosi, kad vandens padavimo reguliavimo sklendės izoliacinė vyniojamoji tarpinė patamsėjusi ir remiantis šia aplinkybe daroma prielaida, jog vandentiekio avarija įvyko galimai dėl nesandariai priveržtos reguliuojamojo krano ir vamzdžio jungties, tačiau akte nėra konstatuota tiksli šios izoliacinės vyniojamosios tarpinės patamsėjimo priežastis – tiesiog daroma prielaida, kad tai galėjo įvykti nuo vandens pratekėjimo. Antra, akte taip pat nurodoma, kad komisija atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio namo bendrojo naudojimo defektus, konstatuoja, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Teismo posėdžio metus atsakovės DNSB „Aidas“ atstovas paaiškino, jog 2016-11-08 statinio apžiūros metu buvo išpjauta skylė ties vamzdynu, esančiu atsakovo A. K. bute. Išpjovus sieną buvo taip pat pastebėta, jog bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis neatitinka reikalavimų, todėl buvo imtasis veiksmų šį vamzdį remontuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-09 tarp atsakovės DNSB „Aidas“ ir UAB „Santechprekyba“ sudaryta montažo sutartis Nr. 2016-12/10, pagal kurią UAB „Santechprekyba“ įsipareigojo demontuoti sieną ir sumontuoti naują vidaus nuotekų vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje tarp antro ((duomenys neskelbtini)) ir trečio ((duomenys neskelbtini)) aukštų. Taigi, netrukus po 2016-10-05 vandentiekio avarijos ir 2016-11-08 statinio apžiūros akto surašymo buvo atliktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto – nuotekų vamzdyno – esančio būtent tarp A. B. ir atsakovo A. K. butų, remontas. Trečia, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo sūnus R. K. paaiškino, kad jam paskambino atsakovės DNSB „Aidas“ pirmininkė ir paaiškino, jog iš tėčio buto buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmininkė nurodė, kad A. K. savo kaltės nepripažįsta ir prašė nuvažiuoti, padėti įsiaiškinti situaciją. Jis nuvyko pas tėtį, tačiau vandentiekio avarijos pėdsakų nepastebėjo – bute nebuvo vandens ar drėgmės. Siekdamas išsiaiškinti situaciją, jis pasamdė santechniką, kuris apžiūrėjo vamzdyną, tačiau defektų nerado. Liudytojas nurodė, kad tėčio bute, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdžiai yra pakankamai nauji – keisti prieš 6 metus. Taip pat pažymėjo, kad po minėtos vandentiekio avarijos tėčio bute joks remontas atliktas nebuvo, tačiau po to, kai bendrija sutaisė nuotekų vamzdyną, jis buvo sutikęs A. B., kuri patvirtino, kad jos butas iš naujo užpiltas nebuvo. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog po 2016-10-05 būtų dar kartą užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra. Tai reiškia, jog nepaisant to, kad atsakovas A. K. po 2016-10-15 vandentiekio avarijos remonto darbų neatliko, tačiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš naujo užlietas nebuvo. Be to, 2016-11-08 statinio apžiūros akte nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matosi nuotekų vamzdynas apibėgęs su apnašomis. 2016-10-13 pranešime apie įvykį A. B. nurodo, kad 2016-10-05 grįžusi namo rado nubėgusią sieną su nešvarumais <...> rudas dėmes ant skalbimo mašinos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą jog labiau tikėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas iš nuotekų vamzdyno.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus bylos duomenis bei šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad 2016-10-05 vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietas, (duomenys neskelbtini), įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto – nuotekų vamzdyno – defektų.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (DNSBĮ 15 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Administravimo nuostatai) 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Taigi, 2016-10-05 vandentiekio avariją sukėlusio nuotekų vamzdžio priežiūra (eksploatacija) turėjo rūpintis atsakovė DNSB „Aidas“.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-10-05 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio defekto įvyko vandentiekio avarija, kurios metu užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minėto vamzdžio priežiūra turėjo rūpintis atsakovė DNSB „Aidas“, konstatuotina, jog vandentiekio avariją nulėmė atsakovės DNSB „Aidas“ veiksmai, t.y. netinkama nuotekų vamzdžio priežiūra.

Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovo A. K. atstovė nurodo, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti žalos dydį, kadangi nėra aišku, ar ieškovės pateiktame defektų akte nurodyti tik tiek defektai, kurie atsisaro dėl 2016-10-05 vandentiekio avarijos, ar jame nurodyti ir defektai, kuriuos sukėlė ankstesni buto užpylimai. Be to, nėra aišku, ar byloje pateiktos sąmatos parengtos tinkamai. Teismas su šia atsakovo atstovės pozicija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-10-13 ieškovės darbuotojas – ekspertas M. B. – parengė buto, esančio (duomenys neskelbtini), defektų aktą, kuriame nurodyta, jog buvo padaryti pažeidimai patalpose Nr. 36-1, 36-4, 36-5, 36-6. 2016-10-20 defektų akte nurodoma, jog buvo padaryti pažeidimai patalpose Nr. 36-1, 36-6. Įvertinus minėtų aktų turinį matyti, jog nors juose minimos tos pačios buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, tačiau aktuose konstatuoti skirtingi pažeidimai, jų mastas. Be to, vertinimą atliko ekspertas. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti atlikto vertinimo tinkamumu, atsakovai nepateikė. Byloje pateiktose lokalinėse sąmatose apskaičiuota, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 137,47 Eur ir 88,92 Eur. Lokalinėse sąmatose nurodyti darbai bei jų kiekis atitinka 2016-10-13 ir 2016-10-20 defektų aktuose nustatytus buto pažeidimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės DNSB „Aidas“ priteistina 226,39 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovei iš atsakovės DNSB „Aidas“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Patikslintą ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės DNSB „Aidas“ priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-24 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T1463-14445 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovas A. K. 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-09-27 pažymą Nr. NTP-7-9535 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 127,16 Eur advokato užmokestis. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu yra atmestas, tačiau įvertinus tai, jog ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, kad atsakove turi būti laikytina DNSB „Aidas“, o A. K. atsakovu į bylą buvo įtrauktas dėl to, jog atsakovė DNSB „Aidas“ nurodė, kad jis yra atsakingas už atsiradusią žalą, bei atsižvelgus į tai, kad aplinkybė apie tai, kas turėtų būti laikomas tinkamu atsakovu paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės DNSB „Aidas“ į valstybės biudžetą priteistina 127,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės DNSB „Aidas“ į valstybės biudžetą priteistina 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Aidas“ 226,39 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 226,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Aidas“ 127,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Aidas“ į valstybės biudžetą 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.