Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1280-803/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2A-1280-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17108-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1280-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17108-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.;2.3.5.2.1; 3.3.1.20.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei R. B. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui S. V. dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarką ir išlaikymo dydį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5 punktą; nustatyti S. V. siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.I. b.l. 1-8).Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 (e.b. T.I. b.l. 11-13) nutraukė ieškovo S. V. ir atsakovės R. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje bei patvirtino 2009 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtinta sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė, kad nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina R. B.-V.. Šalys susitarė, kad ieškovas su savo nepilnamečiu sūnumi A. V. bendraus pagal ieškovo ir atsakovės abipusį susitarimą, atsakovei neribojant tokio bendravimo. Atsakovei pradėjus riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, jis prašo teismo nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko A. V. šią bendravimo tvarką:Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš Šalių suderintos vietos nuo 17:00 val., ir pristatydamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki 20:00 val.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t.y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba Šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17:00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki sekmadienio 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba Šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12:00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19:00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš Šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t.y. sausio 1 d. 20:00 val., antrąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), nuo 12:00 val. pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per stačiatikių (provoslavų) Šv. Velykas, t.y. Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val. ir per stačiatikių (provoslavų) Šv. Kalėdas (sausio 6, 7 d.) sausio 6 d. nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą sausio 7 dienos 20:00 val.Tėvo gimimo dieną ir tėvo dieną nepilnametis sūnus su juo švenčia kiekvienais metais, motinos gimimo dieną ir motinos dieną nepilnametis sūnus su motina taip pat švenčia kiekvienais metais;Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę nepilnamečio vaiko tėvo kasmetinių atostogų, t.y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Šalims abipusiu susitarimu geranoriškai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžią pirmąją atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina - likusią antrą atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas būna su nepilnamečio vaiko tėvu, jis turi teisę išsivežti vaiką į užsienį be rašytinio sutikimo, tačiau ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per nepilnamečio vaiko gimtadienius (birželio 18 d.) poriniais kalendoriniais metais nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba Šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.Tuo metu, kai sūnus laiką leidžia su nepilnamečio vaiko tėvu, pastarasis įsipareigoja skirti lėšas tenkinti jo būtinuosius poreikius.Tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko motina išvyksta darbo ar kitais reikalais į kitą miestą, valstybę ar kitais atvejais, kai vaikui reikalinga kito suaugusio asmens priežiūra, pirmenybė tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiką teikiama nepilnamečio vaiko tėvui ir, tik nesant tam galimybės, vaiko priežiūrą pavesti kitam asmeniui (seneliui, senelei).Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Šalys negali išvengti), Šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis Šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiems Šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu Šalys įsipareigoja į sudarytą bendradarbiavimo tvarką žvelgti lanksčiai, t.y. kaip į nustatytas bendro pobūdžio gaires, kurios abiejų Šalių susitarimu gali būti koreguojamos bei keičiamos, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.Šalys gali abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo tvarką.Nepilnamečio vaiko tėvo ir vaiko bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo S. V. ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka visiškai. Nurodė, kad skatina sūnų bendrauti su tėvu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Nurodė, jog ieškovo prašomoje patvirtinti bendravimo su vaiku tvarkoje yra numatytos tik ieškovo teisės, o pareigų – nėra. Nurodė, kad ieškovas nesutinka padidinti vaikui teikiamą išlaikymą. Teigia, kad atsakovas su vaiku bendrauja nepilnavertiškai. Prašė atmesti S. V. ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (e.b. T.I. b.l. 57-61).Atsakovė R. B. teismui pateikė 2016 m. spalio 18 d. patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti S. V. ir nepilnamečio vaiko A. V. priešieškinyje nurodomą bendravimo tvarką; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos ieškovo ir atsakovės 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 papunktį priteisiant iš S. V. sūnaus A. V. išlaikymui ne mažiau kaip 600 Eur kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 10 dienos) periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės į R. B. banko sąskaitą; iš S. V. sūnaus A. V. išlaikymui priteisti vienkartinę pinigų sumą 2 775 Eur, skirtą vaiko kambario remontui, baldams ir dviračiui įsigyti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.I. b.l. 115-129). Atsakovė R. B. teismui taip pat pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslintą priešieškinį (e.b. T.VI. b.l. 79-81), kuriuo prašė nustatyti tokią S. V. ir A. V. bendravimo tvarką:S. V. turi bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką po pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo, jo gyvenamosios ar kitos su vaiko motina suderintos vietos bei grąžindamas jį tą pačią dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą su vaiko motina suderintą vietą.S. V. turi bendrauti su vaiku antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką penktadienį po pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo, jo gyvenamosios ar kitos su vaiko motina suderintos vietos bei grąžindamas jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą su vaiko motina suderintą vietą.S. V. turi praleisti su vaiku pusę (antrąją) jo mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laiko.S. V. turi praleisti su vaiku dalį vaiko vasaros atostogų laiko: nuo liepos mėn. 15 d. iki liepos mėn. 31 d. Kai S. V. bendravimo tvarkos su vaiku laikas sutampa su vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis, apsilankymais pas gydytojus ar pan., S. V. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, pas gydytojus ir kt.S. V., negalėdamas bendrauti su vaiku nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti vaiko motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas.S. V. ir vaiko bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Ieškovas S. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės R. B. priešieškinį, kuriuo prašė, kad teismas nustatytų konkrečias savaitės bei mėnesio dienas (taip, kaip nurodyta jo siūlomoje bendravimo tvarkoje), kuriomis jis galės netrukdomai bendrauti su sūnumi. Su atsakovės prašomu priteisti 600 Eur išlaikymo dydžiu nesutiko. Nurodė, jog vaiko išlaikymui moka apie 145 Eur, taip pat prie vaiko išlaikymo nuolat prisideda papildomomis pajamomis: moka įmokas pagal vaiko indėlio fondo mokslams sutartį, už kompiuterį, telefono paslaugas, baseiną bei krepšinio treniruotes, pirko vadovėlius ir knygas, apmokėjo sūnaus pirmosios Komunijos šventę, pirko kuprinę bei drabužius, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Ieškovas sutinka lygiomis dalimis su atsakove prisidėti prie ieškinyje nurodytų nenumatytų išlaidų, tokių kaip dantų gydymas, taisymas, skiepai, tačiau pati atsakovė atsisako šiuos klausimus derinti su ieškovu, nepateikia jam sąskaitų už šias paslaugas, tuo nesudarydama jam galimybių prisidėti prie šių išlaidų. Nurodė, jog ieškovo pajamos sudaro apie 1 472 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat moka būsto kredito įmokas, už komunalinius mokesčius, telekomunikacijų paslaugas, kurą, įmokas Pareigūnų kredito unijai, būsto paskolų draudimą, už anglų kalbos kursus, išlaikymą vaikui bei tenkina savo būtinuosius poreikius maistui, drabužiams, avalynei, perka sveikatos bei higienos prekes. Ieškovas už būsto kreditą yra nusipirkęs butą, kito nekilnojamojo turto jis neturi. Prašė atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą (e.b. T.II. b.l. 1-9). Teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų su sūnumi praleisti katalikiškas Kalėdas ir Velykas. Nurodė, jog sutiktų sūnui mokėti po 190 Eur periodinėmis išmokomis, taip pat ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Pirmuoju punktu ieškovas prašė nustatyti, kad jis pasiima sūnų pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas šį punktą patikslino ir prašo nustatyti, kad jis pasiima sūnų bendravimui pirmadieniais ir trečiadieniais, o penktadienį jis su sūnumi bendraus jam priklausančiais savaitgaliais. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (e.b. T.I b.l. 47-48) bei papildomą išvadą (e.b. T.IV. b.l. 146), kuriose nurodė, kad minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t.y. jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams ir atsakovė R. B. pateiktų objektyvius įrodymus apie ieškovą S. V., jo charakterio neigiamas savybes, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, galimai turėtų neigiamos įtakos sūnaus vystymuisi, elgesiui, emocinei būsenai. Nurodė, jog atsakovė R. B. nesudarė sąlygų pakalbėti su vaiku, išsiaiškinti vaiko norų; paaiškino, kad tėvui yra sudaromos visos galimybės bendrauti su sūnumi A.. Nurodė, jog konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko A. V. teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nurodė, jog abu tėvai (proporcingai savo turtinei padėčiai) yra atsakingi už vaiko poreikių užtikrinimą; vieno iš tėvų pareigos vaiko atžvilgiu negali būti perkeliamos su vaiku gyvenančiam tėvui (motinai); vertintinos ne tik tėvų galimybės, bet jų pastangos maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius; įrodymais pagrįsti vaiko poreikiai turėtų būti maksimaliai užtikrinami. Nurodė, jog atsakovės R. B. prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti koreguojama; ieškovo S. V. prašoma nustatyti bendravimo tvarka (nurodant, kad tėvas bendrauja su sūnumi, o ne tik turi teisę bendrauti) labiau atitiktų vaiko A. interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pirmos instancijos teismas nurodė, jog šalys nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo. Teismas, išanalizavęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, sprendė, jog ieškovo suformuluota bendravimo tvarka labiau atitiktų nepilnamečio vaiko ir šalių interesus, būtų aiškesnė bei leistų išvengti ginčų dėl tėvo ir sūnaus bendravimo. Pirmos instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5 punktą ir nustatė tokią tėvo S. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:Nepilnamečio vaiko tėvas S. V. turi teisę bendrauti su sūnumi A. V. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš kitos šalių suderintos vietos (mokyklos, būrelių vietos) nuo 17:00 val., ir pristatydamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki 20:00 val. Nepilnamečio vaiko tėvas S. V. turi teisę bendrauti su vaiku A. V. du savaitgalius per mėnesį, t.y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17:00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba Šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12:00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19:00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš Šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t.y. sausio 1 d. 20:00 val., antrąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), nuo 12:00 val. pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per stačiatikių (provoslavų) Šv. Velykas, t.y. Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val. ir per stačiatikių (provoslavų) Šv. Kalėdas (sausio 6, 7 d.) sausio 6 d. nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą sausio 7 dienos 20:00 val.Tėvo gimimo dieną ir tėvo dieną nepilnametis sūnus su juo švenčia kiekvienais metais, motinos gimimo dieną ir motinos dieną nepilnametis sūnus su motina taip pat švenčia kiekvienais metais.Tėvas S. V. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko. Šalims geranoriškai nesusitarus: neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį. Tėvas S. V. kiekvienais metais turi teisę praleisti pusę vaikui suteikiamų mokyklinių vasaros atostogų laiko, kurių viena dalis sudaro ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės. Apie numatoma ieškovo atostogų laiką bei bendravimą su nepilnamečiu vaiku vasaros laikotarpiu ieškovas privalo pranešti atsakovei ne mažiau kaip prieš dvi savaites, suderindamas nepilnamečio vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą. Kuomet vaikas būna su nepilnamečio vaiko tėvu S. V., jis turi teisę išsivežti vaiką laikinai (atostogauti) į užsienį be rašytinio motinos sutikimo, tačiau ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per nepilnamečio vaiko gimtadienius (birželio 18 d.) poriniais kalendoriniais metais nuo 10.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.S. V., negalėdamas bendrauti su vaiku nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti vaiko motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis. Vaiko motina per protingą laiką, bet ne vėliau nei prieš dvi dienas privalo tėvą informuoti apie vaiko ligą ar kitas aplinkybes, dėl kurių nepilnametis vaikas negalės bendrauti su tėvu.Tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko motina išvyksta darbo ar kitais reikalais į kitą miestą, valstybę ar kitais atvejais, kai vaikui reikalinga kito suaugusio asmens priežiūra, pirmenybė tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiką teikiama nepilnamečio vaiko tėvui ir, tik nesant tam galimybės, vaiko priežiūrą pavesti kitam asmeniui (seneliui, senelei).Šalys gali abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo tvarką.Nepilnamečio vaiko tėvo ir vaiko bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Pirmos instancijos teismas taip pat pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 nustatytą išlaikymo dydį. Teismas priteisė iš S. V. nepilnamečiam vaikui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2016 m. rugsėjo 26 d., iki A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. B., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovės, nes jo pajamos per mėnesį yra 1,5 karto didesnės nei atsakovės. Teismas nurodė, jog 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. kovo 8 d. bei 2017 m. balandžio 12 d. išdavė atsakovei liudijimus įrodymams rinkti, nes atsakovė teismui buvo nurodžiusi, jog ieškovas dirbo užsienyje, todėl turi slepiamų santaupų ir prašė teismo išreikalauti iš Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant kredito unijas, Paysera sistemą duomenis, apie ieškovo S. V. turėtas sąskaitas, jų išrašus apie detalų lėšų judėjimą už 2016 metus. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nė vieno teismo išduoto liudijimo atsakovė taip ir neatsiėmė, nors jos prašymu jie buvo palikti atsiėmimui priėmimo skyriuje. Teismas nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei rodo byloje surinkti įrodymai, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Dėl atsakovės argumentų, jog šalių nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo suma sudaro mažiausiai 600 Eur, teismas nurodė, kad atsakovės pateikti iš elektroninių internetinių parduotuvių daiktų (drabužių, dviračių, vaistų, vitaminų, batų ir kt.) pavyzdžiai su jų kainomis bylos nagrinėjimui nėra svarbūs, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent šiuos daiktus atsakovė nepilnamečiam sūnui pirko, kad mokėjo už juos būtent tokią kainą ir pan. Teismas nurodė, jog ieškovės pateiktoje sąmatoje (Išlaidų poreikių paskaičiavimo lentelė Nr. 4) yra išlaidų, kurių negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti: pvz. dovanos vaiko draugams nurodytos 16,66 Eur per mėnesį, kurios per metus sudaro 199,92 Eur, slidinėjimas kalnuose apie 800 Eur, atostogos užsienyje apie 550 Eur ir pan., kurių mėnesio vidurkis sudaro 129,10 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta suma, kurią, jos teigimu, reikia skirti sūnaus išlaikymui, yra neprotingai didelė. Teismo vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, bei įvertinęs aplinkybę, kad nustačius bendravimo tvarką šalių nepilnametis sūnus su tėvu turėtų praleisti ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę bei du savaitgalius per mėnesį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), tėvo bei vaiko atostogų metu (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų), nepilnamečio vaiko poreikius bei į tai, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, sprendė, jog nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra dvylika metų, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 410 Eur, iš kurių po 220 Eur turėtų skirti tėvas S. V. ir po 190 Eur turėtų skirti motina R. B.. Atsakovė taip pat prašė iš ieškovo vaikui priteisti vienkartinę 2 775 Eur sumą, kuri reikalinga vaiko kambario remontui atlikti. Teismas nurodė, jog negali priteisti vienkartinės sumos remdamasis vien prielaidomis. Nors atsakovė ir nurodė, kad ji jau buvo išsikvietusi meistrą, kuris apskaičiavo būsimas remonto išlaidas, tačiau teismas pažymėjo, jog šios išlaidos nėra realiai patirtos. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė jau įsigijo baldus, pradėjo remonto darbus, sumokėjo avansą ar pan. Dėl nurodyto, teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui vienkartine pinigų suma 2 775 Eur.Teismas taip pat grąžino R. B. 10 Eur permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugsėjo 25 d.; priteisė iš S. V. į valstybės biudžetą 20 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš R. B. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti S. V. naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė R. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo (e.b. T.VI. b.l. 78-98), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos R. B. ir S. V. 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą priteisiant iš S. V. nepilnamečiam vaikui A. V. išlaikymą po 600 Eur kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 10 dienos) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki A. V. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. B., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;priteisti iš S. V. konkrečią pinigų sumą - 2775 Eur vaiko kambario remontui, įrengimui (baldų, kitų daiktų pirkimui) ir dviračio įsigijimui. Jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo priteisti nurodytas išlaidas konkrečia vienkartine pinigų suma, atsakovė prašo teismo šias išlaidas įskaičiuoti į kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir iš ieškovo papildomai priteisti 40 Eur per mėnesį, iš viso 640 Eur per mėnesį.pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos R. B. ir S. V. 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5 punktą nustatant tokią S. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką:S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. kiekvieną antradienį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar iš kitos šalių suderintos vietos nuo 17:00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. du savaitgalius per mėnesį (išskyrus vaiko atostogų laiką), t.y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos nuo šeštadienio 12.00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki sekmadienio 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. kiekvienais metais per stačiatikių (provoslavų) Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas (sausio 6, 7 d.) taip: Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų, sausio 6 d. pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sausio 7 dienos 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų. Ši bendravimo tvarka taikoma jei tos dienos yra poilsio, šventinės. Katalikų šventes kiekvienais metais vaikas švenčia su mama.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. poriniais metais per Naujuosius metus gruodžio 31 d. pasiimdamas vaiką nuo 12.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sausio 1 dienos 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. per tėvo dieną pasiimdamas vaiką nuo 12.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų. Motinos dieną vaikas būna su mama.S. V. turi praleisti su sūnumi A. V. pusę (antrąją) jo mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laiko.S. V. turi praleisti su sūnumi A. V. dalį vaiko vasaros atostogų laiko: nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. Vaikas su mama atostogauja nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 25 d.S. V. telekomunikacijų ryšių priemonėmis bendrauja su sūnumi A. V. neribojant jam tokio bendravimo. Vaiko bendravimo su tėvu metu S. V. įsipareigoja neriboti mamos ir vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.S. V., negalėdamas bendrauti su sūnumi A. V. nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti SMS žinute vaiko motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Vaiko mama per protingą laiką, bet ne vėliau nei prieš dvi dienas privalo S. V. informuoti apie vaiko ligą ar kitas aplinkybes, dėl kurių nepilnametis vaikas negalės bendrauti su tėvu.Kai S. V. bendravimo su sūnumi A. V. laikas sutampa su vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis, apsilankymais pas gydytojus ar pan., S. V. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, pas gydytojus ir kt.S. V. ir jo sūnaus A. V. bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Šalys abipusiu susitarimu raštu gali keisti nustatytą bendravimo tvarką.apeliantė taip pat teismo pakartotinai įpareigoti ieškovą pateikti teismui Didžiosios Britanijos banke „TSB bank“ esančios jo sąskaitos detalų išrašą už 2015-2017 metus arba prašo teismo kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į kompetentingas Didžiosios Britanijos institucijas ir išreikalauti minėtą dokumentą;Bylinėjimosi išlaidų iš R. B. S. V. naudai nepriteisti;Priteisti iš S. V. R. B. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Dėl priteisto išlaikymo dydžio apeliantė nurodė, jog teismas, tinkamai nevertino į bylą pateiktų duomenų, susijusių su nepilnamečio šalių sūnaus poreikiais bei vaiko tėvų turtine padėtimi, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, neteisingai taikė teismų praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose. Nurodė, jog teismui pateikė tikslius duomenis apie vaiko poreikius, kurie turėtų būti tenkinami šiuo jo gyvenimo etapu atsižvelgiant į jo amžių, interesus, pomėgius, norus. Nurodė, jog išlaidos vaikui sudaro 807 Eur per mėnesį. Nurodė, jog byloje pateikti duomenys ir paskaičiavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais (e.b. T.I. b.l. 115-129; T.II. b.l. 119, 131-134, 136-195; T.V. b.l. 1-105; 114-198; T.VI. b.l. 95-126). Teigia, jog teismui pateikė įrodymus, kad vaikas turi ne tik bendrų poreikių sveikatai (pvz. prevencija, organizmo stiprinimas, vitaminai, susižalojimai, peršalimo, virusinės ligos), bet ir specifinių (tikas, dantų problemos, skiepai nuo erkinio encefalito), o tai yra susiję su didesnėmis išlaidomis (e.b. T.V. b.l. 71-74, 96-102). Nurodo, jog sūnus turi specialių poreikių, nes turi viršsvorį, pagal specialistų išvadas yra nelankstus, tam tikrų raumenų tonusas yra padidėjęs, raumenys sutrumpėję ir riboja judesio amplitudę, pakitęs judesio stereotipas, yra judesio pakitimų, sumažėjusi momentinė jėga, silpnas raumenynas, nepakankama jėgos, širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė, ydinga laikysena ir kt. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti rimtų sveikatos problemų, būti traumų. Todėl specialistai pataria kuo daugiau sportuoti, labai tinka ėjimas, bėgimas, šokiai, plaukimas, judrieji žaidimai ir pan. (e.b. T.I. b.l. 27-28). Nurodo, jog šiais metais vaikas lankėsi pas gydytoją – specialistą, kuris dėl vaiko stuburo, laikysenos problemų taip pat rekomendavo jam plaukimą. Kartu su apeliaciniu skundu teikia šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Nurodo, jog dėl nurodytų vaiko sveikatos problemų ir gydytojų rekomendacijų vaikas lanko futbolo būrelį (45 Eur, pernai lankė krepšinio būrelį - 30 Eur), dar būtina jam plaukioti baseine (apie 30 Eur per mėn.) (e.b. T.V. b.l. 114-118, 149-162, 174, 175).Dėl ieškovo turtinės padėties apeliantė nurodo, jog, neaišku kodėl pirmos instancijos teismas nusprendė, jog iš 410 Eur, skiriamų vaiko poreikiams tenkinti, ieškovas turi skirti 220 Eur, o atsakovė 190 Eur. Nurodo, jog atsakovės pajamos nepakito nuo santuokos nutraukimo ir yra apie 800 Eur per mėn., jokio naujo nekilnojamojo ar brangaus kilnojamojo turto atsakovė neįsigijo (e.b. T.II. b.l. 119-134, 141-156). Nurodo, jog ieškovo pajamos yra beveik 3,6 karto didesnės nei atsakovės, tačiau pirmos instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nenustatinėjo. Nurodė, jog teismo prašė vertinti ne tik paties ieškovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, kurie yra nepilni, netikslūs ir neinformatyvūs, bet ir surinkti ir vertinti duomenis apie ieškovo esamą faktinę turtinę padėtį iš įvairių kitų šaltinių. Nurodė, jog teismui teikė prašymus raštu dėl duomenų apie ieškovo turtinę padėtį surinkimo: 2017-02-01, 2017-04-10, 2017-04-18, 2017-09-22, 2017-09-25 (e.b. T.III. b.l. 57-60; T.IV. b.l. 142, 148; T.VI. b.l. 134-136; T.VI. b.l. 127-128). Pasinaudoti teismo išduotais liudijimais įrodymams rinkti ir gauti iš bankų reikiamų duomenų su šiais liudijimais negalėjo, nes 2017 m. vasario 7 d. patyrė stiprią kojos traumą (kaulų lūžiai, raiščių, menisko plyšimai ir kt.), turėjo nedarbingumą nuo 2017-02-13 iki 2017-04-28, o paskutiniame teismo liudijime nurodytas terminas gauti ir teismui pateikti duomenis yra iki 2017-04-24. Nurodė, jog teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė kitų veiksmų šiems įrodymams surinkti, nors paskutinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atsakovė teismui pateikė 2017-04-18. Įrodinėja, kad ieškovas teismui pateikė nepilnus duomenis apie jo gaunamas pajamas. Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis ir ieškovo pateiktos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (banke „Swedbank“) išrašo duomenimis ieškovas iš savo darbdavio – UAB „Ekskomisarų biuras“ gavo 1226,02 Eur (kartu su ligos pašalpomis) per mėn. (2016 m. sausio-lapkričio mėn.). Remiantis Sodros duomenimis ieškovas gauna 221,34 Eur pareigūno pensiją, 152,04 Eur netekto darbingumo pensiją. Remiantis SoDros ir banko sąskaitos išrašo duomenimis ieškovas gauna per mėnesį apie 50-100 Eur pajamų už filmavimus (pagal autorines sutartis, automobilio, buto nuomą ir kt.). Viso apie 1674,4 Eur. Nurodo, kad tai yra daugiau kaip 2 kartus didesnės pajamos nei atsakovės (e.b. T.III. b.l. 5-8, 21-53). Teigia, jog nuo 2013 metų (kai pradėjo dirbti ir gyventi Škotijoje) iš Didžiosios Britanijos ieškovas gauna išmokas sau (Working tax credit) ir išmokas vaikui (Child benefits). Teigia, jog šiuos pinigus ieškovas gauna į ieškovo banko sąskaitą, esančią užsienyje (Didžiosios Britanijos banke „TSB bank“). Nurodo, jog dėl šios banko sąskaitos išrašų išsireikalavimo atsakovė yra teismui pateikusi 2017-02-01, 2017-09-22 prašymus. Nurodo, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir įrodymus rinkti savo iniciatyva.Dėl vienkartinės išmokos priteisimo apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teisme prašė iš ieškovo priteisti konkrečią pinigų sumą (2775 Eur) vaiko kambario remontui, įrengimui (baldų, kitų daiktų pirkimui) ir dviračio įsigijimui (e.b. T.I. b.l. 127). Įrodinėja, kad teismui pateikė tikslius duomenis apie vaiko poreikius, kuriems prašė priteisti konkrečią pinigų sumą (kambario remonto sąmatą, baldų, dviračio ir kt. kainas) (e.b. T.VI. b.l. 95-126). Teismas nepagrįstai atmetė prašymą, nes vaiko kambarį yra būtina suremontuoti (remontas nedarytas apie 20 metų, sienos, lubos yra suskilinėjusios, nuo lubų krenta tinko gabalai ir pan.), įrengti (nupirkti reikiamus baldus ir kitus daiktus). Pažymi, kad iš savo pajamų ir ieškovo skiriamų lėšų vaiko išlaikymui negali užtikrinti nurodytų vaiko poreikių.Dėl pirmos instancijos teismo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos apeliantė nurodė, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas S. V. bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis dėl vaiko interesų, poreikių, neatsižvelgė į vaiko užimtumą (dienotvarkę) ir kitas svarbias aplinkybes. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka turi būti koreguojama ir keičiama į apeliaciniame skunde atsakovės nurodomą bendravimo tvarką. Mano, jog skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarka atitinka tik ieškovo interesus, o ne nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Teigia, jog skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarka suponuoja pareigas atsakovei ir tokia situacija grubiai pažeidžia lygiateisiškumo principą. Prašo teismo ieškovo bendravimo su vaiku sąlygas formuluoti nurodant ne ,,turi teisę bendrauti su vaiku”, bet „turi bendrauti su vaiku“. Pažymi, kad proceso metu vaiko teisių apsaugos specialistai yra nurodę, kad nustatant bendravimo tvarką reikėtų nurodyti, kad „tėvas bendrauja su sūnumi, o ne tik turi teisę bendrauti“ (e.b. T.IV.b.l. 146). Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nurodė šiuos esminius argumentus:vaiko mokymosi klausimais rūpinasi tik atsakovė, ieškovas nepadeda vaikui ruoštis pamokoms, namų darbų netikrina, todėl prašo teismo nustatyti, kad ieškovas bendrautų su vaiku ne daugiau nei vieną darbo dieną per savaitę, priešingu atveju, nukentės vaiko interesai, vaikui nebus tinkamų sąlygų mokytis, pasiruošti pamokoms, nebus užtikrintas jo gyvenimo ritmo stabilumas. Nurodo, jog atsižvelgiant į vaiko interesus, jo užimtumą tinkamiausia diena bendravimui su tėvu būtų antradienis. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas, jog tėvas vaiką grąžina 20:00 val. neatsižvelgė į tai, kad vaikui reikia laiko pasiruošti kitos dienos pamokoms, pailsėti, gerai išsimiegoti, jis anksti keliasi, todėl darbo dienomis ir sekmadieniais eina miegoti 20:30 val., todėl nurodo, kad ieškovas darbo dienomis mokslo metų laikotarpiu vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių sutartą vietą turėtų pristatyti iki 19:00 val. ir iki 21:00 val atostogų laikotarpiu, jei kitą dieną nėra pamokų. Prašo atitinkamai pakoreguoti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl vaiko grąžinimo laiko;nurodo, jog neprieštarauja, kad tėvas su vaiku bendrautų du savaitgalius per mėnesį, tačiau, siekiant užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas mokytis ir laiku paruošti namų darbus, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, jog ieškovas vaiką pasiima šeštadienį nuo 12:00 val., o ne penktadienį nuo 17:00 val. kaip dabar nustatyta skundžiamame sprendime ir grąžina sekmadienį iki 19:00 val;nurodė, jog šalių vaikas yra tikintis, katalikas, pakrikštytas, priėmęs Šv. Komuniją, tuo tarpu ieškovas nėra tikintis, jis yra pakrikštytas stačiatikiu – sentikiu, tačiau jokių religinių švenčių jis niekada nešventė/nešvenčia (nei katalikų, nei stačiatikių). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įtvirtino situaciją, kai vaiko tėvas su vaiku švenčia kiekvienus metus stačiatikių (provoslavų) šventes, o su mama katalikiškas šventes - tik kas antrus metus. Todėl prašo teismo nustatyti, kad pirmos instancijos teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytas katalikiškas šventes vaikas švenčia su mama (apeliante) kiekvienais metais. Taip pat prašo pakeisti bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas dėl vaiko Naujųjų metų šventimo ir neskirstyti Naujųjų metų šventimo į dvi atskiras dalis (dienas) kaip nurodyta pirmos instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje. Nurodo, kad tikslingiausia nustatyti, jog vienais metais (poriniais) Naujus metus vaikas švenčia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio 1 d. 19 val. ar 21 val., o kitais metais (neporiniais) - su mama. Pažymi, jog pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje dėl Naujųjų metų šventimo yra pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, nes nustatyta, kad poriniais metais vaikas su tėvu būna nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio 1 d. 20 val., o neporiniais metais nuo sausio 1 d. 12 val. iki 20 val. Tai reiškia, kad vaikas su atsakove tik kas antrus metus gali švęsti Naujus metus ir tik nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio l d. 12 val., kai su tėvu vienus metus nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio l d. 20 val., o kitus metus nuo sausio 1 d. 12 val. iki 20 val.;nurodo, jog pirmos instancijos teismo nustatytas 6 bendravimo tvarkos punktas yra nereikalingas, nes yra nekonkretus, perteklinis. Neprieštarauja, kad vaikas švęstų tėvo dieną su tėvu, motinos – su motina, tačiau nesutinka dėl motinos ir tėvo gimimo dienų šventimo. Nurodo, kad gimimo dienos dali būti darbo dienos, kai vaiko veiklos grafikas yra kitas, taip pat savaitgalis, per kurį su vaiku bus kitas tėvas;teigia, jog pirmos instancijos teismas nustatė ieškovui per ilgą pusės vaiko vasaros atostogų laiką. Teigia, jog vaikas beveik visą vasarą praleidžia sode (gryname ore) su apeliante, močiute (apeliantės mama), o ieškovas tokių sąlygų vaikui neužtikrina. Nurodo, jog trijų savaičių laikotarpis vasaros atostogų metu, nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. būtų tinkamiausias vaikui praleisti su tėvu. Nurodo, jog atsakovės atostogų laikas yra daug ilgesnis (viso 45 dienos per metus), nei ieškovo (viso 28 dienos per metus), todėl vaikas su atsakove gali praleisti daugiau laiko atostogų metu ir šiuo atveju būtų galima nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo numatant ilgesnį vaiko buvimo su mama vasaros atostogų metu laiką;apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo 8 punkte nustatyta bendravimo tvarka, kurioje numatytas vaiko gimtadienio šventimas. Nurodo, jog birželio 18 d. vaikui vis dar bus mokslo metų diena, todėl šis punktas negalės būti realiai vykdomas ir vaikas negalės bendrauti su tėvu ar motina nuo 10 val. iki 20 val;apeliantė taip pat mano kad skundžiamame sprendime nustatyti 9, 11, 12 bendravimo su vaiku tvarkos punktai yra pertekliniai, todėl nereikalingi. Dėl teismo nustatyto 13 bendravimo su vaiku punkto prašo jį papildyti, nurodant, kad bendravimo su vaiku tvarka įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko norus.Dėl pirmos instancijos teismo ieškovui S. V. iš apeliantės priteistų 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, apeliantė prašo teismo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš apeliantės ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas, jis nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, tai yra su ieškiniu į teismą kreipėsi nepagrįstai; teismui nepateikė duomenų apie visas turimas banko sąskaitas; ieškovas pateikė teismui melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį; taip pat melagingus duomenis apie vaikui skiriamas išlaidas. Nurodo, jog priteisus bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, nukentėtų visų pirma vaiko interesai, tai būtų didelė našta apeliantei ir vaikui. Nurodo, jog teismo priteista suma ieškovo bylinėjimosi išlaidoms apmokėti yra didesnė nei pusė apeliantės darbo užmokesčio per mėnesį. Nurodo, jog apeliantė šioje byloje dalyvauja be advokato pagalbos, atstovauja nepilnamečio sūnaus interesus, yra silpnesnioji ginčo šalis, todėl prašo teismo į tai atsižvelgti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Atsakovas S. V. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą (e.b. T.VI. b.l. 129-146), kuriuo prašo palikti 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-985-558/2017 nepakeistą, o apeliantės R. B. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės R. B. jo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal teikiamus dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:Dėl apeliaciniame skunde prašomos pakeisti pirmos instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos paaiškino, jog teismas itin detaliai analizavo abiejų šalių siūlomų nustatyti bendravimo tvarkų punktus, kiekvieną punktą atskirai aptarė teismo posėdyje, išklausė abiejų šalių siūlymus ir argumentus, bei suformulavo aiškią ir vaiko poreikius bei interesus atitinkančią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri leis išvengti galimų ginčų ateityje ir užtikrins tėvo ir sūnaus santykių stabilumą. Nurodo, jog keisti pirmos instancijos teismo nustatytą ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką į apeliantės nurodomą bendravimo tvarką nėra teisinio pagrindo. Nurodo, jog vaikas nėra itin mažo amžiaus, todėl teismo nustatyta tvarka, kuria ieškovas įpareigotas grąžinti nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą 20:00 val. yra pagrįsta. Nurodo, jog bendravimo tvarkoje nurodytus punktus šalys gali keisti tarpusavio susitarimu, todėl tuo atveju, jeigu vaikas pageidaus arba jam bus patogiau, priimtiniau Naujuosius metus sutikti kitaip, negu nurodyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, ieškovas tam neprieštaraus. Nurodo, jog, toks punktas, koks yra suformuluotas teismo sprendime, užtikrina, kad kiekvienais metais Naujųjų metų išvakarėse ir kitą dieną vaikas susitiktų su abiem tėvais, gautų dovanų, susitiktų su seneliais. Teigia, jog prašydama pakeisti šį punktą, atsakovė savo asmeninius interesus iškelia aukščiau vaiko interesų. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašomu nustatyti trumpesniu jo būvimo su sūnumi vasaros atostogų terminu. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tėvo buvimo su vaiku per vasaros atostogas nesudaro pagrindo nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo, nurodo, jog siūlydamas teismui nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką įsivertino savo galimybes būti su sūnumi, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovo atostogos yra trumpesnės nei atsakovės ir ieškovas negalės tiek laiko kiek nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime praleisti su sūnumi yra nepagrįstos. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė kokiu konkrečiu laikotarpiu vaikas atostogas praleis su tėvu, ir kokiu konkrečiai laikotarpiu su motina. Nurodo, jog ieškovas niekuomet neribojo vaiko bendravimo su mama, be to, ši tvarka nustatoma tėvo bendravimui su sūnumi reglamentuoti, todėl nėra būtinybės į ją įtraukti atsakovės siūlomos nuostatos, kad vaiko bendravimo su tėvu metu tėvas įsipareigoja neriboti mamos ir vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Nurodo, jog, tokio siūlymo atsakovė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o remiantis CPK 312 straipsniu, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas taip pat nesutinka su kitais apeliantės nurodomais bendravimo tvarkos pakeitimais. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nustatyta ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka yra pagrįstas, motyvuotas, visi punktai detaliai išanalizuoti aptarti ir visų pirma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir tuo pačiu maksimaliai užkerta galimybę ateityje kilti ginčams tarp šalių. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalaujamu 600 Eur dydžio išlaikymu, mano, kad teismo nustatytas 220 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl nekeistinas. Nurodo, jog atsakovė nepagrindė ir jokiais tinkamais įrodymais nenurodė, kokio dydžio išlaikymas vaikui teikiamas iš jos pusės. Atsakovė, neigdama, jog ieškovas papildomai kas mėnesį didele apimti prisideda prie sūnaus išlaikymo, nepateikė į bylą įrodymų, kad ji apmoka sūnaus išlaidas už telefoną, internetą, draudimą, drabužius ir kt. Nurodo, kad ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas kas mėnesį patiria šias išlaidas papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (neskaičiuojant kas mėnesį teikiamo išlaikymo): įmokos pagal vaiko indėlio sutartį po 15 Eur / mėn.; įmokos už sūnaus kompiuterį – 47 Eur / mėn. (nurodo, jog prieš tai ieškovas sūnui nupirko planšetinį kompiuterį, kuris jau šiai dienai yra pilnai išmokėtas); mokesčiai už sūnaus interneto ir telefono paslaugas - vidutiniškai po 20 Eur/mėn; knygos, vadovėliai – 20 Eur; sūnaus pirmosios Komunijos šventė (apmokėjo visos šeimos pietus kavinėje) - 54,47 Eur; robotikos stovykla –180 Eur; nešiojamas kompiuterio krepšys – 23,99 Eur; diržas – 11,31 Eur ir kt.. Nurodo, jog be visų šių išvardintų išlaidų, ieškovas kas mėnesį patiria ir išlaidas vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, kai vaikas laiką leidžia su juo, t.y. perka maistą, drabužius, apmoka laisvalaikį, pramogas, vežioja į mokyklą, būrelius (kuro išlaidos), perka higienos prekes ir kt. Teigia, jog dar labiau padidinus šią išlaikymo sumą, bus pažeistas proporcingumo principas, nes abu tėvai turi lygias pareigas vaikų atžvilgiu, o šiuo atveju yra akivaizdu, kad ieškovo dalis vaiko išlaikymui ir taip jau yra didesnė. Teigia, jog atsakovė neįrodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, nurodė jog vaikas yra visiškai sveikas, neturi jokių rimtų sveikatos problemų. Atsakovės nurodomi vaiko specialieji poreikiai: tikas, dantų problemos, skiepai nuo erkinio encefalito, nelaikytini specialiaisiais poreikiais ir nepagrindžia būtinybės tam skirti dideles papildomas išlaidas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog vaikui paskirtas gydymas, reikalaujantis papildomų išlaidų bei, kad ji tokias išlaidas patyrė. Nurodo, jog išlaikymas negali būti priteisiamas remtis vien prielaidomis. Nurodo, jog atsakovės prašoma suma yra neprotingai didelė, padidinus išlaikymo dydį iki 600 Eur, būtų eliminuojama tėvo galimybė praleisti su vaiku atostogas, pirkti jam maistą, drabužius bei kitus, reikalingus daiktus.Dėl ieškovo turtinės padėties nurodo, jog ieškovas į bylą yra pateikęs visus duomenis apie jo gaunamas pajamas, turtą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos tik 1,5 karto didesnės už atsakovės. Nurodo, jog atsakovės teiginiai apie kitas ieškovo gaunamas nelegalias pajamas ir turimą turtą laikytini neįrodytais, atsakovė nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nurodo, jog ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų už būstą, kurie yra žymiai didesni negu atsakovės, kitų įsiskolinimų kredito įstaigoms bei fiziniams asmenims. Ieškovas kiekvieną mėnesį turi išlaidas už komunalines paslaugas, maistui, drabužiams ir kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat išlaidas vaikui. Nurodo, jog per mėnesį ieškovo gaunamos pajamos sudaro 1472 Eur, tuo tarpu kas mėnesį patiriamos išlaidos sudaro apie 1300 Eur, likusią sumą jis išleidžia papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Teigia, jog padidinus vaikui priteistą išlaikymą, iš esmės ta suma bus mokama padidinto išlaikymo dalis. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui dar didesnę sumą, ieškovas atsidurtų itin sunkioje turtinėje padėtyje, kuomet jo pajamų nebeužtektų visiems jo įsipareigojimams ir būtiniesiems poreikiams tenkinti ir teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą.Dėl prašomos priteisti vienkartinės išmokos, ieškovo nuomone, atsakovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl reikia keisti vaiko kambario baldus (jie nusidėvėjo, sulūžo, tapo netinkami naudoti ar kt.). Nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje konstatavo, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, todėl toks atsakovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu vaikas pageidaus pasikeisti dviratį, šalys bendru sutarimu lygiomis dalimis galės suderinti tokį pirkinį, tačiau ne už 700 Eur, nes tokia suma yra neadekvati, neprotinga. Vaikas auga ir greitu metu gali prireikti vėl dviratį keisti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nusprendus, jog nėra pagrindo priteisti nurodytas išlaidas konkrečia vienkartine pinigų suma, ji prašo teismo šias išlaidas įskaičiuoti į kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir iš ieškovo papildomai priteisti 40 Eur per mėnesį, iš viso 640 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodo jog, remiantis CPK 312 straipsniu, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl ko toks atsakovės reikalavimas apskritai neturėtų būti vertinamas ir nagrinėjamas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius kokius būrelius vaikas lanko šiais metais, nes bylos nagrinėjimo teisme metu iki skundžiamo teismo sprendimo vaikas lankė kitus būrelius. Nurodo, kad tokių naujų įrodymų priėmimas pažeistų CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 181 straipsnyje įtvirtintą pareigą laiku pateikti įrodymus bei CPK 301, 314, 320 straipsniuose įtvirtintą draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje taisyklę. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad šie jos naujai teikiami įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, turi reikšmę išlaikymo dydžiui, sprendimui įsiteisėjus, ji turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ir įrodinėti padidėjusius vaiko poreikius, todėl prašo teismo atsakovės papildomai teikimų įrodymų neprijungti prie bylos.Dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu nurodo, jog atsakovė prašymą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš jos turėtų išlaidų advokato pagalbai, tokį prašymą turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis turėjo būti pagrįstas įrodymais ir motyvuotas. Prašo teismo atsakovės reikalavimus susijusius su bylinėjimosi išlaidomis atmesti ir remiantis CPK 93 straipsniu priteisti ieškovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teikiamus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 (e.b. T.I. b.l. 11-13) nutraukė ieškovo S. V. ir atsakovės R. B. santuoką, įregistruotą 2002 m. rugsėjo 28 d., akto įrašo Nr. 2721, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje bei patvirtino 2009 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tačiau nesutaria dėl vaiko išlaikymo išlaidų, bendravimo tvarkos ir vienkartinės pinigų sumos, kuri būtų skirta vaiko buities sąlygų gerinimui.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-419/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-534/2013). Iš pateikto apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, jog išlaikymo dydžio pakeitimą atsakovė argumentuoja pasikeitusia ekonomine padėtimi (išaugusiais kaštais) ir padidėjusiais vaiko poreikiais dėl amžiaus, nurodydama, kad tokio amžiaus vaikas (t.y. gimęs (duomenys neskelbtini)) turėtų bent kartą per metus šiltuoju periodu nuvykti atostogauti prie Lietuvos pajūrio bei į užsienio kurortus, kur kainos neretai būna žemesnės nei Lietuvoje, kelis kartus per metus išvykti į žygius (pėsčiomis, baidarėmis, dviračiais ar kt.), neilgas ekskursines keliones. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog slidinėjimas Austrijos kalnuose ir tam reikalingos lėšos (800 Eur), yra nebūtinos. Apeliantė nurodė, kad vaikas nuo mažens (nuo 6 m.) slidinėja kalnuose, kad jie su ieškovu daugelį metų slidinėdavo kalnuose ir siekė, kad ir vaikas tuo užsiimtų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė dėl slidinėjimo nėra pasikeitęs vaiko poreikis, nes pati apeliantė nurodė, kad tai įprastas iki tol šalių buvęs užsiėmimas. Vadinasi, remtis slidinėjimo aplinkybe, prašant didesnės sumos išlaikymui, nėra pagrindo, nes teismai jau spręsdami dėl išlaikymo dydžio ją įvertino. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu; S. V. įsipareigojo sūnaus A. V. išlaikymui mokėti ne mažiau kaip po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės į R. B.-V. sąskaitą. Taigi atostogos šeimai slidinėjant iki santuokos nutraukimo buvo žinoma ir aptarta aplinkybė, įvertinta sprendžiant dėl išlaikymo teikimo.Apeliantė nurodė, kad šiuo metu pilnai tenkinami būsto poreikiai (apie 169 Eur), nurodydama alternatyvas dėl būsto nuomos kaštų, tačiau pripažindama, jo ji gyvena su vaiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei po santuokos su S. V. nutraukimo (elektroninės bylos priedo, b. l. 130-135). Apeliantė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad vaikui tenkanti už paskolą dalis per mėnesį yra apie 115 Eur, komunaliniams mokesčiams –54 Eur. Taigi apie 169 Eur, neatkreipdama dėmesio, jog pagal įstatymą abu tėvai turi prisidėti prie tokių būtinų vaiko poreikių į būstą, o ne tik tėvas. Anot apeliantės, vaiko poreikiai maistui (apie 130 Eur, t.y. 4 Eur per dieną), aprangai, avalynei (apie 70 Eur), transportui (apie 39 Eur), telefonui (5 Eur), mokyklai (apie 22 Eur), būreliams (apie 75 Eur), visai netenkinami poreikiai kitai edukacijai, dalinai tenkinami poreikiai sveikatai (apie 15 Eur), higienai (apie 7 Eur), dienpinigiams (20 Eur), labai maža dalimi tenkinami laisvalaikio, atostogų poreikiai (gimtadieniams: apie 16 Eur, atostogų kelionės: apie 30-50 Eur). Taigi, vaiko poreikių tenkinimui iš mano pajamų (darbo užmokesčio), neskaičiuojant išlaidų kreditui ir komunalinėms paslaugoms (kurių vaiko dalis yra 169 Eur), yra šiuo metu skiriama apie 300 Eur per mėn., o su minėtomis išlaidomis yra apie 470 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokių išlaidų apeliantė nepagrindė, o jos sudarytos lentelės neįrodo įprastai išleidžiamųjų išlaikymui sumų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu argumentu. Nors apeliantė priešieškinyje nurodė, kad vaikas greit išauga rūbus, avalynę, tačiau jokie objektyviai pagrindžiantys įrodymai, jog per mėnesį reikėtų skaičiuoti 70 Eur, nepateikti (CPK 178, 185 straipsniai). Argumentas, kad perkami ir prieš tai dėvėti rūbai neįtinka, nereiškia, kad ieškovas privalo tenkinti sūnaus poreikį saviraiškai per jam patinkančias mados tendencijas. Išlaidų suma apie 39 Eur transportui vertintina kritiškai, nes viešuoju transportu vaikas gali naudotis 6 kartus pigiau, o apeliantė nenurodė, kad tokio amžiaus vaiką reikia tolimais atstumais vežioti asmeniniu automobiliu į būrelius. Pasisakant dėl telefoninio ryšio išlaidų, jos taip pat paneigtos bylos medžiaga. Ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad Ieškovas kas mėnesį patiria šias išlaidas papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (neskaičiuojant kas mėnesį teikiamo išlaikymo): įmokos pagal vaiko indėlio sutartį – po 15 Eur / mėn.; įmokos už sūnaus kompiuterį – 47 Eur / mėn. (prieš tai Ieškovas sūnui nupirko planšetinį kompiuterį, kuris jau šiai dienai yra pilnai išmokėtas); mokesčiai už sūnaus interneto ir telefono paslaugas – vidutiniškai po 20 Eur/mėn; knygos, vadovėliai– 20 Eur; sūnaus pirmosios Komunijos šventė (apmokėjo visos šeimos pietus kavinėje) – 54,47 Eur; robotikos stovykla – 180 Eur; nešiojamas kompiuterio krepšys – 23,99 Eur; diržas – 11,31 Eur ir kt.Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įrodymų, susijusių su šalių sūnaus poreikių pasikeitimu, atsakovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog be atsiradusių naujų poreikių dėl amžiaus, byloje nėra kitų kriterijų išlaikymo dydžiui pakeisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra dvylika metų, poreikius nurodė, jog tėvai galėtų skirti po 220 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka, nes nepilnamečiui A. V. nėra reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė, higienos reikalavimai vaiko amžiui nepasikeitę ir turi būti įprasti nuo mažens, išleidžiama dantų taisymui suma ir kitos įrodinėjamos išlaidos taip pat yra ne naujai atsirandantys, o nuolatiniai poreikiai. Laisvalaikio, atostogų poreikiai iš dalies yra tenkinami ir tai pripažįsta apeliantė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog vaikui paskirtas koks nors gydymas, reikalaujantis papildomų išlaidų bei kad ji tokias išlaidas patyrė. Naudojant skiepus nuo erkinio encefalito, tai reikalingos 3 dozės pirmų dviejų metų laikotarpyje, o toliau skiepai kartojami kas 3-5 metus. Skiepai nelaikytina specialiaisiais ir būtinaisiais vaiko poreikiais.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas daug laiko praleidžia su tėvu, kuris noriai jį vežioja į būrelius, taip pat perka jam maistą ir drabužius. To neneigė ir pati atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priteisto 220 Eur išlaikymo dydžio kritikuoja ir tuo aspektu, kad nebuvo atsižvelgta į ieškovo gaunamas pajamas, kurios paveikė jo turtinės padėties pagerėjimą, be to, nesurinkti visi įrodymai dėl ieškovo gaunamų pajamų dėl neaktyvaus teismo vaidmens. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantės argumentai dėl ieškovo pateiktos banko sąskaitos (banke „Swedbank“) išrašo, kur fiksuoti keli pervedimai iš užsienio banko: 2016-06-14 988,88 Eur, 2016-06-16 460,87 Eur, 2016-08-30 1014,96 Eur (T. V, b.l.21-53), nepagrindžia nuolatinių pajamų fakto. Remiantis banko sąskaitos išrašo duomenimis 2016 metais iš užsienio į savo sąskaitą ieškovas gavo 2464,71 Eur (apeliantė pati nurodo, kad tai už vaiką mokamų dviejų minėtų pašalpų pinigai), o tai yra 205,4 Eur per mėnesį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaikymo priteisimas turi būti proporcingas, suteikiantis tėvui galimybę praleisti su vaiku atostogas, pirkti jam maistą, drabužius bei kitus, reikalingus daiktus, tame trape, prisidėti prie dovanų draugams pirkimo (kas nėra susiję su sąlygomis vaikui gyventi, ugdytis). Ieškovas kartu su darbinėmis pajamomis ir pensija gauna vidutiniškai 1472 Eur, tačiau moka įmokas būsto paskolą, leisdamas laiką su vaiku patiria papildomas išlaidas maistui, komunaliniams mokėjimams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas geranoriškai stengiasi užtikrinti vaiko interesus augti atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį, apmoka būrelius, todėl 1,5 karto didesnės gaunamoms pajamos nėra esminis dydis, dėl kurio būtų galima tenkinti apeliantės reikalavimą, priteisiant 600 Eur. Apeliantė nurodė, kad, norint patenkinti vaiko poreikius, būtina jam skirti 807 Eur per mėnesį. Ši aplinkybė vertinama kritiškai, nes pati apeliantė nurodė, kad jos pajamos nepakito ir yra apie 800 Eur per mėn. Taigi apeliantė gyvena iš tokių pajamų, mokėdama paskolą bei patenkindama savo poreikius.

Dėl vienkartinės sumos priteisimo

Atsakovė taip pat prašė iš ieškovo vaikui priteisti vienkartinę 2 775 Eur sumą, kuri reikalinga vaiko kambario remontui atlikti. Teismas nurodė, kad negali priteisti vienkartinės sumos remdamasis vien prielaidomis; šios išlaidos nėra realiai patirtos. Ginčydama šią teismo išvadą apeliantė nurodė, kad pats ieškovas pripažino, jog vaiko kambarys, baldai yra sudėvėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pati apeliantė nurodė, kad pagrįsti prašomas nurodytas išlaidas konkrečia vienkartine pinigų suma negali, ir prašo apeliacinės instancijos teismo šias išlaidas įskaičiuoti į kas mėnesį mokamas periodines išmokas, papildomai priteisiant 40 Eur per mėnesį.Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Taigi buto remonto išlaidos neapima išlaikymo išlaidų, o dviratis yra pirkinys, siejamas su poreikiu judėti ir jo įsigijimas yra vykdomas iš periodinių išmokų, skiriamų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti prašomas priteisti 2 775 Eur išlaidas, apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Taip pat Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentu, kad tuo atveju, jeigu vaikas pageidaus pasikeisti dviratį, šalys bendru sutarimu lygiomis dalimis galės suderinti tokį pirkinį, tačiau ne už 700 Eur, nes tokia suma yra neadekvati, neprotinga, juo labiau, kad vaikas auga ir greitu metu gali prireikti vėl dviratį keisti.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį „Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymas numato pareigą, kuri yra siejama būtent su vaikų interesais, užtikrinti bendravimą su tėvais. Šios pareigos vykdymas yra siejamas su vaiko raidos psichologiniu mechanizmu, siekiant išugdyti pilnavertę asmenybę. Abu tėvai yra vienodai reikšmingi vaiko socializacijos procese, todėl nesutarimai negali būti priežastimi neigti vaiko interesus. Apeliantė ginčija nustatytos bendravimo tvarkos pirmą punktą, prašydama jį pakeisti ir nustatyti, kad ieškovas turi bendrauti su vaiku ne dvi darbo dienas per savaitę, o vieną. Prašymą argumentuoja tuo, kad ieškovas neužtikrina vaikui tinkamų sąlygų mokymuisi, pasiruošimui pamokoms, gyvenimo ritmo stabilumą. Panašiais argumentais apeliantė remiasi ir nurodydama būtinybę vaiką pristatyti jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų, taip keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos.Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pati apeliantė nurodė, kad dėl jos sudaryto vaiko užimtumo po pamokų grafiko neužtenka laiko kokybiško vaiko su tėvu bendravimui, atmeta argumentus, jog jos siūloma bendravimo tvarka geriausia yra nepilnamečiui vaikui. Apeliantė pati nurodo, kad vaikas pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.30 val. iki 19 val. lankė krepšinio būrelį, todėl faktiškai bendravimas su tėvu tuo laiku vykti negalėjo, jis tik po būrelio galėjo vaiką nuvežti namo, o tai nelaikytina tėvo ir sūnaus bendravimu. Šiuo metu (šiais mokslo metais) vaikas pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais iki 17 val. būna futbolo būrelyje, trečiadieniais po futbolo dar važiuoja į skautų būrelį, kuris vyksta nuo 18 val. iki 19 val. Taigi argumentas, kad suprastėję vaiko mokymosi rezultatai yra ir gali būti bendravimo su tėvu padarinys, visiškai paneigti pačios apeliantės argumentais. Be to, byloje nėra jokio mokymosi rezultatų palyginimo, iš kurio būtų galima spręsti, kad susitikimai su tėvu juos veiktų neigiamai. Kaip minėta, abu tėvai yra vienodai reikšmingi vaiko socializacijos procese. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, prašant nustatyti tokią S. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką: 1) S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. kiekvieną antradienį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar iš kitos šalių suderintos vietos nuo 17:00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų; 2) S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. du savaitgalius per mėnesį (išskyrus vaiko atostogų laiką), t.y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos nuo šeštadienio 12.00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki sekmadienio 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų, atmetami, kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis). Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, kad bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytas katalikiškas šventes vaikas švenčia su mama (manimi) kiekvienais metais. Ieškovas atsikerta, kad santuokos metu ir po santuokos nutraukimo Ieškovas dalyvaudavo jos (vaiko, jos ir kitų jų artimųjų) švenčiamose katalikų šventėse (Šv.Kalėdų, Šv.Velykų). Teisėjų kolegija, įvertindama, kad šalių lygiateisiškumo principas auklėjant vaikus turi būti išlaikytas, įvertindama, jog ieškovas patvirtino Šv.Kalėdų, Šv.Velykų reikšmę išlaikant šeimos tradicijas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieškovo bendravimo tvarkos 3-5 punktus.Taip pat apeliantė įrodinėja, kad nėra būtinybės skirstyti Naujųjų metų šventimo į dvi atskiras dalis (dienas) kaip nurodyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, nes per Naujuosius metus neprotinga yra vaiką vežioti iš motinos pas tėvą. Ieškovas nurodė, kad bendravimo tvarkoje nurodytus punktus Šalys gali keisti tarpusavio susitarimu ir tuo atveju, jeigu vaikas pageidaus arba jam bus patogiau, priimtiniau Naujuosius metus sutikti kitaip, negu nurodyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, Ieškovas tam neprieštaraus. Šioje tvarkoje Šalims paliekama galimybė visų pirma susitarti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo tvarka 3-5 punktuose leidžia maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką abiem tėvams ir palieka galimybę tartis, ji vertinama kaip protinga (CK 1.5 straipsnis), todėl apeliantės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.Apeliantė taip pat nesutinka su bendravimo vaiku tvarkos 6 ir 7 punktai iš esmės nurodydama deklaratyvius teiginius, neįrodinėdama vaiko teisių prioriteto, o iš esmės kritikuoja ieškovo pasiūlytą tvarką, nurodydama, kad šie punktai pertekliniai ir nenurodo, kuo vaiko veiklos grafikas bus pažeistas. Tai, kad apeliantės atostogų laikas yra daug ilgesnis (viso 45 dienos per metus), todėl vaikas su ja gali praleisti daugiau laiko atostogų metu, nėra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo, numatant ilgesnį vaiko buvimo su mama vasaros atostogų metu laiką. Ieškovas nurodė, kad jis turi tėvus, kurie nori bendrauti su anūku, turi visas galimybes prižiūrėti anūką laikotarpiu, kuomet ieškovas būna darbe, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo. Apeliantė panašiais argumentais, išdėstytais ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, kritikuoja ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 10, 11, 12 13, punktus. Dėl bendravimo tvarkos 9 punkto ieškovas paaiškino, kad jis niekuomet neribojo vaiko bendravimo su mama, be to, ši tvarka nustatoma tėvo bendravimui su sūnumi reglamentuoti, todėl nėra būtinybės į ją įtraukti atsakovės siūlomos nuostatos, kad vaiko bendravimo su tėvu metu tėvas įsipareigoja neriboti mamos ir vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas šią aplinkybę sprendžia, kad apeliantei nepagrindus poreikio papildyti bendravimo tvarką, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kadangi jie neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Iš esmės Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui sprendimo argumentams dėl nustatytos bendravimo tvarkos jų nekartodama. Atsakovė prašo teismo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš jos turėtų išlaidų advokato pagalbai Apeliantė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad beveik visos jos pajamos yra skiriamos vaiko išlaikymui ir priteisus sumokėti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai bus nepakeliama našta.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į bylos procesinę baigtį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti nepriteistos, nenustačius netinkamo procesinio elgesio, o atsakovei priėmus sprendimą tęsti procesą, nepasinaudojus mediacijos galimybe. Tokiu atveju, konstatuojama, jog nėra pagrindo keisti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo jo naudai priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo pakeitimu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos, tačiau teismas įvertindamas apeliantės gaunamas pajamas, bylos pobūdį, sumažina iki 500 Eur prašomą priteisti sumą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir įrodymų prijungimo

Apeliantės (atsakovė) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą.Ieškovė nurodė, kad siekia pateikti apeliacinės instancijos teismui dokumentus su informacija kokius būrelius vaikas lanko šiais metais, nes bylos nagrinėjimo teisme metu iki skundžiamo teismo sprendimo vaikas lankė kitus būrelius (apie juos duomenis esu teismui pateikusi). Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai nepriimami.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pirmos instancijos teisme nepateikė savo banko sąskaitos, esančios užsienyje, išrašo, nors buvo įpareigotas pirmos instancijos teismo tai padaryti, prašo pakartotinai įpareigoti ieškovą pateikti teismui Didžiosios Britanijos banke „TSB bank“ esančios jo sąskaitos detalų išrašą už 2015-2017 metus arba prašo teismo kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į kompetentingas Didžiosios Britanijos institucijas ir išreikalauti minėtą dokumentą.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis prašymas jau išspręstas pirmosios instancijos teismo. Atsakovė bylą nagrinėjant taip pat teigė, kad ieškovas dirbo užsienyje, todėl turi slepiamų santaupų ir prašė teismo išreikalauti iš Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant kredito unijas, Paysera sistemą duomenis, apie ieškovo S. V. turėtas sąskaitas, jų išrašus apie detalų lėšų judėjimą už 2016 metus. Teismas 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. kovo 8 d. bei 2017 m. balandžio 12 d. išdavė atsakovei liudijimus įrodymams rinkti. Pateikusi šiuos liudijimus atitinkamoms institucijoms ji turėjo teisę gauti bei į bylą pateikti visus, jos manymu, reikalingus įrodymus objektyviam bylos išnagrinėjimui. Byloje nustatyta, kad nė vieno teismo išduoto liudijimo atsakovė neatsiėmė, nors jos prašymu jie buvo palikti atsiėmimui priėmimo skyriuje (esant pačios atsakovės žodiniu prašymu). Nors apeliantė įrodinėja, kad turėjo objektyvių trukdžių, dėl kurių negalėjo rinkti įrodymų, tačiau bylos nagrinėjimas truko ilgai, o apeliantė nepateikė įrodymų, kad visą laikotarpį buvo nedarbinga. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti juos veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir rinkdami įrodymus, ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pritesimo yra svarbūs aktualūs gaunamų pajamų duomenys, todėl prašymą dėl įrodymų rinkimo atsisako tenkinti (CPK 314 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės R. B. apeliacinį skundą atmesti.

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PetkuvienėRūta BurdulienėVirginijus Kairevičius