Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarką ir išlaikymo dydį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5 punktą; nustatyti S. V. siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.I. b.l. 1-8).Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 (e.b. T.I. b.l. 11-13) nutraukė ieškovo S. V. ir atsakovės R. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje bei patvirtino 2009 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtinta sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė, kad nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina R. B.-V.. Šalys susitarė, kad ieškovas su savo nepilnamečiu sūnumi A. V. bendraus pagal ieškovo ir atsakovės abipusį susitarimą, atsakovei neribojant tokio bendravimo. Atsakovei pradėjus riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, jis prašo teismo nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko A. V. šią bendravimo tvarką:Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš Šalių suderintos vietos nuo 17:00 val., ir pristatydamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki 20:00 val.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t.y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba Šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17:00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki sekmadienio 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba Šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12:00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19:00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš Šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t.y. sausio 1 d. 20:00 val., antrąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), nuo 12:00 val. pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Jeigu Šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per stačiatikių (provoslavų) Šv. Velykas, t.y. Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val. ir per stačiatikių (provoslavų) Šv. Kalėdas (sausio 6, 7 d.) sausio 6 d. nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą sausio 7 dienos 20:00 val.Tėvo gimimo dieną ir tėvo dieną nepilnametis sūnus su juo švenčia kiekvienais metais, motinos gimimo dieną ir motinos dieną nepilnametis sūnus su motina taip pat švenčia kiekvienais metais;Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę nepilnamečio vaiko tėvo kasmetinių atostogų, t.y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Šalims abipusiu susitarimu geranoriškai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžią pirmąją atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina - likusią antrą atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas būna su nepilnamečio vaiko tėvu, jis turi teisę išsivežti vaiką į užsienį be rašytinio sutikimo, tačiau ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per nepilnamečio vaiko gimtadienius (birželio 18 d.) poriniais kalendoriniais metais nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba Šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba Šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.Tuo metu, kai sūnus laiką leidžia su nepilnamečio vaiko tėvu, pastarasis įsipareigoja skirti lėšas tenkinti jo būtinuosius poreikius.Tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko motina išvyksta darbo ar kitais reikalais į kitą miestą, valstybę ar kitais atvejais, kai vaikui reikalinga kito suaugusio asmens priežiūra, pirmenybė tuo laikotarpiu prižiūrėti vaiką teikiama nepilnamečio vaiko tėvui ir, tik nesant tam galimybės, vaiko priežiūrą pavesti kitam asmeniui (seneliui, senelei).Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Šalys negali išvengti), Šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis Šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiems Šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu Šalys įsipareigoja į sudarytą bendradarbiavimo tvarką žvelgti lanksčiai, t.y. kaip į nustatytas bendro pobūdžio gaires, kurios abiejų Šalių susitarimu gali būti koreguojamos bei keičiamos, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.Šalys gali abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo tvarką.Nepilnamečio vaiko tėvo ir vaiko bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo S. V. ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka visiškai. Nurodė, kad skatina sūnų bendrauti su tėvu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Nurodė, jog ieškovo prašomoje patvirtinti bendravimo su vaiku tvarkoje yra numatytos tik ieškovo teisės, o pareigų – nėra. Nurodė, kad ieškovas nesutinka padidinti vaikui teikiamą išlaikymą. Teigia, kad atsakovas su vaiku bendrauja nepilnavertiškai. Prašė atmesti S. V. ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (e.b. T.I. b.l. 57-61).Atsakovė R. B. teismui pateikė 2016 m. spalio 18 d. patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti S. V. ir nepilnamečio vaiko A. V. priešieškinyje nurodomą bendravimo tvarką; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos ieškovo ir atsakovės 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 papunktį priteisiant iš S. V. sūnaus A. V. išlaikymui ne mažiau kaip 600 Eur kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 10 dienos) periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės į R. B. banko sąskaitą; iš S. V. sūnaus A. V. išlaikymui priteisti vienkartinę pinigų sumą 2 775 Eur, skirtą vaiko kambario remontui, baldams ir dviračiui įsigyti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.I. b.l. 115-129). Atsakovė R. B. teismui taip pat pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslintą priešieškinį (e.b. T.VI. b.l. 79-81), kuriuo prašė nustatyti tokią S. V. ir A. V. bendravimo tvarką:S. V. turi bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką po pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo, jo gyvenamosios ar kitos su vaiko motina suderintos vietos bei grąžindamas jį tą pačią dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą su vaiko motina suderintą vietą.S. V. turi bendrauti su vaiku antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką penktadienį po pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo, jo gyvenamosios ar kitos su vaiko motina suderintos vietos bei grąžindamas jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą su vaiko motina suderintą vietą.S. V. turi praleisti su vaiku pusę (antrąją) jo mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laiko.S. V. turi praleisti su vaiku dalį vaiko vasaros atostogų laiko: nuo liepos mėn. 15 d. iki liepos mėn. 31 d. Kai S. V. bendravimo tvarkos su vaiku laikas sutampa su vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis, apsilankymais pas gydytojus ar pan., S. V. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, pas gydytojus ir kt.S. V., negalėdamas bendrauti su vaiku nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti vaiko motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas.S. V. ir vaiko bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Ieškovas S. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės R. B. priešieškinį, kuriuo prašė, kad teismas nustatytų konkrečias savaitės bei mėnesio dienas (taip, kaip nurodyta jo siūlomoje bendravimo tvarkoje), kuriomis jis galės netrukdomai bendrauti su sūnumi. Su atsakovės prašomu priteisti 600 Eur išlaikymo dydžiu nesutiko. Nurodė, jog vaiko išlaikymui moka apie 145 Eur, taip pat prie vaiko išlaikymo nuolat prisideda papildomomis pajamomis: moka įmokas pagal vaiko indėlio fondo mokslams sutartį, už kompiuterį, telefono paslaugas, baseiną bei krepšinio treniruotes, pirko vadovėlius ir knygas, apmokėjo sūnaus pirmosios Komunijos šventę, pirko kuprinę bei drabužius, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Ieškovas sutinka lygiomis dalimis su atsakove prisidėti prie ieškinyje nurodytų nenumatytų išlaidų, tokių kaip dantų gydymas, taisymas, skiepai, tačiau pati atsakovė atsisako šiuos klausimus derinti su ieškovu, nepateikia jam sąskaitų už šias paslaugas, tuo nesudarydama jam galimybių prisidėti prie šių išlaidų. Nurodė, jog ieškovo pajamos sudaro apie 1 472 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat moka būsto kredito įmokas, už komunalinius mokesčius, telekomunikacijų paslaugas, kurą, įmokas Pareigūnų kredito unijai, būsto paskolų draudimą, už anglų kalbos kursus, išlaikymą vaikui bei tenkina savo būtinuosius poreikius maistui, drabužiams, avalynei, perka sveikatos bei higienos prekes. Ieškovas už būsto kreditą yra nusipirkęs butą, kito nekilnojamojo turto jis neturi. Prašė atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą (e.b. T.II. b.l. 1-9). Teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų su sūnumi praleisti katalikiškas Kalėdas ir Velykas. Nurodė, jog sutiktų sūnui mokėti po 190 Eur periodinėmis išmokomis, taip pat ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Pirmuoju punktu ieškovas prašė nustatyti, kad jis pasiima sūnų pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas šį punktą patikslino ir prašo nustatyti, kad jis pasiima sūnų bendravimui pirmadieniais ir trečiadieniais, o penktadienį jis su sūnumi bendraus jam priklausančiais savaitgaliais. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (e.b. T.I b.l. 47-48) bei papildomą išvadą (e.b. T.IV. b.l. 146), kuriose nurodė, kad minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t.y. jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams ir atsakovė R. B. pateiktų objektyvius įrodymus apie ieškovą S. V., jo charakterio neigiamas savybes, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, galimai turėtų neigiamos įtakos sūnaus vystymuisi, elgesiui, emocinei būsenai. Nurodė, jog atsakovė R. B. nesudarė sąlygų pakalbėti su vaiku, išsiaiškinti vaiko norų; paaiškino, kad tėvui yra sudaromos visos galimybės bendrauti su sūnumi A.. Nurodė, jog konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko A. V. teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nurodė, jog abu tėvai (proporcingai savo turtinei padėčiai) yra atsakingi už vaiko poreikių užtikrinimą; vieno iš tėvų pareigos vaiko atžvilgiu negali būti perkeliamos su vaiku gyvenančiam tėvui (motinai); vertintinos ne tik tėvų galimybės, bet jų pastangos maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius; įrodymais pagrįsti vaiko poreikiai turėtų būti maksimaliai užtikrinami. Nurodė, jog atsakovės R. B. prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti koreguojama; ieškovo S. V. prašoma nustatyti bendravimo tvarka (nurodant, kad tėvas bendrauja su sūnumi, o ne tik turi teisę bendrauti) labiau atitiktų vaiko A. interesus.

Apeliantė R. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo (e.b. T.VI. b.l. 78-98), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos R. B. ir S. V. 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą priteisiant iš S. V. nepilnamečiam vaikui A. V. išlaikymą po 600 Eur kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 10 dienos) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki A. V. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. B., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;priteisti iš S. V. konkrečią pinigų sumą - 2775 Eur vaiko kambario remontui, įrengimui (baldų, kitų daiktų pirkimui) ir dviračio įsigijimui. Jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo priteisti nurodytas išlaidas konkrečia vienkartine pinigų suma, atsakovė prašo teismo šias išlaidas įskaičiuoti į kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir iš ieškovo papildomai priteisti 40 Eur per mėnesį, iš viso 640 Eur per mėnesį.pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19042-55/2009 patvirtintos R. B. ir S. V. 2009 m. rugsėjo 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.5 punktą nustatant tokią S. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką:S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. kiekvieną antradienį (išskyrus vaiko atostogų laiką), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar iš kitos šalių suderintos vietos nuo 17:00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. du savaitgalius per mėnesį (išskyrus vaiko atostogų laiką), t.y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos nuo šeštadienio 12.00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą iki sekmadienio 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. kiekvienais metais per stačiatikių (provoslavų) Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas (sausio 6, 7 d.) taip: Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų, sausio 6 d. pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sausio 7 dienos 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų. Ši bendravimo tvarka taikoma jei tos dienos yra poilsio, šventinės. Katalikų šventes kiekvienais metais vaikas švenčia su mama.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. poriniais metais per Naujuosius metus gruodžio 31 d. pasiimdamas vaiką nuo 12.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sausio 1 dienos 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų.S. V. turi bendrauti su sūnumi A. V. per tėvo dieną pasiimdamas vaiką nuo 12.00 val. iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą 19.00 val. mokslo metų laikotarpiu, iki 21.00 val. vaiko atostogų metu, jei kitą dieną nėra pamokų. Motinos dieną vaikas būna su mama.S. V. turi praleisti su sūnumi A. V. pusę (antrąją) jo mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laiko.S. V. turi praleisti su sūnumi A. V. dalį vaiko vasaros atostogų laiko: nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. Vaikas su mama atostogauja nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 25 d.S. V. telekomunikacijų ryšių priemonėmis bendrauja su sūnumi A. V. neribojant jam tokio bendravimo. Vaiko bendravimo su tėvu metu S. V. įsipareigoja neriboti mamos ir vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.S. V., negalėdamas bendrauti su sūnumi A. V. nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti SMS žinute vaiko motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Vaiko mama per protingą laiką, bet ne vėliau nei prieš dvi dienas privalo S. V. informuoti apie vaiko ligą ar kitas aplinkybes, dėl kurių nepilnametis vaikas negalės bendrauti su tėvu.Kai S. V. bendravimo su sūnumi A. V. laikas sutampa su vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis, apsilankymais pas gydytojus ar pan., S. V. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, pas gydytojus ir kt.S. V. ir jo sūnaus A. V. bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.Šalys abipusiu susitarimu raštu gali keisti nustatytą bendravimo tvarką.apeliantė taip pat teismo pakartotinai įpareigoti ieškovą pateikti teismui Didžiosios Britanijos banke „TSB bank“ esančios jo sąskaitos detalų išrašą už 2015-2017 metus arba prašo teismo kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į kompetentingas Didžiosios Britanijos institucijas ir išreikalauti minėtą dokumentą;Bylinėjimosi išlaidų iš R. B. S. V. naudai nepriteisti;Priteisti iš S. V. R. B. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Dėl priteisto išlaikymo dydžio apeliantė nurodė, jog teismas, tinkamai nevertino į bylą pateiktų duomenų, susijusių su nepilnamečio šalių sūnaus poreikiais bei vaiko tėvų turtine padėtimi, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, neteisingai taikė teismų praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose. Nurodė, jog teismui pateikė tikslius duomenis apie vaiko poreikius, kurie turėtų būti tenkinami šiuo jo gyvenimo etapu atsižvelgiant į jo amžių, interesus, pomėgius, norus. Nurodė, jog išlaidos vaikui sudaro 807 Eur per mėnesį. Nurodė, jog byloje pateikti duomenys ir paskaičiavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais (e.b. T.I. b.l. 115-129; T.II. b.l. 119, 131-134, 136-195; T.V. b.l. 1-105; 114-198; T.VI. b.l. 95-126). Teigia, jog teismui pateikė įrodymus, kad vaikas turi ne tik bendrų poreikių sveikatai (pvz. prevencija, organizmo stiprinimas, vitaminai, susižalojimai, peršalimo, virusinės ligos), bet ir specifinių (tikas, dantų problemos, skiepai nuo erkinio encefalito), o tai yra susiję su didesnėmis išlaidomis (e.b. T.V. b.l. 71-74, 96-102). Nurodo, jog sūnus turi specialių poreikių, nes turi viršsvorį, pagal specialistų išvadas yra nelankstus, tam tikrų raumenų tonusas yra padidėjęs, raumenys sutrumpėję ir riboja judesio amplitudę, pakitęs judesio stereotipas, yra judesio pakitimų, sumažėjusi momentinė jėga, silpnas raumenynas, nepakankama jėgos, širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė, ydinga laikysena ir kt. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti rimtų sveikatos problemų, būti traumų. Todėl specialistai pataria kuo daugiau sportuoti, labai tinka ėjimas, bėgimas, šokiai, plaukimas, judrieji žaidimai ir pan. (e.b. T.I. b.l. 27-28). Nurodo, jog šiais metais vaikas lankėsi pas gydytoją – specialistą, kuris dėl vaiko stuburo, laikysenos problemų taip pat rekomendavo jam plaukimą. Kartu su apeliaciniu skundu teikia šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Nurodo, jog dėl nurodytų vaiko sveikatos problemų ir gydytojų rekomendacijų vaikas lanko futbolo būrelį (45 Eur, pernai lankė krepšinio būrelį - 30 Eur), dar būtina jam plaukioti baseine (apie 30 Eur per mėn.) (e.b. T.V. b.l. 114-118, 149-162, 174, 175).Dėl ieškovo turtinės padėties apeliantė nurodo, jog, neaišku kodėl pirmos instancijos teismas nusprendė, jog iš 410 Eur, skiriamų vaiko poreikiams tenkinti, ieškovas turi skirti 220 Eur, o atsakovė 190 Eur. Nurodo, jog atsakovės pajamos nepakito nuo santuokos nutraukimo ir yra apie 800 Eur per mėn., jokio naujo nekilnojamojo ar brangaus kilnojamojo turto atsakovė neįsigijo (e.b. T.II. b.l. 119-134, 141-156). Nurodo, jog ieškovo pajamos yra beveik 3,6 karto didesnės nei atsakovės, tačiau pirmos instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nenustatinėjo. Nurodė, jog teismo prašė vertinti ne tik paties ieškovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, kurie yra nepilni, netikslūs ir neinformatyvūs, bet ir surinkti ir vertinti duomenis apie ieškovo esamą faktinę turtinę padėtį iš įvairių kitų šaltinių. Nurodė, jog teismui teikė prašymus raštu dėl duomenų apie ieškovo turtinę padėtį surinkimo: 2017-02-01, 2017-04-10, 2017-04-18, 2017-09-22, 2017-09-25 (e.b. T.III. b.l. 57-60; T.IV. b.l. 142, 148; T.VI. b.l. 134-136; T.VI. b.l. 127-128). Pasinaudoti teismo išduotais liudijimais įrodymams rinkti ir gauti iš bankų reikiamų duomenų su šiais liudijimais negalėjo, nes 2017 m. vasario 7 d. patyrė stiprią kojos traumą (kaulų lūžiai, raiščių, menisko plyšimai ir kt.), turėjo nedarbingumą nuo 2017-02-13 iki 2017-04-28, o paskutiniame teismo liudijime nurodytas terminas gauti ir teismui pateikti duomenis yra iki 2017-04-24. Nurodė, jog teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė kitų veiksmų šiems įrodymams surinkti, nors paskutinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atsakovė teismui pateikė 2017-04-18. Įrodinėja, kad ieškovas teismui pateikė nepilnus duomenis apie jo gaunamas pajamas. Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis ir ieškovo pateiktos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (banke „Swedbank“) išrašo duomenimis ieškovas iš savo darbdavio – UAB „Ekskomisarų biuras“ gavo 1226,02 Eur (kartu su ligos pašalpomis) per mėn. (2016 m. sausio-lapkričio mėn.). Remiantis Sodros duomenimis ieškovas gauna 221,34 Eur pareigūno pensiją, 152,04 Eur netekto darbingumo pensiją. Remiantis SoDros ir banko sąskaitos išrašo duomenimis ieškovas gauna per mėnesį apie 50-100 Eur pajamų už filmavimus (pagal autorines sutartis, automobilio, buto nuomą ir kt.). Viso apie 1674,4 Eur. Nurodo, kad tai yra daugiau kaip 2 kartus didesnės pajamos nei atsakovės (e.b. T.III. b.l. 5-8, 21-53). Teigia, jog nuo 2013 metų (kai pradėjo dirbti ir gyventi Škotijoje) iš Didžiosios Britanijos ieškovas gauna išmokas sau (Working tax credit) ir išmokas vaikui (Child benefits). Teigia, jog šiuos pinigus ieškovas gauna į ieškovo banko sąskaitą, esančią užsienyje (Didžiosios Britanijos banke „TSB bank“). Nurodo, jog dėl šios banko sąskaitos išrašų išsireikalavimo atsakovė yra teismui pateikusi 2017-02-01, 2017-09-22 prašymus. Nurodo, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir įrodymus rinkti savo iniciatyva.Dėl vienkartinės išmokos priteisimo apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teisme prašė iš ieškovo priteisti konkrečią pinigų sumą (2775 Eur) vaiko kambario remontui, įrengimui (baldų, kitų daiktų pirkimui) ir dviračio įsigijimui (e.b. T.I. b.l. 127). Įrodinėja, kad teismui pateikė tikslius duomenis apie vaiko poreikius, kuriems prašė priteisti konkrečią pinigų sumą (kambario remonto sąmatą, baldų, dviračio ir kt. kainas) (e.b. T.VI. b.l. 95-126). Teismas nepagrįstai atmetė prašymą, nes vaiko kambarį yra būtina suremontuoti (remontas nedarytas apie 20 metų, sienos, lubos yra suskilinėjusios, nuo lubų krenta tinko gabalai ir pan.), įrengti (nupirkti reikiamus baldus ir kitus daiktus). Pažymi, kad iš savo pajamų ir ieškovo skiriamų lėšų vaiko išlaikymui negali užtikrinti nurodytų vaiko poreikių.Dėl pirmos instancijos teismo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos apeliantė nurodė, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas S. V. bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis dėl vaiko interesų, poreikių, neatsižvelgė į vaiko užimtumą (dienotvarkę) ir kitas svarbias aplinkybes. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka turi būti koreguojama ir keičiama į apeliaciniame skunde atsakovės nurodomą bendravimo tvarką. Mano, jog skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarka atitinka tik ieškovo interesus, o ne nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Teigia, jog skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarka suponuoja pareigas atsakovei ir tokia situacija grubiai pažeidžia lygiateisiškumo principą. Prašo teismo ieškovo bendravimo su vaiku sąlygas formuluoti nurodant ne ,,turi teisę bendrauti su vaiku”, bet „turi bendrauti su vaiku“. Pažymi, kad proceso metu vaiko teisių apsaugos specialistai yra nurodę, kad nustatant bendravimo tvarką reikėtų nurodyti, kad „tėvas bendrauja su sūnumi, o ne tik turi teisę bendrauti“ (e.b. T.IV.b.l. 146). Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nurodė šiuos esminius argumentus:vaiko mokymosi klausimais rūpinasi tik atsakovė, ieškovas nepadeda vaikui ruoštis pamokoms, namų darbų netikrina, todėl prašo teismo nustatyti, kad ieškovas bendrautų su vaiku ne daugiau nei vieną darbo dieną per savaitę, priešingu atveju, nukentės vaiko interesai, vaikui nebus tinkamų sąlygų mokytis, pasiruošti pamokoms, nebus užtikrintas jo gyvenimo ritmo stabilumas. Nurodo, jog atsižvelgiant į vaiko interesus, jo užimtumą tinkamiausia diena bendravimui su tėvu būtų antradienis. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas, jog tėvas vaiką grąžina 20:00 val. neatsižvelgė į tai, kad vaikui reikia laiko pasiruošti kitos dienos pamokoms, pailsėti, gerai išsimiegoti, jis anksti keliasi, todėl darbo dienomis ir sekmadieniais eina miegoti 20:30 val., todėl nurodo, kad ieškovas darbo dienomis mokslo metų laikotarpiu vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių sutartą vietą turėtų pristatyti iki 19:00 val. ir iki 21:00 val atostogų laikotarpiu, jei kitą dieną nėra pamokų. Prašo atitinkamai pakoreguoti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl vaiko grąžinimo laiko;nurodo, jog neprieštarauja, kad tėvas su vaiku bendrautų du savaitgalius per mėnesį, tačiau, siekiant užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas mokytis ir laiku paruošti namų darbus, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, jog ieškovas vaiką pasiima šeštadienį nuo 12:00 val., o ne penktadienį nuo 17:00 val. kaip dabar nustatyta skundžiamame sprendime ir grąžina sekmadienį iki 19:00 val;nurodė, jog šalių vaikas yra tikintis, katalikas, pakrikštytas, priėmęs Šv. Komuniją, tuo tarpu ieškovas nėra tikintis, jis yra pakrikštytas stačiatikiu – sentikiu, tačiau jokių religinių švenčių jis niekada nešventė/nešvenčia (nei katalikų, nei stačiatikių). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įtvirtino situaciją, kai vaiko tėvas su vaiku švenčia kiekvienus metus stačiatikių (provoslavų) šventes, o su mama katalikiškas šventes - tik kas antrus metus. Todėl prašo teismo nustatyti, kad pirmos instancijos teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytas katalikiškas šventes vaikas švenčia su mama (apeliante) kiekvienais metais. Taip pat prašo pakeisti bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas dėl vaiko Naujųjų metų šventimo ir neskirstyti Naujųjų metų šventimo į dvi atskiras dalis (dienas) kaip nurodyta pirmos instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje. Nurodo, kad tikslingiausia nustatyti, jog vienais metais (poriniais) Naujus metus vaikas švenčia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio 1 d. 19 val. ar 21 val., o kitais metais (neporiniais) - su mama. Pažymi, jog pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje dėl Naujųjų metų šventimo yra pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, nes nustatyta, kad poriniais metais vaikas su tėvu būna nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio 1 d. 20 val., o neporiniais metais nuo sausio 1 d. 12 val. iki 20 val. Tai reiškia, kad vaikas su atsakove tik kas antrus metus gali švęsti Naujus metus ir tik nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio l d. 12 val., kai su tėvu vienus metus nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki sausio l d. 20 val., o kitus metus nuo sausio 1 d. 12 val. iki 20 val.;nurodo, jog pirmos instancijos teismo nustatytas 6 bendravimo tvarkos punktas yra nereikalingas, nes yra nekonkretus, perteklinis. Neprieštarauja, kad vaikas švęstų tėvo dieną su tėvu, motinos – su motina, tačiau nesutinka dėl motinos ir tėvo gimimo dienų šventimo. Nurodo, kad gimimo dienos dali būti darbo dienos, kai vaiko veiklos grafikas yra kitas, taip pat savaitgalis, per kurį su vaiku bus kitas tėvas;teigia, jog pirmos instancijos teismas nustatė ieškovui per ilgą pusės vaiko vasaros atostogų laiką. Teigia, jog vaikas beveik visą vasarą praleidžia sode (gryname ore) su apeliante, močiute (apeliantės mama), o ieškovas tokių sąlygų vaikui neužtikrina. Nurodo, jog trijų savaičių laikotarpis vasaros atostogų metu, nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. būtų tinkamiausias vaikui praleisti su tėvu. Nurodo, jog atsakovės atostogų laikas yra daug ilgesnis (viso 45 dienos per metus), nei ieškovo (viso 28 dienos per metus), todėl vaikas su atsakove gali praleisti daugiau laiko atostogų metu ir šiuo atveju būtų galima nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo numatant ilgesnį vaiko buvimo su mama vasaros atostogų metu laiką;apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo 8 punkte nustatyta bendravimo tvarka, kurioje numatytas vaiko gimtadienio šventimas. Nurodo, jog birželio 18 d. vaikui vis dar bus mokslo metų diena, todėl šis punktas negalės būti realiai vykdomas ir vaikas negalės bendrauti su tėvu ar motina nuo 10 val. iki 20 val;apeliantė taip pat mano kad skundžiamame sprendime nustatyti 9, 11, 12 bendravimo su vaiku tvarkos punktai yra pertekliniai, todėl nereikalingi. Dėl teismo nustatyto 13 bendravimo su vaiku punkto prašo jį papildyti, nurodant, kad bendravimo su vaiku tvarka įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko norus.Dėl pirmos instancijos teismo ieškovui S. V. iš apeliantės priteistų 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, apeliantė prašo teismo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš apeliantės ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas, jis nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, tai yra su ieškiniu į teismą kreipėsi nepagrįstai; teismui nepateikė duomenų apie visas turimas banko sąskaitas; ieškovas pateikė teismui melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį; taip pat melagingus duomenis apie vaikui skiriamas išlaidas. Nurodo, jog priteisus bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, nukentėtų visų pirma vaiko interesai, tai būtų didelė našta apeliantei ir vaikui. Nurodo, jog teismo priteista suma ieškovo bylinėjimosi išlaidoms apmokėti yra didesnė nei pusė apeliantės darbo užmokesčio per mėnesį. Nurodo, jog apeliantė šioje byloje dalyvauja be advokato pagalbos, atstovauja nepilnamečio sūnaus interesus, yra silpnesnioji ginčo šalis, todėl prašo teismo į tai atsižvelgti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Atsakovas S. V. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą (e.b. T.VI. b.l. 129-146), kuriuo prašo palikti 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-985-558/2017 nepakeistą, o apeliantės R. B. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės R. B. jo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal teikiamus dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:Dėl apeliaciniame skunde prašomos pakeisti pirmos instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos paaiškino, jog teismas itin detaliai analizavo abiejų šalių siūlomų nustatyti bendravimo tvarkų punktus, kiekvieną punktą atskirai aptarė teismo posėdyje, išklausė abiejų šalių siūlymus ir argumentus, bei suformulavo aiškią ir vaiko poreikius bei interesus atitinkančią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri leis išvengti galimų ginčų ateityje ir užtikrins tėvo ir sūnaus santykių stabilumą. Nurodo, jog keisti pirmos instancijos teismo nustatytą ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką į apeliantės nurodomą bendravimo tvarką nėra teisinio pagrindo. Nurodo, jog vaikas nėra itin mažo amžiaus, todėl teismo nustatyta tvarka, kuria ieškovas įpareigotas grąžinti nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą 20:00 val. yra pagrįsta. Nurodo, jog bendravimo tvarkoje nurodytus punktus šalys gali keisti tarpusavio susitarimu, todėl tuo atveju, jeigu vaikas pageidaus arba jam bus patogiau, priimtiniau Naujuosius metus sutikti kitaip, negu nurodyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, ieškovas tam neprieštaraus. Nurodo, jog, toks punktas, koks yra suformuluotas teismo sprendime, užtikrina, kad kiekvienais metais Naujųjų metų išvakarėse ir kitą dieną vaikas susitiktų su abiem tėvais, gautų dovanų, susitiktų su seneliais. Teigia, jog prašydama pakeisti šį punktą, atsakovė savo asmeninius interesus iškelia aukščiau vaiko interesų. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašomu nustatyti trumpesniu jo būvimo su sūnumi vasaros atostogų terminu. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tėvo buvimo su vaiku per vasaros atostogas nesudaro pagrindo nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo, nurodo, jog siūlydamas teismui nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką įsivertino savo galimybes būti su sūnumi, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovo atostogos yra trumpesnės nei atsakovės ir ieškovas negalės tiek laiko kiek nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime praleisti su sūnumi yra nepagrįstos. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė kokiu konkrečiu laikotarpiu vaikas atostogas praleis su tėvu, ir kokiu konkrečiai laikotarpiu su motina. Nurodo, jog ieškovas niekuomet neribojo vaiko bendravimo su mama, be to, ši tvarka nustatoma tėvo bendravimui su sūnumi reglamentuoti, todėl nėra būtinybės į ją įtraukti atsakovės siūlomos nuostatos, kad vaiko bendravimo su tėvu metu tėvas įsipareigoja neriboti mamos ir vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Nurodo, jog, tokio siūlymo atsakovė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o remiantis CPK 312 straipsniu, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas taip pat nesutinka su kitais apeliantės nurodomais bendravimo tvarkos pakeitimais. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nustatyta ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka yra pagrįstas, motyvuotas, visi punktai detaliai išanalizuoti aptarti ir visų pirma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir tuo pačiu maksimaliai užkerta galimybę ateityje kilti ginčams tarp šalių. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalaujamu 600 Eur dydžio išlaikymu, mano, kad teismo nustatytas 220 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl nekeistinas. Nurodo, jog atsakovė nepagrindė ir jokiais tinkamais įrodymais nenurodė, kokio dydžio išlaikymas vaikui teikiamas iš jos pusės. Atsakovė, neigdama, jog ieškovas papildomai kas mėnesį didele apimti prisideda prie sūnaus išlaikymo, nepateikė į bylą įrodymų, kad ji apmoka sūnaus išlaidas už telefoną, internetą, draudimą, drabužius ir kt. Nurodo, kad ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas kas mėnesį patiria šias išlaidas papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (neskaičiuojant kas mėnesį teikiamo išlaikymo): įmokos pagal vaiko indėlio sutartį po 15 Eur / mėn.; įmokos už sūnaus kompiuterį – 47 Eur / mėn. (nurodo, jog prieš tai ieškovas sūnui nupirko planšetinį kompiuterį, kuris jau šiai dienai yra pilnai išmokėtas); mokesčiai už sūnaus interneto ir telefono paslaugas - vidutiniškai po 20 Eur/mėn; knygos, vadovėliai – 20 Eur; sūnaus pirmosios Komunijos šventė (apmokėjo visos šeimos pietus kavinėje) - 54,47 Eur; robotikos stovykla –180 Eur; nešiojamas kompiuterio krepšys – 23,99 Eur; diržas – 11,31 Eur ir kt.. Nurodo, jog be visų šių išvardintų išlaidų, ieškovas kas mėnesį patiria ir išlaidas vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, kai vaikas laiką leidžia su juo, t.y. perka maistą, drabužius, apmoka laisvalaikį, pramogas, vežioja į mokyklą, būrelius (kuro išlaidos), perka higienos prekes ir kt. Teigia, jog dar labiau padidinus šią išlaikymo sumą, bus pažeistas proporcingumo principas, nes abu tėvai turi lygias pareigas vaikų atžvilgiu, o šiuo atveju yra akivaizdu, kad ieškovo dalis vaiko išlaikymui ir taip jau yra didesnė. Teigia, jog atsakovė neįrodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, nurodė jog vaikas yra visiškai sveikas, neturi jokių rimtų sveikatos problemų. Atsakovės nurodomi vaiko specialieji poreikiai: tikas, dantų problemos, skiepai nuo erkinio encefalito, nelaikytini specialiaisiais poreikiais ir nepagrindžia būtinybės tam skirti dideles papildomas išlaidas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog vaikui paskirtas gydymas, reikalaujantis papildomų išlaidų bei, kad ji tokias išlaidas patyrė. Nurodo, jog išlaikymas negali būti priteisiamas remtis vien prielaidomis. Nurodo, jog atsakovės prašoma suma yra neprotingai didelė, padidinus išlaikymo dydį iki 600 Eur, būtų eliminuojama tėvo galimybė praleisti su vaiku atostogas, pirkti jam maistą, drabužius bei kitus, reikalingus daiktus.Dėl ieškovo turtinės padėties nurodo, jog ieškovas į bylą yra pateikęs visus duomenis apie jo gaunamas pajamas, turtą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos tik 1,5 karto didesnės už atsakovės. Nurodo, jog atsakovės teiginiai apie kitas ieškovo gaunamas nelegalias pajamas ir turimą turtą laikytini neįrodytais, atsakovė nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nurodo, jog ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų už būstą, kurie yra žymiai didesni negu atsakovės, kitų įsiskolinimų kredito įstaigoms bei fiziniams asmenims. Ieškovas kiekvieną mėnesį turi išlaidas už komunalines paslaugas, maistui, drabužiams ir kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat išlaidas vaikui. Nurodo, jog per mėnesį ieškovo gaunamos pajamos sudaro 1472 Eur, tuo tarpu kas mėnesį patiriamos išlaidos sudaro apie 1300 Eur, likusią sumą jis išleidžia papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Teigia, jog padidinus vaikui priteistą išlaikymą, iš esmės ta suma bus mokama padidinto išlaikymo dalis. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui dar didesnę sumą, ieškovas atsidurtų itin sunkioje turtinėje padėtyje, kuomet jo pajamų nebeužtektų visiems jo įsipareigojimams ir būtiniesiems poreikiams tenkinti ir teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą.Dėl prašomos priteisti vienkartinės išmokos, ieškovo nuomone, atsakovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl reikia keisti vaiko kambario baldus (jie nusidėvėjo, sulūžo, tapo netinkami naudoti ar kt.). Nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje konstatavo, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, todėl toks atsakovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu vaikas pageidaus pasikeisti dviratį, šalys bendru sutarimu lygiomis dalimis galės suderinti tokį pirkinį, tačiau ne už 700 Eur, nes tokia suma yra neadekvati, neprotinga. Vaikas auga ir greitu metu gali prireikti vėl dviratį keisti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nusprendus, jog nėra pagrindo priteisti nurodytas išlaidas konkrečia vienkartine pinigų suma, ji prašo teismo šias išlaidas įskaičiuoti į kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir iš ieškovo papildomai priteisti 40 Eur per mėnesį, iš viso 640 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodo jog, remiantis CPK 312 straipsniu, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl ko toks atsakovės reikalavimas apskritai neturėtų būti vertinamas ir nagrinėjamas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius kokius būrelius vaikas lanko šiais metais, nes bylos nagrinėjimo teisme metu iki skundžiamo teismo sprendimo vaikas lankė kitus būrelius. Nurodo, kad tokių naujų įrodymų priėmimas pažeistų CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 181 straipsnyje įtvirtintą pareigą laiku pateikti įrodymus bei CPK 301, 314, 320 straipsniuose įtvirtintą draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje taisyklę. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad šie jos naujai teikiami įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, turi reikšmę išlaikymo dydžiui, sprendimui įsiteisėjus, ji turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ir įrodinėti padidėjusius vaiko poreikius, todėl prašo teismo atsakovės papildomai teikimų įrodymų neprijungti prie bylos.Dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu nurodo, jog atsakovė prašymą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš jos turėtų išlaidų advokato pagalbai, tokį prašymą turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis turėjo būti pagrįstas įrodymais ir motyvuotas. Prašo teismo atsakovės reikalavimus susijusius su bylinėjimosi išlaidomis atmesti ir remiantis CPK 93 straipsniu priteisti ieškovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teikiamus dokumentus.