Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos VĮ Turto bankas ieškinį atsakovei G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1. iškeldinti atsakovę G. Š. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio, adresu (duomenys neskelbtini); 2. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 197,01 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2019-10-23, buto esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas), savininkas yra Lietuvos Respublika. Nuosavybės įgijimo pagrindas – 2019-10-02 Vilniaus 35-ojo notarų biuro išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. 7921-7 ir Nr. 9717-7. Valstybė paveldėjo po A. T. ½ dalį minėto buto, po A. T. ½ dalį minėto buto. VĮ Turto bankas atstovai 2019-10-04 lankėsi minėtame bute, tačiau vizito metu niekas durų neatidarė, todėl buvo paliktas pranešimas, kad gyventojas ar gyventojai susisiektų su VĮ Turto banko atstovais dėl paveldėjimo liudijimo nuginčijimo arba valstybei priklausančio turto atlaisvinimo. Kadangi į paliktus pranešimus niekas nesureagavo, ieškovo atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto apskrities policijos komisariatą dėl asmenų tapatybės nustatymo, kuris informavo, kad bute gyvena mirusių A. T. ir A. T. dukra G. Š. Vilniaus miesto policijos komisariato atstovas nurodė, kad buvo telefonu susisiekta su G. Š. ir ši informuota, kad kreiptųsi į teismą dėl paveldėjimo liudijimo nuginčijimo arba atlaisvintų valstybei priklausantį turtą. Taip pat ieškovo atstovas kelis kartus susisiekė su atsakove ir paragino atvykti į VĮ Turto bankas aptarti susidariusią situaciją ir rasti jos sprendimo būdus atsakovė žadėjo atvykti, tačiau neatvyko. Atsakovei 2019-12-03 ir 2020-01-10 siųstai raginimai dėl paveldėjimo liudijimo nuginčijimo arba valstybei priklausančio turto atlaisvinimo, tačiau atsakovė nereagavo į raginimus. LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad dėl 2019-10-02 Palikimo perėjimo valstybei liudijimų Nr. 7921-7 ir Nr. 9717-7 nuginčijimo į teismą niekas nesikreipė.

Dėl pažeistų nuosavybės teisių ir atsakovės iškeldinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-273/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nėra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 2019-10-23 butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui Lietuvos Respublikai. Atsakovė, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ((duomenys neskelbtini)) be jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir tuo pažeidė ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra ir nevaržomai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Byloje nėra duomenų kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 str.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą bei vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, spręstina, jog reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovė iškeldintina iš ieškovui priklausančio nuosavybės teise buto.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad neišsikeldama iš ginčo patalpų, atsakovė padarė ieškovui nuostolius, sudarančius 197,01 Eur sumą. Be to, atsakovė savo neteisėtais veiksmais naudodama ir valdydama ieškovui patikėjimo teise perduotą nekilnojamąjį turtą, gavo ekonominės naudos (nepatyrė jokių Buto išlaikymo kaštų). Atsakovė, neteisėtai gyvendama Bute, naudojasi Butui teikiama šiluma, vandeniu bei kitomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias moka ieškovas. Byloje pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas už butui teikiamas paslaugas yra sumokėjęs 197,01 Eur sumą.

Ieškovo pateikta išlaidų detalizavimo pažyma pavirtina, kad atsakovas mokėjo Butui tenkančius komunalinius ir kitus mokesčius, už šilumos energiją ir vandenį bei elektros energiją laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (nuostolių). Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos (nuostolių) padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Nagrinėjamu atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Dėl atsakovės neteisėto neveikimo – atsakovė valdė ir naudojosi ieškovo turtu (nors neturi tam teisėto pagrindo) bei nemokėjo Butui tenkančių mokesčių už suteiktas paslaugas bei pateiktą šilumos ir elektros energiją, vandenį, ieškovas patyrė nuostolių (197,01 Eur), apmokėdamas Butui tenkančias paslaugas bei pateiktą šilumos ir elektros energiją, vandenį. Byloje nėra duomenų (CPK 178 str.), kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui reikalaujamą priteisti 197,01 Eur nuostolių sumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 197,01 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 197,01 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p. 80 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1, 5 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, atstovaujamos VĮ Turto bankas, j. a. k. 112021042, naudai 197,01 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 197,01 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.