Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės G. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4420-1037/2024, pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. Telšių apylinkės teisme buvo gautas antstolės prašymas skirti baudą atsakovei E. K. už nutarties dėl laikinų apsaugos priemonių nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti antstolės G. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo neįvykdymą. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

10. Antstolė nurodo, jog ji dėl baudos skyrimo turi kreiptis ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą (CPK 771 straipsnio 5 dalis), bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą.

11. Sprendžiant šį klausimą svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, siekiant suvienodinti teismo praktiką, pateiktus išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, vykdymo tvarkos ir sankcijų už nevykdymą taikymo. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas pirmiausia nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai, nepaneigiant CPK 152 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, esmės, lemia tam tikrus tokių nutarčių vykdymo ypatumus lyginant su galutiniu teismo sprendimų vykdymu. Būtent, tais atvejais, kai asmuo įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjas, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo, t. y. baudos skyrimo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą. Antruoju atveju, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo M. V., bendravimo tvarką su sūnumi, pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13:00val. iki 16:00 val. Telšių krizių centre susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini).

13. 2024 m. liepos 15 d. išieškotojas pateikė antstolei prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pateikė teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2024 m. liepos 15 d. antstolė priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-185-13025. Taigi, kai išieškotojas, laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

14. Nustačius nutarties nevykdymo faktą, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. liepos 29 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-185-14064 ir pareiškimą skirti baudą skolininkei E. K. už nutarties dėl laikinų apsaugos priemonių nevykdymą.

16. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma - CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi baudos instituto nuostatų taikymas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas, pirmiausiai taikytina CPK 145 straipsnio 9 dalis, kaip specialioji nuostata, ir tik pastarosios teisės normos nesureguliuotiems klausimams taikytinas CPK 771 straipsnis.

17. Be to, kasacinis teismas išaiškino, jog laikinosios apsaugos priemonės paprastai skiriamos dar neišnagrinėtoje byloje; teismas, pritaikęs šias priemones, taip pat sprendžia dėl jų pakeitimo, panaikinimo ir kitus klausimus. Šie ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą klausimas turėtų būti nagrinėjamas tame pačiame teisme, kuris ir paskyrė laikinąsias apsaugos priemones bei galbūt sprendė ir kitus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (galiojimu) susijusius klausimus ir kuriame yra nagrinėjamos bylos medžiaga. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad antstolis, priverstinai vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkas įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, dėl šios teismo nutarties nevykdymo pasekmių (baudos skyrimo) turi kreiptis ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą (CPK 771 straipsnio 5 dalis), bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tais atvejais, jei dėl nutarties nevykdymo į teismą tiesiogiai kreiptųsi ieškovas, bauda būtų skiriama pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį; toks asmuo kreiptųsi į laikinąsias apsaugos priemones paskyrusį teismą. Todėl aukščiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, be kita ko, užtikrina, kad abiem atvejais (kai į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo kreipiasi pats ieškovas ir kai kreipiasi antstolis) tie patys klausimai būtų sprendžiami vienodai ir juos spręstų tas pats teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolė (apeliantė), priverstinai vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkas įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, dėl šios teismo nutarties nevykdymo pasekmių (baudos skyrimo) pagrįstai kreipėsi ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą (CPK 771 straipsnio 5 dalis), bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą t. y. į bylą e2-4420-1037/2024.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.