Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
1A-525-929/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11196-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
S. Š.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11196-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Reginai Ramoškienei,nuteistajam S. Š. (S. Š.) ir jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. (Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Iš nuteistojo S. Š. priteista 235 Eur nukentėjusiajai R. K. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. Š. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Jis 2020 m. kovo 17 d. apie 09.00 val., atvykęs į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajai R. K. melagingai prisistatęs asmeniu, tikrinančiu dujas, o nukentėjusiajai R. K. jį įsileidus į butą, jis iš R. K. priklausančios piniginės, buvusios koridoriuje pakabintos striukės apatinėje šoninėje kišenėje, paėmė pinigus - 235 Eur, t. y. 2 kupiūros po 100 Eur, 2 kupiūros 10 Eur vertės ir 3 kupiūros 5 Eur vertės, o po to, kai nukentėjusioji R. K. supratusi, jog buvo pagrobti jai priklausantys 235 Eur, jam (S. Š.) nurodė, jog iškvies policijos pareigūnus, jis (S. Š.) atstūmė nuo savęs nukentėjusiąją R. K. ir pabėgo, tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimus, nukentėjusiajai R. K. priklausančius 235 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, paskirti lygtinio paleidimo bausmę. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas R. K. civilinis ieškinys.

2.1. Pateiktame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Teigia, kad serga onkologine liga – jam 5 stadijos inkstų vėžys. Pažymi, kad jo būklė kiekvieną dieną vis blogėja, jį dažnai tenka vežti į medicinos įstaigą, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Be to, anot apelianto, nukentėjusioji teismui nurodė, kad jis yra panašus į ją apvogusį asmenį, tačiau nepatvirtinto, kad tai tikrai jis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad bute pas nukentėjusiąją rado kaukę ir tabletes, kurių, kaip pastebi apeliantas, jis negeria jau metus laiko. Tą įrodo ir tai, kad, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo automobilyje buvo rastas didelis kiekis tablečių, tačiau šias tabletes jis tik renka ir išmeta. Nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti nuosprendį ir paskirti jam teisingą bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Dėl S. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

5. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino S. Š. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atvirosios vagystės) bei paskyrė jam teisingą bausmę. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo padarytomis jį apkaltinančiomis išvadomis, savaime nereiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybę už atvirą turto pagrobimą. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Taigi, atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas, todėl ši vagystės rūšis yra pripažįstama pavojingesne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-189/2009, 2K-245-696/2015, 2K-272-648/2015). Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad atvykęs pas nukentėjusiąją R. K. į butą ir jai melagingai prisistatęs asmeniu tikrinančiu dujas, o nukentėjusiajai jį įsileidus, jis iš R. K. piniginės paėmė grynuosius pinigus – 235 Eur, po ko nukentėjusiajai supratus, jog buvo pagrobtas jai priklausantis turtas ir pasakius, kad iškvies policijos pareigūnus, S. Š. ją atstūmė nuo savęs ir pabėgo.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios R. K. parodymai nepagrindžia jo kaltės, kadangi nukentėjusioji nurodė, kad jis yra tik panašus į ją apvogusį asmenį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. pas ją tariamai patikrinti dujų užėjęs vyriškis pastebėjo, kaip ji į striukės, kabėjusios koridoriuje, kišenę dėjo piniginę. Po kiek laiko jis greitai ištraukė iš piniginės pinigus. Jai buvo įtartina, ji patikrino savo piniginę, tačiau pinigų joje neberado, todėl pradėjo kaltinti vyriškį, po ko, šis greitai iš jos buto pasišalino. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad vyrą, užsukusį pas ją patikrinti dujų, ji atpažino, kadangi buvo jį sutikusi anksčiau, tai yra 2020 m. kovo 16 d. savo gyvenamojo namo kieme. Tuo metu vyras jai prisistatė asmeniu, kuris tikrina dujas. Jis kalbėjo rusų kalba (t. 1, b. l. 1; 33-34; 180-181). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens atpažinimo pagal nuotrauką procesinį veiksmą, R. K. iš jai parodytų penkių nuotraukų kompiuterio ekrane pirštu parodė į nuotrauką Nr. 5 su S. Š. atvaizdu, tai yra nukentėjusioji atpažino nuteistąjį, kaip ją apvogusį asmenį (t. 1, b. l. 42-47). Vis dėlto, šio procesinio veiksmo metu užfiksuotų aplinkybių pirmosios instancijos teisme R. K. kategoriškai nepatvirtinto. Teisme, matydama nuteistąjį ekrane (past. – S. Š. posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu) ji nurodė, jog asmuo panašus į ją apvogusį asmenį, tačiau pas ją į butą užėjęs vyriškis buvo liesesnio sudėjimo, o šis tvirtesnis ir stambesnio veido (t. 1, b. l. 181). Teisėjų kolegija, įvertinus šiuos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme buvo apklausta priėjus daugiau nei metams po įvykio, tai yra 2021 m. gegužės 26 d., taigi nuteistasis per tokį laiko tarpą šiek tiek galėjo vizualiai pasikeisti. Be to, tokie jo pokyčiai yra logiškai paaiškinami. Bylos nagrinėjimo metu S. Š. buvo suimtas ir dalį laiko gydomas Laisvės atėmimo vietos ligoninėje, tai yra jis visą laiką buvo prižiūrimas, todėl galėjo priaugti svorio. Įvertintina ir tai, kad iš byloje esančių asmens duomenų matyti, jog nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), turi šios šalies pilietybę (t. 1, b. l. 94), be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau gyveno su žmona (t. 1, b. l. 149). Šios aplinkybės, vertinant jas su nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad į jos butą užsukusį asmenį savo gyvenamojo namo kieme buvo sutikusi anksčiau, jis kalbėjo rusiškai, sustiprina teisėjų kolegijos manymą, kad nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu atpažindama S. Š., kaip ją apvogusį asmenį, negalėjo suklysti.

8. Nuteistojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. 2020 m. kovo 17 d. į nukentėjusiosios butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atvykę pareigūnai ir atlikę jame įvykio vietoje apžiūrą, rado ir paėmė veido kaukę su galimais biologiniais pėdsakai, plastikinį maišelį, su jame esančiomis baltos spalvos tabletėmis (61 vnt.), verslo liudijimo pažymėjimą Nr. (-)). Visi šie daiktai buvo rasti virtuvėje ant grindų (t. 1, b. l. 22-30), tai yra vietoje, kur buvo tikrinamos dujos. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti daiktai yra ne jos, šiuos daiktus pas ją paliko dujų tikrinti atėjęs vyras (t. 1, b. l. 181). Ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai įtariant, kad rasti daiktai gali priklausyti S. Š., buvo nuspręsta patikrinti ar ant įvykio metu rasto veido kaukės esantys biologiniai pėdsakai sutampa su S. Š., tai yra buvo atliktas DNR tyrimas. 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto išvadoje konstatuota, kad ant šios veido kaukės rastų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. Š. genotipu (t. 1, b. l. 70). Teisėjų kolegija, pasisakydama ir dėl kitų daiktų priklausomybės, pažymi, kad byloje yra užtektinai duomenų, patvirtinančių, kad rastas maišelis su baltomis tabletėmis taip pat priklauso nuteistajam. Pastebėtina, kad tyrėja, atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą, I. B., kaip liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog sulaikius S. Š., ji jam parodė tabletes, rastas pas nukentėjusiąją, ir paklausė, ar tai jo. Jis atsakė, kad tai jo vaistai, jie nereceptiniai, jis juos vartoja, nes jam yra dializė. Tyrėja vietoje apžiūrėjus S. Š. automobilį, jame rado analogiškus vaistus, todėl priėmė sprendimą grąžinti bute pas nukentėjusiąją rastus vaistus asmeniui (t. 1, b. l. 179-180). Šiuos parodymus patvirtina byloje esantis pakvitavimas, kuriame nurodyta ,,tabletes gavau, jos mano”, S. Š. ir parašas (t. 1, b. l. 58). Nors skunde apeliantas nurodo, kad šių tablečių jis jau ilgą laiką nevartoja, visgi šie argumentai nepaneigia išvados, kad įvykio vietoje rastos tabletės priklauso jam, kadangi jis pats jas priėmė, nurodė jų vartojimo paskirtį ir pan. Taigi ši aplinkybė, vertinant ją kitų byloje esančių įrodymų kontekste, patvirtina, kad būtent S. Š. įvykio metu buvo R. K. bute.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja, vertindama nukentėjusiosios R. K. parodymus apie tai, kad vagis iš jos buto greitai pasišalino ir išvažiavo automobiliu, nurodė, jog S. Š. labai sunkiai vaikšto, galimai su ramentais, todėl jo sveikatos būklė neleidžia jam užlipti laiptais į penktą aukštą ir greitai iš ten pabėgti. Be to, pažymėjo, kad S. Š. vagystės padarymo metu negalėjo būti nukentėjusiosios bute, kadangi į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo metu jis buvo ligoninėje (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių nuteistojo gynėjos argumentų, pažymi, kad iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo iš tiesų matyti, kad S. Š. turi sveikatos problemų, tai yra jam nustatyta ekstrakorporalinė dializė (past. – penktos stadijos lėtinė inkstų liga), visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad tai ne onkologinė liga, kaip teigiama apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 41-42). Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. Š. parodė, kad 2020 metais vaikščiodavo su vienu ramentu, be ramento vaikščioti negalėdavo, nebent būdavo, kad iki mašinos nueidavo be jo, tačiau į penktą aukštą neužkiltų. Kai jausdavosi geriau, vairuodavo automobilį, prie turimos diagnozės, tai daryti jam leidžiama. Vairuoja įprastą automobilį, tik, kad su neįgalumo ženklu (t. 1, b. l. 149). Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors jie patvirtina, kad nuteistasis vaikšto sunkiai, tačiau jo fizinės galimybės nėra tokios apribotos, kad dėl jų jis negalėtų užlipti į 5 aukštą ir po to nulipti. Kaip nurodė pats nuteistasis, tam tikromis dienomis, kai jis jaučiasi geriau, vaikščioja, be to, būna, kad iki mašinos eina be ramento. Teisėjų kolegijos manymu, atvykęs automobiliu į įvykio vietą, iki nukentėjusiosios buto nuteistasis turėjo nueiti nedidelį atstumą, todėl spręstina, kad užlipimas į 5 aukštą jam nebuvo fiziškai neįveikiam kliūtis.

10. Atmestini ir nuteistojo gynėjos argumentai, kad vagystės metu nuteistasis buvo ligonėje (duomenys neskelbtini), kas patvirtina jo alibi. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad vagystė buvo įvykdyta 2020 m. kovo 17 d., apie 9.00 val. laiku, kadangi iš byloje esančios BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą pranešėja – nukentėjusioji R. K. paskambino ir apie įvykdytą vagystę pranešė 9.05 val. (t. 1, b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti visus neaiškumus, keliančius abejonių dėl S. Š. kaltės, 2021 m. gegužės 11 d. paklausimu kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti informaciją (t. 1, b. l. 160). 2021 m. gegužės 20 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui atsakymą, kuriame nurodė, kad S. Š. 2020 m. kovo 17 d. buvo atlikta hemodializės procedūra. Ši procedūra buvo pradėta 12.30 val. ir truko iki 15.30 val., asmuo išvyko 16.00 val. Pacientas atvyko pats, tai yra savo transporto priemone (t. 1, b. l. 171). Taigi nuteistasis, pasišalinęs iš nukentėjusiosios buto apie 09.05 val., tai yra po nusikalstamos veikos padarymo, turėjau daugiau nei tris valandas nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad S. Š. turėjo ne tik laiką, bet ir sąlygas, kadangi tą dieną jis buvo su automobiliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus įrodymus, sprendžia, kad jų visuma patvirtina S. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl paskirtos bausmės ir lygtinio paleidimo taikymo

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, paskirti jam ,,lygtinio paleidimo bausmę”. Taigi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri paskirtos bausmės individualizavimo aspektu.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. Š., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, taip pat į jo padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad nors pavogta pinigų suma nedidelė, tačiau nukentėjusioji vyresnio amžiaus moteris, sunkiai vaikštanti, kas didina padarytos veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatavo vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas). Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į S. Š. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad yra nedirbantis, neįgalus, 10 kartų teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Taigi priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo turimas sveikatos problemas. Remdamasis visų šių aplinkybių visuma, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą teismas S. Š. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė mažesnę nei sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis bausmę, tai yra 9 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, S. Š. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, todėl jos keisti nėra pagrindo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Apeliantas, būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu „lygtinio paleidimo bausmę“. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas yra įgyvendinamas bausmės vykdymo stadijoje. Šios nutarties priėmimo metu skundžiamas nuosprendis nėra vykdomas ir nuteistasis neatlieka jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka nuteistasis S. Š. turės galimybę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, faktiškai atlikęs nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Iš aptarto seka, kad bausmės vykdymo atidėjimą lemia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

16. Skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu S. Š. nuteistas už vieną tyčinę apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, S. Š. yra anksčiau ne kartą teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, be to, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, tai yra bausmės, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo paskirta už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. praeityje buvo taikytos ir griežčiausios, su realiu jo izoliavimo susijusios priemonės, tačiau jos teigiamo poveikio jam nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaip minėta pirmiau, nuteistas turi sveikatos problemų, yra neįgalus, todėl nedirba, taigi sistemingų turtinio pobūdžiu nusikalstamų veikų darymu jis siekia pagerinti savo materialinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. Š. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

17. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

18. Kaip matyti, nukentėjusioji R. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškė 253 Eur dydžio civilinį ieškinį, tai yra dėl sumos, kuri iš jos buvo įvykio metu buvo pavogta. Byloje įrodyta, kad iš nukentėjusiosios S. Š. atvirai pagrobė šią grynųjų pinigų sumą. Duomenų, galinčių patvirtinti kitokią, pavyzdžiui mažesnę, neteisėtai pagrobto turto vertę, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog S. Š. pagrobė iš nukentėjusiosios jai priklausantį turtą – 2 53 Eur, tuo padarydamas jai turtinę žalą, pagrįstai priteisė šią sumą iš jo R. K. patirtai žalai kompensuoti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui pažymą Nr. (12.32Mr) PT-6448, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo S. Š. valstybės naudai priteistinos 138,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Žanos Timaškovos darbo užmokestis.

20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. Š. atsižvelgtina į tai, kad jis niekur nedirba, yra neįgalus, turi sveikatos problemų, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam priteista atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, dėl ko spręstina, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga. Galiausiai, įvertintina ir tai, kad apeliacinį skundą surašė ir teismui pateikė pats apeliantas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. Š. (S. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio atmesti.

Nepriteisti iš S. Š. (S. Š.) 138,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėNuorašas tikrasR. Paužaitė Ugnius Trumpulis