- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1213-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00202-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. M.
Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-33-3-00202-2011-2)
NUTARTIS
2012 m. spalio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 2 500 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-02 ieškovas ir atsakovas pasirašė paprastąjį 2 500 Lt sumos vekselį, kurį atsakovas įsipareigojo apmokėti iki 2010-06-02 Klaipėdos mieste. Atsakovas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, ieškovas praleido terminą kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka, todėl pateikė teismui ieškinį dėl 2 500 Lt skolos priteisimo, prašydamas 2010-03-02 paprastąjį vekselį laikyti rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos sandorį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-05 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2 500 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-07-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 338 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 priimtas preliminarus sprendimas įsiteisėjo.
2011-11-07 gautas atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Prašyme buvo nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai – iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas atsiskaitė su ieškovu dviem pavedimais, padarytais 2010-09-03 – 1 084 Lt suma ir 2010-10-16 –, 2 355 Lt suma. Ieškovas neturėjo teisės reikalauti įvykdyti piniginę prievolę, nes ji buvo pasibaigusi atsakovui ją įvykdžius, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-13 nutartimi patenkino atsakovo prašymą, atnaujino procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 galutiniu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. atsakovui R. M. 195 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas aplinkybių procesiniuose dokumentuose apie atliktus mokėjimus ir kitokio pobūdžio šalių prievoles nenurodė nei civilinėje byloje Nr. 2-11418-255/2011, nei šioje byloje, faktai išaiškėjo tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo paaiškinimai proceso eigoje nebuvo nuoseklūs ir išsamūs. Teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus apie egzistuojančią skolą, kad ieškovas faktiškai perdavė atsakovui prekes mikroautobusu, važiuojančiu į Angliją tuo metu, kai atsakovas neva negrąžino jam didelės sumos pagal vekselį, t. y. faktiškai dar padidino skolą. Ieškovo argumentus teismas atmetė, nes ieškovas nepateikė įrodymų apie prekių perdavimą, neturi prekių čekių, todėl nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę dar kitokie nei paskolos teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas be pagrindo atnaujino civilinę bylą, kadangi atsakovo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo proceso atnaujinimui. Teismas neturėjo duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas atsiskaitė pagal vekselį, taip pat nepakankamai įvertino faktą, jog atsakovo 2011-09-03 ir 2010-10-16 pervestos į jo sąskaitą sumos yra beveik trečdaliu didesnės nei nurodyta vekselyje. Atsakovo žymus permokėjimas, žinant jo finansinę padėtį, liudija tai, kad su ieškovu buvo atsiskaityta pagal kitus su atsakovu sudarytus sandorius. Nepagrįstas atsakovo atstovės argumentas, kad skirtumas tarp skolintos ir grąžintos sumos susidarė dėl sutartų palūkanų, kadangi bylos duomenimis jis nepatvirtintas. Apeliantas teigia, kad ieškinį pateikė tik dėl 2010-03-02 atsakovo prievolės neįvykdymo, todėl kiti tarp šalių esantys tarpusavio įsipareigojimai neprivalo būti nagrinėjami šioje byloje. Jeigu atsakovas butų atsiskaitęs pagal vekselį, tai pareikalautų pakvitavimo, vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo R. M. atstovė pagal įgaliojimą M. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad proceso atnaujinimas buvo grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: atsakovui tapo žinoma apie preliminarų teismo sprendimą ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina skolos ieškovui sumokėjimą, todėl teismas pagrįstai įvertino šias aplinkybes. Teigia, kad pakvituotas vekselis skolos apmokėjimo atveju nėra ir negali būti vertinamas kaip vienintelė galima ir teisėta prievolės įvykdymo įrodinėjimo priemonė. Skolinis įsipareigojimas buvo įvykdytas ne Lietuvoje, todėl gauti pakvitavimą ar susigrąžinti vekselį nebuvo galimybės. Ieškovas telefoninių pokalbių metu ne kartą žadėjo skolą sumokėjus vekselį grąžinti, o po skolos sumokėjimo žodžiu patikino, jog gavęs pinigus vekselį sunaikino. Žodinio susitarimo su ieškovu metu susitarė dėl 0,3 procento delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2010-03-02 atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo iki 2010-06-02 ieškovui sumokėti 2 500 Lt. Atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė ir nustatytu laiku ieškovui – vekselio davėjui – negrąžino pinigų pagal išduotą paprastąjį vekselį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai įvykdė prievolę, kadangi 2010-09-03 pavedimu pervedė ieškovui 267 GBP (1 084 Lt), o 2010-10-16 pavedimu – 607 GBP (2 355 Lt).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir įrodinėja, kad atsakovas jam 2 500 Lt skolos pagal 2010-03-02 sudarytą sutartį negrąžino, kadangi atsakovo 2011-09-03 ir 2010-10-16 pervestos į jo sąskaitą lėšos yra už kitus tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius. Byloje ginčas kilo dėl prievolės įvykdymo pagal paprastąjį vekselį, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis skolą grąžino.
Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. CK 6.65 straipsnyje reglamentuojama tvarka ir sąlygos, kurių laikantis yra patvirtinama, kad skolininkas tinkamai įvykdė prievolę. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą, kad prievolė įvykdyta, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kurį rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta kreditoriaus valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, nurodyti kiti duomenys apie įvykdymą (įvykdymo data, vieta, įvykdymas visiškas ar dalinis ir pan.)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėja ieškovas (kreditorius), o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grąžinimą, negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija. Šiuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grąžinimo faktą bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civ. byloje 3K-3-450/2008).
Šioje byloje paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėjo ieškovas, jis pateikė atsakovo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 Lt, atsakovas šį faktą pripažino, taip pat sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą. Atsakovas įrodinėjo, kad jis grąžino paskolą, o būtent: 2010-09-03 pavedimu pervedė ieškovui 267 GBP (1 084 Lt), o 2010-10-16 pavedimu – 607 GBP (2 355 Lt), iš viso 874 GBP (3 439 Lt).
Civiliniame procese yra įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kurio laikantis kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.
Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Konstatuotina, kad pateikti ir surinkti byloje įrodymai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovas grąžino 2 500 Lt pagal 2010-03-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tai yra atsakovas įrodė paskolos grąžinimo faktą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010-09-03 pavedimu pervedė ieškovui 267 GBP (1 084 Lt), o 2010-10-16 pavedimu – 607 GBP (2 355 Lt). Ieškovo užrašuose nurodyta, kad jis siuntė atsakovui į Angliją 1 084 Lt vertės siuntinį 2010 m. rugpjūčio 23–25 dienomis, 1 238 Lt vertės siuntinį 2010-09-12 ir 1 110 Lt vertės siuntinį 2010-10-05, iš viso siuntinių už 3 452 Lt. Teismo nuomone, vien užrašų nepakanka įrodyti atsakovo skolą už prekes, tačiau byloje įrodyta, kad šalys buvo draugai, kad atsakovas dėl sunkios materialinės padėties išvyko dirbti į Angliją ir iš ten atsakovui siuntė pinigus, nenurodydamas jų paskirties, šalys raštu nesusitarė dėl delspinigių, o atsakovas pervedė ieškovui 939 Lt daugiau, nei buvo nurodyta vekselyje, ieškovas metus laiko nepateikė vekselio apmokėjimui. Šių aplinkybių pakanka nustatyti, jog šalis siejo ne tik prievolės pagal vekselį, bet ir kitos prievolės, t. y. kad atsakovas turėjo daugiau skolų, nes nelogiška būtų teigti, kad nesant susitarimo dėl delspinigių finansinių sunkumų turintis skolininkas kreditoriui draugui grąžintų pinigų beveik trečdaliu daugiau, nei buvo skolingas. Mokėjimo pavedimuose, kaip jau buvo pažymėta, atsakovas nenurodė, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, kito susitarimo dėl skolų mokėjimo nėra, tai laikoma, kad piniginės lėšos skirtos seniausiai skolai, t. y. skolai pagal 2010-03-02 vekselį gražinti (CK 1.5 str., 6.55 str. 2 d.). Kitų šalių prievolių vykdymas nėra šios bylos dalykas, tačiau, jeigu atsakovas manytų, jog ieškovas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, arba, atitinkami, jeigu ieškovas manytų, kad atsakovas dar liko jam skolingas pagal kitas prievoles, turi teisę įstatymo nustatytą tvarka reikšti atitinkamą ieškinį.
Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.