- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2-26-876/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, atsakovei L. L., trečiajam asmeniui esant A. B., byloje institucijos teikiančios išvadą esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nustatyti jo nepilnamečio sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo, jo tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Leipalingio g. 17, Veisiejų m., Lazdijų rajono savivaldybėje; priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui G. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pradedant nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, pinigus pervedant į banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB ir lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jį, A. B. bei pripažinti netekusiais galios Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-125-667/2006 patvirtintos sutarties 1, 2 ir 3 punktus.
Ieškinyje nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 -125-667/2006 ne tik tenkino jo ir L. B. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, bet ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi jie sutarė, kad nepilnamečio sūnaus G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina L. B., kad jis teiks išlaikymą sūnui, mokėdamas periodines išmokas kas mėnesį 200 litų dydžio iki sūnaus G. pilnametystės. Nurodė, kad ir jis, ir jo buvusi žmona sukūrė kitas šeimas, nepilnametis sūnus G. gyveno L. (dabar jau L. šeimoje iki š. m. kovo mėnesio pabaigos, kai nesusitvardžiusi sūnaus G. motina L. B. (L.) sumušė savo sūnų, dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01 -1-14952-16. Jai paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir uždrausta bendrauti, ieškoti ryšių su sūnumi. Susiklosčius tokiai situacijai, nepilnametis sūnus G. bendru sutarimu laikinai buvo apgyvendintas pas savo močiutę, jo motiną V. B., kol baigsis mokslo metai. Mokslo metams pasibaigus, nepilnametis sūnus G. apsigyveno pas jį, adresu: Leipalingio g. 17, Veisiejuose, Lazdijų rajono savivaldybėje, tačiau išlieka galioti Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas vaiko motiną, o jis vis dar turi teikti išlaikymą. Pažymėjo, kad tokia situacija neatitinka faktinių aplinkybių. Pasikeitus aplinkybėms nepilnametis sūnus G. B. nuo 2016 m. balandžio pirmųjų dienų laikinai, kol užbaigs šiuos mokslo metus, buvo apgyvendintas pas savo senelę ir jo mano motiną V. B., gyvenančią nuosavoje valdoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovei L. B. ne tik pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14952-15, dėl smurtinių veiksmų nepilnamečio sūnaus G. atžvilgiu, bet ir paskirtos minėtos kardomosios priemonės. Įsitikinęs, kad logiška, jog pasibaigus mokslo metams, nepilnametis sūnus G. apsigyveno pas jį, savo tėvą, Veisiejuose, Leipalingio g. 17, kur yra tinkamos gyvenimo sąlygos: nuosavas namas, kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas jo žmonos A. B. vardu. Nurodė, kad gyvenamasis namas yra su patogumais, buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos. Beje, sūnus G. jau ne vienerius metus atostogaudavo pas jį vasarą Veisiejuose, turi savo pažįstamų ratą, jam nebus jokių problemų lankyti pripažintą Veisiejų gimnaziją. Mano teigiamas dalykas yra tai, kad sūnus G. gražiai sutaria su jo žmona A. B. Nurodė, kad yra įsitikinęs, jog nustačius sūnaus G. gyvenamąją vietą kartu su juo, sūnui bus sudarytos palankios sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jis būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir šios sudarytos sąlygos gyventi pas jį atitinka Lietuvos civilinio kodekso 3.161 straipsnio numatytoms nuostatoms. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad teismo sprendimu turėtų būti nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta kartu su juo, t. y. sūnaus tėvu. Tai atitiktų ne tik faktinę aplinkybę, bet ir nepilnamečio sūnaus G. interesus, o tai ir yra svarbiausia. Pažymėjo, kad abu tėvai privalo pagal įstatymą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Būtent ši teisinė norma pareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės ir šis išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo metu nepilnametį sūnų G. išlaiko jis vienas. Vaiko motina L. B. (L.) nuo balandžio mėnesio pradžios vengia pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, o todėl iš jos turėtų būti priteistinas išlaikymas. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus G. motina yra jauno amžiaus, sveika, darbinga ir privalo nuolatinai teikti materialinę paramą savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kuris nuolatinai apsigyveno kartu su juo ir kadangi atsakovė L. B. yra ne tik jauno amžiaus, darbinga, bet ir privalo dirbti, todėl mano, kad išlaikymas jos nepilnamečiui sūnui G. iš jos priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.194 straipsnis) ir jis nei kiek nepažeis atsakovės L. interesų, jeigu jos nepilnamečio sūnaus G. išlaikymui prašys priteisti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio periodines išmokas kas mėnesį. Atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14852-16 yra paskirta kardomoji priemonė, kuria atsakovei L. B. (L.) uždrausta bendrauti su savo sūnumi G. B. bei ieškoti ryšių su juo, todėl mano, kad šiuo metu bendravimo tvarka su sūnumi nenustatytina, o pasikeitus aplinkybėms, ji galės būti nustatyta įstatymo nustatyta tvarka šalių susitarimu, įvertinus sūnaus G. pageidavimus, bet vadovaujantis protingumo kriterijumi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo teismo atmesti sekančių motyvų pagrindu. Kaip ir nurodė ieškovas ieškinyje, ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2006 m. sausio 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-125-667/2006, kuriuo buvo patvirtinta sutaris dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punkte šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma pas jo motiną L. B. (dabar L.), jos gyvenamojoje vietoje. O šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad ieškovas A. B. įsipareigoja teikti išlaikymą G. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur), nuo 2006 m. sausio 6 d. iki išlaikytinio pilnametystės. 2010 m. vasario 23 d. Šakių rajono apylinkes teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-61-829/2010 buvo pakeistas išlaikymo dydis ir nustatyta nuo 2009 m. spalio 19 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį išlaikymui mokėti po 400 Lt (115,85 EUR), priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoja Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad po ištuokos ieškovas gyveno Anglijoje, todėl su vaiku matydavosi labai retai, vos kelis kartus per metus. Vaikui paaugus atsakovė sūnų leisdavo pasisvečiuoti pas ieškovo motiną V. B., kuri gyvena netoliese, tame pačiame (duomenys neskelbtini), tačiau pats tėvas bendrauti sūnumi jokios iniciatyvos nerodė. Šiuo metu, kaip pats ieškovas nurodo, sukūrus šeimą su A. B., jis gyvena kitame, Lazdijų rajone, todėl ir dabar su sūnumi matosi ypač retai, ir jo neaplanko net sūnui viešint pas močiutę. Nurodė, kad išsituokus, ieškovas ne tik nelankydavo savo nepilnamečio sūnaus, tačiau ir vengė teikti išlaikymą. Dėl šios priežasties atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolio A. B. kontorą. Ieškovui nemokant išlaikymo nepilnamečiui sūnui susidarė didelis įsiskolinimas, kuris 2016 m. rugpjūčio 1 d. yra 6805,05 Eur, jau atėmus Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už A. B., G. B. išlaikymui sumokėtą 2395,24 Eur sumą. Kaip matyti iš antstolio A. B. pateiktos ieškovo išlaikymo mokėjimų lentelės, ieškovas išlaikymą teikdavo retai ir nereguliariai, ir tik prieš paduodant ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, po ilgo laiko tarpo, t. y. nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio, padarė tris įmokas, tačiau ir toliau išlaikymas nebuvo mokamas. 2015 m. sausio 12 d. antstoliui areštavus ieškovui priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), prasidėjo nesutarimai su ieškovu ir grasinimai iš jo, bei jo motinos V. B., kad dėl tokių atsakovės veiksmų iš jos bus atimtas sūnus. Sūnus buvo pradėtas nuteikinėti prieš atsakovę. Nurodė, kad sūnus vos kelias dienas pabuvo pas ieškovą iki 2016 m. liepos 22 d. gyveno pas močiutę V. B., o nuo 2016 m. liepos 22 d. grįžo gyventi pas atsakovę. Nurodė, kad sūnus jau daugiau kaip dešimt metų gyvena su motina. Net ir vos kelias dienas pabuvęs pas tėvą, sūnus nurodė, kad ten juo niekas nesirūpina, kad ieškovas iš namų išeina ryte ir grįžta tik apie 21-22 val., o tuo metu vaikas namuose būna vienas. Atsakovės sūnus pasakojo, kad jam viešint pas ieškovą buvo įvykis, kad ieškovas namo grįžo visiškai neblaivus, dėl ko sūnus kreipėsi pagalbos į močiutę V. B., kuri dėl ieškovo neblaivumo į savo namus parsivežė ne tik atsakovės sūnų, bet ir kitą ieškovo sūnų V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sūnus skundėsi, kad jis ten jaučiasi nelaukiamas ir nemėgstamas, kad tarp jo ir A. B. kyla dažni konfliktai ir, kad pats ieškovas dažnai konfliktuoja su savo žmona, kuri šiuo metu yra išvykusi į Angliją. Nurodė, kad ieškovas niekada artimai nebendravo su savo sūnumi ir visą šį laikotarpį, nepilnametis sūnus gyveno ne pas ieškovą, o pas močiutę. Nurodė, kad močiutė gyvena su sugyventiniu Audriumi, o tarp jo ir berniuko yra įtempti santykiai. Vaikas mamai pasakojo, kad močiutės sugyventinis iš jo tyčiojasi, atima televizoriaus pultelius, išjungia internetą, dėl ko kyla barniai. Atkreipti dėmesį, kad vaikui gyvenant pas močiutę, jis 2016 m. liepos 22 d. pasakęs, kad vykstą pas atsakovės tėvą A. K., išėjo iš namų ir grįžo pas atsakovę. Nepilnamečiui vaikui buvo leista vienam vykti pas senelį, kuris gyvena Šakiuose, ir močiutė vaiko pasigedo tik po savaitės, t. y. 2016 m. liepos 28 d., kuomet kreipėsi į policiją, kuri ieškodama vaiko atvyko į atsakovės namus, tačiau berniukas kategoriškai atsisakė grįžti į močiutės namus. G. B. 2016 m. liepos 29 d. kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, pateikdamas pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad labai nori grįžti gyventi pas mamą, kurią labai myli ir seses. Nurodė, kad atsakovė kalbėjosi su sūnaus buvusiomis auklėtojomis Baužaite, bei Mačiulskienė, kurios teigė, jog vaikui gyvenant pas močiutę, jis dažnai neturėdavo reikiamų mokymosi priemonių, nors visos priemonės buvo perduotos močiutei, būdavo neparuošęs namų darbų, išsiblaškęs ir nepasiruošęs pamokoms. Pažymėjo, kad sūnus pas tėvą Veisiejuose nebuvęs ilgiau nei kelias dienas, atostogas jis leisdavo pas močiutę ir šią vasarą vaikas pas ieškovą praleido tik kelias dienas, todėl jis nenori keisti mokyklos. Nurodė, kad atsakovė yra sudariusi visas sūnui reikalingas augti ir vystytis sąlygas. Vasaros sezonu sūnus turi atskirą kambarį, kuriame yra jo daiktai, o baigus remontą šis kambarys bus pritaikytas gyventi ir žiemos metu, nes bus įrengtas šildymas. Žiemos sezonu vaikai gyvena viename kambaryje, kuriame sudarytos geros sąlygos miegui, poilsiui, ugdymui bei laisvalaikiui. Nurodė, kad sūnus lanko (duomenys neskelbtini), kur turi daug draugų, taip pat bendrauja su kaimynystėje gyvenančiais vaikais. Nurodė, kad sūnui šiuo metu yra 11 metų, todėl jo ir motinos emocinis ryšys yra dar labai stiprus. Šeimoje auga seserys K. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriomis taip pat yra susiformavę glaudūs ryšiai, kurie turi didelę įtaką vaiko psichologinei raidai. Taip pat nėra aišku, iš ko ieškovas išlaikys nepilnameti sūnų, nes jis pats būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas yra bedarbis, ir iki šiol vaikui neteikė nustatyto išlaikymo ir juo nesirūpino. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus G. B. gyvena su atsakove, ir yra išreiškęs aišku norą ir toliau gyventi su atsakove, bei kategoriškai atsisako gyventi su ieškovu, bei nėra kitų priežasčių, dėl kurių būtų pakeista sūnaus gyvenamoji vieta, nustatant ją su ieškovu, atsakovė neprieštarauja, kad būtų palikta 2006 m. sausio 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, pagal kurią atsakovė netrukdys tėvui maksimaliai bendrauti su sūnumi G. B., dalyvauti jo auklėjime, išskyrus atvejus, kada maksimalus bendravimas akivaizdžiai pakenktų vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas D. R. patvirtino, kad atsakovė sutinka su ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimai visiškai. Patvirtino, kad sutinka su 100 Eur išlaikymo dydžio suma nepilnamečiui vaikui bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu A. B. (garso įrašo, daromo stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo įrašymo sistemą „SRS Femida“, pokalbio laikas 14:34:07 ir 14:37:46).
Byloje yra pateikta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-12 išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. ir L. B. (L.) yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas gyvena adresu: Lazdijų r. sav. Veisiejų m. Leipalingio g. 17. Ieškovo šeima neįrašyta į Lazdijų rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ši šeima VTAS žinoma nuo 2016-03-31, nes buvo gautas Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas su prašymu patikrinti A. B. galimybes auginti sūnų G., nes vaikas dėl patirto smurto nuo motinos atsisako gyventi su ja. VTAS specialistė, apsilankiusi A. B. gyvenamojoje vietoje, išsiaiškino, kad nepilnamečiui pas tėvą sudarytos puikios buities ir gyvenimo sąlygos. Vaikas pas tėvą svečiavosi nuo 2016-03-25 iki 2016-03-28. A. B. teigimu, vaiką tėvas parsivežė nešvarų, sukandžiotą blusų, išaugtais rūbais. Jis buvo išalkęs, daug valgė. Jis nenorėjo važiuoti pas mamą, todėl iki mokslo metų pabaigos gyveno pas A. B. motiną Gelgaudiškyje. Pasibaigus mokslo metams, G. tėvas parsivežė pas save į Veisiejus. Šiuo metu nepasikeitusi A. B. gyvenamoji vieta. Jis su žmona A. gyvena tame pačiame name, kuriame 2016 m. kovo mėn. lankėsi VTAS darbuotoja. Šį namą šeima įsigijo prieš metus. Jis randasi Veisiejų miesto pakraštyje. 75 kv. m. gyvenamajame name su visais patogumais yra 3 kambariai ir virtuvė, tualetas, vonios kambarys. Kambariuose tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Sutuoktiniai augina sūnų V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnui G. poilsiui ir laisvalaikiui skirtas atskiras 12 kv. m. šviesus į rytų pusę kambarys. Jame yra pastatyta atskira lova vaikui, taip pat daug žaislų laisvalaikio praleidimui. Rūbai tvarkingai sudėti rūbų spintoje. Nepilnamečio G. nuomonės išklausyti nepavyko, nes vaikas išvykęs svečiuotis pas močiutę į Gelgaudiškį. Kaip tėvas teigė, jis savo noru iš močiutės persikėlė gyventi pas mamą ir nuo rugsėjo liks Gelgaudiškyje, kad dar vienus mokslo metus pradėtų ir pabaigtų toje pačioje ugdymo įstaigoje. A. B. dirba pagal verslo liudijimą. Mėnesinės darbo pajamos 750 Eur. Žmona A. taip pat dirba ir gauna 300 Eur darbo užmokestį. Moteris sutinka, kad su jais nuolat gyventų nepilnametis G. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, VTAS mano, kad nustačius nepilnamečio G. gvvenamąją vietą su tėvu, vaikui bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, todėl VTAS siūlo iš atsakovės priteisti tinkamo dydžio išlaikymą vaikui (1 t., b. l. 25-26).
Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-01 išvada, kurioje nurodyta, kad pastebėtina, jog šioje byloje turėtų būti teikiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o ne gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi Šakių rajono apylinkės teismo 2006-01-24 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-125-667/2006, buvo nustatyta nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas sūnui iki pilnametystės. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-25 įsakymu Nr. AT-51 L. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Su šeima dirbamas socialinis darbas, teikiamos intensyvios socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos. L. L. ir A. B. turi nepilnametį sūnų G. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi dar tris nepilnamečius vaikus: K. M., gimusią (duomenys neskelbtini), A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra M. M., ir nepilnametę L. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvas - R. L.. Šiuo metu Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjama L. L. ir R. L. santuokos nutraukimo civilinė byla Nr. 2-657-876/2016. L. L. kartu su nepilnamečiais vaikais L., A. ir K. gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas priklauso nuosavybės teise ieškovės motinai I. K.. Dviejų aukštų namas yra su patogumais. Pirmajame namo aukšte yra trys kambariai, iš kurių šeima naudojasi vienu kambariu, kadangi šiuo metu remontuojami kiti kambariai. Antrajame namo aukšte gyvenama tik vasaros sezonu, kadangi nešildoma patalpa. Netoli namų ieškovė auginasi įvairių daržovių. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra visi buičiai reikalingi daiktai. Šiuo metu moteris augina mažametę dukrą, materialiai pragyventi padeda jos motina. Iš vaikų išlaikymo fondo gauna už vaikus: K., A. po 57 Eur, kadangi jų tėvas M. M. neteikia dukroms išlaikymo. 2016-03-29 į Skyrių atvykęs atsakovas A. B. pateikė informaciją, kad yra pasiėmęs sūnų G. gyventi pas save, gyvenamoji vieta adresu: Leipalingio g. 17, Veisiejų k., Lazdijų r. sav., dėl aplinkybių (galimo smurto prieš vaiką, nepriežiūros). Jis nurodė, kad rūpinsis vaiku ir yra nusprendęs kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tuo metu vaikas Skyriuje išreiškė norą gyventi kartu su tėčiu. 2016-04-01 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, dėl tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo nepilnamečiui vaikui, tėvo namuose. 2016-04-07 Šakių rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėčiu, nes su juo jaučiasi saugesnis. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14952-16 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nepilnamečiui G. B.. Motinai L. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir uždrausta bendrauti, ieškoti ryšių su sūnumi. Ieškovo A. B. deklaruota ir gyvenamoji vieta yra adresu: Leipalingio g. 17, Veisiejų m., Lazdijų r. sav., todėl Skyrius apie atsakovą pateikti išsamios informacijos negali. 2016-07-29 į Skyrių atvyko L. L.. Su ja kartu atvyko ir atvežė savo parašytą pasiaiškinimą sūnus G.. Berniukas teigė, kad labai pasiilgo mamos ir sesučių, todėl 2016-07-22 slapta nuo močiutės V. B., pas kurią atostogavo, atėjo pas mamą ir buvo visą savaitę iki kreipimosi dienos. Motina nurodė, kad supranta, jog reikia vykdyti kardomąją priemonę, tačiau sūnaus išvyti taip pat nesiryžo. Po pokalbio Skyriuje berniukas suprato, kad pas mamą būti kol kas negali, tačiau atsisakė vykti pas tėtį ar močiutę. Jis sutiko pagyventi pas senelį A. K., mamos tėtį, gyv. V. Kudirkos g. 69, Šakiuose. Skyriuje gauta informacija apie ieškovę: 2016-06-15 iš Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK informacija, dėl L. L. girtavimo. 2016-06-27 Skyriuje su motina pravestas prevencinis pokalbis. 2016-08-18 iš Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK gautas pranešimas apie vaikus (K., A., L., G.), susijusius su smurtu artimoje aplinkoje. Informuota, kad prieš L. L. smurtavo sutuoktinis R. L.. 2016-08-22 iš Marijampolės apskrities Šakių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus informacija, dėl esamos situacijos (vaikas nori gyventi kartu su mama) spręstinas klausimas dėl psichologinės psichiatrinės ekspertizės atlikimo G. B. (1 t., b. l. 41-43).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra pateikta Kauno apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) K. S. 2017-01-18 išvada, kurioje nurodyta, kad psichologinio įvertinimo metu bendradarbiavimas su atsakove L. B. (L.) buvo sklandus, nekilo sunkumų dėl suderinto susitikimo laiko, mama su sūnumi atvyko netgi gerokai anksčiau į planuotą susitikimą. Nors ir ieškovą A. B. teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo įpareigojęs atvykti į susitikimą su psichologe, tačiau minėtas asmuo ne tik nesugebėjo iš anksto pranešti apie negalėjimą atvykti, bet ir apie jo ligą teko sužinoti tik susisiekus su jo advokatu. Suderinus susitikimui kitą asmeniui tinkamą laiką, t. y. 2016 m. gruodžio 22 d. 9.30 val., Šakių rajono apylinkės teisme, šis taipogi neatvyko, pranešęs 15 min. prieš susitikimą, jog sugedo mašina. Dar kartą psichologui susisiekus su ieškovu 2017 m. sausio 10 d. (nuo 2016-12-27 iki 2017-01-06 psichologui buvo suteiktos atostogos) susitikimo suderinti nepavyko, kadangi ieškovas A. B. pranešė, jog žmona guli ligoninėje šią savaitę ir nėra kam palikti mažą vaiką, o su juo važiuoti nenorintis. Net ir psichologui pasiūlius dar vieną galimybę susiskambinti penktadienį (2017-01-13), kad suderinti net ir paskutinėmis dienomis prieš suplanuotą teismo posėdi, susitikimą, būtiną psichologo išvados pateikimui dėl šeimos vertinimo, asmuo nesiteikė net susisiekti. Tokie ieškovo veiksmai tik parodo apie jo neatsakingą požiūrį į reikalingą teismui vertinimą dėl nustatinėjamos vaiko tolesnės gyvenamosios vietos. Todėl dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vaiko tėčio A. B. vertinimas psichologo pateikiamoje išvadoje neaprašomas. Išvadoje nurodyta, kad susitikimas su G. B. vyko 2016 m. gruodžio 5 d. Kontaktas su G. B. įvertinimo metu geras, adekvatus. Vaikas pakankamai komunikabilus, geba gerai išreikšti savo poreikius, savijautą, pilnai suvokia pokalbio esmę, nevengia akių kontakto, nors ir sakiniai nerišlūs, kariais sunkiai suprantama prasmė. Jis ne iš karto, bet palaipsniui, gerai atsiskleidžia, greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, įvertinimo metu pakankamai atviras. Išvadoje nurodoma, kad iš principo abu tėvai pajėgūs pasirūpinti vaiko raida, ugdymu bei sveikata. Tačiau stebima, kad iki šiol tėvo gebėjimas daryti tai nuosekliai ir ilgą laiką (ne spontaniškai, trumpais periodais ar susiklosčius palankioms aplinkybėms) yra labai abejotinas. Tuo tarpu motina visą laiką stengėsi tinkamai rūpintis visais savo vaikais, o jei nebuvo galimybių, tai bent domėtis. Pažymėtina, kad abu tėvai yra emociškai svarbūs ir reikšmingi asmenys berniukui. Stebimi G. santykiai yra vienodai palankūs, šilti abiejų tėvų atžvilgiu, tačiau pastaruoju metu stebimas nusivylimas tėčio atžvilgiu dėl neištesėtų pažadų, ypač dėl nepasiėmimo iš močiutės, žadant leisti laiką, gyventi kartu. Išklausant vaiko nuomonę net nepaklaustas pats išsako savo norą gyventi kartu su mama savo nuolatiniuose namuose. Be to, pati gyvenimo su mama ir dabartinėje aplinkoje aplinkybė berniukui niekaip iki šiol netrukdė ir toliau neturėtų trukdyti palaikyti atitinkamus ryšius su tėčiu ir kitais jam artimais asmenimis, pati mama net skatina tokius vaiko kontaktus. Taip pat pažymėtina, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų tėvų sugebėjimas taikiai susitarti, vengiant konfliktų, priimti tinkamus sprendimus, labiausiai atitinkančius vaiko bei jų pačių interesus. Tėčiui siūlytina rodyti ne tik iniciatyvą bendravimui su savo sūnumi, bet ir realaus savo laiko skyrimą augančiai atžalai, ypač kaip tos pačios lyties atstovui (1 t., b. l. 103-105).
Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-03-03 išvada, kurioje nurodyta, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-02-07 gavo teismo nutartį, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-630/2017. Šia nutartimi Skyrius įpareigotas spręsti klausimą dėl nepilnamečio G. B. perdavimo įstatyminiam atstovui - tėvui A. B. arba dėl laikinosios globos nepilnamečiui G. B. įsteigimo. Skyrius vykdydamas teismo nutartį 2017-02-07 supažindino vaiko tėvą A. B. su minėta teismo nutartimi, išsiaiškino jo ketinimus nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Tą pačią dieną, vaikui sutinkant, tėvas jį pasiėmė pas save. Nepilnametis G. B. papasakojo tėčiui ir Skyriui informaciją, kad 2017-02-06, mama jį mušė. Informacija nedelsiant buvo perduota teisėsaugos institucijoms aplinkybių išsiaiškinimui. 2017-02-14 9.30 val. vyko vaiko apklausa teisme, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl motinos smurto nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kadangi motinai L. L. ne kartą buvo nustatytas girtumas, Skyriuje yra duomenų apie jos panaudotą fizinį smurtą prieš savo buvusį vyrą R. L., pasipriešinimus policijos pareigūnams ir naudotą fizinį smurtą sūnaus G. atžvilgiu, kylant grėsmei nepilnamečių dukrų saugumui, 2017-02-08 Skyriaus specialistai pagal turimą informaciją dėl motinos elgesio vaikų atžvilgiu apsilankė ieškovės namuose. Namuose rasta L. L. su buvusiu sutuoktiniu R. L.. Namuose nešvara, netvarka. Atsižvelgiant į esamą situaciją šeimoje, turimus duomenis apie pakartotiną motinos valdžios neįgyvendinimą vaikų atžvilgiu bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų: K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus, vaikai buvo paimti iš šeimos. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-13 įsakymais Nr. AT-151, AT-152, AT-153 nustatyta nepilnamečiams vaikams laikinoji globa, jų globėja paskirta G. D. šeimyna. 2017-02-10 į Skyrių kreipėsi I. K., kuri išreiškė norą globoti K. M., A. M. ir L. L.. L. K. (L. L. motinai) atitikus globėjams keliamus reikalavimus, ji paskirta vaikų laikinąja globėja pagal Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-20 įsakymus Nr. AT-169, AT-170, AT-171. L. L. įsipareigojo Skyriuje keisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio, tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. 2017-02-13 motina atliko lazerio terapiją akupunktūrą dėl rūkymo, streso, alkoholio priklausomybės kontrolės. Ieškovo A. B. deklaruota ir gyvenamoji vieta yra adresu: Leipalingio g. 17, Veisiejų m., Lazdijų r. sav., todėl Skyrius apie atsakovą pateikti išsamios informacijos negali. Nepilnametis G. gyvena kartu su tėčiu nuo 2017 m. vasario 7 d. Pagal Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, atsakovo namuose nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Skyriuje bendraujant su G. B., jis išreiškė norą gyventi kartu su tėčiu, kadangi jis jaučiasi saugus, reikalingas, mylimas. Ieškinys pareikštas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Šiuo atveju vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, manytina, ieškinys tenkintinas, kadangi nepažeidžia vaiko interesų. Skyriaus nuomone, reikalinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą siekiant užtikrinti geriausius G. B. interesus, atitinkamai priteistinas išlaikymas iš motinos vaiko naudai iki jo pilnametystės (2 t., b. l. 46-48).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė L. L. turi nepilnametį sūnų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-18 išduotas gimimo liudijimas, įrašas apie tai įrašytas 2005 m. kovo 21 d., įrašo Nr. 54) (1 t., b. l. 10). Šalių santuoka nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimu, civilinėje byloje, Nr. 2-125-667/2006, kuriuo nuspręsta, jog nepilnamečio sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma pas jo motiną L. L., jos gyvenamojoje vietoje, o A. B. teiks išlaikymą sūnui, mokėdamas periodines išmokas kas mėnesį 200 litų (57,92 Eur) dydžio iki sūnaus G. pilnametystės (1 t., b. l. 7-8). Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-61-829/2010, pakeistas išlaikymo dydis G. B. ir priteistas iš atsakovo A. B. materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui G. B. nuo 2009-10-19 iki išlaikytinio pilnametystės mokėti po 400 litų (115,84 Eur) (1 t., b. l. 30-31).
Teismas turi duomenų, kad Šakių rajono apylinkės teisme 2017-01-10 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-25-630/2017, kurioje kaltinamoji L. L. laikotarpyje nuo 2007 m. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iki 2011 m. tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Aušros g. 6, Šakiuose, o kaltinamieji R. L. ir L. L. laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku V. Kudirkos g. 69, Šakiuose ir laikotarpyje nuo 2013 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2016 m. sausio mėnesio, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, tai yra kaltinamoji L. L. tinkamai neprižiūrėjo savo mažamečio sūnaus G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamoji L. L. laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2011 m. gyvenant kartu su sugyventiniu M. M. kilus tarpusavio konfliktams dėl jo dažno alkoholio vartojimo, o nuo 2011 m. gruodžio mėnesio kaltinamiesiems R. L. ir L. L. pradėjus gyventi kartu, kaltinamieji R. L. ir L. L. dažnai girtaudavo ir kilus tarpusavio konfliktams tarpusavyje smurtaudavo, ko pasėkoje kaltinamoji L. L. vaiko akivaizdoje keletą kartų bandė nusižudyti pasikardama, tokiu būdu vaiką psichiškai gniuždė ir dėl patirtų stresogeninių išgyvenimų padarė žalą mažamečio G. B. psichikos sveikatai ir nežymiai ją sutrikdė, taip pat minėtu laikotarpiu tiksliau nenustatytą kiekį kartų kaltinamasis R. L. mušė mažametį G. B. sukeldamas jam fizinį skausmą, paskutinį kartą iš 2015 m. gruodžio 31 d. į 2016 m. sausio 1 d. tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, vieną kartą įspyrė į dešinę koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, o kaltinamoji L. L. minėtu laikotarpiu tiksliau nenustatytą kiekį kartų mušė savo mažametį sūnų G. B. per veidą, spardė, trenkė jam skuduru per nugarą, mušė diržu, sukeldama jam fizinį skausmą, paskutinį kartą 2016 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, trenkė jam rankomis per nugarą ir kojas, tuo sukeldama jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 111-118).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimu, L. L. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, už tai, kad ji 2017 m. sausio 27 d. 22 val. 30 min., būdama savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 1.61 prom. girtumas, konfliktavo su savo buvusiu vyru R. L., atvykus policijos pareigūnams garsiai šaukdama ir rėkdama, vartodama necenzūrinius žodžius įžeidinėjo policijos pareigūnus, įvykio metu spjaudėsi bei stumdėsi.
Taip pat gauti duomenys, kad L. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2017 m. sausio 27 d. apie 22 val. 27 min., L. L. savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 1,61 promilės girtumas konfliktavo su savo buvusiu vyru, atvykus policijos pareigūnams garsiai šaukdama ir rėkdama, vartodama necenzūrinius žodžius, pažeidė buvusių namuose savo mažamečių vaikų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), teises ir laisves.
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, ieškovo A. B. prašymu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta nepilnamečio G. B. laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu A. B. bei priteistas iš atsakovės L. L. laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. B. po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos (2 t., b. l. 19-21).
Teismas pažymi, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo.
Teismas, vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais, institucijų teikiančių byloje išvadą - Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, Kauno apygardos teismo psichologo išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, jog nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu ieškovu A. B., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).
Ieškovas teismui nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 100 Eur suma per mėnesį. Atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė sutinka su prašoma 100 Eur dydžio suma kas mėnesį vaiko išlaikymui.
Iš 2016-02-11 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. L. nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 34). Iš VĮ „Regitra“ 2016-02-02 pažymos apie transporto priemones matyti, kad L. L. nėra įregistravusi savo vardu transporto priemonių (1 t., b. l. 33). Iš 2016-08-23 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. B. asmeninės nuosavybės teise turi 3/16 dalis statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2015-01-12 įregistruotas areštas, už tai, kad neteikė išlaikymo sūnui G. B. (1 t., b. l. 37-38).
Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikui bent minimalius būtinuosius poreikius.
Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovas, vaiko tėvas A. B..
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei L. L. Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-07 nutartimi, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant L. L. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamečiu sūnumi G. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo G. B. (2 t., b. l. 27). Taigi, vertinant nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovei L. L. yra uždrausta bendrauti su jos nepilnamečiu sūnumi G. B., baudžiamojoje byloje nuosprendis dar nepriimtas, kardomoji priemonė nepanaikinta, šioje byloje bendravimo tvarka su vaiku nenustatoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-05-04 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-1747-7006, kurio pagrindu ieškovui A. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 14). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-26 ir 2016-11-14 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 424,73 Eur (b. l 46; 81). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovo reikalavimai tenkintini visiškai, taip pat jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 36 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo vaikui (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur x 3 proc. = 36 Eur) bei 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso – 77 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų išlaidų suma yra 14,57 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą, civilinėje byloje, Nr. 2-125-667/2006, dėl G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatyto ir nustatyti G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – vaiko tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą, civilinėje byloje, Nr. 2-61-829/2010, dėl G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo dydžio, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojo (uzufrukto teise) paskyrimo ir priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą bei ieškovą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei ir 14,57 Eur (keturiolika eurų penkiasdešimt septynis centus) už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424,73 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus septyniasdešimt tris centus) už advokato pagalbą teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. B., pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.