Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1437-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-27
Bylos Nr.: e2S-1437-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02709-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: V. T.
Atsakovas: J. T.

Kategorijos

2.3.4.4Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1437-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02709-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4; 3.1.18; 3.3.2.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovei J. T. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. T. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. T. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-33527-869/2021 nustatytą nepilnamečio vaiko B. T. (B. T.), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau –šalių vaikas), nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu V. T.; priteisti iš atsakovės J. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. T. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko tėvo V. T. banko sąskaitą, taip pat nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas; nustatyti, kad atsakovė J. T. bendrauja su nepilnamečiu vaiku B. T. iš anksto suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinus su vaiko tėvu prieš 1 dieną, o ryšio priemonėmis mama bendrauja su vaiku neribotai; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio šalių vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu V. T. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino ir nustatė šalių vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi teismas nustatė laikiną atsakovės J. T. ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku iš anksto suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinus su vaiko tėvu V. T. prieš 1 dieną; ryšio priemonėmis mama bendrauja su vaiku neribotai.

Šalies argumentai

4. Atsakovė J. T. dėl 2024 m. balandžio 2 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti paminėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant ir dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, arba, jei teismas nepatenkintų pirmojo reikalavimo, – nustatyti, kad J. T. bendrauja su B. T. kas antrą savaitę nuo pirmadienio 17 val. pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos arba V. T. gyvenamosios vietos ir pristatydama vaiką į vaiko gyvenamąją vietą arba ugdymo vietą iki sekančios savaitės pirmadienio 8 val.

5. Sutikdamas su atsakovės J. T. atskiruoju skundu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi pasinaikino skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą dėl laikinos skyrium gyvenančios motinos ir vaiko bendravimo tvarkos nutarė spręsti iš naujo. Atsakovės J. T. prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos (J. T. bendrauja su B. T. kas antrą savaitę nuo pirmadienio 17 val. pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos arba V. T. gyvenamosios vietos ir pristatydama vaiką į vaiko gyvenamąją vietą arba ugdymo vietą iki sekančios savaitės pirmadienio 8 val.) paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustatydamas ieškovui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) terminą iki 2024 m. balandžio 19 d. pateikti atsiliepimą į atsakovės J. T. prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo (išvadą).

6. Atsakovė J. T. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-33527-869/2021, patvirtinta vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarka (50:50) labiausiai ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Tarp šalių santykiai yra konfliktiški, kompromiso dėl bendravimo tvarkos šalims nepavyko ir dabar nepavyksta rasti, todėl faktiškai vaikas su savo mama beveik nesimato. Tai patvirtina įvykis, kai atsakovė iš anksto prašė ieškovo, kad leistų vaikui dalyvauti jo senelio P. J. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) gimtadienio šventėje, tačiau ieškovas neleido vaikui dalyvauti senelio gimtadienyje ir jo į vykusią šventę neatvežė. Atsakovės teigimu, piktnaudžiaudamas savo teisėmis V. T. neleidžia atsakovei bendrauti su vaiku tik dviese. Nors atsakovė rašė ir rašo ieškovui per Viber programėlę, skambina, tačiau jis visiškai ignoruoja bet kokias jos žinutes ir į jas neatrašo, vengia kontakto su atsakove.

Atsiliepimas

7. Ieškovas V. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakovės siūloma laikina bendravimo tvarka nesutinka ir siūlė nustatyti laikiną atsakovės J. T. ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku iš anksto suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinus su vaiko tėvu V. T. prieš 1 dieną; ryšio priemonėmis mama bendrauja su vaiku neribotai. Nurodė, kad šiuo atveju byloje šalys nesutaria dėl laikino skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku. Atsakovo teigimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas atsakovei nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovė nesilaiko įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaiku ir dalyvaujant jo auklėjime, piktnaudžiauja motinos valdžia. Atsakovei ir jos sugyventiniui gyvenamojoje vietoje ir vaiko priežiūros metu buvo nustatytas girtumas, atsakovė vaiko akivaizdoje smurtavo vaikui artimo asmens – tėvo – atžvilgiu ir dėl to ji buvo patraukta atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), paskiriant jai įspėjimą. Policijos įstaigoje taip pat vyksta tyrimas dėl galimai atsakovės nusikalstamų veikų įvykdymo. Šalių nepilnametis vaikas motinos gyvenamoje vietoje patiria nuolatines patyčias iš atsakovės sugyventinio, motinos aplinkoje yra nuolat žeminamas, menkinamas, dažnai būna su neblaiviais suaugusiais. Atsakovės siūlomos laikinos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymas pažeistų vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką bylos nagrinėjimo metu, prieštarautų geriausiems vaiko interesams, neigiamai veiktų vaiko savijautą, traumuotų vaiką psichologiškai bei būtų žalingas vaikui ir jo raidai. Byloje nenustatyta, kad šalių sūnaus auklėjimas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, kaip yra iki šiol, kaip nors pažeistų vaiko interesus ar jų neatitiktų. Priešingai, byloje pateikta 2024 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos - daugiafunkcinio centro pažyma patvirtina, kad berniuku rūpinasi tėtis, tarp jų labai šilti, draugiški santykiai (mamą matė tik vieną kartą rugsėjo 1 d.); tėtis domisi vaiko pasiekimais, dalyvauja tėvų susirinkimuose, stengiasi atsižvelgti į auklėtojų ir mokytojų rekomendacijas ir nurodymus, vaikas turi visas reikiamas mokymosi priemones, tvarkingai aprengtas. Vaikas jau kurį laiką gyvena su tėvu t. y., jam įprastinėje, emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, tokiu būdu nepažeidžiami prioritetiniai šalių vaiko interesai, yra aiškumas ir stabilumas civilinės bylos nagrinėjimo metu. Priešingai nei teigia atsakovė, šiuo metu šalių nepilnametis vaikas pas motiną vykti kategoriškai atsisako, bijo ir nebenori gyventi su motina bei jos sugyventiniu, kuris tyčiojasi iš vaiko. Vaiko teisių apsaugos specialistams pabendravus su vaiku (civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu) buvo užfiksuota, kad vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra ne tik neracionali, neužtikrinanti saugios ir ramios vaiko aplinkos, bet ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Tai prieštarautų 2024 m. kovo 13 d. teismo nutarčiai, kuria iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo teismas nustatė nepilnamečio šalių vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Tarnyba nurodė, kad, atsižvelgiant į esamą padėtį, turimą medžiagą, vaiko išsakytą nuomonę, siekiant apsaugoti vaiko interesus, ieškovo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu gali būti taikoma nustatant ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovės pridedamos žinutės neįrodo, kad ieškovas vengia kontakto su atsakove ir dėl to ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka bus neįgyvendinama. Visos atsakovės rašytos žinutės, susijusios su šalių nepilnamečiu vaiku, yra rašytos po ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų išsprendimo, nors šalių nepilnametis vaikas dėl nesaugios jam aplinkos su motina negyvena jau nuo 2024 m. sausio 22 d., kuomet atsakovei ir jos sugyventiniui gyvenamojoje vietoje ir vaiko priežiūros metu buvo nustatytas girtumas; kai atsakovė vaiko akivaizdoje smurtavo vaikui artimo asmens – tėvo atžvilgiu ir dėl to ji buvo patraukta atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai įspėjimą. Ieškovas nedraudžia atsakovei dažniau bendrauti su šalių vaiku, tačiau laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, siekiant įgyvendinti vieną svarbiausių nepilnamečio vaiko interesų – saugios aplinkos užtikrinimą, turi būti minimizuota t. y. be vaiko nakvynių motinos gyvenamojoje vietoje. Tarp šalių nėra susiklostę tokie konfliktiški ir įtempti santykiai, dėl ko kiekvieną kartą susitarti dėl nepilnamečio vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiko būtų sudėtinga ar neįmanoma. Ieškovas neketina trukdyti atsakovei bendrauti su sūnumi ir supranta vaiko ryšio svarbą su mama. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka nekenkia vaiko interesams ir sudarytų galimybę atsakovei palaipsniui atkurti visiškai susilpnėjusį vaiko ryšį su motina.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, į pateiktą teismui medžiagą, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsakovės prašoma laikina bendravimo su sūnumi tvarka šiuo metu galimai neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Tarnyba taip pat yra pateikusi teismui 2024 m. kovo 6 d. išvadą Nr. 1SD-3071 dėl ginčo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 2024 m. kovo 27 d. išvadą Nr.1SD-3959 ir pasisakiusi dėl skyrium gyvenančios motinos ir sūnaus laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Tarnybos nuomone, tėvams nesusitariant tarpusavyje, nepilnamečio B. T. interesus atitiktų motinos bendravimas su vaiku dalyvaujant psichologui, kuris, įvertinęs vaiko emocinę būseną ir kitas svarbias aplinkybes, galėtų nurodyti motinos bendravimo su vaiku konkretų laiką, intensyvumą bei trukmę. Šiuo metu naujų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Tarnyba neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl jos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ją išdėstydamas taip:

9.1. Motina su savo vaiku bendrauja kiekvieną savaitę darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį, pasibaigus ugdymo įstaigos užsiėmimams nuo 17.30 val. iki 19.30 val. Vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą pristato tėvas V. T. ir bendravimas tarp vaiko ir motinos vyksta vaiko tėvui nedalyvaujant (pasišalinant).

9.2. Motina su savo vaiku bendrauja metų lyginių savaičių (pavyzdžiui, 22, 24, 26 ir pan.) savaitgaliais nuo penktadienio iki tos pačios savaitės sekmadienio. Vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą pristato tėvas V. T. penktadienį 17.30 val. ir pasiima vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val. Bendravimas tarp vaiko ir motinos vyksta vaiko tėvui nedalyvaujant (pasišalinant).

9.3. Nustatyta motinos ir vaiko bendravimo tvarka netaikoma Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį).

9.4. Motina bendrauja su vaiku kiekvienais metais per rugsėjo 1-ąją ne mažiau kaip po 3 val. (neskaitant šventės ir šventės ugdymo įstaigoje).

9.5. Įspėjusi vaiko tėvą ne mažiau kaip prieš mėnesį laiko, motina praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę jos kasmetinių atostogų, taip pat, minėtam laikotarpiui turi teisę vykti atostogų su sūnumi į užsienį.

9.6. Tėvas ir motina, pas kurį yra vaikas, užtikrina ugdymo užsiėmimų lankymą bei sūnaus namų darbų atlikimą, rūpinasi jo sveikata.

9.7. Kas antrą vaiko ligos atvejį vaiką slaugo motina savo gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai vaiką ligos atveju slaugo tėvas, vaiko motina turi teisę aplankyti vaiką po 3 valandas per dieną, apie konkretų atvykimo laiką įspėjusi vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Tais atvejais, kai vaiką slaugo motina, tėvas gali lankyti vaiką po 3 val. per dieną.

9.8. Vaiką slaugantis asmuo (tėvas/motina) užtikrina vaiko nuvežimą į polikliniką ar ligoninę bei būtinų vaistų įsigijimą.

9.9. Negalėdama bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje numatytu laiku, motina privalo apie tai informuoti raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) vaiko tėvą nedelsiant, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, arba ne vėliau kaip prieš 1-2 dienas iki grafike numatyto laiko.

9.10. Tėvams aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenanti motina gali bendrauti su vaiku ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatyta, laikiną bendravimo tvarką.

9.11. Ryšio priemonėmis motina bendrauja su vaiku neribotai.

10. Teismas pažymėjo, kad iki 2024 m. sausio 22 d. kilusio konflikto tarp šalių galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-33527-869/2021, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (šioje byloje ieškovo) V. T. ir jo sūnaus B. T. bendravimo tvarka, pagal kurią, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina J. T., V. T. turėjo teisę bendrauti su sūnumi tokia tvarka: 1) kas antrą savaitę nuo pirmadienio 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba J. T. gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą arba ugdymo vietą iki sekančios savaitės pirmadienio 8 val.; 2) poriniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10 val. pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 val.; per Naujųjų Metų šventes, pasiimdamas gruodžio 31 d. iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos nuo 17 val., ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 val.; 3) neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 24 d.) pasiimdamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 10 val.; per Šv. Velykų šventes, pasiimdamas Didįjį penktadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 11 valandos; sausio 19 d. (per sūnaus gimtadienį); lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; 4) kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) nuo 10 val. iki 19 val.; 5) kiekvienais metais per rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip po 3 val. (neskaitant šventės ir šventės ugdymo įstaigoje); 6) įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip prieš mėnesį laiko, tėvas praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę tėvo kasmetinių atostogų, taip pat, minėtam laikotarpiui turi teisę vykti atostogų su sūnumi į užsienį; 7) tuo metu, kai vaikas yra pas tėvą, tėvas užtikrina ugdymo užsiėmimų lankymą bei sūnaus namų darbų atlikimą, rūpinasi jo sveikata; 8) tuo metu, kai vaikas yra pas motiną, motina užtikrina ugdymo užsiėmimų lankymą, sūnaus darbų atlikimą, rūpinasi jo sveikata; 9) apie savo planuojamas atostogas su vaiku vaiko motina įsipareigoja informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; 10) kas antrą vaiko ligos atvejį vaiką slaugo tėvas savo gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai vaiką ligos atveju slaugo motina, vaiko tėvas turi teisę aplankyti vaiką po 3 valandas per dieną, apie konkretų atvykimo laiką įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Tais atvejais, kai vaiką slaugo tėvas, motina gali lankyti vaiką po 3 val. per dieną; 11) šalys susitarė, kad vaiką slaugantis asmuo užtikriną vaiko nuvežimą į polikliniką ar ligoninę bei būtinų vaistų įsigijimu; 12) negalėdamas bendrauti su sūnumi bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tėvas privalo apie tai informuoti vaiko motiną SMS pranešimu prieš 1-2 dienas iki grafike numatyto laiko.

11. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad po 2024 m. sausio 22 d. įvykio iš viso buvo tik 3 vaiko B. T. ir motinos J. T. susitikimai, dalyvaujant pačiam ieškovui V. T.. Net ir šių susitikimų metu, kaip paaiškino atsakovė J. T., ji negalėjo artimai pabendrauti su sūnumi, be kita ko, ir dėl to, jog visada šalia buvo ieškovas V. T., kurio, anot motinos (atsakovės), bijo vaikas ir prie jo nerodo savo jausmų atsakovei (motinai). Ieškovas V. T. nesutiko ir ginčijo šias aplinkybes. Byloje yra priešingi šalių paaiškinimai dėl įvykusių susitikimų, kitų įrodymų šioms aplinkybėms nustatyti ar paneigti byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad, išskyrus ieškovo paaiškinimus, objektyvių duomenų bei įrodymų, jog šių susitikimų su motina J. T. metu vaikas B. T. blogai ar nesaugiai jautėsi, nėra.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad be 2024 m. sausio 22 d. konflikto byloje nėra įrodymų, kad, kaip teigia ieškovas, motina J. T. vartoja alkoholinius gėrimus prie sūnaus B. T. ar kad turi priklausomybę alkoholiui. Byloje nėra ir tokių įrodymų, jog šalių sūnui B. T. nėra saugu su motina J. T. ar kad vaikui nesaugu motinos J. T. gyvenamojoje vietoje. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie galimas patyčias (įžeidinėjimus) vaiko atžvilgiu iš ieškovės sugyventinio nenustatytos. Šių aplinkybių nenurodė ir B. T., kai buvo išsakomi jo išsamūs paaiškinimai, tiek ankstesnėje vaiko apklausoje.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyto administracinio nusižengimo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės bus įvertintos ir nustatytos, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. II-486-1202/2024. Teismas taip pat nurodė, kad kitų duomenų apie atsakovės J. T. padarytus administracinius nusižengimus nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovė J. T. nėra įtariama, kaltinama ar nuteista, padariusi nusikaltimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visgi ieškovas V. T. buvo kaltinamas 2018 m. rugpjūčio 25 d. padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad ieškovo V. T. atžvilgiu yra galiojančios 5 nuobaudos už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, bei 1 su prekyba, finansine sistema ir oficialia statistika.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į vaiko B. T. duotus paaiškinimus dėl 2024 m. sausio 22 d. įvykio, kurie (paaiškinimai) keitėsi, bei vaiko nuoseklia nuomone, jog patinka abu tėvai ir su abiem tėvais jam yra gerai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2024 m. sausio 22 d. 19.30 val. apklausiant B. T., vaikas paaiškino, kad jam vienodai gerai ir su tėčiu, ir su mama, jaučiasi mamos mylimas, jo neskriaudžia nei mama, nei jos sugyventinis, su kuriuo berniukas jaučiasi saugiai ir gerai. Šalių vaikas nurodė, kad jam nepatinka tėvų konfliktai. Naujausiame 2024 m. kovo 5 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr.1SD-3071 B. T. nurodė, kad „jis nenorėjo pas mamą, kai „stipriau susibarė tėtis su mama“, „jie visada pykstasi“, „nenorėjo pas mamą, kai mama pradėjo mušti tėtį ir jis tai matė. Kai tai matė, jautėsi blogai“, „tada mama mušė V., o N. tėtį. Po to karto jis nenori susitikti su mama“. Šio pokalbio metu berniukas patvirtino, kad jam „patinka mama, mama viską daro gerai“, „kartais jam nepatinka, nes kartą mušė tėtį“, „tik vieną kartą mama mušė tėtį“, „norėtų, kad mama su tėčiu nesipyktų“. Teismo vertinimu, šie vaiko paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad vaikui nėra gerai su kažkuriuo iš tėvų.

15. Teismas vertino, kad dėl konfliktiškų šalių santykių ieškovo siūloma bendravimo tvarka negali būti patvirtinta, nes šalys nėra pajėgios geranoriškai susitarti dėl vaiko ir motinos bendravimo tvarkos. Teismas vertino, kad Tarnybos siūlymas skirti pereinamąjį laikotarpį bei vaiko ir motinos susitikimuose dalyvauti psichologui, susitikimus daryti neutralioje aplinkoje, nėra pagrįstas, nes, viena vertus, jau faktiškai keturis mėnesius (nuo 2024 m. sausio 22 d. įvykio) nevyksta įprastas vaiko ir motinos bendravimas, todėl neaišku, koks papildomas pereinamasis laikotarpis ir kam turi būti nustatytas, kita vertus, be 2024 m. sausio 22 d. įvykio, kurio aplinkybės iki šiol yra nagrinėjamos kitose bylose, nėra duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų riboti vaiko B. T. ir jo motinos (atsakovės) J. T. tiesioginį ir artimą bendravimą, atitinkamai uždrausti vaikui nakvoti jo motinos J. T. namuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad skyrium gyvenanti motina ir sūnus bendrauja 2 kartus per savaitę darbo dienomis bei su nakvyne pas motiną nuo penktadienio iki tos pačios savaitės sekmadienio metų lyginėmis savaitėmis. Atsižvelgdamas į ieškovo duotus paaiškinimus, kad jo darbo pobūdis (dirba pavežėju, kurjeriu) nesudaro kliūčių darbo dienomis laisvai dėliotis savo darbo grafiką, jis turi savo automobilį, tuo tarpu atsakovė J. T. neturi transporto priemonės bei turi neįgalumą (darbingumo lygis 35 proc.), teismas nustatė, kad vaiką bendravimui su motina pristato ieškovas V. T..

16. Teismas pažymėjo, kad motinos bendravimas su vaiku vasaros metu nustatomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-33527-869/2021, nustatytą bendravimo tvarkos modelį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovas V. T. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su vaiku be nakvynių ir dalyvaujant tarpininkui ir (ar) ieškovui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Spręsdamas dėl laikinos skyrium gyvenančios motinos J. T. ir jos sūnaus bendravimo tvarkos, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo turėjo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakove be nakvynių. Po 2024 m. sausio 22 d. įvykio iš viso buvo tik trys vaiko B. T. ir motinos susitikimai, dalyvaujant ir pačiam ieškovui V. T.. Ieškovas visuomet būdavo šalia, kad vaikas nepatirtų streso, kad jaustų saugumą. Atsakovė šių susitikimų metu galėjo artimai pabendrauti su sūnumi, kadangi ieškovas į bendravimą nesikišo. Pati atsakovė parodė teisme, kad vaikas bijo ir bendraujant su motina nerodo savo jausmų motinai. Tai dar vienas įrodymas, kad vaikui likti pas atsakovę su nakvynėmis yra nesaugu.

17.2. Nors teismas sprendė, kad byloje yra priešingi šalių paaiškinimai dėl įvykusių susitikimų, kitų įrodymų šioms aplinkybėms nustatyti ar paneigti byloje nėra, išskyrus ieškovo paaiškinimus. Tačiau tokia teismo išvada nėra pagrįsta. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad šiuo metu vaikui likti su nakvynėmis nėra saugu ir tai neatitinka vaiko interesų. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė byloje išvadą, kad laikinas bendravimas su vaiko motina gali būti nustatytas tik be nakvynių. Išvadoje pažymėta, kad vaikas jaučia stresą, įtampą, baimę ir vaikui pas motiną nėra saugi aplinka, vaikui yra būtinas pereinamasis laikotarpis. Tarnyba pateikė aiškią išvadą, kad vaikas galėtų bendrauti su motina viešoje vietoje ir su tarpininko pagalba (žaidimų aikštelės, prekybos centrai ir t.t.). Taip pat teikė išvadą, kad yra būtinas ir psichologo dalyvavimas, kadangi vaikui kilo lojalumo konfliktas.

17.3. Įvykęs įvykis sukėlė vaikui neigiamas emocijas, neigiamus jausmus ir vaikas jaučiasi nepatogiai, jaučia baimę, kad kažkas gali įvykti, vaikui tik 6 metai. Byloje nėra ginčo, kad vaikas tiesiogiai dalyvavo tame konflikte. Tarnybai atsakovė dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma 2024 m. sausio 22 d. ir vasario 12 d. Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2024 m. sausio 30 d. šeimai taikoma atvejo vadyba biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. 2024 m. sausio 22 d. buvo gautas pranešimas Nr. 1VTP-324 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie tai, jog kieme prie gyvenamojo namo konfliktuoja mažamečio vaiko B. T. tėvai dėl vaiko perdavimo vienas kitam (motina apsvaigusi nuo alkoholio – 0,92 prom., jos sugyventiniui nustatytas lengvas girtumas – 1,42 prom.). 2024 m. sausio 29 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, reg. Nr. 1VSV-597, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, buvo nustatyta, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuotas atvejo vadybos procesas.

17.4. Atsakovei pradėta administracinio nusižengimo procedūra pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi konflikto metu tempė už plaukų ieškovo sužadėtinę V. J., griebė pastarajai už striukės atlapų, tempė iš automobilio, nulaužė akinių kojelę. Dėl šio pažeidimo sprendimo (nutarimo) dar nėra priimta, tačiau pats įvykis fiksuotas. Taip pat dėl to paties 2024 m. sausio 22 d. įvykio atsakovei buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), pažeidimo esmė, kad būdama neblaivi, sukėlė konfliktą su vaiko tėvu ir jo drauge mažamečio vaiko akivaizdoje, kas sukėlė vaikui neigiamus išgyvenimus, išgąstį. Nors teismas sprendė, kad šis nutarimas yra apskųstas ir skundas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (administracinės bylos Nr. II-486-1202/2024), tačiau tai nepaneigia keliamo pavojaus vaikui, jo teisės į saugią aplinką.

17.5. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad pokalbio metu vaikas nurodė, jog jei jis galėtų rinktis, kaip jis norėtų toliau su tėvais gyventi ir bendrauti, atsakė, kad gyventi norėtų su tėčiu. Be to, Tarnyba pateiktoje išvadoje taip pat neprieštaravo ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdama į susidariusią padėtį. Byloje nėra pagrindo abejoti teisės aktų nustatyta tvarka savo pareigas atliekančių Tarnybos atstovų surinktais duomenimis. Bylą nagrinėjantis teismas tokiais duomenimis nesirėmė visiškai, juos ignoravo.

17.6. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė J. T. vartoja alkoholinius gėrimus prie sūnaus ar kad turi priklausomybę alkoholiui, kad byloje nėra ir tokių įrodymų, jog šalių sūnui B. T. nėra saugu su motina J. T. ar kad vaikui nesaugu motinos J. T. gyvenamojoje vietoje. Priešingai, byloje nutatytas neginčijamas faktas, kad atsakovė kartu su sugyventiniu buvo girti. Būtent atsakovei buvo atvežtas vaikas su nakvyne, kur, kaip pasirodo, atsakovė vaiko laukė girta.

17.7. Atsakovė nėra pajėgi užtikrinti saugios (ypač emociškai) ir sveikam vystymuisi palankios aplinkos šalių nepilnamečiam vaikui, kadangi vaiko motinai (ir jos sugyventiniui) savo gyvenamojoje vietoje ir vaiko priežiūros metu buvo nustatytas girtumas, atsakovė konfliktavo bei smurtavo vaikui labai artimo asmens atžvilgiu ir šalių nepilnametis vaikas tai matė, dėl ko vaikas negali jaustis saugiai, išgyvena neigiamas emocijas, patiria stresą, tokioje situacijoje nėra užtikrinama visapusiškai vaikui saugi aplinka. Tokio amžiaus vaikas nori saugumo, ramios ir stabilios aplinkos, dėl to šalių nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu.

Atsiliepimas

18. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovas savo atskirajame skunde pateikia iškraipytas faktines aplinkybes ir aiškiai melagingą informaciją. Po 2024 m. sausio 22 d. įvyko tik trys atsakovės ir šalių vaiko susitikimai, nes pats ieškovas, visiškai ignoruodamas vaiko ir jo mamos interesus, neleidžia vaikui matytis su mama. Atsakovė ne kartą paaiškino, kad ieškovas niekaip nereaguoja į jos prašymus dėl pasimatymų su vaiku, o teismui buvo pateikti tokių ieškovo veiksmų įrodymai (susirašinėjimas per Viber).

18.2. Net ir tais kartais, kai pasimatymai vyko, ieškovas ne tik buvo nuolat šalia, bet ir kišdavosi į mamos ir vaiko bendravimą. Dėl šių priežasčių vaikas, matant jo tėvui, bijo rodyti savo jausmus motinai ir bendrauti su ja nuoširdžiai.

18.3. Ieškovas nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, kad vaikui dėl kažkokių priežasčių likti pas atsakovę su nakvynėmis yra nesaugu. Nutartyje pagrįstai konstatatuota, kad, išskyrus ieškovo paaiškinimus, objektyvių duomenų bei įrodymų, jog šių susitikimų su motina J. T. metu blogai ar nesaugiai jautėsi, nėra. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaikui galimai yra lojalumo konfliktas, kurį sukėlė pats atsakovas savo aktyviais veiksmais nuteikinėdamas vaiką prieš mamą ir neleisdamas jam su ja matytis.

18.4. Byloje yra akivaizdus ginčas tarp šalių dėl 2024 m. sausio 22 d. įvykio. Tik šio įvykio pagrindu ieškovas kelia visus nepagrįstus reikalavimus šioje byloje, kai yra akivaizdu, kad tarp ginčo šalių ir jų antrųjų pusių įvykusiame konflikte vaikas nedalyvavo ir net jo nematė. Be to, konfliktą išprovokavo pats ieškovas dvi dienas iš eilės neapgrįstai kviesdamas policijos pareigūnus, kurių vaikas labai bijo. Apie tai, kad vaikui kelia stresą policijos pareigūnai, pats vaikas yra nurodęs apklausiamas tėvo automobilyje 2024 m. sausio 22 d. įvykio metu. B. pasakė, kad tėtis su mama dažnai barasi, kai tėtis jį perduoda mamai. Tai labai nepatinka vaikui, o šiandien buvo lauke didelis konfliktas lauke ir „B. labai išsigando, kai atvažiavo policija“.

18.5. Byloje nėra įrodymų, kad, kaip teigia ieškovas, atsakovė prie sūnaus vartoja alkoholinius gėrimus ar kad turi priklausomybę alkoholiui. Byloje nėra ir tokių įrodymų, jog šalių sūnui nėra saugu su motina ar kad vaikui nesaugu motinos gyvenamojoje vietoje. 2024 m. kovo 5 d. Vaiko išklausymo akte pats B. T. yra nurodęs, kad norėtų, jog tėvai nesipyktų, taip pat kad jam tiko, kai jis vieną savaitę gyveno su tėčiu, o kitą – su mama. Akivaizdu, kad bendrauti vaikas nori su abiem savo tėvais ir neigiamai reaguoja į tėvų tarpusavio konfliktus.

18.6. Atsakovė pažymi, jog ji šiuo metu nėra nubausta administracine tvarka nei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nei pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, o jokios 2024 m. sausio 22 d. įvykio aplinkybės nėra patvirtintos jokiais įsiteisėjusiais institucijų nutarimais kaip ir nėra nustatyta jokių pažeidimo aplinkybių ir (ar) dėl pažeidimo kaltų asmenų. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, kad vien fiksuoti neapgrįsti (melagingi) ieškovo pranešimai policijai kelia pavojų vaikui ir pažeidžia jo teisę į saugią aplinką.

18.7. Nutartyje teismas pagrįstai pabrėžė, kad labiausiai vaiko interesus pažeidžia tėvų tarpusavio nesutarimai bei konfliktai, todėl tėvai turi dėti visas pastangas siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, tačiau ieškovas nededa jokių pastangų konfliktams spręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su ginčo šalių vaiku tvarką, pagal kurią ginčo šalių vaikas nakvoja atsakovės gyvenamojoje vietoje tvarkoje nustatytu metu, taip pat bendrauja su atsakove be kitų asmenų. Atskirajame skunde teigiama, kad šalių vaikui likti pas atsakovę nakvoti nesaugu, be to, ginčo šalių vaikas buvo išreiškęs nuomonę, kad nori gyventi su tėčiu.

23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje.

24. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnis tiesiogiai nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

27. Ieškovas, remdamasis 2024 m. sausio 22 d. tarp šalių kilusiu konfliktu ir jo aplinkybėmis, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta tokia laikina atsakovės ir nepilnamečio ginčo šalių vaiko bendravimo tvarka, pagal kurią ginčo šalių sūnus tvarkoje nustatytais laikotarpiais lieka nakvoti pas atsakovę. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, su kuria ieškovas nesutinka, atsižvelgė į iki 2024 m. sausio 22 d. kilusio konflikto tarp šalių galiojusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-33527-869/2021, nustatytą skyrium gyvenančio ieškovo V. T. ir jo sūnaus B. T. bendravimo tvarką, užfiksuotus ginčo šalių vaiko paaiškinimus apie tai, kad jis nori bendrauti su abiem tėvais, aplinkybę, kad be 2024 m. sausio 22 d. įvykio duomenų apie tai, jog atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus prie nepilnamečio sūnaus ar kad ginčo šalių vaikui dėl kokių nors kitų aplinkybių (kaip nurodo ieškovas, atsakovės sugyventinio patyčių) likti atsakovės gyvenamoje vietoje nakvoti nebūtų saugu, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su ginčo šalių sūnumi nustatymo.

28. Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. sausio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės, matant ginčo šalių vaikui, įvyko konfliktas, kuris, kaip matyti iš 2024 m. sausio 22 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiku ir 2024 m. kovo 5 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto, sąlygojo neigiamas ginčo šalių vaiko emocijas, jo išgąstį, dėl šios aplinkybės abejonių nekyla. Vis dėlto šios informacijos, nesant kitų ieškovo poziciją pagrindžiančių duomenų, nepakanka išvadai, kad vaiko ir jo motinos santykiai yra blogi ir kad vaikui nakvoti pas atsakovę šiuo metu yra nesaugu. 2024 m. sausio 22 d. Vaiko situacijos aptarimo su vaiku ir 2024 m. kovo 5 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte ne kartą užfiksuota, kad vaikui nepatinka ginčo šalių konfliktai, tačiau ieškovas ir atsakovė, kaip nurodė jų vaikas, pykstasi visada. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad vaiko išreikštas nenoras vykti pas atsakovę yra susijęs ne su atsakovės elgesiu, o, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, būtent ginčo šalių tarpusavio konfliktais. Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose užfiksuota ir tai, kad ginčo šalių vaikas jį apklaususiems specialistams nurodė, jog jam tiko, kai jis vieną savaitę gyvendavo su tėčiu, o kitą – su mama, abu tėvus vaikas myli vienodai, bei pažymėjo, kad jo ir motinos sugyventinio (N.) santykiai yra geri, su juo vaikas taip pat jaučiasi saugiai. Nors dėl 2024 m. sausio 22 d. įvykio atsakovei J. T. pradėta administracinio nusižengimo procedūra, duomenų, kad atskirajame skunde paminėti procesiniai sprendimiai būtų įsiteisėję, byloje nėra. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, dėl 2024 m. sausio 22 d. įvykio atsakovei surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnio 1 dalis), yra apskųstas, skundas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (administracinės bylos Nr. II-486-1202/2024). Taigi aplinkybės, susijusios su 2024 m. sausio 22 d. vykusiu konfliktu ir jo aplinkybėmis, vis dar yra tiriamos. Jokių kitų duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, taip pat jos ir jos sugyventinio smurtą, pries vaiką nukreiptas patyčias, išskyrus ieškovo paaiškinimus, byloje nėra.

29. Nors išvadą teikianti institucija šioje byloje pateikė nuomonę, kad atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo su sūnumi tvarka šiuo metu galimai neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir kad tėvams nesusitariant tarpusavyje nepilnamečio B. T. interesus atitiktų motinos bendravimas su vaiku dalyvaujant psichologui, pažymėtina, jog spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuo 2024 m. sausio 22 d. nevykstant įprastam sūnaus ir motinos bendravimui, duomenų, kam reikalingas papildomas perneinamasis laikotarpis ir kodėl motinos ir sūnaus bendravimas turėtų būti ribojamas, be jau aptartų duomenų apie tarp ginčo šalių vykusį 2024 m. sausio 22 d. konfliktą, kurio aplinkybės vis dar tiriamos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

30. Kaip minėta, vadovaujantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, apribojimų nustatant skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką įtvirtinimas yra galimas tik tais atvejais, kad tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus laikinos bendravimo tvarkos nustatymo kontekste, aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų pagrįsti minimalų (nenustatant nakvynių) atsakovės bendravimą su ginčo šalių vaiku (pavyzdžiui, grėsmės vaiko saugumui), kaip to prašoma atskirajame skunde, nenustatyta. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, tinkamai įvertino klausimui išspręsti svarbius įrodymus, atskleidžiančius ginčo šalių elgesį, nepilnamečio vaiko nuomonę ir kitas aplinkybes, atsižvelgė į individualią ginčo situaciją bei taikė aktualias teisės normas ir teismų praktiką. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik laikinai sureguliuojama ginčo situacija.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės ir civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tenkinti ieškovo atskirojo skundo ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto V. T. (V. T.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė