Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-255-187/2019 pagal ieškovų B. A. ir V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys G. A., R. B. ir I. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad dovanojimo sutartimi ieškovai padovanojo atsakovui (sūnui) butą, (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad sutartis kartu yra ir šalių susitarimas dėl uzufrukto nustatymo. Atsakovas įsipareigojo leisti ieškovams neatlygintinai gyventi ir naudotis butu iki gyvos galvos (Sutarties 6.2.3. punktas). Registruojant atsakovo nuosavybės teisę į butą Sutarties sąlyga dėl daiktinės teisės (uzufrukto) įrašyta į nekilnojamojo turto registrą (NTRĮ 3 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikštas ieškinys dėl 2 371,31 Eur skolos, kuri susidarė sumokant buto išlaikymo ir eksploatavimą išlaidas bei sumokant už suteiktas komunalines paslaugas, priteisimo. Minėta skola susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.: AB „Šiaulių energija“ sumokėta iš viso 1 119,03 Eur, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ –112,23 Eur; daugiabučio namo savininkų bendrijai sumokėta – iš viso 583,20 Eur; už elektros energija AB „Šiaulių energija“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) – 269,02 Eur; už dujas AB „Lietuvos dujos“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“ – iš viso 88,37 Eur; UAB „Šiaulių vandenys“ – 199,46 Eur.

11. Šalys pripažįsta, kad faktiškai butu ir jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. naudojosi ieškovai. Ginčo dėl skolos dydžio byloje nėra, tačiau šalys skirtingai aiškina dovanojimo sutarties sąlygas ir byloje ginčas kilo dėl to, kas turi pareigą apmokėti už komunalines paslaugas: ar buto savininkas (apdovanotasis, uzufrukto davėjas) atsakovas R. A., ar ieškovai (dovanotojai, uzufruktoriai), kuriems komunalinės paslaugos buvo faktiškai suteiktos. Ieškovai teigia, kad sutarties 6.2.3. punktas (Apdovanotasis įsipareigoja leisti Dovanotojai neatlygintinai gyventi ir naudotis dovanojamu daiktu iki gyvos galvos) apima ir atsakovo įsipareigojimą mokėti už komunalinius patarnavimus. Atsakovo teigimu, sutarties 5.1. punktu nustatyta, kad atsakovas moka tik su turtu susijusias įmokas bei išlaikymo mokesčius, sutartimi atsakovas neįsipareigojo išlaikyti ieškovų (tėvų) iki gyvos galvos, todėl teismas mokesčių už komunalines paslaugas apmokėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui, kuris faktiškai negyvena bute ir nesinaudoja butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, konstatuotų faktinių aplinkybių ir jų civilinių teisinių pasekmių, turinčių reikšmės materialinio teisinio pobūdžio juridinių faktų kvalifikacijai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Prejudicinę galią šiuo atveju turi Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-928-650/2018 nustatytos faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje, Šiaulių apylinkės teismas 2018-03-18 sprendime, spręsdamas dėl 2013-12-16 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, konstatavo, jog <<...ieškovai, sudarydami ginčo sandorį,...turėjo norą padovanoti jam (atsakovui) butą, kad šis turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise; tuo pačiu sandoriu ieškovai užsitikrino sau ekonomine prasme naudingą išlygą (uzufruktą), t.y. teisę neatlygintinai gyventi dovanotame bute iki gyvos galvos, nebeturint pareigos apmokėti buto komunalinius patarnavimus....>> (civilinė byla Nr. e2-928-650/2018). Minėtas faktas, kad ieškovai nebeturi pareigos apmokėti už buto komunalinius patarnavimus, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl iš naujo šio byloje jo įrodinėti nereikia.

13. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovai privalo įrodyti jų teisę sukuriančius faktus. Ieškinyje ieškovai teigia, kad patys mokėjo mokesčius. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje G. A., R. B. ir I. V. nurodė, kad padėdamos tėvams sumokėdavo buto išlaikymo išlaidas ir komunalinius mokesčius. Atsakovas R. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mokėjo mokesčius tėvams grynais pinigais.

14. Byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškina, kieno lėšomis buvo mokama už buto išlaikymą ir komunalinius patarnavimus, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buto išlaikymo įmokas ir už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovo vardu mokėjo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje G. A. (nors ji neturėjo prievolės mokėti mokesčius atsakovo vardu nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą). Šios aplinkybės neneigė nei tretieji asmenys ieškovų pusėje (dukros), nei atsakovas. Be to, ieškovas V. A. posėdžio metu nurodė, kad ketverius metus komunalinius mokesčius už butą mokėjo dukros (2019-02-28 teismo posėdžio garso įrašo 38 min.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai, reikšdami ieškinį dėl skolos priteisimo, neįrodė, kad jie savo lėšomis sumokėjo buto išlaikymo išlaidas, taip pat už komunalinius patarnavimus, ir posėdžio metu ieškovas faktiškai pripažino neturintis reikalavimo teisės į atsakovą dėl skolos priteisimo.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, jog jis būtų pakeistas kitu asmeniu (tinkamu ieškovu), teismas nagrinėja bylą iš esmės ir netinkamo ieškovo ieškinį atmeta (CPK 45 straipsnio 1-2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius.

16. Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., bylos Nr. 3K-3-137/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014). Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo klausimą neįvertino, kad ieškovams nepriklauso reikalavimo teisė į atsakovą (netinkamas ieškovas), nors šis klausimas proceso metu buvo keliamas ir buvo visos prielaidos pagal CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlyti ieškovams pakeisti pradinius ieškovus tinkamu ieškovu.

17. Netinkamos šalies klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai nurodė, kad su šiuo argumentu nesutinka ir yra tinkami ieškovai byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į susidariusią situaciją, jog ieškovai, atstovaujami advokato, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie yra tinkama šalis ir būtent jie turi teisę reikalauti, kad atsakovas jiems sumokėtų skolą, atsiradusią sumokėjus buto išlaikymo išlaidas ir už komunalines paslaugas. Tai reiškia, kad ieškovai aiškiai išreiškė savo valią dėl šalies tinkamumo. Pažymėtina, kad teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama nustatyta ieškovų interesais ir skirta, be kita ko, užtikrinti ekonomiškesnį ir greitesnį bylų nagrinėjimą. Dėl to apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad ieškovai atsisako pasinaudoti savo teise keisti ieškovą, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui todėl, kad pirmosios instancijos teismas CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo ieškovo procesinės padėties, būtų pernelyg formalus ir neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (CPK 7 str. ).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą ir remdamasi išdėstytais argumentais, į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog ieškovai nėra tinkama šalis byloje, o ieškovai keisti šalį tinkamu ieškovu nesutinka, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė netinkami asmenys, neturintys reikalavimo teisės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškinį atmetus, ieškovai laikytina pralaimėjusia šalimi ir neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Atsakovo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 700 Eur atstovavimo išlaidų, apeliacinėje instancijoje atsakovas turėjo šias išlaidas: 53 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Eur už apeliacinio skundo paruošimą.

21. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsakovui iš ieškovų priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 553 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

22. Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš atsakovo 18,73 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 276,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovų B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 9,36 Eur (devynis eurus 36 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.