Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, R. B., G. A..

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, notarui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. A. ir V. A. ieškinį atsakovui R. A., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž., R. B., G. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių duomenų, nustatyta, kad ieškovai B. A., V. A., būdami santuokoje ir turėdami bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudarė notarine tvarka 2013-12-16 dovanojimo sandorį, kuriuo dovanojo šį turtą savo sūnui atsakovui R. A.. 2013-12-16 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. patvirtino sandorį tokiomis esminėmis sąlygomis: dovanojamas daiktas šalių įvertinamas 62 800 litų suma; dovanojimo sutartis tuo pat metu yra ir nekilnojamojo daikto perdavimo – priėmimo dokumentas, patvirtinantis, kad dovanotojai nekilnojamąjį daiktą perdavė, o apdovanotasis jį asmeninės nuosavybės teise priėmė; šalių susitarimu atskiras dokumentas dėl nekilnojamojo daikto perdavimo – priėmimo nebus pasirašomas; taip pat ši sutartis kartu yra ir šalių susitarimas dėl uzufrukto nustatymo; šalys susitarė, kad dovanotojams paliekama teisė neatlygintinai naudotis iki gyvos galvos dovanojamu turtu ir jie sutinka tapti turto uzufruktoriais; su turtu susijusias įmokas bei išlaikymo mokesčius moka apdovanotasis; dovanotojai pareiškia, jog yra sumokėti visi mokesčiai, susiję su daiktu; kad jie jokia sunkia liga neserga ir savo tikrąją valią gali pilnai pareikšti patys; kad jie pasilieka sau teisę neatlygintinai gyventi ir naudotis dovanojamu daiktu iki gyvos galvos; apdovanotasis jam dovanojamą daiktą priima, įsipareigoja įregistruoti šią sutartį viešame registre, taip pat įsipareigoja leisti dovanotojams neatlygintinai gyventi ir naudotis daiktu iki gyvos galvos. Sandoris pasirašytas šalių asmeniškai, notaro patvirtintas atitinkamu spaudu ir parašu, nurodant laiką -12 val. 39 min.

Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas neišeidamas iš ieškinio ribų, sprendžia reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovai įrodinėjo aplinkybes, kad sudarydami buto dovanojimą pas notarą, nesupratę kokį sandorį pasirašo, pasitikėję savo sūnumi, būsima marčia, manė, kad sudarantys testamentą, nes tokią žodinę valią jau anksčiau buvo išreiškę, t.y. kad butas atitektų po mirties dviem jų vaikams – sūnui R.ir dukrai R.. Ieškovai savo paaiškinimais taip pat įrodinėjo aplinkybes,kad neturėdami pasiėmę akinių, paviršutiniškai perskaitė pačią sutartį, nesigilindami į turinį, ir ką jiems padavė pasirašyti notaras, iš esmės nesupratę; jeigu būtų žinoję, kad perleidžia savo paskutinį turimą turtą (butą), nebūtų dovanojimo pasirašę, o patys pilnai suprasti, kokį sandorį sudaro, negalėję, nes ieškovas dėl senatvės prastai girdi, nebuvo tuo metu įsigijęs klausos aparato, o ieškovė buvo blogos fizinės sveikatos po patirtų insultų. Be to abu ieškovai visiškai pasitikėjo savo sūnumi bei tikėjo, kad nei jis, nei sandorį tvirtinantis notaras jų neapgaus. Apie tai, kad sudarė dovanojimo sutartį, suprato tik 2014 metų sausio mėnesio pradžioje, kai gavo buto komunalines sąskaitas, išrašytas ne jų, bet atsakovo vardu. Prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 str., CK 1.91 str. pagrindais.

Teismas konstatuoja, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu. O CK 1.91 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Nagrinėjamu atveju tiek iš šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, tiek iš rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovai santuokos metu buvo susilaukę penkių vaikų, kad jau turėjo patirties notarine tvarka sudaromuose sandoriuose, 1992-1997 metų laikotarpiu pirko, pardavinėjo, mainė Šiaulių mieste butus, kitas patalpas (grožio saloną – soliariumą) ( 1 t., 144-161 b.l.), iš tų sandorių gavę papildomų piniginių lėšų, jas atitinkamomis dalimis paskirstė ir dovanojo savo trims vyriausioms dukroms, pastarosioms sukūrus savo šeimas.

Taip pat ieškovai iš esmės neginčijo priešingos šalies nurodytų aplinkybių, kad atsakovas, po nesėkmingos pirmosios santuokos ir nebeturėdamas savo gyvenamosios patalpos, kartu su jais ginčo bute pragyveno apie 10 metų, prisidėjo prie buto remonto darbų organizavimo ir jų apmokėjimo, kad ieškovų santykiai su šiuo vieninteliu sūnumi ir jo būsima antrąja žmona E. K. 2013 metų pabaigoje buvo iš esmės geri, tokie pat nekonfliktiški santykiai tuo metu buvo ir tarp atsakovo bei jo seserų, ypatingai su trečiuoju asmeniu G. A.. Tai sutampa su atsakovo teiktais paaiškinimais, jog ginčijamo sandorio sudarymas buvo inicijuotas pačių ieškovų iniciatyva, tarpininkaujant jo seseriai G., kuri pati skambino notarui ir tarėsi dėl sandorio sudarymo; kad ieškovai norėjo sudaryti buto dovanojimo sutartį dėl to, kad atsakovas šią dovaną gautų iki antrosios santuokos ir butas būtų laikomas jo asmenine nuosavybe. Toks ieškovų elgesys gali būti vertinamas kaip atitinkantis apdairaus, atidaus asmens elgesį, nes turto dovanojimas savo sūnui, su kuriuo kartu pragyventa apie 10 metų, nėra neįprastas veiksmas ir jis neprieštarauja visuomenėje nusistovėjusiems bendro gyvenimo principams. Todėl tikėtina, kad ieškovų valia atsidėkoti savo sūnui ir dovanoti butą iki jo antrųjų vedybų iš tiesų buvo susiformavusi ir ieškovai siekė ją įgyvendinti.

Išvadą, kad ieškovai išties siekė sudaryti ir sudarė būtent dovanojimo sandorį, nes norėjo tokiu būdu perleisti butą savo sūnui bei kad sutartį sudarė ne dėl suklydimo ar apgaulės, teismo vertinimu patvirtina ir tai, kad ieškovai į pirmosios instancijos teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams po sandorio sudarymo, nors neginčija, kad asmeniškai dalyvavo sutartį sudarant ir, kaip patys teismo posėdyje nurodė, sutartį paviršutiniškai perskaitė būdami pas notarą, o detaliai 2014 m. sausį. Ieškovai teikė argumentus, jog net galutinai 2014 m. sausį supratę, kad tai dovanojimo sutartis, o ne testamentas, visgi nieko nedarė, nes tuo metu buvo geri santykiai su atsakovu bei būsima marčia. Byloje teismo vertinimu nustatytos aplinkybės, kad abu ieškovai, būdami garbaus amžiaus bei prastos fizinės sveikatos, net ir praėjus keliems metai po sutarties sudarymo, yra pakankamai nuovokūs, visai adekvačiai vertina aplinką, įskaitant ir vykusį teismo procesą, yra raštingi, turintys darbinės bei gyvenimiškos patirties įvairų dokumentų tvarkyme. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad turi aukštesnį išsilavinimą, baigusi Vilniaus technikumą, daug metų išdirbo autotransporto įmonėje kadrų skyriaus inspektore. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad turi pagrindinį (7 klasių) išsilavinimą, iki pensijos autotransporto įmonėje dirbo vairuotoju, turėjo patirties pildant įvairią su darbu susijusią dokumentaciją (kelionės maršrutų lapus ir pan.).

Teismas daro išvadą, kad tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo G. A., kuri teigia pati susiradusi notarą ir skambinusi į notaro V. Ž. kontorą teirautis dėl testamento sudarymo galimybių, buvo informuoti ir iš gyvenimiškos patirties turėjo suprasti, kad testamento sudarymui nereikia pateikti notarui jokių dokumentų, išskyrus asmenybę patvirtinančių dokumentų, ir toks vienašalis sandoris paprastai sudaromas be kitų asmenų dalyvavimo. Tačiau buto dovanojimo sandoriui sudaryti reikėjo turėti (surinkti) eilę dokumentų iš viešųjų registrų ir kitų įstaigų, ir tas ieškovų buvo padaryta, ką byloje patvirtina ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens notaro V. Ž. parodymai.

Notaras, būdamas teismo posėdyje prisaikdintas ir teismo atleistas nuo pareigos neatskleisti notarinio veiksmo paslaptį, davė nuoseklius parodymus apie tai, jog iki sandorio sudarymo 2013 m. gruodžio 16 d., jis betarpiškai - galimai 2013 m. gruodžio 10 d. bendravo su pačia ieškove, dalyvaujant jos dukrai ir dar vienai moteriai (liudytojai E. A., kuri patvirtino buvusi notarinėje kontoroje, bendravusi su notaru ir palikusi atsakovo, kaip dovanos gavėjo, telefono kontaktinius duomenis), išsiaiškinęs ieškovės ir jos sutuoktinio norą padovanoti butą sūnui, ieškovės vardu oficialiai užsakė bei vėliau tikslino nekilnojamojo turto registro duomenis sutarto notarinio veiksmo (dovanojimui su uzufrukto teise) atlikimui. Atitinkamai suderinus su ieškove tokio pobūdžio dovanojimą, notarinės kontoros darbuotoja ir užrašė ranka žodžius „sąlyga, kad iki mirties gyvens“ , „su uzufruktu“ ant 2013-12-10, 2013-12-12 užsakymų Nekilnojamojo turto registrui, tas aiškiai matyti ir atlikto notarinio veiksmo dokumentuose ( 2 b.l., 87-88).

Sudarant 2013-12-16 sandorį, ieškovai taip pat notarui pateikė duomenis iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių, daugiabučio namo bendrijos apie įsiskolinimų neturėjimą ( 2 t., 90-91, 142 b.l.). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai būtų suteikę įgaliojimus atsakovui ar kitam asmeniui veikti jų vardu gaunant reikiamus dokumentus ir iš nekilnojamojo turto registro, vadinasi, šiuos veiksmus turėjo atlikti patys ieškovai arba jų pavedimu už sandorio tvirtinimą atsakingas asmuo - notaras. Todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovai, kaip apdairūs ir atidūs žmonės, kelių dienų laikotarpiu ( nuo 2013-12-10 iki 2013-12-12), asmeniškai rinkdami įvairias pažymas iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių, taip pat pažymą ir iš daugiabučio namo bendrijos, ką iš esmės patvirtino teismo posėdyje ir liudytoja O. S., užsakydami pas notarą nekilnojamojo turto registre reikiamų duomenų apie butą pateikimą ir jų tikslinimą, turėjo galimybę apsvarstyti savo veiksmų padarinius bei priimti jų valią atitinkančius sprendimus ir sudarydami ginčijamą buto dovanojimo sutartį su sau naudinga uzufrukto teise esminiai nesuklydo bei nebuvo apgauti.

Šiame ginče reikšminga yra tai, kad iš byloje esančios ginčijamos dovanojimo sutarčių formos ir turinio (1 t., 12-15 b.l.l.) iš karto galima akivaizdžiai pastebėti, jog tai dovanojimo sutartis, nes šis pavadinimas parašytas paryškintai, daug didesnėmis raidėmis arba išskirtiniu šriftu, lengvai išsiskiria iš likusio sutarčių teksto, ką galima pamatyti net regėjimo sutrikimų turintiems asmenims, juo labiau, kad ieškovai teigė, kad paviršutiniškai visgi buvo peržvelgę pačią sutartį. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens notaro aiškiais ir nuosekliais parodymais apie ieškovų išreikštą valią dėl dovanojimo sandorio, užsakant šį notarinį veiksmą iš anksto kelių dienų laikotarpiu, taip pat notaro įvykdytą pareigą - garsiai perskaityti sutarties tekstą prieš pasirašant sandorį šalims. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadą, jog ieškovai nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kad būtų siekę bei ketinę sudaryti ne dovanojimo sandorį su atsakovu, o surašyti testamentą dviejų vaikų (sūnaus R. ir dukros R.) naudai, kurių dalyvavimas, kaip jau pažymėta, tvirtinant tokį sutuoktinių testamentą pas notarą, nebuvo būtinas.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens notaro argumentais ginče, kad ieškovų fizinės sveikatos būklė sandorio sudarymo metu nebuvo bloga ir jie buvo visiškai orientuoti; be to sandoris nebuvo sudarytas anksti ryte ir esant prietemai, kas objektyviai galėjo riboti matomumą, kaip teigė ieškovai, nes pats notarinis veiksmas buvo sudarytas notaro kabinete, sutartyje nurodant popietinį laiką -12 val. 39 min., ir atitinkama seka: sutarties projekto padavimas šalims perskaityti, notaro žodinis sutarties turinio perskaitymas ir išaiškinimas esminių sutarties sąlygų, be to ieškovai nenurodė notarui, kad yra be akinių ar klausos aparato ir dėl to negali suprasti sudaromo sandorio turinio ir jo esmės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pagal savo fizinės ir psichinės sveikatos būklę turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones tiek sandorio sudarymo metu, tiek ir 2015-2017 metų laikotarpiu (2 t., 141 b.l.), jam senatvinis prikurtimas patvirtintas tik 2017 metais (1 t., 23 b.l.) O ieškovės patirti išeminiai insultai 2011, 2015 metais buvo iš esmės pagydyti ir neįtakojo jos psichikos sutrikimų, dėl ko ji nebuvo įtraukta į psichikos centro pacientų registrą, ką patvirtina ir 2017-05-05 VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų komisijos išduotas medicininis pažymėjimas (1 t., 20-21 b.l.). Teismas tokius asmenų teiktus medicininius duomenis vertina kaip negaliojusius įtakoti esminį šalies suklydimą sandorio sudaryme, kontekste su kitais surinktais įrodymais byloje, ir mano, kad jie iš esmės būtų reikšmingi, jei ieškovai ginčytų sandorį kitu negaliojimo pagrindu, t.y. kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 str.).

Teismas sprendžia, kad vadovaujantis įrodymų visuma, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų vertinimu, liudytojų duotais parodymais, CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, yra pagrindas daryti išvadą, ieškovai, sudarydami ginčo sandorį, 2013 metų gruodį, žinodami, jog atsakovas ketina susituokti, turėjo norą padovanoti jam butą, kad šis turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise; tuo pačiu šiuo sandoriu ieškovai užsitikrino sau ekonomine prasme naudingą išlygą (uzufruktą), t.y. teisę neatlygintinai gyventi dovanotame bute iki gyvos galvos, nebeturint pareigos apmokėti buto komunalinius patarnavimus; ir šį sandorį ieškovai sudarė nebūdami nei suklydimo, nei apgaulės įtakoje. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą.

Sutiktina su atsakovo atstovės ir trečiojo asmens notaro argumentais, kad šia byla ieškovai nori ne savo teisių gynimo, nes ginčijamu sandoriu jos iš esmės nebuvo pažeistos, kadangi turėdami nustatytą daiktinę teisę - uzufruktą, ieškovai neprarado galimybės gyventi ginčo bute iki pat savo mirties, bet siekia nuginčyti dovanojimą, nes atsakovas po apdovanojimo savo retais apsilankymais, su marčia neberodoma derama pagarba jiems, kaip tėvams, konfliktinių situacijų su seserimis kėlimu nepateisino ieškovų turėtų lūkesčių. Tačiau dovanotojų nuomonės pasikeitimas praėjus kuriam laikui po dovanojimo sutarties sudarymo nesudaro įstatyminio pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu ir negali būti laikomas esminiu dovanotojų suklydimu ar jų apgavimu sudarant patį sandorį.

Be to CK 1.90 str. 7 dalyje reglamentuota, kad suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovams, atsižvelgiant į ieškinio turinį, atsakovo bei notaro nurodytus argumentus, pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje ir prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės buvo išaiškinta procesinė teisė keisti ieškinio dalyką pagal CPK 141 straipsnį, teikiant reikalavimą susigrąžinti dovaną CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieškovai, turėdami savo atstovę (advokatę) šia procesine galimybe nesinaudojo.

Todėl teismas konstatuoja, kad šiame ginče nesprendžiami susiklostę ieškovų ir jų vaikų (atsakovo, trečiųjų asmenų) santykiai moralės aspektu po sandorio sudarymo, taip pat tėvų ir vaikų paramos teikimo vieni kitiems aspektai, žodiniai finansiniai susitarimai. Be to ieškovai teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad jie patys nemokėjo buto komunalinių mokesčių ir nepatyrė asmeniškai materialinių nuostolių dėl to. Ieškovų, trečiųjų asmenų R. B., G. A. paaiškinimais bei jų artimųjų - liudytojų G. A., I. V. parodymais teiktos aplinkybės, kad ieškovams toliau po sandorio gyvenant ginčo bute gera valia materialinę paramą teikė, tame tarpe ir buto komunalines paslaugas mokėjo, būtent jų dukros, o ne sūnus (atsakovas), o atsakovo priešingi argumentai, išdėstyti savo paaiškinimais, taip pat liudytojų S. N., P. K., E. K., E. A., parodymai apie buvusius atsakovo gerus santykius su tėvais, jiems periodiškai mokėtus grynuosius pinigus, parvežtas iš užsienio lauktuves bei atsakovo perdavimą trečiajam asmeniui G. A. naudotis jo banko kortele bei kelerius metus šiai seseriai suteiktą teisę tvarkyti atsakovo elektroninės bankininkystės duomenis, šios bylos sprendimui esminės įtakos neturi, nes šie duomenys nesusiję su dovanojimo sandorio sudarymo faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas jų nevertina ir detaliau neanalizuoja.

Dėl tų pačių apibrėžtų ieškinio ribų, analizuojant tikrąją ieškovų valią dovanojimo sandorio sudarymo metu, teismo nevertinami moralės aspektu šalių ir trečiųjų asmenų susiklostę tolimesni tarpusavio santykiai 2014-2017 metų laikotarpiu iki įvykusio esminio konflikto tarp ieškovų ir atsakovo, po ko jie nustojo tarpusavyje bendrauti. Todėl teismas neanalizuoja šalių teiktų duomenų, kaip įrodymų, nesant jų sąsajumo su nagrinėjami ginču, ir nevertina atsakovo teiktų fotonuotraukų, vaizdo įrašo apie atsakovo vestuvių šventę 2014 m. (1 t, 170, 175 b.l.); ieškovų teiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ir išlaikymo prievolės savo pilnametei dukrai vykdymą per antstolį, jo testamento surašymą (2 t., 1-81 b.l.), taip pat ginčo buto komunalinių paslaugų mokėjimus 2014-2016 metais per trečiojo asmens G. A. sąskaitą ir jų dubliavimąsi 2017 metais, tokius pat mokesčius sumokant ir atsakovo sutuoktinei E. A., kai byla buvo iškelta teisme (1 t., 34-68 t., 193- 204 b.l., 3 t., 3-23 b.l.). Juo labiau, kad kaip matyti iš bylos aplinkybių, tiek liudytojų apklausa, tiek papildomų įrodymų teikimu buvo suinteresuotos ne tik šalys, bet ir tretieji asmenys procese.

Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdyje teikė paaiškinimus, kad jau keli metai besirūpinanti ieškovais, jų sveikatos, buitinių poreikių užtikrinimu, nors ir negavo iš jų jokios finansinės paramos; mananti, kad visai pagrįstas yra jos lūkestis, panaikinus dovanojimą, ginčo butą (jo dalį) paveldėti po tėvų mirties. Trečiasis asmuo G. A. teismo posėdyje neigė turinti suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nurodė aplinkybes, kad jau buvo iš tėvų gavusi jai priklausančią finansinę paramą, kaip ir kitos dvi seserys, todėl palaikanti ieškovų ir sesers R. B. turimą interesą nuginčyti sandorį, nes atsakovas, gavęs dovaną, turėjo moralinę pareigą už pusę buto vertės atsiskaityti su seserimi R., kuri iš esmės rūpinasi ieškovais.

Tačiau kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant iš esmės, trečiasis asmuo G. A. ginčo bute turi nuo 2011-08-08 įsteigusi juridinį asmenį – VšĮ „B.“ (3 t. ,25 b.l.), todėl teismas mano, kad ji negali būti objektyvi procese, nes dėl konfliktinės situacijos su atsakovu, yra grėsmė, kad šio juridinio asmens buveinė gali būti atsakovo reikalavimu bet kada išregistruota ir nustoti veikti nurodytu adresu. Atitinkamai teismas iš esmės negali remtis ginče šio trečiojo asmens neigiama nuomone apie atsakovą bei teiktais subjektyviais paaiškinimais dėl ieškovų apgavimo sandoryje atsakovo, jo sutuoktinės ir notaro veiksmais, piktavališku tarpusavio susitarimu, todėl juos kaip nepagrįstus atmeta; juo labiau, kad patys ieškovai neteikė tiesioginių reikalavimų notarui bei neįrodinėjo jo civilinės atsakomybės sąlygų ginče.

Kartu pažymėtina, jog patys ieškovai teismo posėdyje įtikinamai nepaaiškino, kodėl jie, laikydami, kad ginčijama sutartis pažeidžia jų interesus, per tokį gana ilgą - trijų su puse metų laikotarpį nesikreipė į teismą dėl sandorio panaikinimo, be to nors dovanojimo sutartį turėjo po notarinio veiksmo, tačiau tvirtino galutinai perskaitę ir supratę sandorio turinį tik 2014 m. sausį, gavę atsakovo vardu išrašytas sąskaitas už komunalinių paslaugų teikimą butui. Dėl to teismas daro galutinę išvadą, kad dovanojimo sandoris po jo sudarymo iš esmės tenkino ieškovų interesus iki tol, kol buvo geri santykiai su sūnumi, tačiau 2017 m. vasarį įvykus esminiam konfliktui su sūnaus sutuoktine, pagrasinusia juos išvaryti iš dovanoto buto, ieškovai, subjektyviai vertindami dovanojimo sutarties sąlygas bei galimai įtakojami savo kitų vaikų (trečiųjų asmenų R. B., G. A. ) ir jų turimų interesų pakeitė nuomonę dėl atlikto dovanojimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį CK 6.472 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodydamas, kad dovanotojas reikalauti panaikinti dovanojimą gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą. CK 6.472 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Ieškovai teikė byloje priešingus argumentus, kad ieškinio senatis terminas nėra praleistas, ir teismui nėra pagrindo ginče spręsti dėl ieškinio senaties taikymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai ieškiniu kreipėsi ne dėl dovanojimo panaikinimo, bet dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, sudarius jį suklydimo ar apgaulės įtakoje, t.y. bendrais sandorių nuginčijimo pagrindais. Kaip jau minėta, ieškovams buvo išaiškinta procesinė teisė keisti ieškinio dalyką pagal CPK 141 straipsnį, teikiant reikalavimą susigrąžinti dovaną CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieškovai šia procesine galimybe nesinaudojo. Kadangi ieškovai nesikreipė dėl dovanojimo panaikinimo, specialiajai - CK 6.472 straipsnio 4 dalyje numatytoa vienerių metų ieškinio senaties taikymui ginče nėra jokio pagrindo. Ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl atmestinas nepagrįstas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nes ši bendroji senatis ieškovams kreipiantis į teismą nebuvo pasibaigusi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo atstovė advokatė byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovas patyrė 950,00 Eur išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą (I t. 127-128 b.l., III t. 28-29 b.l.). Šias išlaidas sudarė konsultacija, procesinių dokumentų analizė, atsiliepimo į ieškinį pateikimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį, konstatuotina, kad šios išlaidos laikytinos adekvačiomis ir nėra aiškiai per didelės, todėl, ieškinį atmetus, 950,00 Eur priteistina lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovui.

Ieškinį atmetus, reikalinga iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo V. A. atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , areštą (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. A., a.k(duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis – po 475,00 (keturis šimtus septyniasdešimt penkis) eurus patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.