Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindo įpareigoti Ministeriją pateikti atsakymus į (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos 2022 m. sausio 20 d. rašte ir pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. rašte keliamus klausimus (reiškiamus prašymus).

Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 69 įregistruotų statinių kompleksas, esantis valstybinės Žemės sklype.

2022 m. sausio 11 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos dvi publikacijos, t. y. T. J. publikacija apie Žemės sklypo pardavimą ir publikacija apie Žemės ūkio ministro duotą pavedimą atlikti tyrimą dėl sudarytos taikos sutarties.

(duomenys neskelbtini) advokatų profesinė bendrija 2022 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi į Ministeriją dėl informacijos, susijusios su 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje paskelbta publikacija. Šiuo raštu buvo prašoma: 1) informuoti, kuria Žemės ūkio ministerijos pozicija turėtų tikėti ir vadovautis pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys: - ar (duomenys neskelbtini) K. N. 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. birželio 7 d. susitikimų metu dėstyta pozicija, kur jis palaikė NŽT dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (o ne nuomos sutarties su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarymo) bei viceministro pasirašytame 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodyta informacija apie teisminę mediaciją ir joje taikos sutartimi išspręstinus valstybinės žemės naudojimo klausimus, - ar (duomenys neskelbtini) publikacijoje ministro (duomenys neskelbtini) viešai paskelbta informacija, kad Žemės ūkio ministerija apie vykstantį teisminės mediacijos procesą nieko nežinojo ir ministras nepritaria taikos sutarčių sudarymui mediacijos procese; 2) informuoti kas konkrečiai iš Žemės ūkio ministerijos, kokiu tikslu, kada bei kam perdavė publikacijoje minimą Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 5 d. raštą (pridedamas); 3) pateikti sprendimus bei informaciją apie konkrečius Žemės ūkio ministerijos planus perimti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teisėtai valdomą nuosavybę - jai priklausančius statinius, pateikiant informaciją, kokius statinius ketinama perimti/nacionalizuoti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu. Šiame rašte taip pat pažymėta, jog tikimasi asmeninio Žemės ūkio (duomenys neskelbtini) K. N. atsakymo į pridedame 2021 m. gegužės 17 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte keliamus klausimus.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į Ministeriją kreipėsi 2022 m. vasario 3 d. raštu nurodydama, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš viešai paskelbtos informacijos yra žinoma, kad Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius yra gavęs žemės ūkio (duomenys neskelbtini) K. N. pavedimą etapais iki 2022 m. vasario 1 d. ir iki 2022 m. vasario 15 d. atlikti tyrimą dėl ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021. Dėl minėto atliekamo tyrimo kreipėsi į Ministeriją šiais raštais: 2022 m. sausio 27 d. reg. Nr. 1JA-41; 2022 m. sausio 31 d. reg. Nr. 1JA-43; 2022 m. sausio 31 d. reg. Nr. 1JA-44. Kadangi atliekamas tyrimas yra susijęs su pareiškėjo nuosavybe, mano, kad turėtų gauti informaciją apie priimtus sprendimus. Prašė kaip įmanoma skubiau informuoti ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB, apie atlikto tyrimo I-ojo etapo (iki 2022 m. vasario 1 d.) rezultatus bei priimtus sprendimus. Taip pat nurodė, kad lauks informacijos apie tyrimo II-ojo etapo (iki 2022 m. vasario 15 d.) rezultatus bei priimtus sprendimus.

Ministerija 2022 m. vasario 25 d. rašte Nr. 3JA-34 (8.14 E) nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. sausio 7 d. pavedimą Nr. 9D-2 (1.14 E) „Dėl tyrimo atlikimo“ (toliau – Pavedimas), Žemės ūkio ministerijoje buvo atliktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio mėn. sudarytos taikos sutarties, kuria buvo perleistas didelės vertės valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Taikos sutartis), jos sudarymo pagrindų ir ja nustatytų sąlygų turinio vertinimas, siekiant iki 2022 m. vasario 1 d. pateikti nuomonę dėl galimo viešojo intereso pažeidimo bei tikslingumo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (Pavedimo 1 p.); iki 2022 m. vasario 15 d. įvertinti ir pateikti nuomonę dėl Taikos sutarties atitikties teisės aktais nustatytoms taikos sutarties sudarymo procedūroms (Pavedimo 2 p.). Atsižvelgusi į pagal Pavedimo 1 p. atlikto vertinimo metu nustatytus faktinius duomenis, kurie leidžia manyti, kad Taikos sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir viešąjį interesą, bei į kitas nustatytas aplinkybes, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimo ir kitų aplinkybių įvertinimo. Atsižvelgdama į Pavedimo 2 p. atlikto vertinimo metu nustatytus faktinius duomenis, Žemės ūkio ministerija Nacionalinei žemės tarnybai teiks pasiūlymus ir rekomendacijas kaip toliau skaidrinti ir tobulinti Nacionalinės žemės tarnybos veiklą pagal Pavedimo 2 p. nagrinėtas veiklos sritis. Pastebėtina, kad rekomendacijos bus adresuotos nagrinėtoms Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritims, t. y. nebus išskirtinai taikomos žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad tiek ginčo šalys ir kiti teisminės mediacijos procese dalyvavę asmenys, tiek mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti teisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, todėl teisminės mediacijos vertinimas yra netikslingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą. Priminė, kad ginčo šalimis byloje buvo Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimo užduotyse buvo prašoma pateikti vertinimą ir nuomonę dėl Taikos sutarties, todėl procedūrų vertinimo metu nustatyti faktiniai duomenys bei nuomonė apsiribojo Taikos sutartimi.

Ministerija 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. 3JA-39 (8.14 E) pateiktame atsakyme nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. sausio 7 d. pavedimą Nr. 9D-2 (1.14 E) „Dėl tyrimo atlikimo“ (toliau – Pavedimas), Žemės ūkio ministerijoje buvo atliktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio mėn. sudarytos taikos sutarties, kuria buvo perleistas didelės vertės valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Taikos sutartis), jos sudarymo pagrindų ir ja nustatytų sąlygų turinio vertinimas, siekiant iki 2022 m. vasario 1 d. pateikti nuomonę dėl galimo viešojo intereso pažeidimo bei tikslingumo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (Pavedimo 1 p.); iki 2022 m. vasario 15 d. įvertinti ir pateikti nuomonę dėl Taikos sutarties atitikties teisės aktais nustatytoms taikos sutarties sudarymo procedūroms (Pavedimo 2 p.). Atsižvelgusi į pagal Pavedimo 1 p. atlikto vertinimo metu nustatytus faktinius duomenis, kurie leidžia manyti, kad Taikos sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir viešąjį interesą, bei į kitas nustatytas aplinkybes, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimo ir kitų aplinkybių įvertinimo. Atsižvelgdama į pagal Pavedimo 2 p. atlikto vertinimo metu nustatytus faktinius duomenis, Žemės ūkio ministerija Nacionalinei žemės tarnybai teiks pasiūlymus ir rekomendacijas kaip toliau skaidrinti ir tobulinti Nacionalinės žemės tarnybos veiklą pagal Pavedimo 2 p. nagrinėtas veiklos sritis. Pastebėtina, kad rekomendacijos bus adresuotos nagrinėtoms Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritims, t. y. nebus išskirtinai taikomos žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad ginčo šalys ir kiti teisminės mediacijos procese dalyvavę asmenys, taip pat mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti teisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, todėl teisminės mediacijos vertinimas yra netikslingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą. Priminė, kad ginčo šalimis byloje buvo Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimo užduotyse buvo prašoma pateikti vertinimą ir nuomonę dėl Taikos sutarties, todėl procedūrų vertinimo metu nustatyti faktiniai duomenys bei nuomonė apsiribojo Taikos sutartimi. Teisminės mediacijos procesas baigėsi teisminės mediacijos metu pasiekus taikų susitarimą ir ginčo šalims pasirašius Taikos sutartį. Taikos sutartis laisvu ginčo šalių sutarimu sudaryta 2021 m. gruodžio 17 d., todėl vėlesni veiksmai ar publikacijos jos turiniui daryti įtakos jau negalėjo. Atkreipė dėmesį, kad priimti sprendimus, susijusius su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinių perėmimu / nacionalizavimu nepriskiriama Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. Galiausiai pažymėjo, kad teisminis ginčas byloje nėra pasibaigęs, nešališkas teismas ginčą byloje išspręs iš esmės.

Pareiškėjas, įvertinęs Ministerijos pateiktus atsakymus į 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. vasario 3 d. raštus, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Ministeriją pateikti atsakymus į minėtus raštus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-780-764/2023 pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad sutinka su Ministerijos teiginiais, jog šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas įpareigoti informuoti, kuria Ministerijos pozicija turėtų tikėti ir vadovautis dėl išsakytos (duomenys neskelbtini) ir jo (duomenys neskelbtini) nuomonės, yra netinkamas ir nepagrįstas, kadangi Ministerija priima sprendimus vadovaudamasi galiojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Akivaizdu, kad tokios nekonkrečios ir neaiškios formuluotės reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl politiko – šiuo atveju (duomenys neskelbtini) K. N. – ir jo (duomenys neskelbtini) S. J. išsakytos nuomonės, kuri neturi jokios tiesioginės įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, o tuo labiau teisme nagrinėjamam teisminiam civiliniam ginčui. Teismas akcentavo, jog pareiškėja neginčijo pateiktų sprendimų, juose nurodytos informacijos. Taip pat pažymėjo, kad tokio reikalavimo tenkinimas visiškai nedaro įtakos pareiškėjos turimoms teisėms. Įvertinus Ministerijos 2021 m. liepos 5 d. rašto Nr. 3JA-226(8.14 E). turinį, akivaizdu, kad jame nieko reikšmingo pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pasakyta. Jos paklausimas paliktas nenagrinėtas pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus, taip pat priminta, kad vyksta teisminis ginčas ir jame siekiama bylą pabaigti mediacijos būdu. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio rašto turinys ir jo pateikimas žurnalistui nedaro ir negali daryti įtakos pareiškėjos turimoms teisėms, teisėtiems interesams ar juo labiau reputacijai ar garbei, o kaip žurnalistas pateikė tai žiniasklaidoje, kokias išvadas padarė ar interpretavo, šis klausimas turėtų būti keliamas ne Ministerijai. Teismo vertinimu, Ministerija tinkamai ir aiškiai informavo pareiškėją pagal pateiktą 2022 m. vasario 3 d. rašte (reg. data 2022 m. vasario 4 d., Nr. 1JA-50) prašymą. Pažymi, kad pareiškėja anksčiau minėtu prašymu prašė tik informuoti, kas ir buvo padaryta, o ne pateikti priimtų sprendimų kopijas (išvadas, protokolinius sprendimus). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėtų patenkinti tokio reikalavimo, t. y. įpareigoti Ministeriją pateikti atlikto tyrimo pabaigoje priimtus sprendimus (išvadas, protokolinius sprendimus), nes to pareiškėja 2022 m. vasario 3 d. raštu (reg. data 2022 m. vasario 4 d., Nr. 1JA-50) neprašė. Vykdydamas (duomenys neskelbtini) pavedimą Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tyrimus ir (duomenys neskelbtini) parengė vidaus dokumentus, kuriais įforminti tyrimų rezultatai, t. y. 2022 m. vasario 1 d. pažymą dėl sudarytos taikos sutarties Nr. 3ZUM-3 (3.29) ir 2022 m. vasario 15 d. pažymą dėl sudarytos taikos sutarties Nr. 3ZUM-5 (3.29). Pažymi, kad šios Pažymos realiai ir tiesiogiai jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, jos skirtos ministrui tolesniems veiksmams priimti, t. y. procesas buvo skirtas įvertinti NŽT veiklos atitikčiai teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Ministerijos pateiktas atsakymas atitinka VAĮ 3 straipsnio 5 dalyje įvardytą išsamumo principą – atsakymai pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis. Taigi, visos teismo įvertintos aplinkybės neabejotinai leido daryti išvadą, kad Ministerija išnagrinėjo pareiškėjos keltus klausimus, pateikė argumentuotus paaiškinimus ir atsakė į pareiškėjos keltus klausimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-547-1188/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proceso teisės normą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovas nurodė, kad palaiko tik skunde nurodytą reikalavimą įpareigoti Žemės ūkio ministeriją pateikti sprendimus bei informaciją apie konkrečius Žemės ūkio ministerijos planus nacionalizuoti/ perimti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teisėtai valdomą nuosavybę – jai priklausančius statinius, pateikiant informaciją, kokius statinius ketinama perimti/ nacionalizuoti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu. Pažymėjo, kad kitą prašytą informaciją gavo, nagrinėjant kitas bylas, nurodytas skunde.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios pareiškėjo pateiktų prašymų metu).

Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

VAĮ numato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas, t. y., su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). LVAT yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, įgyvendinta Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 45 punktą, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1-45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Pažymėtina, kad visais atvejais viešojo administravimo subjektas, rengdamas atsakymą į asmens prašymą, privalo atsižvelgti į jo turinį. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo prašymo (prašymų) turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą ar prašymą, privalo laikytis.

Prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas), arba jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 29 punkte, kuris numato, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Ministerija atsakė į pareiškėjo prašymus: 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. 3JA-34 (8.14 E ), 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. 3JA-39 (8.14E), 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. 3JA-54 (8.14E). Pareiškėja šių atsakymų neskundė (byloje apie tai duomenų nėra).

Nagrinėjamam ginčui aktualu, įvertinti, kas minėtuose Ministerijos raštuose pasisakyta dėl skundo reikalavimo įpareigoti Žemės ūkio ministeriją pateikti sprendimus bei informaciją apie konkrečius Žemės ūkio ministerijos planus nacionalizuoti/ perimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisėtai valdomą nuosavybę – jai priklausančius statinius, pateikiant informaciją, kokius statinius ketinama perimti/ nacionalizuoti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu. Ministerijos 2022 m. kovo 25 d. rašte Nr. 3JA-54 (8.14E), be kita ko, nurodoma, kad Žemės ūkio ministerija niekada nėra išsakiusi jokios nuomonės ar teiginio dėl nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių nacionalizacijos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nėra įtvirtinto nekilnojamojo turto nacionalizacijos instituto ar sąvokos, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 4.100–105 straipsniuose numato pagrindus nekilnojamo turto paėmimui visuomenės poreikiams. Atkreipiamas dėmesys, kad priimti sprendimus, susijusius su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių paėmimu visuomenės poreikiams nepriskiriama Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. 3JA-39(8.14E) taip pat nurodoma, kad sprendimų, susijusių su žemės sklypo bei statinių paėmimu, priėmimas nepriskiriamas Žemės ūkio ministerijos kompetencijai.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Minėtuose Ministerijos raštuose nurodoma, kad Žemės ūkio ministerija niekada nėra išsakiusi jokios nuomonės ar teiginio dėl nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių nacionalizacijos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kad sprendimo dėl šių statinių paėmimo visuomenės poreikiams priėmimas nėra Ministerijos kompetencija.

Aptartas teisinis reglamentavimas įpareigoja valstybės institucijas teikti informaciją tik apie savo veiklą, institucijai suteiktos kompetencijos ribose.

Pareiškėjo formuluojamas prašymas (o tuo pačiu ir skundo reikalavimas) yra gana abstraktus, nenurodoma tiksli prašoma informacija, jos apimtis.

LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011; kt.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, ne kartą yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, kad klausimas, kuriuo prašoma pateikti informaciją, nėra priskirtas Ministerijos kompetencijai. Pareiškėjas tokio atsakovo teiginio nepaneigė (netgi nurodė, kad žino, kad ŽŪM neturi tokios kompetencijos). Be to, prašymas pateikti informaciją (taip pat ir atitinkamas skundo reikalavimas) grindžiamas hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, subjektyvia pareiškėjo gautų ŽŪM atsakymų interpretacija, jokių objektyvių duomenų, kad Ministeriją prašomą informaciją turi ar privalo turėti, į bylą nėra pateikta. Be to, ir pačiame skunde nurodoma, kad ŽŪM planai gali būti „tariami“, o pateikto prašymo pagrindu nurodoma „viešai paskelbta informacija“, jos nesukonkretinant, nedetalizuojant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti Ministeriją pateikti informaciją, kurios nei turinys, nei apimtis nėra aiškiai apibrėžti, be to, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad Ministerija tokią informaciją turi (ar privalo turėti).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.