Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl VĮ Registrų centras 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1214-2025, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija, RC) 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1214-2025 (ROIK 25267648233) (toliau – ir Nutarimas) S. M. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras, JAR) duomenimis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. S. M. paskirta nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.

Pasisakydama dėl pareiškėjo paaiškinimų, jog finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. laiku nebuvo pateiktas, nes už finansinių ataskaitų pateikimą yra atsakinga Bendrovę aptarnaujanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nebedirba buhalterė, kuri buvo atsakinga už finansinių ataskaitų pateikimą, institucija, remdamasi teismų praktika, nurodo, jog buhalterės išėjimas iš darbo, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas JAR tvarkytojui. Būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės.

Institucijos vertinimu, tai, kad Bendrovė nevykdo veiklos, nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui. Analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame JAR nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas.

RC pažymėjo, kad Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl būdamas Bendrovės vadovu, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas yra valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. <...> Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Institucija nesutinka, kad pareiškėjo kaltė neįrodyta. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, Bendrovės vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Trečiųjų asmenų veiksmai nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo laiku. Taigi, egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai.

Pasisakydamas dėl paskirtos nuobaudos, RC nurodė, jog priimant Nutarimą buvo įvertinta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui skirta bauda yra minimali ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda, todėl 600 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta.

Teismo posėdžio metu S. M. skundą palaikė ir paaiškino, jog buvo firma, nebuvo problemų, firma pakeitė savo tematiką, buhalterijos neaptarnavo, pasiuntė kitą firmą, pasirašė sutartį, 2023 metais viskas buvo gerai. 2024 metais pareiškėjas nesulaukė sąskaitos, pradėjo ieškoti, jie pasakė, kad paskambins, po poros mėnesių paaiškino, kad tie asmenys, kurie jį aptarnauja nebedirba, ir reikia pasirašyti naują sutartį. Atėjo automatinis pranešimas, kad bauda 300 Eur už nepristatytas ataskaitas. Aišku, vadovas turi atsakomybę. Ilgai tarėsi, kol atsirado buhalteriai, darbuotojai, o tada jau ir bauda jau padidėjo iki 600 Eur. Pareiškėjas nurodė, jog žinojo, kada nagrinėjimas bus, bet tada buvo dėl sveikatos sanatorijoje, dėl to prašė nagrinėti pakartotinai. Jo firma sustabdyta, nedirbanti, apyvartos 0. Tai labai mažas objektas, dėl to jis mano, kad bauda priskirta neteisingai, ji turi būti diferencijuota. Nedirbanti firma, jie nenustato jam laiko, jie nedavė man laiko. Mano, kad bauda neatitinka tikrovės. Yra tokia galimybė, tai Registrų centras ir naudojasi. Pagrindo objektyvaus tokia bauda bausti, nėra. Supranta, kad jie atsako, turi pristatyti. Jis daug metų dirbo su valstybinėmis institucijomis, bet Registrų centras niekada neatsiunčia pasiūlymų. Aišku, visi darbuotojai nori kažką padaryti ir ieško, iš kur paimti tuos pinigus. Jis mano, kad yra neteisinga. Neprašo pakartoti tos informacijos. Geras dalykas, kad galima sustabdyti firmos veiklą, bet bausti už nepristatytas ataskaitas, yra neobjektyvu. Turėtų būti diferencijuota. Maža firmutė. Toks neramus laikas, yra firma, dėl to jie gali pradėti dirbti iš karto. Surado kitą darbuotoją, kuris firmą prižiūrės. O „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė kitiems darbuotojams nieko. Buvo labai sunku susikalbėti su jais. 2023 metais su „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo. Pareiškėjas atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepą laišką buhalterei, negavo jokių atsakymų, galvojo, kad gavo ir padarė, kaip ir visada. Tada pradėjo galvoti, kodėl negauna sąskaitos už darbus. 2024 m. liepą jis siuntė laišką buhalterei, dėl Registrų centro reikalavimo. Jie jau tuo laiku nebedirbo, dėl to taip ir išėjo. Ataskaitą jam reikia pristatyti iki gegužės 5 dienos. Vieną kartą per metus, balansą. „(duomenys neskelbtini)“ irgi vėluoja su jo ataskaitomis, BNS pristatė vėliau, 4 ar 5 ar 6 mėnesių. Jie susitarė su Registrų centru. Jie pradėjo dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metais, gegužę gal. Jis domėjosi kažkur 2024 metų pabaigoje – 2025 metų pradžioje, ar jie pateikė dokumentus. Jis prašė juos pristatyti. „(duomenys neskelbtini)“, kai pradėjo ieškoti, jis prašė pakartoti, tas ataskaitas išsiųsti ir tuo metu pas jį atėjo automatinis pranešimas iš Registrų centro. 2024 metais iki birželio jis su jais kontaktavo. Sutartyje buvo numatyta pristatyti ataskaitas 1 kartą per metus. Sutartis buvo neterminuota.

Už 2023 metus pateikta ataskaita buvo šiais metais, gal ketvirtą mėnesį. Sutiko, kad pažeidimas buvo padarytas. Taip pat paaiškino, jog gyvena iš pensijos, kitų pajamų neturi, būna, kad jį kviečia paskaityti paskaitas, bet jis iš jų pinigų niekada neims. Pensija yra virš 1 000 Eur, kaip mokslininkui, 1 200 Eur ar 1300 Eur. Įmonės veikla sustabdyta jau 5-6 metai.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

S. M. 600 Eur bauda nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, iš esmės neneigia – sutinka, kad ataskaitos Registro tvarkytojui nebuvo pateiktos laiku, t. y. pažeidimas buvo padarytas. Tačiau nurodo, jog ataskaitos laiku nepateiktos dėl buhalterinės įmonės kaltės.

Teismo vertinimu, išklausius pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, negalima daryti išvados, jog pareiškėjo atsakomybei turi įtakos buhalterinės įmonės veiksmai. Viena vertus, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad prievolė pateikti ataskaitas buvo pavesta būtent buhalterinei įmonei. Kita vertus, paties pareiškėjo paaiškinimai rodo, jog jis, būdamas bendrovės vadovu, domėtis ataskaitų pateikimu pradėjo apskritai jau pasibaigus terminui, iki kurio turėjo būti pateikti ataskaitų rinkiniai (t. y. pradėjo domėtis 2024 m. liepą, nors ataskaitos turėjo būti pateiktos iki 2024 m. birželio 1 d.). Tai rodo, jog pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, tinkamai nesirūpino Bendrovės veikla, laiku nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad jo veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

Pasisakant dėl paskirtos nuobaudos, pažymėtina, jog pareiškėjui paskirta minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 600 Eur bauda. Skirdama nuobaudą, Institucija įvertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Nors atsiliepime Institucija nurodė, kad nenustatė nei pareiškėjo atsakomybė lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra 65 metų sulaukęs asmuo (šiuo metu pareiškėjui (duomenys neskelbtini) metai), vertina, kad atsiliepime buvo padarytas apsirikimas, o pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta priimant Nutarimą.

Švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos skyrimas gali būti taikomas remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, numatančia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenes interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ja švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybes charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius penkerius metus duomenų matyti, kad S. M. buvo baustas administracine tvarka už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus (2025 m. vasario 22 d., 2023 m. kovo 9 d. nutarimais – už mėnesinės pajamų deklaracijos savalaikį nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai), kas rodo, jog pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, nėra linkęs atsakingai vykdyti jam priskirtas pareigas bei neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tai reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024). Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog ne pirmą kartą pavėluotas ataskaitų pateikimas rodo S. M., kaip įmonės vadovo, neatsakingą bendrovės vidinės veiklos organizavimą ir atsainų požiūrį į įstatyme numatytų pareigų teikti dokumentus valstybės institucijoms bei registro tvarkytojui vykdymą. Pareiškėjas būdamas įmonės vadovu ne vienerius metus, turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui. Taip pat atsakomybės taikymui nėra reikšminga aplinkybė, kad įmonė nevykdo veiklos jau keletą metų. Pareiškėjas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo žinoti ir žinojo, jog vien dėl šios aplinkybės pareiga teikti viešojo registro tvarkytojui ataskaitų rinkinius neišnyko. Todėl tai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad S. M. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad jo elgesys užtrauks administracinę atsakomybę, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. S. M. skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nelaikytos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali ar neskirti administracinės nuobaudos.

Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu S. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirta teisingo dydžio administracinė nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo S. M. (S. M.) skundo netenkinti.

VĮ Registrų centro 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1214-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.