- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-714-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02776-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- N. M., A. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų N. M. ir A. M. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašo abipusiu pareiškėjų bendru sutarimu nutraukti 1985 m. vasario 1 d. sudarytą ir Įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini) tarp N. M. ir A. M., patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Prašyme pareiškėjai taip pat pareiškė prašymą iki bus tinkamai įvykdyta patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p. nuostata, pagal kurią A. M. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsipareigoja sumokėti N. M. 20 000 Eur kompensaciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl 67,57 kv. m. ploto buto su rūsiu 2,36 kv. m. pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, išskyrus, jeigu būtų atsiskaitoma pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p. su N. M..
3. Prašymas grindžiamas tuo, kad pagal patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p. nuostatą A. M. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsipareigoja sumokėti N. M. 20 000 Eur kompensaciją, pareiškėjai pripažįsta, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė dėl teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta šalių patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvykdymo, t. y. teismo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi egzistuoja reali rizika, kad A. M. gaudamas nuosavybę į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), gali jį parduoti, pinigus paskirstyti kitoms reikmės, o su N. M. – neatsiskaityti. Riziką pripažįsta kaip realią tiek N. M., tiek A. M.. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos iki tinkamo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones į pareiškėjų nurodytą nekilnojamąjį turtą, kadangi, pirma, šis nekilnojamasis turtas iki bylos išnagrinėjimo yra abiejų šalių bendra jungtinė nuosavybė ir perleisti jį tretiesiems asmenims be pareiškėjos sutikimo pareiškėjas neturi jokių teisėtų galimybių. Antra, įrašas viešame registre dėl buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo yra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė, kadangi teismo sprendimu patvirtinta Sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi pareiškėjui neįvykdžius įsipareigojimo sulygto Sutarties 2.1 punkte (iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 20 000 Eur kompensaciją) pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Trečia, kaip realią riziką dėl kompensacijos neišmokėjimo pripažįsta tiek N. M., tiek ir A. M., todėl abiejų šalių prašymu teismo ir prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).
7. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje yra perteklinis ir nepagrįstai suvaržantis pareiškėjo teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (pareiškėja) N. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iki tinkamo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvykdymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl 67,57 kv. m. ploto buto su rūsiu 2,36 kv. m. pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, išskyrus, jeigu būtų atsiskaitoma pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p. su N. M..
9. Apeliantė nurodo, kad su skundžiama nutartimi kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad teismas į laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimą pasižiūrėjo itin formaliai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kadangi pagal patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p. šalys nekilnojamąjį turtą (67,57 kv. m. ploto butą su rūsiu 2,36 kv. m. pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) pasidalijo tokia tvarka: 67,57 kv. m. ploto butas su rūsiu 2,36 kv. m. pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka A. M. asmenine nuosavybe. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti šalių santuoką bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, A. M. galės vienasmeniškai (be N. M. sutikimo) disponuoti turtu. Pareiškėjos žiniomis A. M. tikslu atsiskaityti su N. M. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bet kuriuo atveju pardavinės jo nuosavybėn atitekusį butą, abi šalys pripažino, kad egzistuoja reali rizika, kad A. M. gaudamas nuosavybę į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), gali jį parduoti, apmokėjimą už butą gauti grynais pinigais, pinigus paskirstyti kitoms reikmės, o su N. M. - neatsiskaityti, tuo tarpu kitas A. M. turtas, pvz. transporto priemonės, yra nepakankamos vertės pardavus kompensacijai sumokėti. Abiems šalims pripažįstant minėtą riziką, teismas ją ignoravo ir į ją neatsižvelgė.
9.2. Apeliantės nuomone, teismo argumentas, kad „įrašas viešame registre dėl buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo yra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė, kadangi teismo sprendimu patvirtinta Sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi pareiškėjui neįvykdžius įsipareigojimo sulygto Sutarties 2.1 punkte (iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 20 000 Eur kompensaciją) pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo“ nepagrįstas, kadangi pagal tokią argumentaciją, kiekvienam procesiniam teismo sprendimui esant vykdytinu dokumentu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais taptų pertekline priemone ir negalėtų būti taikomas, kas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifikai bei praktikai.
2. Teismo argumentas apie teismo sprendimo privalomumą, kas, anot teismo, tikėtina turėtų atgrasyti A. M. nuo piktnaudžiavimo teise, visiškai nepagrįstas, kadangi vien sprendimo privalomumas ir sprendimo kaip vykdytino dokumento statuso turėjimas savaime neužtikrina ir negarantuoja dėl jau minėtų priežasčių N. M. kompensacijos pagal teismo sprendimą gavimo, tuo tarpu rizika dėl to, kad A. M. gaudamas nuosavybę į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), gali jį parduoti, apmokėjimą už butą gauti grynais pinigais, pinigus paskirstyti kitoms reikmės, o su N. M. - neatsiskaityti yra pakankamai reali ir tą teismui pabrėžė bei patvirtino be kita ko abi šalys. Išeitų, kad N. M. turėtų pasitikėti kito pareiškėjo gera valia, nors rizikai pasitvirtinus - N. M. būtų įvelta į naują teismų maratoną - turėtų ginčyti A. M. sudarytą buto perleidimo sandorį, turėtų pereiti visą instancinę teismų sistemą, tam, kad atgautų pinigus, kurie buvo suderinti ir jų grąžinimas aptartas bei garantijų LAP forma paprašyta dar šioje byloje.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas A. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškėjos pateikto atskirojo skundo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iki tinkamo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvykdymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl 67,57 kv. m. ploto buto su rūsiu 2,36 kv. m. pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, išskyrus, jeigu būtų atsiskaitoma pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą su N. M..
4. Pareiškėjas nurodo, kad visiškai sutinka su šiame skunde dėstomais skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindžiančiais argumentais bei mano, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
9. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškėjų sutarimu bei prašo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš teismui pateiktos 2020 m. kovo 2 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo nustatyta, kad sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka A. M. asmeninės nuosavybės teise, o A. M. įsipareigoja iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti N. M. 20 000,00 Eur kompensaciją. Pastarosios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos (kompensacijos išmokėjimui) išmokėjimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl 67,57 kv. m. ploto buto su rūsiu 2,36 kv. m. pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, išskyrus, jeigu būtų atsiskaitoma pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p. su N. M..
10. Iš pareiškėjų procesinių dokumentų matyti, kad jie siekia užtikrinti pareiškėjo prievolės sumokėti kompensaciją įvykdymą. Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra prievolių materialinės teisės institutas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.70 straipsnis). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutuoktiniai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aptarti savo turtines teises ir pareigas.
11. Šiuo atveju pareiškimas dėl santuokos nutraukimo paduotas specialia supaprastinta ne ginčo tvarka, todėl pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarauja kaip pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, taip ir procesinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir esmei. Kaip buvo minėta, tarpusavio turtines teises ir pareigas pareiškėjai turi aptarti savo gera valia sudarytoje sutartyje, o pareiškėjų teisės užtikrinti tiek esamas, tiek būsimas prievoles įgyvendinimą reglamentuoja materialinės teisės normos.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pasirašo sutartį, tai reiškia, kad jie gera valia prisiima prievolę sutartį vykdyti, nes teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendimui įsiteisėjus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tampa privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl pareiškėjo A. M. šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išreikšta procesinė pozicija, kad yra reali grėsmė, kad jis nevykdys savo paties prisiimtų įsipareigojimų, sudaro prielaidas abejoti sutarties šalies valios geranoriškumu, o ne pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtinumą.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.