Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko priežiūros, nežino vaiko poreikių.

Institucijos atstovė su ieškinio reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. kovo mėn. šalys kartu negyvena. Ieškovas vaiko priežiūra nesirūpina, su vaiku nebendrauja, tik epizodiškai teikia išlaikymą vaikui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, atsakovas vaiko gyvenime iš esmės nedalyvauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad duomenų, jog ieškovė netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų vaikus Skyrius neturi, todėl neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymą grindžia pateiktais vaikų poreikių per mėnesį paskaičiavimais. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 400-500 Eur suma.

Institucijos išvadoje nurodoma, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis atitinka minimalių vaiko poreikių tenkinimą.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamas sudarė tik VSDFV mokama nedarbingumo ir vaiko priežiūros išmokos. Ji su vaiku ir tėvais gyvena tėvams priklausančiame bute. Šiuo metu lanko visažistės kursus, ketina pradėti dirbti.

Atsakovas (ieškovės paaiškinimu) dirba užsienyje, jo pajamos nežinomos, turto neturi.

Nustatant vaikui teiktino išlaikymo dalis atsižvelgtina į tai, kad ieškovė viena augina vaiką, jai tenka kasdieniai vaiko auklėjimo, priežiūros rūpesčiai, todėl iš atsakovo priteistina didesnė dalis vaiko išlaikymo išlaidų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo sūnaus gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 8524 Eur.

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai)

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės paaiškinimo, institucijos išvados nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo vaiko gimimo pervedė ieškovei 1380 Eur, t. y. vidutiniškai po 94 Eur per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025-01-24. 2025 m. kovo 6 d. teismo nutartimi buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas - iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. B. priteista po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo (2025 m. sausio 24 d.) iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad atsakovas neteikė reikiamo išlaikymo vaikui 25 mėnesius.

Įvertinus atsakovo teiktą minimalų išlaikymą vaikui, vaiko poreikius iki jam pradedant lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, laikytina, kad iš atsakovo priteistina po 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 25 mėn., t. y. 5000 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nenustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos, nes atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, tačiau pasižada netrukdyti tėvo ir sūnaus bendravimui atsakovui grįžus.

Atsakovo nuomonė dėl bendravimo su vaiku nežinoma, paskutinį kartą sūnų aplankė 2024 m. rugsėjo mėn., todėl neatstačius vaiko ir tėvo tarpusavio santykių, atsakovui nežinant vaiko poreikių, jo dienos režimo, šiuo metu nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarkos.

Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo (nebendravimo) su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali susitartis ar kreiptis į teismą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

Prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sau, ieškovė pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė yra sveika ir darbinga, teismo posėdyje ji nurodė, kad turi galimybę grįžti į darbą. Jos pajamas iki šiol sudarė gaunamos išmokos – 423,74 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka ir 186 Eur vaiko priežiūros išmoka, t. y. 609,74 Eur. Laikytina, kad tokia suma yra pakankama jos minimaliems poreikiams tenkinti, atsakovo pajamos ir galimybės teikti išlaikymą nėra žinomos, tačiau žinoma, kad jis jokio turto neturi, turi įsiskolinimų, iš jo priteisiamas išlaikymas vaikui, todėl tenkinti ieškinio šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 295,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ji atleista.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo patenkintas 100%, dėl išlaikymo įsiskolinimo 59%, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti. Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo reikalavimas atmestas. Bendrai patenkinti 3,6 iš 5 reikalavimų, t. y. – 72%. Iš atsakovo proporcingai priteistina 213 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo tenkintų ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo daliai (priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 108 Eur (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama - A. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į A. A. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą po 200 Eur nuo sūnaus gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki 2025-03-06, iš viso – 5 000 Eur, lėšas pervedant į A. A. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. B. 213 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į VMI prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš Ž. B. 108 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2025 m. kovo 6 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.