Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 140 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016-09-22 apie 9.15 val. Vilniaus PN pareigūnai davė jam nurodymą duoti šlapimo mėginį su tikslu nustatyti, ar vartojo narkotines medžiagas. Kadangi tuo metu nenorėjo šlapintis, jis pareigūnų paprašė šiek tiek laiko ir truputį vandens atsigerti tam, kad galėtų greičiau atlikti tyrimo priemonę, tačiau pareigūnai atsisakė duoti vandens. Apie 12.00 val. atėjęs pareigūnas pasakė, jog jei per 15 min. jis neduos šlapimo mėginio, tuomet jo atžvilgiu bus surašytas tarnybinis pranešimas už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Šie pareigūno žodžiai jį sukaustė ir jis iki 12.15 val. taip ir nesugebėjo duoti šlapimo mėginio. Jo atžvilgiu buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl pareigūnų teisėtų nurodymo nevykdymo. Už šį režimo reikalavimų pažeidimą jam buvo skirta nuobauda – uždarymas 15 parų į kamerų tipo patalpas. Nutarimą dėl nubaudimo apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamento direktorės 2016-11-28 įsakymu Nr. N-10 paskirta nuobauda buvo panaikinta, tačiau šią nuobaudą jis jau buvo atlikęs. Nuobaudos atlikimo metu jis patyrė tam tikrus suvaržymus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo teigimu, sumažėjo jo savivertė, jis patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas, išgąsdintas ir sutrikęs, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–17).

Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo, kad 2016-09-22 Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau– ir APS) vyr. prižiūrėtojas tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2016­-09-22 9.15 val. įtariant, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, pareiškėjui buvo duotas nurodymas duoti šlapimo mėginį atlikti greitosios tyrimo priemonės testą, tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori šlapintis. Pareiškėjas buvo paliktas budinčiosios pamainos pareigūnų priežiūroje, kur buvo laikomas iki 12.15 val. Per tą laikotarpį jam ne kartą buvo duotas nurodymas duoti šlapimo mėginį, bet jis nesutiko. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Vilniaus PN APS pareigūnai 2016-09-22 surašė protokolą, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas atsisako pasiaiškinti raštu, žodžiu nurodęs – „nieko nerašysiu“. 2016-09-23 pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis neatsisakė duoti šlapimo mėginio, tiesiog tuo metu nenorėjo šlapintis. Vilniaus PN direktorius 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 15 (penkiolika) parų į kamerų tipo patalpas už 2016-09-22 padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Nuobauda atlikta laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2016-11-04. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Kalėjimų departamento direktorei, kuri 2016-11-28 įsakymu Nr. N-10 panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(1) nuteistajam G. B. skirtą nuobaudą.

Pažymėjo, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato BVK. Kilus įtarimams, jog nuteistasis gali būti neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir Aprašas), tikrinamas neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo faktas. Aprašo 5 p. įtvirtintas neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų ištyrimo operatyvumo principas, pagal kurį įtarus asmenį esant neblaiviam arba apsvaigusiam jis turi būti per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtas dėl šių aplinkybių. Be kita ko, Aprašas reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Pagal Aprašo 8 p. nuostatas procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinant nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo teisinius padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo Aprašo 1-uoju priedu patvirtintos formos Akto pradžioje, jei nesutinka – jam kyla Aprašo 9 p. numatyti padariniai.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šlapimo mėginio nedavimo laikotarpį, t. y. praėjus 3 (trims) valandoms nuo pirmojo nurodymo davimo, pareigūnai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip neteisėtą atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį tyrimą ir 2016-11-25 surašė Tarnybinio tyrimo išvadą „Dėl nuteistojo G. B. skundo“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo kaltinimas, nevykdžius teisėtų pareigūnų reikalavimų, susietas su jo atsisakymu tikrintis neblaivumą. Tačiau toks kaltinimas šioje konkrečioje situacijoje yra perteklinis, nes ne atsisakymas tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą, o atsisakymo atlikti neblaivumo (girtumo), apsvaigimo patikrinimą padariniai yra pagrindas skirti pareiškėjui nustatytas nuobaudas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo būti baudžiamas pagal BVK 110 str. 2 d. 3 p. Kalėjimų departamentas Vilniaus PN direktoriaus nutarimą panaikino dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, kuris savaime nereiškia pareiškėjo neteisėtų veiksmų nebuvimo ir neleidžia teigti, kad šioje situacijoje pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo pagrįstai paskirta. Pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą, kuri panaikinta dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, kas neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės.

Informuoja, kad pareiškėjas į psichiatro įskaitą įrašytas kaip vartojantis narkotines medžiagas. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog nuobaudos atlikimo metu negalėjo pasinaudoti teise į jam priklausančius pasimatymus, pažymi, kad iki paskirtos nuobaudos pareiškėjas turėjo tris pasimatymus, šia teise nesinaudojo. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektinių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 30–31) nurodė, kad su atsiliepimu nesutinka, kadangi jame yra pateikiama melaginga informacija, jog 2016-09-22 rašte Nr. 51-2584(1) jis atsisakė paaiškinti, žodžiu nurodęs – „nieko nerašysiu“. Priešingai negu nurodoma atsiliepime, jis pareigūnų paklausė, ar jam parašyti paaiškinimą, ar ateiti vėliau ir atlikti šlapimo testą. Be to, jam nebuvo duoti jokie dokumentai pasirašyti.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN APS vyr. prižiūrėtojas 2016-09-22 tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2016­-09-22 9.15 val. įtariant, kad 5-o būrio nuteistasis G. B. vartojo psichiką veikiančias medžiagas, jam buvo duotas nurodymas duoti šlapimo mėginį atlikti greitosios tyrimo priemonės testą, tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori šlapintis. Pareiškėjas buvo paliktas budinčiosios pamainos pareigūnų priežiūroje, kur buvo laikomas iki 12.15 val. Per tą laikotarpį nuteistajam ne kartą buvo duotas nurodymas duoti šlapimo mėginį, bet jis nesutiko. Tarnybiniame pranešime nurodoma kad pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė BVK 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. (b. l. 18).

Vilniaus PN APS pareigūnai 2016-09-22 surašė protokolą Nr. 51-2584(1), kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas atsisako pasiaiškinti raštu, žodžiu nurodęs – „nieko nerašysiu“ (b. l. 19).

2016-09-23 pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis neatsisakė duoti šlapimo mėginio, o tuo metu nenorėjo šlapintis (b. l. 20–21).

Vilniaus PN direktorius 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 15 (penkiolika) parų į kamerų tipo patalpas už 2016-09-22 padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (b. l. 22–23).

Pareiškėjas dėl paskirtos nuobaudos ir vertimo šlapintis kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (b. l. 4, 7–9). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstą skundą, informavo pareiškėją, kad 20016-11-25 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-4383 konstatuota, jog nuobauda pareiškėjui skirta netinkamai atlikus padaryto pažeidimo (apsvaigimo) nustatymo procedūras, t. y. netinkamai užfiksavus ir įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamento direktorė 2016-11-28 įsakymu Nr. N-10 panaikino Vilniaus PN 2016-09-23 nutarimu Nr. 28-831(2) skirtą nuobaudą (b. l. 4, 5).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus PN, 3 140 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju.

Teismas pažymi, jog iš įvardintų civilinės atsakomybės sąlygų matyti, kad vienas iš atsakomybės elementų yra neteisėtumas, kuris pasireiškia tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007). LAT, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nurodyti išaiškinimai lemia, kad, sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, iš kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama prašoma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai davė jam nurodymą duoti šlapimo mėginį, tačiau, pareiškėjui nenorint šlapintis ir negavus atsigerti, pareigūnai vis tiek vertė pareiškėją duoti šlapimo mėginį, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, jis buvo gąsdinamas, jog nedavus šlapimo mėginio jam bus paskirta nuobauda.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (toliau – apsvaigimas) nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą. Aprašo 4 p. nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (4.1 p.); tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį) (4.2 p.); tiriamosios medžiagos paėmimas (4.3 p.); tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs) (4.4 p.); tiriamosios medžiagos siuntimas ir tyrimo išvados gavimas (4.5 p.); Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas (4.6 p.). Pagal Aprašo 5 p., neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte (8 p.). Jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas (9 p.). Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu) (14 p.). Vadovaujantis Aprašo 16 p., šio aprašo nustatyta tvarka tiriamosios medžiagos toksikologijos laboratorijoje tyrimams atlikti paimama šlapimo.

Sprendžiant iš nustatyto reglamentavimo, darytina išvada, kad Vilniaus PN pareigūnai Aprašo nustatyta tvarka turi teisę nustatyti apsvaigimo faktą, prašant suimtojo (nuteistojo) pateikti šlapimo mėginį. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog 2016-09-22 9.15 val. Vilniaus PN pareigūnams įtarus, kad pareiškėjas galimai vartojo psichiką veikiančias medžiagas, Vilniaus PN pareigūnai teisėtai ir pagrįstai davė nurodymą pareiškėjui duoti šlapimo mėginį su tikslu atlikti greitosios tyrimo priemonės testą, kadangi jiems tokia teisė buvo suteikta. Kaip matyti iš 2016-09-22 tarnybinio pranešimo, pareiškėjo 2016-09-23 paaiškinimo, skundo ir atsiliepimo turinio, pareiškėjui 2016-09-22 laikotarpiu nuo 9.15 val. iki 12.15 val. buvo duoti nurodymai duoti šlapimo mėginį, tačiau pareiškėjas tokio mėginio nedavė, motyvuodamas tuo, kad šlapintis nenori. Nors pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą argumentavo, kad neturtinė žala jam kilo dėl pareigūnų raginimo duoti šlapimo mėginį, dėl ko jam nepavyko nusišlapinti, nes nenorėjo/nesugebėjo, pažymėtina, kad tokia situacija susidarė dėl paties pareiškėjo fiziologinio organizmo funkcionavimo ir galimai dėl to, kad pareiškėjas prieš patikrinimą nusišlapino (kaip nurodyta pareiškėjo 2016-09-23 paaiškinime), bet ne dėl Vilniaus PN pareigūnų teisėtų nurodymų pateikti šlapimo mėginį. Pareiškėjo argumentai, jog pareigūnai nedavė vandens atsigerti, ant jokių dokumentų jis nepasirašė, 2016-09-22 rašte žodžiu nenurodė, jog „nieko nerašys“, nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs, kadangi minėti pareiškėjo argumentai yra susiję su apsvaigimo tikrinimo procedūros teisėtumu, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pareigūnai jam gąsdino, jog pareiškėjui nenusišlapinus – jam bus paskirta nuobauda. Pažymėtina, kad Aprašo 8 p. nustatyta pareigūnų pareiga žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškinti nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius. Kadangi iš pareiškėjo paaiškinimų ir Aprašo 8 p. matyti, jog Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjui paaiškino nesutikimo (šiuo atveju – neduodant šlapimo mėginio) teisinius padarinius, teismas Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Vilniaus PN pareigūnų neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatyti, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą šioje dalyje.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog patyrė neturtinę žalą dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo – perkėlimo į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Nuobaudos atlikimo metu jis patyrė tam tikrus suvaržymus, t. y. negalėjo siųsti laiškų, skambinti ir susitikti su artimaisiais, eiti į lauką, bendro naudojimo patalpas, pasimatymus, bendrauti su kitais nuteistaisiais, rūkyti, eiti į profesinę mokyklą ir kitus užsiėmimus, turėti ir gaminti maistą, žiūrėti televizorių, nusiskusti veidą, negavo pašalpos ir kt.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl pareiškėjui nepagrįstai paskirtos nuobaudos – 15 parų kamerų tipo patalpose, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BVK 73 str. paprastajai nuteistųjų grupei priskirtas nuteistasis turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; du kartus per savaitę paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti tris valandas. Nuteistieji gali turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (BVK 92 str. 2 d.), naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (BVK 96 str. 1 d.), kasdien pasivaikščioti gryname ore (BVK 103 str.) ir kt. Tačiau nuteistieji, kurie pagal BVK 142 str. 1 d. 4 p. perkelti į kamerų tipo patalpas, pagal BVK 145 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Nors byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjui nepagrįstai paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų – sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007; LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 56 str. 4 d.).

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo. Šiuo atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo suvaržytos atitinkamos teisės. Byloje nėra įrodymų, jų taip pat į bylą nepateikė pareiškėjas, kad jis būtų norėjęs siųsti laiškus, pirkti, turėti ir gaminti maistą, žiūrėti televizorių, paskambinti artimiesiems, ir kt., tačiau jam tai buvo uždrausta daryti. Iš byloje esančios Nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda Apskaitos kortelės matyti, kad iki nuobaudos paskyrimo pareiškėjas turėjo tik tris pasimatymus (b. l. 26–27). Pažymėtina, kad po paskirtos nuobaudos šia teise pareiškėjas taip pat nesinaudojo, todėl iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, kiek ir kokiu mastu bendravimo galimybių pareiškėjas buvo praradęs bei kokia dėl to žala jam kilo. Taigi šiuo atveju pareiškėjas neturtinės žalos kilimą iš esmės sieja vien su teorine galimybe, kad nuobaudos atlikimo laikotarpiu jo teisės buvo suvaržytos ir anksčiau aptarti draudimai galėjo sukelti jam kokias nors neigiamas pasekmes, t. y. žala grindžiama subjektyviais pareiškėjo samprotavimais. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto minėto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Byloje pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jam nepagrįstai paskirtos nuobaudos nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl to būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl minėto pažeidimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.