Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Lazerių poligonas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kasparlita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Lazerių poligonas“ dėl skolos, netesybų priteisimo ir žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Ieškovė mažoji bendrija „Lazerių poligonas“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kasparlita“ 2014 m. liepos 15 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė trijų metų terminui, skaičiuojat nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., išnuomojo ieškovei 604 kv. m ploto gamybinės paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5-16, tomas 1). Nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad nuomojamos patalpos perduotos nuomininkui 2014 m. rugsėjo 1 d. (e.b.l. 17, tomas 1). Tos pačios šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė teikiamų paslaugų sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė kaip nuomininkas mokės mokesčius už komunalines paslaugas, teikiamas nuomojamų patalpų adresu (e.b.l. 35-37, tomas 1).

Ieškovė, remdamasi sutarties 5.5 punktu, pranešė atsakovei apie tai, kad nuomos sutartis nebus pratęsta, ir 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo atsakovę apie nuomojamų patalpų atlaisvinimą (e.b.l. 85, tomas 2). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 14 d. gavo atsakovės pretenziją apie nuomojamoms patalpoms padarytą žalą, 2018 m. rugsėjo 17 d. gavo reikalavimą apmokėti sąskaitas KASP 3071, 3100, 3113, 3114, iš kurių sąskaitos KASP 3071 ir 3100 - sąskaitos už komunalinius mokesčius už 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, o sąskaitos KASP 3113 ir 3114 sąskaitos už nuomą už 2018 m. rugsėjo mėnesį (e.b.l. 28, tomas 1). Ieškovė, nesutikdamas su atsakovo pretenzija dėl patalpoms padarytos žalos ir reikalavimu mokėti nuomos mokestį už 2018 m. rugsėjo mėnesį informavo atsakovę, jog prašo atsakovės pagal Sutarties 7.16 punktą ieškovės sumokėtą užstatą panaudoti sąskaitoms už komunalinius mokesčius (KASP Nr. 3071 ir 3100) apmokėti, pateikti įrodymus, kuriais remiantis sąskaitose KASP Nr. 3071 ir 3100 yra nepagrįstai padidinti komunaliniai mokesčiai už patalpas, bei grąžinti nepanaudotą užstatą ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 2 d. (e.b.l. 23-24, tomas 1). Atsakovė į ieškovės pretenziją ir raginimą grąžinti nepanaudotą užstatą neatsakė, 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu atsiuntė sąskaitą už patalpų nuomą už 2018 m. spalio mėnesį ir už komunalines paslaugas už 2018 m. rugsėjo mėn., šias sąskaitas ieškovė grąžino atsakovei 2018 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu paštu nurodydama, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi ir nepratęsta, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už patalpas, kurios yra atlaisvintos nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė neginčija atsakovės sąskaitose – faktūrose KASP 3071 ir 3100 nurodytos mokėtinos sumos už WC naudojimą ir tvarkymą, automobilio naudojimo vietą, kitas paslaugas ir komunalinių atliekų tvarkymą.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuomojamų patalpų perdavimo nuomotojui, pasibaigus nuomos sutarties terminui; nuomojamų patalpų būklės patalpų perdavimo nuomotojui metu; nuomininko atsakomybės dėl nuomojamų patalpų būklės pablogėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų perdavimo, patalpų perdavimą nuomotojui ir jų perdavimo momentą privalo įrodyti nuomininkas, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, daiktas turi būti grąžintas nuomotojui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.535 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.535 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.535 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo – priėmimo aktas. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tiek faktinis patalpų perdavimas nuomotojui, tiek priėmimo – perdavimo akto pasirašymas laikytini tinkamu nuomininko prievolės grąžinti išsinuomotas patalpas nuomotojui įvykdymu. Kai yra pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, patalpų perdavimo momentas nustatomas pagal akte nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju patalpų priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašytas, todėl patalpų perdavimo momentas šalių gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju patalpų perdavimo momentą šalys įrodinėja netiesioginiais įrodymais, t. y. raštinėmis pretenzijomis, šalių susirašinėjimu, liudytojų parodymais .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-959/2018, yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas; svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Iš šalių susirašinėjimo ir elgesio matyti, kad nuomojamos patalpos buvo faktiškai perduotos nuomotojui per šalių sutartyje nustatytą terminą, t. y. per penkias dienas po nuomos sutarties pasibaigimo – 2018 m. rugsėjo 4 d. Tarp šalių kilo ginčas ne dėl faktinio patalpų perdavimo, o dėl patalpų – priėmimo perdavimo akto turinio, dėl ko minėtą aktą atsisakė pasirašyti ne atsakovė, o ieškovė dėl to, jog nesutiko su akte nurodytais nuomojamų patalpų defektais ir jų atsiradimo priežastimi. Kad nuomojamos patalpos jau 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo atsakovės, t. y. nuomotojo dispozicijoje, patvirtina atsakovės veiksmai, surašant 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktus, kuriuose detaliai nurodyta nuomojamų patalpų būklė. Tai patvirtina, jog ieškovės netrukdomai galėjo pateikti į patalpas ir jas apžiūrėti, nedalyvaujant nuomininkui. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovė būtų apsilankiusi nuomojamose patalpose ir atlikus kokius nors patalpų perdavimo nuomotojui veiksmus (iškrausčiusi patalpose paliktus daiktus ar pan.). Minėtą patalpų perdavimo momentą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė jau nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. savo buveinę deklaravo kitu adresu.

Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog po nuomos termino pasibaigimo atsakovė (nuomotojas) reiškė pretenzijas ieškovei (nuomininkei) ne dėl patalpų perdavimo, o dėl patalpų perdavimo akto pasirašymo. Minėtame susirašinėjime nėra pareikšta reikalavimo ieškovei perduoti nuomotojui nuomojamas patalpas; ieškovė tik raginama atvykti pasirašyti patalpų perdavimo aktą. t. y. raštu įforminti patalpų perdavimą (e.b.l. 72, tomas 1). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą patalpų perdavimo momentą, t. y. patvirtinančių, jog patalpos faktiškai buvo grąžintos vėliau, tačiau aplinkybės, jog patalpos yra perduotos neginčija.

Iš aukščiau nurodytų įrodymų matyti, kad nuomojamos patalpos perduotos nuomotojui 2018 m. rugsėjo 4 d., tačiau šalims nesutariant dėl patalpų priėmimo – perdavimo akto turinio, patalpų perdavimas nebuvo įformintas priėmimo – perdavimo aktu. Ieškovas atsisakė pasirašyti atsakovės pasiūlyto turinio priėmimo – perdavimo aktą, o atsakovė – ieškovės.

Lietuvos Aukščiausiaisiais Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje Nr. 3K-3-493/2007, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008, yra išaiškinęs, kad nuomotojo atsisakymas priimti nuomininko perduodamą daiktą nepaneigia daikto perdavimo fakto, o nuomotojo atsisakymas pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą po to, kai šios patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, neturi teisinės reikšmės. Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Sistemiškai aiškinant CK 6.535 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nuomininkas faktiškai atlaisvina negyvenamąsias patalpas turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą, pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas savo ruožtu yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti nuomotojui daiktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 str. 2 d. str. numato nuomininko pareigą sumokėti nuomos mokestį, pasibaigus nuomos sutarčiai, tik tuo atveju, jeigu numojamos patalpos grąžinamos nuomotojui pavėluotai. Kadangi nagrinėjamu atveju nuomojamos patalpos po nuomos sutarties pasibaigimo grąžintos nuomotojui per nuomos sutartyje nustatytą terminą, atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas už 2018 m. rugsėjo mėnesį.

Ieškovė 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo atsakovę, jog sutinka, kad skola pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras 2017 d. liepos 31 d. KASP 3071 (206,60 EUR) ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. KASP 3100 (312,49 EUR) būtų padengta panaudojant ieškovės sumokėtą 1042,63 EUR užstatą. Paslaugų sutarties 5.1. punktu už paslaugas ieškovė turėjo atsiskaityti per 5 darbo dienas po sąskaitos pateikimo. Ieškovė sąskaitas už paslaugas turėjo apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Tokiu būdu, ieškovė 2018 m. rugsėjo 4 d. paprašiusi šias sumas padengti iš sumokėto užstato, nepradelsė apmokėti sąskaitų daugiau kaip du mėnesius (pirmąją sąskaitą iki 2018 m. rugsėjo 4 d. prašymo pradelsė apmokėti 28 dienas, o antrosios sąskaitos apmokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Todėl atsakovės reikalavimas sumokėti baudą pagal paslaugų sutartį nepagrįstas.

Atsakovė taip pat neįrodė, jog ieškovė kaip nuomininkas neteisėtai, pažeisdama nuomos sutarties sąlygas, pablogino nuomojamų patalpų būklę.

Nuomos sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas neturės teisės reikšti jokių pretenzijų nuomotojui dėl patalpų trūkumų ir/arba defektų, jei tokie trūkumai ir/ar defektai bus užfiksuoti prie sutarties pridėtose nuotraukose arba priėmimo – perdavimo akte ir nuomininkas sutiks patalpas priimti su tokiais, nurodytais priėmimo – perdavimo akte defektais, jeigu šalys nesusitars kitaip. Tokia sutarties sąlyga sudaro pagrindą išvadai, jog patalpų perdavimo metu esantys patalpų trūkumai galėjo būti užfiksuoti ne tik priėmimo – perdavimo akte, bet ir nuotraukose. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, darytų patalpų perdavimo metu, matyti, kad atsakovės nurodyti patalpų trūkumai, t. y. skylės sienose, grindų dangoje, grindų dangos dėmės egzistavo patalpų perdavimo nuomininkui metu 2014 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 32-37, tomas 2). Iš minėtų nuotraukų ir ieškovės vadovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, tai pat liudytojų parodymų matyti, kad iki patalpų perdavimo ieškovei nuomojamose patalpose veikė siuvykla, kurios įrenginiai buvo tvirtinami prie grindų ir sienų, o juos demontavus, įrenginių tvirtinimo vietose liko skylės. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nutraukus nuomojamose patalpose siuvyklos veiklą, patalpos būtų buvę suremontuotos iki jų perdavimo ieškovei. Ieškovė apskritai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuomojamos patalpos buvo remontuotos ar atnaujintos. Liudytojais apklausti tame pačiame pastate esančių atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkais panašiu su ieškove laikotarpiu buvę asmenys S. V., V. Š. patvirtino, jog nuomojamos patalpos buvo susidėvėję, ilgą laiką neremontuotos, perduotos nuomininkams po patalpose veikusios siuvyklos veiklos nutraukimo be remonto. Nuomos sutarties 5.3. punktas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė sutiko priimti patalpas su jose esančiais defektais. Nuomos sutarties 5.5. punktu, 6.2.6., 6.2.14 punktais ieškovė įsipareigojo grąžinti patalpas atsižvelgus į normalų jų nusidėvėjimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.500 straipsnis numato nuomininko pareigą atlyginti nuomotojui dėl nuomojamo daikto pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008, yra išaiškinęs, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje. Patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo. Nuomininko atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 str. 1 d., 6.500 str. už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant nuomininko atsakomybės už nuomojamų patalpų būklės pabloginimą klausimą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su nuomojamomis patalpomis, kaip pavyzdžiui, ar ginčo patalpos nėra gyvenamosios; ar sudarant nuomos sutartį, faktinė patalpų būklė nebuvo (buvo) užfiksuota; ar galiojant nuomos sutarčiai, tarp šalių nekilo nesutarimų dėl netinkamo patalpų naudojimo pagal paskirtį ir atsakovo vykdomų pertvarkymų pritaikant patalpas savo veiklai; ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje tokie grąžintų patalpų trūkumai, kaip skylės sienose, sienų neperdažymas naujai, traktuojami kaip daikto naudojimo pagal paskirtį pasekmė ir tokie bei kitokie trūkumai, nemažinantys patalpų ekonominės vertės, jų funkcionalumo ir tolesnio daikto naudojimas pagal paskirtį galimybių, nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009, 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Aiškindamas šalių įrodinėjimo pareigą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016, pažymėjo, jog nuomotojas teigdamas, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl nuomininko kaltės, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytose vietose patalpos iki nuomos sutarties sudarymo atrodė kitaip ir kad jas pablogino ieškovas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių nuomotojo pretenzijas nuomininkui dėl nuomos sutarties vykdymo, ieškovo patalpų pritaikymai ieškovo veiklai (langų apšiltinimas, pertvaros įrengimas) buvo suderinti su atsakove ir per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuomotojas dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė pritaikė savo veiklai nuomojamas patalpas be nuomotojo sutikimo, pažeisdama nuomos sutarties sąlygas, neįrodytos ir paneigiamos aukščiau nurodytu nuomotojo elgesiu nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovės priešieškinyje nurodyti nuomojamų patalpų defektai: grindų dangos, sienų apdailos susidėvėjimas, elektros lempučių neveikimas ir kt. laikytina natūraliu patalpų nusidėvėjimu. Atsakovė neįrodė, jog minėti defektai mažina nuomojamų patalpų ekonominę vertę ar jų naudojimo pagal paskirtį galimybes. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamų patalpų perdavimo ji būtų atlikusi patalpų remontą. Atsakovės skelbimai apie po patalpų perdavimo nepakeistos patalų būklės nuomą, kuriuose nurodyti ir ieškovės atlikti patalpų pertvarkymai (langų uždengimas polistirolu) (e.b.l. 19-28, tomas 2), patvirtina, jog ieškovės atlikti nuomojamų patalpų pertvarkymai ir atsakovės nurodyti patalpų defektai nemažina galimybių naudoti patalpas pagal paskirtį. Taigi, nuomininko atsakomybė atlyginti minėtų trūkumų šalinimo išlaidas nekyla. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl patalpų pabloginimo, atmetamas.

Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuojamos aplinkybės nesusiję nei su žalos nustatymu, nei su jos dydžio įvertinimu, todėl atsakovės išlaidos už antstolės paslaugas, parengiant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nepriskirtinos prie nuostolių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. prasme.

Atskaičius visas pagal nuomos sutartį ieškovės mokėtinas sumas, atsakovė privalo grąžinti ieškovei 523,54 EUR sumą ieškovės sumokėto užstato, todėl ieškinys tenkinamas.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 15,00 EUR žyminio mokesčio ir 1350,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš atsakovės; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ieškovei mažajai bendrijai „Lazerių poligonas“ 523,54 EUR (penkis šimtus dvidešimt tris eurus, penkiasdešimt keturis euro centus) skolos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ieškovei mažajai bendrijai „Lazerių poligonas“ 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 523,54 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ieškovei mažajai bendrijai „Lazerių poligonas“ 1365,00 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ valstybei 6,84 EUR (šešis eurus, aštuoniasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.