Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2017-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 3 d. (2 epizodai), paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę,

kaltinama BK 182 str. 4 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

2023-08-25, būdama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdama tikslą neteisėtai panaudoti svetimą G. J. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pakako finansinėms operacijoms inicijuoti ją paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė, kol 2023-08-26 grąžino nukentėjusiosios G. J. motinai.

Šiais savo veiksmais R. M. įvykdė BK 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, R. M., turėdama vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą G. J. priklausantį turtą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

laikotarpyje nuo 2023-08-25 iki 2023-09-03, neteisėtai pasinaudodama nukentėjusiosios G. J. (duomenys neskelbtini) banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ją pateikė ir panaudojo atsiskaitymui už prekes neturėdama tokios teisės, t. y. susiejusi minėtos kortelės duomenis su savo „Bolt“ paskyra, suklaidino atsiskaitymo sistemą pateikdama save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, neturėdama tokios teisės 2023-08-26, 0.37 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 4,19 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą 4,19 Eur vertės turtą;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-08-26, 0.37 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 22,64 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 22,64 Eur vertės;

2023-08-26, 14.28 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 8,30 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 8,30 Eur vertės;

2023-08-26, 14.43 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 17,98 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 17,98 Eur vertės

2023-08-26, 12.28 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 9,80 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 9,80 Eur vertės;

2023-08-27, 17.56 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 3 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 3 Eur vertės;

2023-08-27, 18.52 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 4,60 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 4,60 Eur vertės;

2023-08-27 16.14 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 13,99 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 13,99 Eur vertės;

2023-08-27, 17.20 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 21,37 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 21,37 Eur vertės;

2023-08-27, 20.13 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 11,39 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 11,39 Eur vertės;

2023-08-28, 9.49 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 3,10 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 3,10 Eur vertės;

2023-08-28, 10.20 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 23,04 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 23,04 Eur vertės;

2023-09-03, 13.03 val. už įgytą prekę atsiskaitė per „Bolt“ programėlę, mokėjimą atlikusi iš savo „Bolt“ paskyros 10,40 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – prekę 10,40 Eur vertės.

Tokiais savo bendrais veiksmais R. M.neteisėtai atliko finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą G. J. 153,80 Eur vertės turtą, ir taip įvykdė BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.

2024-01-22 ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta R. M. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltę pripažįsta, tačiau ne viskas nurodyta teisingai. Sutinka duoti parodymus lietuvių kalba, gynėjas jai šios apklausos metu nereikalingas. Psichiatrinėse įstaigose negydyta, priklausomybių ligų centre neregistruota, sunkių galvos traumų, kas turėtų parodymų davimui įtakos, neturėjusi. Yra visiškai sveika. G. J. yra jos draugė nuo senų laikų, kartu augina vaikus. Kurį laiką G. buvo apribota motinystės teisės, vaikai buvo laikinai perduoti jos mamai. Tačiau rugpjūčio mėnesį G. buvo pasiėmus su savimi į butą vaikus, kuriame ji gyvena, kadangi mama buvo pavartojusi alkoholio. 2023-08-25 ji su draugu M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas G. ir visi trys vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu jiems bebūnant pas G., ji padavė savo banko kortelę jos draugui, paprašė, kad degalinėje nupirktų cigarečių ir gaiviųjų gėrimų. Tuomet jiems bevartojant alkoholį į duris paskambino policijos pareigūnai. Pareigūnams apžiūrint butą, vieną iš vaikų G. uždarė kambaryje. Kol jie bendravo su kitais dviem vaikais, G. trečią vaiką išvedė į bendro naudojimo balkoną ir jį jame uždarė. Tuomet į butą grįžo iš degalinės jos draugas, kurio G. paprašė, kad pabūtų balkone su vaiku. Dar prieš tai jisai padavė banko kortelę bei raktus G., tačiau ji visų akivaizdoje tą kortelę ir raktus padavė jai. Po kurio laiko į butą įėjus Vaikų teisių specialistėms, G. pradėjo sakyti, kad iššoks pro 9 aukšto langą, nelabai orientavosi aplinkoje, ko pasėkoje ji buvo išvežta į (duomenis neskelbtini) ligoninę. Kai išvyko policija, Vaikų teisių specialistai ir G., ji užrakino jos butą ir išėjo kartu su visais. Kai jau visi išvažiavo iš kiemo, grįžo į butą, pamaitino šunį, sukrovė likusio vaiko daiktus ir iškvietus taksi, visi kartu išvažiavo pas ją į butą. Dar prieš kviečiant taksi, prie savo „BOLT“ paskyros prisidėjo G. kortelę, kadangi asmeniškai pinigų neturėjo. Dar prieš išvykstant G. jai pasakė, kad kortelėje yra keli šimtai Eur ir kad gali naudotis jos kortele kiek tik reikia, nes reikėjo pasirūpinti vaiku bei G. nežinojo kur yra jos mama, turėjo jos ieškoti. Iš 2023-08-25 į 2023-08-26 naktį grįžo pas ją į butą. Ryte vėl nuvažiavo pas G., sutvarkė butą, sukrovė dar kai kuriuos vaiko daiktus, bandė ieškoti G. mamos per G. sugyventinį ir apie 15.30 val. nuvežė pas G. mamą vaiką, dar prieš tai Naugarduko „Maximoje“ nupirkus jos vaikui pusryčius. Nuvežus vaiką pas G. mamą, paliko G. banko kortelę, buto raktus, vaiką. G. mama paprašė, kad paliktų savo kokį nors daiktą, kad atseit neapgautų G. dėl pinigų, tad sutiko palikti savo pasą, kurio iki dabar jai niekas neatiduoda. Po to, kai atidavė kortelę buvo visai pamiršusi, kad jos kortelės duomenys liko pridėti prie jos „BOLT“ paskyros ir kurį laiką naudojosi. Pripažįsta, kad savo reikmėms atsiskaitydavo pranešime apie įtarimą nurodytais „BOLT“ užsakymais, dėl ko labai gailisi ir sutinka atlyginti G. padarytą turtinę žalą. Pranešime apie įtarimą yra nurodyta, kad buvo du kartus atsiskaityta 2023-08-25 „Norfa“ parduotuvėje, tačiau ji „Norfa“ parduotuvėje nesilankė, 2023-08-25 dar kortelės G. neturėjo, ji buvo išvežta tik 2023-08-25 vėlai vakare. G. kortele naudojosi su jos žinia 2023-08-26 dieną, taip pat ji žinojo, kad kortelė yra pas ją ir ji savanoriškai jai ją padavė, ji jos nevogė iš jos buto. Gailisi dėl savo tokio poelgio, sutinka atlyginti per „Bolt“ panaudotus G. pinigus. Dėl savo prastos savijautos, daugiau papildyti nieko neturi šios apklausos metu (t. 1, el. b. l. 184–186).

2024-04-04 ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja papildomai apklausta R. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jai yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl to labai gailisi. Apie pagrindines įvykio aplinkybes papasakojo pirmos apklausos metu, juose papildyti nieko neturi. Prisipažįsta, kad 2023-08-25, kai buvo pas G. J. ir po alkoholio vartojimo jinai buvo išvežta į gydymo įstaigą, ji liko pas ją bute kartu su savo draugu M. ir G. vienu vaiku. Pamatė, kad ant spintelės (tikslios vietos jau nebepamena) gulėjo jos piniginė. Nusprendė paimti iš piniginės banko kortelę ir sekančią dieną nuvežti jos mamai, kad ji perduotų G. į gydymo įstaigą. Kadangi neturėjo pinigų grįžti namo, tad nusprendė jos kortelės duomenis prisidėti prie savo BOLT paskyros ir pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis. Grįžusi namo pamiršo, kad yra prisidėjusi G. kortelės duomenimis ir savo BOLT paskyra naudojosi kelis kartus (kaip yra ir išvardinta pranešime apie įtarimą). Apie tai, kad prie jos paskyros pridėta G. kortelė prisiminė tik tada, kai jau rugsėjo mėnesio pradžioje bandė atsiskaityti vėl už paslaugas, tačiau to padaryti nepavyko. Tikriausiai G. jau buvo užblokavusi savo banko kortelę. Prisipažįsta, kad iš G. banko kortelės atsiskaitė už 153,80 Eur, dėl ko labai gailisi. Sutinka atlyginti G. padarytą turtinę ir moralinę žalą, viso 353,80 Eur. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 2, el. b. l. 121–124).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. M. prisipažinimo, jos kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2023-09-07 G. J. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ji 2023-08-25 buvo su R. M. savo namuose ir gėrė. Atvyko pareigūnai ir ją išvežė į ligoninę. Telefono su savimi ji neturėjo. Ir kai jį jai atvežė pamatė, kad labai daug išleista („Boltui“). Bandė jai rašyti, bet ji tik įžeidinėjo ir grasino. Viskas yra įrašyta jos telefono programėlėje. Ji tiesiog nusirašė kortelės duomenis į savo „Bolt“ programėlę (t. 1, el. b. l. 5–8).

2023-09-07 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. J. parodymai, kad 2023-08-25 buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo drauge R. M. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos draugu M. Vartojo alkoholį. Vakare į jos butą atvyko policiją, ir iškvietė jai greitąją pagalbą, nes pasakė, kad šoks pro langą ir tuomet priėjo prie lango. GMP ją pristatė į (duomenis neskelbtini) ligoninė (duomenys neskelbtini), ten ji gulėjo iki 2023-09-05. Išrašo iš ligoninės negavo. Yra ir ankščiau gulėjusi ligoninėje. (duomenys neskelbtini). Į ligoninę buvo pristatyta be asmeninių daiktų. Bute liko jos du vaikai, vaiko teisių specialistai, ir draugė su draugu. 2023-08-29 jos vaikų tėvas A. D. į ligoninę jai atvežė jos mobilaus ryšio telefoną „IPhone 14 Pro max“ ir (duomenys neskelbtini) kortelę. Jos mama D. Š. pasakė, kad 2023-08-26 jai į namus R. M. atnešė raktus nuo mano buto ir (duomenys neskelbtini) kortelę. 2023-08-29 kai turėjo savo telefoną, pamatė banko išklotines, kur matėsi, kad kai gulėjo ligoninėje kažkas atsiskaitinėjo jos kortele. Ji iš karto kortelę užblokavo. Vakare ją atblokavo, kad atlikti kitai draugei pinigų pavedimą, ir pamiršo užblokuoti, tuomet pamatė, kad jos sąskaita vėl kažkas naudojasi. MRT turi (duomenys neskelbtini) programelę, bet telefonas yra su kodu, kurį žino R., jos vaikų tėvas kodo nuo MRT nežino. Mama su jos banko kortele atsiskaitė vieną kartą 2023-08-29 3,20 Eur sumai. Ji nurodytu laikotarpiu pati darė 8 pavedimus, sumai 270,66 Eur. Likusią nuimtą pinigų sumą 199,90 Eur atliko ne ji, o galimai jos draugė R. M. Pateikia susirašinėjimo su ja kopiją, bei banko išrašo kopiją. Kiekvieną kartą, kai nuo sąskaitos yra nuimami pinigai, ji gauna pranešimus. Kodėl neužblokavo pakartotinai banko kortelės nežino. Šiuo metu savo banko kortelę yra užblokavusi. Pati savo banko sąskaitos duomenų niekur neįvedinėjo, nuorodų nespaudė. R. M. žino jos telefono prisijungimo kodą, bet „smart ID“ kodo nežino (t. 1, el. b. l. 1–7).

2024-01-09 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos nukentėjusiosios G. J. parodymai, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Apie patį įvykį papasakojo gana detaliai pirmos apklausos metu, papildyti nieko neturi. Draugas, kuris buvo kartu su ja ir R. išgertuvių metu, ji jo nepažįsta, jokių kontaktinių duomenų apie jį nežino. 2023-08-25 kai ją GMP išvežė į (duomenis neskelbtini) ligoninę, bute liko R. su draugu, pareigūnais ir Vaikų teisėmis. Kada R. pasišalino iš jos buto nežino, nežino ir kas užrakino buto duris. Ji su savimi nebuvo nieko pasiėmusi, nei telefono, nei piniginės, nei raktų nuo buto, viskas liko namuose. Bute liko ir banko kortelė, tačiau kur tiksliai buvo ją palikusi, nepamena. Greičiausiai ji buvo piniginėje, o piniginė buvo palikta svetainėje ant komodos. Apie tai, kad nuo 2023-08-25 buvo naudojama jos banko kortelė, sužinojo tik 08.29 dieną, kai vaikų tėvas atvežė jai į ligoninę telefoną bei banko kortelę. R. 2023-08-26 dieną jos mamai į namus atvežė jos banko kortelę, telefoną ir buto raktus. Dabar apžiūrint kartu su vyr. tyrėja I. B. jos banko sąskaitos išrašą, gali tiksliai nurodyti, kas sudaro jai padarytą turtinę žalą: 2023-08-25 atsiskaityta „Norfa“ parduotuvėje 10,32 Eur sumai; 2023-08-25 atsiskaityta Norfa parduotuvėje 14,04 Eur sumai; 2023-08-25 atsiskaityta „Circle K“ 5,67 Eur sumai; laikotarpyje 2023-08-26 – 2023-09-03 buvo naudotasi „Bolt“ paslaugomis sumai 153,80 Eur (ji jokių „Bolt“ užsakymų nedarė, nes gulėjo ligoninėje). Visi kiti banko išklotinėje matomi atsiskaitymai parduotuvėse buvo atlikti jos mamos arba jos pačios. Kad prie „Bolt“ paskyros prisidėti banko kortelės duomenis, užtenka turėti tik fizinę kortelę ir nurašyti nuo jos kortelės numerį, galiojimo laiką bei tris CVV skaičius. Jokio patvirtinimo daugiau nereikia. R. jokių prisijungimų prie jos banko nežinojo, taip pat nežinojo ir jos telefono atrakinimo numerio. Bendra turtinė žala jai padaryta sumai 183,83 Eur. Nuo 2023-09-05 kortelę užblokavo galutinai ir R. daugiau kortelės duomenimis pasinaudoti nebegalėjo. Prašo ją pripažinti civiline ieškove dėl turtinės žalos – 183,83 Eur, bei dėl jai padarytos moralinės žalos, kadangi teko užblokuoti kortelę bei kurį laiką laukti naujos kortelės, patyrė stresą dėl to, kad buvo nuskaičiuoti beveik visi jos pinigai. Moralinę žalą vertintų 200 Eur. Po šio įvykio su R. kontaktas nutrūko. Dar kelias dienas su ją susirašinėjo, tačiau galiausiai ji jai pasakė, kad ją „pakas“, po ko jų bendravimas visiškai nutrūko. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 1, el. b. l. 140–143).

2024-02-26 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos nukentėjusiosios G. J. parodymai, kad papildomai nori parodyti, kad R. pretenzijų turi tik dėl „Bolt“ nuskaičiuotų pinigų. Prisiminė, kad 2023-08-25 greitoji ją į (duomenis neskelbtini) ligoninę išvežė tik apie vidurnaktį, tad banko sąskaitos išraše matomus atsiskaitymus „Norfoje“ ir „Circle K“ degalinėje atliko pati. Savanoriškai tikrai nedavė R. savo banko mokėjimo kortelės, ji be jos leidimo pati pasiėmė iš jos bute likusios piniginės. Piniginė buvo padėta kambaryje ant sekcijos spintelės. Bendra turtinė žala jai yra padaryta 153,80 Eur. Moralinę žalą, kaip ir minėjo praeitos apklausos metu, vertina 200 Eur. Sutinka, kad su R. būtų pasirašytas skolos sumokėjimo lapelis, kuriuo ji įsipareigotų jai šiuos pinigus (turtinė ir moralinė žala) atlyginti. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 2, el. b. l. 2–5).

2023-10-17, 2024-01-02 kitų objektų apžiūros protokolai, kuriame užfiksuota atlikta G. J. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo apžiūra (t. 1, el. b. l. 61–63; 107–110).

2023-10-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota atlikta UAB „Bolt Services LT“ pateikto atsakymo apie paskyros naudotoją apžiūra (t. 1, el. b. l. 58–60).

2023-10-17 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2023-09-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate pradėtas ir tęsiamas 1-ajame veiklos skyriuje ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36036-23 pagal BK 215 str. 1 d., kad G. J. turi pretenzijų savo draugei R. M., kuri paėmė jos banko kortelę ir ją naudojosi.

Tyrimo metu buvo atlikti visi pirminiai procesiniai veiksmai, t. y. gautas G. J. pareiškimas, atlikta nukentėjusios apklausa, kurioje nurodė, kad 2023-08-25 buvo kartu su R. M. ir po to buvo nuvežta į Vilniaus (duomenis neskelbtini) ligoninę be asmeninių daiktų, o R. M. 2023-08-26 ji atnešė jos motinai mobilaus ryšio telefoną ir AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, o ji šiuos daiktus atgavo tik 2023-08-28, taip pat buvo išsiųsti reikalavimai dėl informacijos pateikimo AB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Bolt services LT“, gauti dokumentai apžiūrėti.

Apžiūrėjus dokumentus nustatyta, kad UAB „Bolt LT“ paskyra sukurta R. M. vardu, nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini), prie paskyros apmokėjimams pridėta G. J. AB (duomenys neskelbtini) kortelė, o AB (duomenys neskelbtini) kortelės atlikta 10 operacijų, kurias galimai inicijavo ne G. J. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi Vilniaus miesto savivaldybėje, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 64–68).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir prašo sumą paskirstyti per 2 metus (t. 2, el. b. l. 125–127).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 182 str. 4 d. nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

BK 214 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas neteisėtai įgijo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 215 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 str. įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 215 str. dispozicijose įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijose išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 str. nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 str. atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei prarasto turto vertė viršija 3 MGL dydį.

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios įvykdytas nusikalstamas veikas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; nukentėjusiosios G. J. 2023-09-07 pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo teikti parodymai, 2023-10-17 kitų objektų apžiūros protokolai; 2023-10-17 tarnybinis pranešimas – patvirtina R. M. pareikštus kaltinimus.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad R. M. 2023-08-25, būdama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai paėmė svetimą, (duomenys neskelbtini) banko G. J. vardu išduotą elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis inicijuojamos finansinės operacijos ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Be to, R. M. minėtos elektroninės mokėjimo kortelės duomenis susiejo su savo „Bolt“ programėlės paskyra ir nuo 2023-08-25 iki 2023-09-03 pateikdama save kaip teisėtą šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją inicijavo finansines operacijas ir atsiskaitė „Bolt“ programėle už suteiktas paslaugas iš viso 153,80 Eur vertės sumai.

Taigi, R. M. pagrobė svetimą, t. y. G. J., elektroninę mokėjimo priemonę – (duomenys neskelbtini) banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šia kortele disponavo nuo 2023-08-25 iki 2023-08-26, o taip pat susiejusi minėtos bankinės kortelės duomenis su savo „Bolt“ programėle nuo 2023-08-25 iki 2023-09-03 inicijavo finansines operacijas, kuriomis atsiskaitė už paslaugas.

Tokiais veiksmais R. M. įvykdė BK 182 str. 4 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Skirdamas kaltinamajai R. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. įvykdė 2 apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jos įvykdytos veikos tyčinės, savanaudiškos, baigtos.

R. M. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaltinamoji susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, 2024-03-20 pasirašė sutarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taipogi pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 2 d.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją R. M. – teisiama antrą kartą (t. 2, el. b. l. 23–31); ne kartą bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus; paskirtų baudų nemoka (t. 2, el. b. l. 78–83); nedirbanti (t. 2, el. b. l. 32–33).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti geriausiai pasiekti paskyrus kaltinamajai R. M. tokias bausmes: už BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą – areštus, kurių trukmės yra kiek mažesnės, negu sankcijoje nustatytas ir už nusikaltimus skiriamas šios bausmės vidurkis, t. y. po 42 paras arešto; už BK 182 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – areštą, kurio trukmė yra kiek mažesnė, negus sankcijoje nustatytas ir už baudžiamuosius nusižengimus skiriamas šios bausmės vidurkis, t. y. 30 parų areštą.

R. M. BK 182 str. 4 d. ir 215 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant 42 arešto parų bausmę.

BK 182 str. 4 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta 42 parų arešto bausmė bendrintina su pagal BK 214 str.1 d. paskirta 42 parų arešto bausme taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir skirtina subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad R. M. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 40 parų arešto.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio str. 5 ir 6 d. nustatytas pareigas.

Kaip minėta, R. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, nes taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, tačiau atsižvelgus į tai, kad nors ir kaltinamajai buvo paskirta arešto bausmė, tačiau teistumas buvo išnykęs jos naujų nusikalstamų veikų įvykdymo metu, todėl laikytina, kad ji atitinka numatytą BK 75 str. 1 d. formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą.

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Teismas, įvertinęs tai, kad R. M. prisipažino savo kaltę ir gailėjosi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai vis tik turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant jai paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui bei, vadovaujantis BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 d., paskiriant tokius įpareigojimus: 1) per 15 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje; 2) atlyginti nusikalstamomis veikomis G. J. padarytą turtinę žalą 2024-03-20 susitarimo dėl žalos atlyginimo numatyta tvarka.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgus į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo bei ją charakterizuojančias aplinkybes (nedirbanti, anksčiau teista tai pat už turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą), nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

G. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamosios 153,80 Eur turtinei ir 200 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (viso 353,80 Eur) (t. 2, el. b. l. 12). Kaltinamoji R. M. ir nukentėjusioji G. J. sutarė dėl nusikalstamomis veikomis padarytos 353,80 Eur žalos atlyginimo sudarydamos 2024-03-20 susitarimą, kuriame numatyta žalos atlyginimo tvarka ir terminai.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos d. ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

R. M. įvykdytomis nusikalstamomis veikomis G. J. padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios dydžio kaltinamoji neginčija, dėl šios žalos atlyginimo su nukentėjusiąja sutarė pasirašydama 2024-03-20 susitarimą.

Atsižvelgus į tai, G. J. ieškinys tenkintinas pilnai ir nukentėjusiosios naudai iš R. M. priteistini 353,80 Eur nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant šią žalą atlyginti 2024-03-20 susitarimo dėl žalos atlyginimo numatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 182 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jai už tai 30 parų arešto bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 42 parų arešto bausmę;

3) Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 42 parų arešto bausmę.

R. M. už Baudžiamojo kodekso 182 str. 4 d. ir 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 42 parų arešto bausmę.

R. M. už Baudžiamojo kodekso 182 str. 4 d. ir 215 str. 1 d. nusikalstamų veikų padarymą paskirtą subendrintą 42 parų arešto bausmę subendrinti su pagal Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. paskirta 42 parų arešto bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., 6 d., R. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros ir paskirti jai tokius įpareigojimus:

1) per 15 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje;

2) atlyginti nusikalstamomis veikomis G. J. padarytą 353,80 Eur žalą 2024-03-20 susitarimo dėl žalos atlyginimo numatyta tvarka.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisinimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. J. ieškinį tekinti ir priteisti jos naudai iš R. M. 153,80 Eur turtinei ir 200 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant šią žalą atlyginti 2024-03-20 susitarimo dėl žalos atlyginimo numatyta tvarka.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Jai paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.